14a7e979-805f-4a4e-b491-e97135429a2e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1441/2014Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4., 36.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 8 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo T. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-3098-262/2014 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios Nacionalinės kredito unijos ieÅ¡kinį atsakovams T.

M. ir uždarajai akcinei bendrovei „Capital Invest“ dėl skolos, palÅ«kanų ir delspinigių priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas bankrutuojanti Nacionalinė kredito unija kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams T. M. ir laiduotojui UAB „Capital Invest“, kuriame prašė priteisti iÅ¡ jų solidariai 1 455 837,37 Lt skolÄ , susidedančiÄ iÅ¡ 1 047 997,91 Lt paskolos, 88 155,65 Lt palÅ«kanų, 319 683,81 Lt delspinigių; procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad su atsakovu T.

M., vieninteliu UAB „Capital invest“ akcininku, 2008-12-29 sudarė sutartį dėl 1 148 000 Lt paskolos suteikimo iki 2009-12-29 verslo plėtrai, susitarė, kad laiku skolos negrÄ Å¾inus, už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ skaičiuojami 0,5 procentų dydžio delspinigiai. Teigė, kad tÄ pačiÄ dienÄ su laiduotoju atsakovu UAB „Capital invest“ buvo sudaryta paminėtos prievolės laidavimo sutartis. Paskolos grÄ Å¾inimo terminas 2010-03-15 buvo pratęstas iki 2013-03-15, tačiau nei atsakovas T.

M., nei laiduotojas UAB „Capital invest“ paskolos negrÄ Å¾ino. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu ieÅ¡kovo bankrutuojančios Nacionalinės kredito unijos ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai ir iÅ¡ atsakovų solidariai jam priteisė 1 455 837,37 Lt skolÄ , iÅ¡ atsakovo T. M. 5 procentų dydžio, iÅ¡ atsakovo UAB „Capital invest“ 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas. Konstatavo, kad atsakovai neįvykdė savo sutartinių prievolių, todėl sprendė, jog ieÅ¡kininiai reikalavimai yra pagrįsti.Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų teiginius, kad pagal 2008-12-29 paskolos sutartį Nr. 70133 paskaičiuoti delspinigiai yra neproporcingai dideli.

Remdamasis bylos duomenimis, nurodė, kad atsakovas sutartyje įsipareigojo gautÄ paskolÄ naudoti pagal tikslinę paskirtį, t. y. verslui vystyti, laiku jÄ grÄ Å¾inti, mokėti sutarto dydžio palÅ«kanas, tačiau grÄ Å¾ino tik nedidelę dalį paskolos, tai yra 100 002,09 Lt, iÅ¡ priskaičiuotų 635 084,86 Lt palÅ«kanų sumokėjo 546 929,21 Lt, 319 683,81 Lt delspinigių nesumokėjo iÅ¡ viso. Pažymėjo, kad pagal įstatymÄ bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jas įvykdęs netinkamai – atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), nes skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi jo pinginėmis lėšomis (CK 6.256 str. 1 d., 2 d., 6.258 str. 1 d., 6.210 str.).

Atsižvelgdamas į paskolos dydį, į tai, kad sutarties Å¡alys yra verslo subjektai, taip pat į ieÅ¡kovui nenaudingÄ sÄ lygÄ , pagal kuriÄ visÄ paskolos sumÄ buvo leista sumokėti paskutinę paskolos sutarties galiojimo dienÄ , mokant tik palÅ«kanas, sprendė, jog sutartyje laisva valia Å¡alių nustatyti 0,5 procentų dydžio delspinigiai nėra nepagrįstai dideli. Pasisakydamas dėl reikalavimų atsakovo UAB „Capital invest“ atžvilgiu, teismas nurodė, kad laidavimo sutarties 3.2 ir 3.3 punktuose sutarta, kad laiduotojas už skolininko T.

M. įsipareigojimus atsako ieÅ¡kovui visu savo turtu, tomis pačiomis sÄ lygomis ir apimtimi. Konstatavo, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė, o susitarus, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo UAB „Capital invest“ teiginius, kad laidavimo sutartis yra pasibaigusi. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus atsakovų teiginius, kad realiai buvo suteikta ne 1 148 00,00 Lt, o 970 165,20 Lt dydžio paskola, nes Å¡iuos teiginius patvirtinančių įrodymų Å¡alys nepateikė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovas T. M. apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės praÅ¡o pakeisti šį Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimÄ ir solidariai iÅ¡ atsakovų priteisti 848 065,51 Lt negrÄ Å¾intos paskolos ir 9 498,33 Lt delspinigių, o kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Skunde nurodo Å¡iuos argumentus:Teismas neteisingai įvertino atsakovų pateiktus įrodymus apie iÅ¡mokėtas pinigų sumas, pagal kuriuos iÅ¡mokėta buvo tik 970 160 Lt, o ne 1 455 837,37 Lt, todėl nepagrįstai priteisė daugiau nei atsakovas buvo gavęs.Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas 2014-04-16 mokėjimo pavedimu sugrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 5 000 Lt paskolos.Teismas nepagrįstai palÅ«kanas skaičiavo nuo 1 455 837,37 Lt, nes atsakovui realiai buvo iÅ¡mokėta tik 970 160 Lt paskolos, nuo Å¡ios sumos mokėtinos palÅ«kanos sudaro 529 836,81 Lt.

Pagal byloje esančius duomenis, atsakovas ieÅ¡kovui yra sumokėjęs 546 929,21 Lt palÅ«kanų, taigi permokėta suma turėtų bÅ«ti įskaityta kaip negrÄ Å¾intos paskolos dalis. Teismas be pagrindo nurodė, kad atsakovas yra verslininkas, neatsižvelgė į teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus ir nepagrįstai konstatavo, kad 0,5 procentų dydžio delspinigiai yra pagrįsti. Tokio dydžio delspinigiai prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, gerai moralei, teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principams.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra vartotojas, jog paskolos sutartis buvo sudaryta pagal ieÅ¡kovo pateiktas sÄ lygas, kad jis nepateikė jokių įrodymų apie turėtus nuostolius, be to, nepagrįstai siekia praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita. IeÅ¡kovas bankrutuojanti Nacionalinė kredito unija atsiliepime praÅ¡o šį apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir prijungti pateiktÄ Ä¯rodymÄ â€“ grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ . Nurodo, kad:Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad jam buvo iÅ¡mokėta tik dalis paskolos, nes juos paneigia kartu su atsiliepimu pateiktas grynųjų pinigų apeliantui iÅ¡mokėjimo kvitas.

Be to, apeliantas procesiniuose dokumentuose Å¡io savo teiginio nebuvo nurodęs. Apeliantas be pagrindo teigia, jog palÅ«kanos yra paskaičiuotos neteisingai, nes jam buvo iÅ¡mokėta visa paskolos suma.Nepagrįsti apelianto argumentai, susiję su 5 000 Lt paskolos grÄ Å¾inimu. Pagal paskolos sutarties 3.2 punktÄ , pirmiausiai sumokamos visos baudos ir netesybos, vėliau susikaupusios palÅ«kanos, o paskui – paskola ar jos dalis. Todėl po paskolos grÄ Å¾inimo termino atsakovo sumokėti pinigai buvo įskaityti ne paskolos, bet delspinigių atlyginimui.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad delspinigių dydis yra per didelis, o jis pats nelaikytinas verslininku. Paskola buvo suteikta verslo vystymui, jos suteikimo metu apeliantas buvo keturių įmonių direktorius, paskolos sÄ lygos buvo keičiamos net du kartus, tačiau praÅ¡ymų sumažinti delspinigių dydį nebuvo pareikÅ¡ta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ pagal apeliacinių skundų faktinį bei teisinį pagrindÄ , privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 str.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atsakovo T.

M. apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus Å¡alių teisiniams santykiams nustatyti, teisingai konstatavo aktualias faktines aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė tiek civilinio proceso, tiek materialinės teisės normas bei sutarčių nuostatas, ir, patenkindamas ieÅ¡kovo bankrutuojančios Nacionalinė kredito unijos ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 263 str. 1 d.).Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su priteistos paskolos dydžiu bei netesybomis.

Dėl priteistos sumos dydžio Apeliantas savo skunde teisingai nurodo, jog pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybės pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ bei mokėti palÅ«kanas, jei sutartis nenustato ko kita. Minėta, pirmosios instancijos teismas patenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir iÅ¡ atsakovo Å¡iam priteisė 1 455 837,37 Lt skolÄ , susidedančiÄ iÅ¡ 1 047 997,91 Lt paskolos, 88 155,65 Lt palÅ«kanų, 319 683,81 Lt delspinigių.

Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, apeliantas iÅ¡ esmės neginčija fakto, kad jis nėra įvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų pagal 2008-12-29 paskolos sutartį Nr. 70133 grÄ Å¾inti suteiktÄ paskolÄ . Tačiau jis nesutinka su priteistu skolos dydžiu ir teigia, kad nors paskolos sutartyje jos dydis nurodytas 1 148 000 Lt, jam realiai buvo sumokėta tik 970 160 Lt, o likę 177 840 Lt nebuvo pervesti.IÅ¡ tiesų, apeliantas teisingai nurodo, kad pagal bylos duomenis 2008-12-29 mokėjimo pavedimais apeliantui į sÄ skaitas buvo sumokėta 400 000 Lt ir 570 160 Lt.

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, jog, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pats atsakovas T. M. 2009-03-04 ir 2010-03-15 yra pasirašęs pakeistus paskolos grÄ Å¾inimo grafikus, kuriuose vienareikÅ¡miai buvo nurodyta visa 1 148 000 Lt suteiktos paskolos suma, laiduotojo atsakovo UAB „Capital invest“ vienintelio akcininko, tai yra atsakovo T. M., 2008-12-22 sprendime laiduoti už ginčo prievolę taip pat aiÅ¡kiai nuspręsta laiduoti už bÅ«tent tokio dydžio – 1 148 000 Lt, savo akcininko prievolę ieÅ¡kovui pagal minimÄ paskolos sutartį.

Be to, pažymėtina tai, kad, kaip teisingai atsiliepime į skundÄ nurodė ieÅ¡kovas, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu savo procesiniuose dokumentuose apeliantas iÅ¡ viso nesirėmė Å¡iuo argumentu ir ieÅ¡kovo nurodyto suteiktos paskolos dydžio neginčijo, jokių pretenzijų dėl jos dydžio nereiÅ¡kė taip pat ir iki teisminio ginčo pradžios (CPK 12 str., 185 str.). Taigi iÅ¡ bylos įrodymų matyti, kad prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ spręsti, jog ieÅ¡kovas įrodė, kad pagal minimÄ paskolos sutartį atsakovui buvo suteikta 1 148 000 Lt paskola, o atsakovas nepaneigė Å¡io ieÅ¡kininio reikalavimo pagrįstumo (CPK 178 str.).

Be to, pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė 2008-12-29 grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo kvitÄ , kuriame apeliantas savo paraÅ¡u patvirtino, jog bÅ«tent pagal nagrinėjamÄ paskolos sutartį jam grynais buvo sumokėta 177 840 Lt. Konstatavus, kad apeliantas nepaneigė sutartyje nurodyto dydžio paskolos sumokėjimo fakto, apelianto argumentai, susiję su palÅ«kanų skaičiavimu nuo mažesnės paskolos sumos, netenka teisinės reikÅ¡mės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CK 6.873 str. 1 d.).Kartu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad priteista paskolos suma turėtų bÅ«ti mažinama 5 000 Lt.

Kaip teisingai savo atsiliepime į skundÄ nurodo ieÅ¡kovas, paskolos sutarties 3.2 punkte Å¡alys susitarė dėl mokėjimų atlikimo tvarkos, tai yra nustatė, kad pirmiausia yra sumokamos visos baudos ir netesybos, vėliau susikaupusios palÅ«kanos ir galiausiai dengiama paskola ar jos dalis, byloje nėra duomenų, kad Å¡i sutartinė nuostata bÅ«tų nuginčyta. Todėl sutiktina su ieÅ¡kovo argumentais, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog palÅ«kanos turėtų bÅ«ti skaičiuojamos nuo 5 000 Lt mažesnės paskolos sumos (CPK 185 str.).Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl skundo argumentų, susijusių su netesybų mažinimu.

Dėl netesybų dydžio Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, nustatančias netesybas, neatsižvelgė į Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ , nesilaikė teismų praktikos Å¡iuo klausimu, be pagrindo sprendė, jog apeliantas yra verslininkas, todėl nepagrįstai priteisė aiÅ¡kiai per didelius delspinigius.Teisėjų kolegija, atmesdama Å¡iuos apeliacinio skundo motyvus, visų pirma pažymi, kad netesybos yra Å¡alių susitarimu iÅ¡ anksto nustatyti minimalÅ«s nuostoliai, kurių sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju nukentėjusi Å¡alis neturi įrodinėti, nes pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.IÅ¡ tiesų, apeliantas teisingai nurodo, jog pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį teismas gali netesybas sumažinti, jeigu jos yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant ginčus, kylančius iÅ¡ sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties Å¡alių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis; teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sÄ lygų turinio gali (privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai Å¡alių sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010 ir kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pripažinti netesybas neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, prievolės vertę, jos pažeidimo aplinkybes ir kt., vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 ir kt.).

Apeliantas teisingai nurodo, kad tuo atveju, kai ginčas vyksta dėl netesybų mažinimo, kreditoriui neprašant atlyginti nuostolių, siekdamas pagrįsti, kad netesybos yra protingo dydžio, kreditorius gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad nei įstatyme, nei kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje nėra reikalaujama, jog kreditorius tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2013 ir kt.).Atkreiptinas apelianto dėmesys taip pat ir į tai, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu.

Dėl to ir teismų praktikoje negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi bÅ«ti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008 ir kt.). Taigi netesybų dydis vertintina atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, todėl apeliantas be pagrindo teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė teismų praktikos Å¡iuo klausimu.Minėta, jog Å¡iuo atveju Å¡alys buvo susitarusios dėl 0,5 procentų dydžio delspinigių už kiekvienÄ pradelstÄ atsiskaityti dienÄ .

Apeliantas, kaip minėta, teigia, kad toks delspinigių dydis yra aiÅ¡kiai per didelis, prieÅ¡tarauja viešėjai tvarkai, gerai moralei bei teisingumo, sÄ Å¾iningumo principams. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡iems teiginiams pagrįsti apeliantas nepateikė jokių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris yra fakto instancija, nors pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus Å¡alys privalo įrodyti savo nurodomas aplinkybes. Tuo tarpu vien deklaratyviai nurodomi teiginiai, jog delspinigių dydis yra per didelis, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo jų mažinti (CPK 185 str.).Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas, kad Å¡alių nustatytos netesybos nėra neprotingai didelės, vadovavosi pirmiau iÅ¡vardytais kriterijais, įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes, tai yra, jog abi sutarties Å¡alys yra verslininkai, pagal sutartį suteikta paskola buvo gana didelė (1 148 000 Lt), 2009-12-29 paskolos grÄ Å¾inimo terminas buvo pratęstas net du kartus iki 2013-03-15.

Be to, delspinigių dydis (319 683,81 Lt), vertinant jį su negrÄ Å¾intos paskolos suma (grÄ Å¾inta tik 100 002,09 Lt iÅ¡ 1 047 997,91 Lt), – teisėjų kolegijos nuomone, nėra laikytinas aiÅ¡kiai per dideliu. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, kad jis traktuotinas vartotoju, o pirmosios instancijos teismas be pagrindo jį laikė verslininku. Visų pirma Å¡iuos apelianto teiginius paneigia tai, kad jis buvo ne tik atsakovo UAB „Capital invest“ vienintelis akcininkas ir direktorius, bet taip pat ir kitų įmonių vadovas.

Taigi jis ne tik vadovavo įmonei, bei ir pats buvo atsakingas už jos tinkamÄ tikslų įgyvendinimÄ , įstatymuose, kituose teisės aktuose, taip pat įstatuose nustatytų pareigų vykdymÄ , bet ir už veiklos organizavimÄ , verslo vystymÄ , plėtrÄ ir kt. Antra, kaip matyti iÅ¡ byloje esančio apelianto praÅ¡ymo ieÅ¡kovui Nacionalinei kredito unijai, jis pats nurodė, kad paskolos panaudojimo tikslas – įmonės veiklos plėtojimas. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo atveju sprendžiant dėl sutartyje nustatyto delspinigių dydžio pagrįstumo, nėra pagrindo apelianto laikyti silpnesniÄ ja santykių Å¡alimi, kuri negalėjo tinkamai įvertinti ar suprasti sudaromo sandorio sÄ lygų ir nustatyto delspinigių dydžio.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju iÅ¡ esmės nenustatyta jokių aplinkybių (socialinė padėtis, apelianto amžius ar kt.), kuriomis remiantis bÅ«tų galima spręsti, kad sutarties Å¡alių interesų pusiausvyra yra pažeista, o Å¡alių sutartyje laisva valia nustatytas delspinigių dydis neatitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų (CPK 185 str.). Apelianto teiginys, jog jis neturėjo galimybės nustatyti kito delspinigių dydžio, vertintinas kritiÅ¡kai, nes byloje neįrodyta, jog ieÅ¡kovas veikė nesÄ Å¾iningai ar naudojo spaudimÄ apelianto atžvilgiu.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, taip pat į pirmiau paminėtus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas be pagrindo teigia, kad teismas, atmesdamas jo praÅ¡ymÄ mažinti netesybas kaip nepagrįstÄ , neatsižvelgė į pateiktus argumentus ir neteisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes (CPK 185 str.). Vadovaudamasi prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieÅ¡kovo bankrutuojančios Nacionalinės kredito unijos ieÅ¡kinį, tinkamai įvertino ir iÅ¡analizavo byloje pateiktus įrodymus, aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei proceso normas ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinį skundÄ atmeta, nenagrinėdama kitų jame nurodytų argumentų kaip neturinčių reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Pagal teismų praktikÄ , tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas yra tinkamai atskleidęs bylos esmę, teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.).

Netenkinus atsakovo T. M. apeliacinio skundo, ieÅ¡kovui bankrutuojančiai Nacionalinei kredito unijai priteistinos jo turėtos advokato iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme. Pagal teismui pateiktus įrodymus Å¡ios iÅ¡laidos yra 1 416 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Å¡ių iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. balandžio 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.11 punkte nurodytų dydžių – šį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ patenkina ir priteisia iÅ¡ apelianto (CPK 93 str., 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo T. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui bankrutuojančiai Nacionalinei kredito unijai (kodas 300107165) tÅ«kstantį keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iolika litų (1 416 Lt / 410,10 EUR) bylinėjimosi iÅ¡laidų. TeisėjaiVirginija Čekanauskaitė Gintaras Pečiulis Vigintas ViÅ¡inskis   Â