14a67345-e1de-4727-9c63-aee4d9534e8d · Kauno apylinkės teismas

Civ. byla Nr.Baudžiamoji byla Nr.1-41-246/2016Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00238-2014-4Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.3.6.4.; 2.1.10.1; 1.2.25.4.3; 1.1.7.2.4 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 1 d.Kaunas     Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam R. Ž., jo gynėjui R. M., nukentėjusiajam E. G., jo atstovui advokatui M.

V., vertėjoms V. T., R. Å ., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ Â bylÄ , kurioje    R. Ž., asmens kodas a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, 35 % neįgalus, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,    kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d., apraÅ¡yto 2015 m. birželio mėn. 26 d. kaltinamajame akte, padarymu,     n u s t a t ė:

    R. Ž. padarė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimÄ :   2014-03-29 apie 13.30 val. vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Kauno r., Kuro k. Å akių pl. nuo Å akių link Kauno ties namu Nr. 49 pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto, galiojančio Å¡iuo metu (111 punktas, galiojęs įvykio metu) reikalavimus tuo, kad prieÅ¡ pradėdamas sukti į deÅ¡inę iÅ¡ anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio iÅ¡ deÅ¡inės pro jį važiavusiam motociklui Kawasaki ZX 1000, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam E. G., dėl to su juo susidÅ«rė, eismo įvykio metu padarydamas motociklo vairuotojui nukentėjusiajam E. G. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , tai yra jis padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d.     Nusikaltimas įrodytas toliau aptariamais įrodymais.    Kaltinamasis R. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014-03-29 apie 10 val. vairavo automobilį VW Passat, valst Nr. (duomenys neskelbtini), su savo gamybos priekaba, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su juo automobilyje važiavo sesuo B. D., ji sėdėjo priekyje Å¡alia jo. Važiavo Kauno r. nuo Å akių link Kauno apie 80 km/h greičiu. Kiekviena kryptimi yra po vienÄ eismo juostÄ . Artėdamas link Ovos g. jau iÅ¡ toliau įjungė deÅ¡inio posÅ«kio signalÄ , kadangi minėtoje gatvėje norėjo sukti į jÄ ir tuo pačiu mažino greitį. Iki jos tuo metu galėjo bÅ«ti apie 50 metrų atstumas. Privažiavus minėtÄ gatvę jis dar kartÄ pasižiÅ«rėjo per Å¡oninius veidrodėlius ir matė, kad gale transporto priemonės nebuvo, todėl ramiai važiavo ir jau suko į deÅ¡inę pusę.

Å oniniai veidrodėliai nustatyti taip, kad priekaba jam netrukdo ir jis aiÅ¡kiai mato, kad darosi automobilio gale. Tik pradėjus sukti į deÅ¡inę iÅ¡ karto pajuto smÅ«gį į deÅ¡inės pusės priekines keleivio dureles ir spėjo pastebėti, kad kažkas verčiasi. IÅ¡ karto pamatė, kad krito motociklas ir jo vairuotojas. Jie nukrito į deÅ¡inėje pusėje esančiÄ pievÄ . Kiek metrų pasakyti negali, bet toli. Po kontakto su motociklu jo automobilį kažkiek nubloÅ¡kė atgal ir daugiau transporto priemonės nejudino iki kol atvyko policijos pareigÅ«nai.

Sesuo iÅ¡ karto skambino pagalbos telefonu. Tuoj pat privažiavo dar du motociklininkai, greičiausiai, jie važiavo kartu, nes atvažiavo iÅ¡ tos pačios pusės. Netrukus į įvykio vietÄ atvyko policijos pareigÅ«nai, greitosios med. pagalbos automobilis. Ä® gydymo įstaigÄ iÅ¡vežė motociklo vairuotojÄ . Jis pats eismo įvykio metu nesusižalojo, tik sesuo tos pačios dienos vakare kreipėsi į VilkaviÅ¡kio ligoninę. PrieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę nebuvo sustojęs, tik sulėtino greitį.

Priekaba buvo tuščia.     Aprašęs kaltinamojo parodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamasis davė apraÅ¡ytus parodymus bÅ«damas įsitikinęs, jog Kelių eismo taisyklių nepažeidė ir yra nekaltas.     ApkaltinamÄ jį nuosprendį teismas grindžia toliau aptariamais nukentėjusiojo E. G., specialisto iÅ¡vada, iÅ¡ dalies ir paties kaltinamojo parodymais: kaltinamasis neginčija kaltinamajame akte iÅ¡dėstytų aplinkybių apie eismo įvykį, pripažįsta, jog dalyvavo eismo įvykyje ir įvykis buvo.

Apkaltinamasis nuosprendis taip pat grindžiamas duomenimis apie eismo įvykį, teismo ekspertų iÅ¡vadomis ir jų paaiÅ¡kinimais teisiamajame posėdyje.    Nukentėjusysis E. G. parodė: „įvykio metu vairavau motociklÄ , kai važiavau pasivijau automobilį su priekabÄ , kuris mažino greitį. Greitį mažinau ir aÅ¡, iÅ¡ lėto link jo artėjau, stojome, jis neparodydamas jokio posÅ«kio iÅ¡važiavo į kairę, prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Stabdant automobiliui su priekaba stabdžiau ir aÅ¡ priartėjau apie 15 metrų.

Automobilio vairuotojas pilnai iÅ¡važiavo į kairę eismo juostÄ . Toje vietoje buvo kur pasukti, stovi namas, aikÅ¡telė Å¡alia kelio. Prie kairės juostos jis riedėdamas sustojo, aÅ¡ iÅ¡ paskos, labai negreitai, praktiÅ¡kai riedėdamas važiavau, įsitikinau, kad žmogus sustojo ir stovi. Kaltinamojo vairuojamas automobilis sustojo. Nežinau, kÄ jis pagalvojo. Kairėje namas su atitvaru, bet nuo kitos pusės nėra atitvaro, galima ir prie atitvaro sustoti, jis nieko nereiÅ¡kia. IÅ¡ kitos pusės važiuojant aitvarų nėra, jie prasideda nuo sankryžos.

Ä®sitikinau, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis sustojo, jokių nei deÅ¡inių, nei kairių posÅ«kių kaltinamasis nerodė. Ä®sitikinęs, kad kaltinamasis sustojo, pradėjau bėgėtis, paskutiniu momentu tik pamačiau, kad jau įsuko, laikiausi už vairo, į priekinį sparnÄ ties automobilio veidrodžiu atsitrenkiau. AÅ¡ beveik buvau sustojęs, riedėdamas. AÅ¡ privažiavau riedėdamas iki kaltinamojo automobilio 15 metrų atstumu. Kai ženkliai arčiau iÅ¡važiavo į kairę juostÄ aÅ¡ artėjau.

Kurį laikÄ važiavo ir sustojo, aÅ¡ priartėjau apie 15 metrų, jau kaltinamojo vairuojamas automobilis stovėjo, aÅ¡ įsitikinau. Koks motociklo greitis buvo susidÅ«rimo metu aÅ¡ nežiÅ«rėjau į spidometrÄ , o greitėjau. Pagal greitį atitinka, manau, kÄ sako ekspertai. Tai, kad nuotraukose sustoję virÅ¡ 80, tai rodo apsukas, tai tachometras. Motocikle yra Å¡eÅ¡ios pavaros. Motociklas ne automatinis. Buvau nuo pradžių pirmÄ bėgį įjungęs. SusidÅ«rimo momentu buvo įjungtas pirmas bėgis, aÅ¡ iÅ¡ vietos važiavau.

AntrÄ bėgį jungiu visaip, priklauso, kur važiuoju. Toje vietoje, kai pradėjau važiuoti taip ir susidÅ«riau pirmu bėgiu važiuodamas. Paprastai žiÅ«riu į tachometrÄ . Sustojau, pasiruoÅ¡iau bėgius, kad toliau važiuoti. AÅ¡ riedėdamas važiavau. IÅ¡ kairės pusės kaltinamojo vairuojamas automobilis užsuko į deÅ¡inę. AÅ¡ ,,praskridau“ nuo motociklo. Jei, kaip teigia, kad į duris trenkiausi, būčiau vietoje likęs, bet pro kapotÄ aÅ¡ ,,praskridau“. Ikiteisminio tyrimo metu liudijau, kad kaltinamojo veiksmai sukėlė įtarimÄ , man sukėlė įtarimÄ , kad jis vingiavo, važiuojant tiesiai paprastai laikomasi trajektorijų, nesimėtoma, o buvo vingiuojama, nesiėmiau veiksmų, nes buvo neadekvatus žmogus.

Kelių eismo taisyklių 134 p. man žinomas, taip ir buvo, aš lėtėjau, praktiškai sustojau. Aplamai toje vietoje gatvė nesaugi, eismas nesaugus, tačiau aš jokio manevro nedariau, pristabdžiau, važiavau savo juosta, nemanevruojant. Atstumas tarp kaltinamojo vairuojamo automobilio su priekaba ir mano vairuojamo motociklo buvo apie 15 metrų tada, kai kaltinamojo automobilis buvo sustojęs. Tarp manęs, kai pradėjau greitėti, nuo kaltinamojo vairuojamo automobilio buvo atstumas. Važiavau 50-70 cm dešiniau skiriamosios juostos, dešinėje važiuojamoje dalyje.

Kokia buvo juosta ar iÅ¡tisinė, ar punktyrinė neturėjo man įtakos, neatkreipiau dėmesio. PrieÅ¡prieÅ¡inėje kelio juostoje nuo skiriamosios juostos kaltinamojo vairuojamas automobilis apie metrÄ atstumu buvo. Tarp jo ir skiriamosios juostos buvo apie metro atstumas, man apie 50-70 cm buvo iki skiriamosios juostos. Dėl kelių eismo taisyklėse numatyto saugumo aÅ¡, apvažiuodamas transporto priemonę, maniau, kad saugiai elgiuosi, aÅ¡ nieko neapvažinėjau, važiavau savo eismo juostoje, man ,,atsidarė“ kelias pilnai eismo juosta.

AÅ¡ nekeičiau krypties, važiavau tiesiai. Kaltinamojo vairuojamas automobilis rengėsi sukti į kairę, sustojo. Nežinau kam reikėjo jam sustoti, vienas žmogus iÅ¡suka normaliai, kitas iÅ¡važiuoja į kairę eismo juostÄ , jei elgėsi negalvodamas apie pasekmes, eismÄ , iÅ¡važiavo į kairę eismo juostÄ . Kaltinamojo vairuojamas automobilis sustojo, jis palaipsniui iÅ¡važinėjo ir sustojo prie kairio kelkraščio. Man buvo įtarimas, arba sustojo, arba suks prie stovinčio namo. Ä®sitikinau arba sustojo, arba suks į kairę kaltinamasis.

Paprastai neįprastas buvo kaltinamojo vairuojamo automobilio sustojimas. LogiÅ¡kai mÄ stant, kur sankryža, punktyrinė linija, kaip visur, tačiau kaltinamojo vairuojamas automobilis žymiai anksčiau tai padarė. Kaltinamasis sustojo ties keliuku, Å¡alia keliuko. Nuotraukose matyti ar aikÅ¡telė, ar keliukas, ten ir sustojo. 73 km/h greitį su pirma pavara galima pasiekti motociklu. Kiekviena eismo juosta toje vietoje buvo apie 4 metrus manau, kaip standartinė, tiksliai nežinau. Kaltinamasis buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , netikėjau, kad tai gali padaryti.

Nebuvo eismo jokio, nemačiau maÅ¡inos, sako tik tam kaltinamasis, kad neva neiÅ¡važiavo. Nebuvo jokių maÅ¡inų. Jei prieÅ¡prieÅ¡iais bÅ«tų buvęs transportas, manau, kad bÅ«tų sukliudęs, jei bÅ«tų maÅ¡ina atvažiavusi iÅ¡ prieÅ¡ais, jis stovėtų savo eilėje. Å onuose liktų tik metras. Jei priekyje stovi maÅ¡ina, tai kaip aÅ¡ iÅ¡ galo atvažiavęs pataikysiu į priekinį sparnÄ - niekaip. Mano motociklo vairavimo patirtis - nuo 2006 metų, teises turiu nuo 1988 metų.

MotociklÄ vairuoju. Nuo 2006 metų prasidėjo kelionės, nuėjau į sportÄ , kur sportiniai motociklai, nuo 2009 metų pradėjau treniruotis, važinėti trasose, 2010 metais buvau Lietuvos trasos čempionas, 2010 metais turėjau trasoje traumÄ . Turėjau ir gatvėje, ir sporte du motociklus, vienas trasoje važiuoti, kitas standartas keliuose važiuoti. Dėl tachometro parodymų – maksimalų greitį su tuo motociklu pirma pavara galima pasiekti min 120 km., daugiausia 150 km. Su pirma pavara. Keistai visiems tai atrodo.

Ä® greitį nežiÅ«ri, sporte padangos skirtingos, perdavimai skirtingi, spidometrai ,,meluoja“. Galima su pirma pavara pasiekti labai didelį greitį. Mano nuomone nebuvo leistinas toks kaltinamojo automobilio vairuotojo manevras, jis neleistinas, kadangi iÅ¡važiavo į kairę eismo juostÄ . Dar Å¡iuo metu gydausi, devynis mėnesius nevaikščiojau, man nustatytas invalidumas, 60 procentų esu nedarbingas, 40 procentų darbingas. Gydausi iki Å¡iol, sunkiai vaikÅ¡tau. Nebaigtas gydymas, atsisakiau kelį protezuoti.

Man yra viltis, kad gal dar atsistatys, tačiau prognozės - kelio protezavimas. Draudimas nieko neiÅ¡mokėjo. Patikslintas ieÅ¡kinys buvo pateiktas 2015-01-02 teisiamajame posėdyje”.    Aprašęs nukentėjusiojo parodymus teismas konstatuoja faktÄ , kad nukentėjusysis kitaip nei kaltinamasis vertina priežastinį ryšį tarp automobilį vairavusio kaltinamojo R. Ž. ir jo paties, vairavusio motociklÄ , veiksmų, atliktų eismo įvykio metu. Teismas apie tai pasisako toliau, - aptaręs teismo ekspertų iÅ¡vadas ir jų paaiÅ¡kinimus, duotus teisme.    Liudytojas L.

N. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta. 2014-03-29 jam apie pietus paskambino kažkuris iÅ¡ nukentėjusiojo draugų pasakė, kad nukentėjusysis papuolė į autoįvykį, reikia pagalbos pasikrauti motociklÄ , o gal dar kokios pagalbos reikės. Atvažiavo po pusės valandos. Paties įvykio nematė, matė situacijÄ po įvykio. Automobilis dar stovėjo. Matė, kaip policininkas apžiÅ«rėjo priekabÄ , paspardė, tada atsirado posÅ«kio žibinto mirksėjimas, - tik paspardžius, buvo kalba, kad ,,nekontaktuoja“.

Niekas nežino, ar tas žibintas mirksėjo įvykio metu. Paspardžius pradėjo tik tada veikti žibintai.     Iš liudytojo M. P. parodymų, teisme kaltinamojo gynėjo prašymu ištirtų LR BPK 276 str. nustatyta tvarka matyti, kad ikiteisminio bylos tyrimo metu liudytojas M. P. parodė, kad jis 2014-03-29 apie 13 val. važiavo motociklu Suzuki, valst Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno r. Šakių pl. link Kauno. Priekyje jo, ta pačia kryptimi motociklu važiavo E. G., kuris nuo jo nutolęs buvo apie 20 metrų atstumu.

Važiavo maždaug apie 90 km/h greičiu. Prisivijo automobilį VW Passat, su priekaba, važiavusį ta pačia kryptimi, kurio greitis galėjo bÅ«ti apie 80 km/h. Jo nelenkė, kadangi kelyje buvo iÅ¡tisinė skiriamoji juosta. Nuo jo laikėsi atstumo apie 30 metrų. Pavažiavę apie kelis Å¡imtus metrų pamatė, kad priekyje važiavęs automobilis VW Passat persirikiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Jam pasirodė keistas vairuotojo manevras, todėl pažiÅ«rėjo į priekabos posÅ«kio žibintus,- nei kairys, nei deÅ¡inys žibintai nemirksėjo.

Taip automobilis važiavo apie 20 metrų atstumÄ . Pamanė, kad automobilis suks į kairę kelio pusę, kur yra gyvenamasis namas. Tuo metu kai priekyje važiavęs E. G. jau važiavo lygiagrečiai automobilio deÅ¡inėje pusėje, Å¡is staiga suko deÅ¡inėn, taip užkirsdamas jam keliÄ . E. nespėjo net stabdyti, todėl trenkėsi į priekinę, deÅ¡inės pusės automobilio dalį. SmÅ«gio metu jo greitis buvo apie 60 km/h, o atstumas apie 15 metrų. Po susidÅ«rimo E. kartu su motociklu buvo nublokÅ¡tas į laukus deÅ¡inėje kelio pusėje.

Jis tuoj pat bėgo prie jo ir iÅ¡kvietė medikus. E. buvo stipriai sužalotas. Atvykę medikai iÅ¡vežė jį į gydymo įstaigÄ . Eismo įvykio metu kelio danga buvo sausa, matomumas geras. Mano, kad eismo įvykis galėjo įvykti dėl to, kad automobilio VW Passat vairuotojas per velkamÄ priekabÄ galėjo nepastebėti iÅ¡ paskos motociklÄ vairavusio nukentėjusiojo E. G. ir tai, kad automobilio vairuotojas padarė netikėtÄ manevrÄ , - posÅ«kį į deÅ¡inę (b. l. 44-45).    Liudytoja B.

D., kaltinamojo R. Ž. sesuo parodė: “važiavau su brolio vairuojamu automobiliu 2014-03-29 apie 13:30 val., važiavome niekur neskubėdami. Brolis važiavo 50 km/val. greičiu, kadangi su priekaba greičio nebuvo. Buvo įjungtas posÅ«kis į deÅ¡inę, jis pradėjo sukti. PasižiÅ«rėjęs į veidrodėlius pradėjo sukti iki pradėjo sukti pajutome smÅ«gį į deÅ¡inę pusę. AÅ¡ susitrenkiau galvÄ Ä¯ durelių atramÄ , atsidarė durelės, atsisegiau saugos dirÅ¾Ä , iÅ¡lipau, iÅ¡ karto nesuvokiau, kas čia per smÅ«gis, paskui pamačiau, kad privažiuoja su motociklu žmogus ir supratau, kad buvo atsitrenkta į motociklÄ .

AÅ¡ stebėjau keliÄ . Automobilis prieÅ¡ sukdamas nebuvo iÅ¡važiavęs į pieÅ¡ingÄ kelio eismo juostÄ . Jis laikėsi deÅ¡inės pusės važiuojant, suko. Kitaip nebuvo, nes mes į tÄ pusę važiuojame jau daug metų, pati vairuoju, važiavau ir su priekaba, pasirenki saugiai, užsukti. AÅ¡ įvykio vietoje buvau, kai atvažiavo policijos pareigÅ«nai. Kai priekaba buvo atkabinta, kabinta prie kito transporto priemonės teko paspardyti žibintus, nežinau kas buvo, gal nepaspausta, gal nesujungta, kai sėdome prie savo automobilio, niekada brolis nesėda nepažiÅ«rėjęs ar dega priekabų žibintai.

Brolis atsakingai pasižiÅ«ri, buvo kontaktas. Viskas buvo, techniÅ¡kai priekaba tvarkinga. Kai sėdi prie transporto priemonės pažiÅ«ri visada ar veikia posÅ«kiai. Kad saugiai užsukti pasirinktas saugus atstumas buvo. Manevras į deÅ¡inę buvo, o koks atstumas nepasakysiu, apie metras nuo kelio. Nuo asfaltuotos kelio dalies apie metras, tiksliai nepasakysiu. AÅ¡ tuo momentu pastebėjau atvažiuojantį automobilį, eismas vyko, negalėjo iÅ¡važiuoti į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ . Motociklas atsirado dėl didelio greičio.

Gal nebuvo kur dėtis motociklui, buvo greitis, gal bandė išvengti, gal pralįs. Iš priešingos pusės atvažiavo dar transporto priemonės, todėl nelenkė iš kitos pusės. Važiavo automobilis Passat, paskui suvokiau, kad buvo ir autobusas, bet kai nepagalvojome, žiūrėjome kur važiavome. Automobilius ne iš toli važiavau priešpriešiais atvažiuojančius, automobilio Passat vairuotojas buvo sustojęs, tuo metu buvo stresas, nepasiėmiau duomenų, padariau labai blogai. Dešinėje automobilio pusėje motociklas iš kur atsirado nežinau.

Motociklas važiavo plentu, asfaltuota dalimi. Motociklui nemanau, kad buvo palikta dalis pravažiuoti. Motociklas iÅ¡ galo atvažiavo, nežinau tiksliai. Man pačiai Å¡okas buvo iÅ¡ kur atsirado. PrieÅ¡ sukdamas brolis buvo pristabdęs, ne visai sustojęs, pristabdė ir suko. Pati taip darau kai važiuoju. Viskas įvyko labai greitai. Man teko ne vienÄ kartÄ tÄ automobilį su priekaba vairuoti; kai priekaba prikabinta per galinio vaizdo veidrodėlius viskas gerai matosi. Nesenai pati važiavau.    Aprašęs liudytojų L.

N., B. D. ir M. P. parodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jie patvirtina nukentėjusiojo E. G. parodymus, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę, nerodė posÅ«kio signalo arba neveikė signalinės posÅ«kio lemputės. Kartu teismas pastebi, - apie tai apraÅ¡oma toliau, kad kaltinamojo R. Ž. vairuojamas automobilis pagal Kelių eismo taisykles buvo kliÅ«tis nukentėjusiojo E. G. vairuojamam motociklui ir nukentėjusysis neatliko visų veiksmų, galėjusių padėti iÅ¡vengti autoįvykio: elgėsi rizikingai, nors pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo kaltinamojo R.

Ž. nusikalstamas nerÅ«pestingumas.    IÅ¡ kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, plano, fotolentelės matyti, kad užfiksuotas eismo įvykis, buvęs 2014-03-29 apie 13.30 val. Kauno r., Kuro k., Å akių pl. ties sankryža su Ovos g. (b.l.8-10, 17-22).    IÅ¡ transporto priemonės apžiÅ«ros ir techninės bÅ«klės patikrinimo protokolų matyti, kad užfiksuotos automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklo Kawasaki ZX1000, valst Nr. (duomenys neskelbtini) techninės bÅ«klės po eismo įvykio (b.l.11-16).    IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. pG3003 /14 (02) matyti, kad E. G. konstatuota: dėl kairio Å¡launikaulio galvos iÅ¡nirimo bei kairės gūžduobės stogo lūžio iÅ¡sivystė kairio klubo sÄ nario uždegimas bei kairio Å¡launikaulio galvos nekrozė, kurios pasekoje kairio Å¡launikaulio galva paÅ¡alinta bei kairių blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio skeveldrinių intrasÄ narinių lūžių, -to pasekoje liko ryÅ¡ki kelio sÄ nario deformacija bei funkcijos sutrikimas (lenkimas 20), nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 115-117).   Teismas konstatuoja: aptarta specialisto iÅ¡vada patvirtina faktÄ , kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus kÅ«no sužalojimas, nurodytas kaltinamajame akte.    Ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo atlikti du eismo įvykio tyrimai, suraÅ¡ytos dvi teismo ekspertų iÅ¡vados.

IÅ¡vados yra skirtingos. Apie tai aptariama toliau.    Pirmoji teismo eksperto iÅ¡vada Nr. 11-1129 (14) buvo suraÅ¡yta 2014-07-11, jÄ pasirašė Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo ekspertas L. A.. Antroji teismo eksperto iÅ¡vada Nr. 11-872 (15) buvo suraÅ¡yta 2015-05-06, jÄ pasirašė Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo ekspertas V. M.. Abi iÅ¡vados padarytos ikiteisminio bylos tyrimo metu.     Pirmojoje iÅ¡vadoje nurodoma:   1. Å io eismo įvykio mechanizmas, tikėtina, buvo toks: automobilis „VW Passat”, vairuojamas R.

Ž., važiuodamas Å akių plentu Kauno link, Kuro kaime, sankryžoje su Ovos gatve, pradėjo deÅ¡inio posÅ«kio manevrÄ Ä¯ Ovos gatvę. Tuo metu į besukančio automobilio deÅ¡inio Å¡ono priekinę dalį (į deÅ¡inės pusės priekinių durelių ir priekinio sparno sandÅ«rÄ ), nearčiau kaip 1,5 m atstumu nuo važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to, atsitrenkė iÅ¡ paskos orientaciniu apie 71 km/h greičiu važiavęs motociklas „Kawasaki ZX100”, vairuojamas E. G.. Po smÅ«gio motociklas „Kawasaki ZX100” virto, iÅ¡sipylę techniniai skysčiai paliko Å¡leifÄ ir motociklas, nuslydęs į deÅ¡inėje kelio pusėje buvusiÄ pievÄ , ten liko gulėti, o automobilis po susidÅ«rimo, pajudėjęs į priekį, sustojo deÅ¡inėje kelio pusėje taip kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane.Automobilio „VW Passat” ir motociklo „Kawasaki ZX100” susidÅ«rimas įvyko nearčiau kaip 1,5 m atstumu nuo važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to, motociklo slydimo pėdsako pradžioje.Motociklas „Kawasaki ZX100”, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas E. G., prieÅ¡ susidÅ«rimÄ važiavo orientaciniu apie 71 km/h greičiu.Motociklo „Kawasaki ZX100” vairuotojo E. G. veiksmai, - nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, savalaikiai nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į automobilį „VW Passat”, - techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ .    Automobilio „VW Passat” vairuotojo R. Ž. veiksmai, - prieÅ¡ pradėdamas deÅ¡iniojo posÅ«kio manevrÄ nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to ir keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad daryti yra saugu, - techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir taip pat sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ .        Teisiamajame posėdyje teismo ekspertas L.

A. paaiÅ¡kino: “tvirtinu iÅ¡vadÄ . Abiejų vairuotojų veiksmai manau turėjo įtakos įvykiui, taip ir nurodžiau iÅ¡vadoje. Kurio vairuotojo veiksmai labiau įtakos turėjo, neatsakysiu, manau, teismas tai nuspręs. Mano manymu, abiejų veiksmai įtakojo. 2 punktas – tiksli mano iÅ¡vada, gali bÅ«ti ir toliau nei 1,5 metro, ne arčiau. Automobilio vairuotojas prieÅ¡ darydamas posÅ«kį nebuvo privažiavęs kiek galima deÅ¡iniau, dėl to ir tokia iÅ¡vada, kad ne arčiau kaip 1,5 metro buvo įvykis deÅ¡inio kraÅ¡to, automobilio vairuotojas nevažiavo kaip reikalauja eismo taisyklės. 8000 apsukų buvo, manau, kad su pirma pavara motociklu galima pasiekti 100 km/val. greitį.

Apie posÅ«kių žibintus, ar rodė deÅ¡inį posÅ«kį ar ne kaltinamojo vairuojamas automobilis, negalima nustatyti iÅ¡ bylos duomenų. ŽibintÄ ir po susidÅ«rimo galėjo iÅ¡jungti, bÅ«na, kad po eismo įvykio įjungia žibintus, tokios detalės nepatvirtinsi. Pagal mano iÅ¡vadÄ galima teigti, kad automobilis sudarė kliÅ«tį motociklui, keitė vairavimo kryptį dėl ko susidarė kliÅ«tis, motociklas atsitrenkė. Kai susidarė kliÅ«tis, motociklo vairuotojas iÅ¡ anksto lėtindamas greitį galėjo iÅ¡vengti susidÅ«rimo.

Jei posÅ«kio signalai rodomi, manau, kad galima iÅ¡vengti kliÅ«ties. Iki susidÅ«rimo kiek likus pradėjo automobilis sukti į deÅ¡inę to neskaičiavau. Per 15 metrų ar įmanoma motociklui pasiekti 73 km./val. greitį nepasakysiu, reikia skaičiuoti. Dėl antro iÅ¡vados punkto, ne mažiau kaip 1,5 metro nuo deÅ¡inio kraÅ¡to smÅ«gis, tai neatmetu galimybės, kad galėjo automobilio vairuotojas iÅ¡važiuoti į kairę pusę. Manau, kad galėjo Å¡iek tiek iÅ¡važiuoti į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ .

Neatmetama galimybė, kad galėjo automobilis iÅ¡važiuoti į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ . Tai, kad automobilio vairuotojas bÅ«tų visiÅ¡kai iÅ¡važiavęs pasakyti negaliu, galėjo ir toliau važiuoti nei 1,5 metro nuo kraÅ¡to, galėjo manau ir dalinai bÅ«ti iÅ¡važiavęs. Transporto priemonių susidÅ«rimo kampo pagal sugadinimo pobÅ«dį, kokiu kampu judėjimo transporto priemonės daug maž galima nustatyti, Å¡iuo metu negaliu pasakyti, neatlikęs paskaičiavimų. Turėčiau paskaičiuoti, negaliu pasakyti kampo.

Mano išvada ,,nepriimtini Žukaičio veiksmai, kad nebuvo arčiau dešinės krašto“ – dėl 112 p. Kelių eismo taisyklių - jei nesukliudys transporto priemonei gali dėl tam tikrų gabaritų gali būti leidžiama ne nuo krašto, jei nesukliudys kitom transporto priemonėms, visoms transporto priemonėms. Tačiau turi elgtis taip, kad netrukdytų kitom transporto priemonėm. Motociklininko veiksmai techniniu požiūriu turėtų būti pavadinti ,,pravažiavimu“. Pavadinčiau paprasčiausiu pravažiavimu, tiesiog pravažiuoji pro automobilį.

Apvažiuoti iÅ¡ deÅ¡inės reikia, reikia keisti judėjimo kryptį. Taisyklėse vartojama sÄ voka ,,iÅ¡skyrus leistinus sukančių į kairę apvažiavimus“ leistinas apvažiavimas – turi bÅ«ti papildoma įrengta apvažiavimo eismo juosta. Lenkimu “iÅ¡ deÅ¡inės“ motociklininko veiksmų nepavadinsi, – lenkimo manevras susietas su ta sÄ voka, kaip iÅ¡važiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , Å¡iuo atveju buvo važiavimas, pravažiavimas, nebuvo lenkimo. Tiriamojoje akto dalyje, sakau, kad Gečiauskas laiku nestabdė.

Techniniu požiÅ«riu motociklininko veiksmai, dėl saugaus atstumo palikimo, dėl to, kad privaloma laikytis tokio atstumo, kad palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus - saugus intervalas skaičiuojamas priklausomai nuo greičio, 73 km./val. greičiu reikia saugų intervalÄ paskaičiuoti. Techniniu požiÅ«riu vairuotojo veiksmai bÅ«tų priimtini, paliekant atstumÄ tarp savęs ir kairėje esančios transporto priemonės, Å¡iuo atveju reikėjo mažinti greitį iki automobilio su priekaba. Saugus atstumas vieno paskui kitÄ važiuojančios transporto priemonės nuo priekinės ir užpakalinės dalies skaičiuojamas.

RaÅ¡ant ekspertizę remiamasi eismo dalyvių paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ant ekspertizę kreipiamas dėmesys į objektyvius surinktus duomenis, eismo planÄ , fotonuotraukas, automobilių sugadinimus, taip atkuriamas mechanizmas. Dėl medicininių sužalojimų nesprendžiu klausimų, o dėl eismo įvykio kylimo dažniausia skirtingi parodymai. Galėjau suraÅ¡yti objektyviÄ iÅ¡vadÄ , nors nukentėjęs nebuvo apklaustas, bÅ«na, kad teismo ekspertizę raÅ¡ant nebÅ«na visai jokių liudytojų parodymų, užtenka eismo įvykio plano, kad atkurti eismo įvykio mechanizmÄ .

Eismo įvykio vietos plane užfiksuotas motociklo slydimo pėdsakas, pradžia užfiksuota 1,5 metras nuo deÅ¡inio kraÅ¡to, slydimas pradėjo formuotis, kai motociklas atsitrenkė. Ne arčiau 1,5 metro, tai susidÅ«rimo taÅ¡kas. Palei susidÅ«rimo kampÄ tikėtina, kad automobilis važiavo arčiau kelio vidurio, galėjo bÅ«ti iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ . Kaltinamojo velkamos priekabos techninių duomenų nežinau, manau vizualiai platesnė nei automobilis. Tokiu atveju, jei priekaba platesnė, jei nereikalaujami specialÅ«s veidrodėliai, reiÅ¡kia matomumas tinkamas.

Techninės apžiÅ«ros stotis tikrina tai. Norint pravažiuoti technikinę turi bÅ«ti įraÅ¡yta, kad reikalaujami specialÅ«s veidrodėliai, jei to nėra įraÅ¡yta, standartinio automobilio veidrodėliai turėjo tikti.    Aprašęs Å¡io ekperto iÅ¡vadÄ dėl eismo įvykio ir iÅ¡klausęs jo paaiÅ¡kinimų teisiamajame posėdyje, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo E. G. veiksmai prieÅ¡ eismo įvykį buvo rizikingti, turėjo įtakos eismo įvykiui ir jo pasekmėms. Tai turi reikÅ¡mės, sprendžiant kaltinamajam skirtinos bausmės rūšį ir dydį bei nustatant nusikaltimu nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį.

    ApraÅ¡ytų duomenų (dėl kaltinamojo vairuojamo automobilio posÅ«kio signalinių lempučių, galinčių rodyti automobilio posÅ«kio kryptį, ir toliau aptariamų įrodymų pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindinė priežastis, dėl kurios kilo eismo įvykis ir atsirado su juo susijusios pasekmės, buvo kaltinamojo, vairavusio automobilį su priekaba, veiksmai. IÅ¡ 2015-05-06 ekspertizės iÅ¡vados Nr. 11-8721 (15), kuriÄ pasirašė teismo ekspertas V. M. matyti:    1.

“Automobilis „VW Passat” ir motociklas „Kawasaki ZX1000” susidÅ«rė keliovažiuojamosios dalies deÅ¡inėje pusėje, ties sankryža su Ovos gatve. PrieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ motociklasnuo kelio važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to buvo nutolęs apie 1,5 m atstumu (tikėtinostransporto priemonių padėtys prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ grafiÅ¡kai pavaizduotos 2 pav.).PrieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ su automobiliu „VW Passat" motociklas „Kawasaki ZX1000" judėjoorientaciniu 71 km/h greičiu.

Negalima apskaičiuoti automobilio „VW Passat" judėjimo greičio prieÅ¡ eismo įvykį.Automobilio „VW Passat” su priekaba vairuotojas R. Ž. prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inęprivalėjo pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to. Be to, prieÅ¡ keisdamas judėjimo kryptį jis privalėjo įsitikinti, kad tai daryti bus saugu ir duoti kelio iÅ¡ deÅ¡inės pro jį važiavusiam motociklui „Kawasaki ZX1000". Taip jis bÅ«tų turėjęs techninę galimybę iÅ¡vengti įvykusio susidÅ«rimo su motociklu „Kawasaki ZX1000", vairuojamu E. G..E. G. neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu „VWPassat”, laiku stabdydamas savo vairuojamÄ motociklÄ â€žKawasaki ZX1000”.Atsakyti į šį klausimÄ negalima (žr. tyrimÄ ).Tikėtinas toks Å¡io eismo įvykio mechanizmas.

Automobilio „VW Passat” su savadarbepriekaba vairuotojas R. Ž. suko į deÅ¡inėje esančiÄ Ovos gatvę. PosÅ«kio į deÅ¡inę manevras buvo pradėtas automobilio deÅ¡iniajam Å¡onui bÅ«nant nemažesniu kaip 2,8 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to. Tuo pat metu prie automobilio iÅ¡ paskos artėjo E. G. vairuojamas motociklas „Kawasaki ZX1000”. Jo orientacinis greitis buvo 71 km/h. Automobiliui judant posÅ«kio į deÅ¡inę kreive, į jo deÅ¡inį Å¡onÄ (priekines dureles) priekiniu ratu atsitrenkė motociklas.

PrieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ motociklas buvo apie 1,5 m atstumu nuo važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to (tikėtinos transporto  priemonių padėtys prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ grafiÅ¡kai pavaizduotos 2 pav.). Vėliau įvyko slystamo pobÅ«džio kontaktas tarp motociklo kairiojo Å¡ono ir automobilio deÅ¡iniojo Å¡ono iki kol motociklas priekiniu ratu įsirėmė į automobilio priekinį deÅ¡inį ratÄ . Dėl susidÅ«rimo su automobiliu staigiai pakito judėjimo krytis į deÅ¡inę. Atsiskyręs nuo automobilio motociklas judėjo sudėtingu erdviniu judėsiu iki kol atsidÅ«rė padėtyje, užfiksuotojeeismo įvykio vietos plane.

Automobilis „VW Passat” su priekaba po susidūrimo su motociklu buvo sustabdytas taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane.Automobilio „VW Passat” su priekaba vairuotojo R. Ž. veiksmai, - priešsukdamas į dešinę nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio iš dešinės pro jį važiavusiam motociklui „Kawasaki ZX1000”, vairuojamam E. G., dėl ko su juo susidūrė, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini.Tyrimui patektoje medžiagoje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kurie įgalintų teigti,kad motociklo „Kawasaki ZX1000” vairuotojo E. G. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini.Automobilio „VW Passat” su priekaba vairuotojo R.

Ž. veiksmai, - prieÅ¡sukdamas į deÅ¡inę nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio iÅ¡ deÅ¡inės pro jį važiavusiam motociklui „Kawasaki ZX1000", vairuojamam E. G., dėl ko su juo susidÅ«rė, - techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir sÄ lygojo eismo eismo įvykį.    Teisiamajame posėdyje teismo ekspertas V. M. paaiÅ¡kino:     “iÅ¡ dalies mÅ«sų su kolega (teismo ekspertu L. A.) iÅ¡vados nesutampa dėl motociklo vairuotojo veiksmų.

Kolega mano, kad automobilio iÅ¡važiavimas buvo neprognozuojamas judesys, - anot jo nukentėjusysis motociklo vairuotojas E. G. privalėjo mažinti greitį. Mano nuomone nustatyta padėtis nuo kurio automobilis tikėtina pradėjo sukti į deÅ¡inę, buvo apskaičiuotas intervalas į Å¡onÄ , koks turėtų bÅ«ti saugus. Gavosi, kad tuo tarpu pro automobilio deÅ¡inį Å¡onÄ motociklas galėjo saugiai pravažiuoti. AÅ¡ manau, kad grėsmė saugumui kilo tuo momentu, kai automobilis pradėjo, kai darė posÅ«kį į deÅ¡inę.

Iki to mano nuomone motociklo vairuotojui nebuvo sudaryta kliÅ«tis. Ir nekilo grėsmė susidÅ«rimui. Dėl Å¡ių aplinkybių mÅ«sų su kolega nuomonės nesutapo. DeÅ¡imtajame bylos lape yra eismo įvykio vietos planas. Po įvykio automobilis buvo ,,nuvairuotas“ į tÄ vietÄ kurioje užfiksuotas). Nejudėjo Å¡oniniu slydimu, galėjo bÅ«ti nuvairuotas. Jo padėtis neinformatyvi vietai nustatyti. Nustatant susidÅ«rimo vietÄ buvo remiamasi užfiksuotais pėdsakais – motociklo slydimo pėdsakais.

Vien motociklo smÅ«gis negalėjo automobilio tokioje padėtyje pastatyti, tačiau galėjo smÅ«gis Å¡iek tiek pastumti. Automobilis galėjo bÅ«ti patiesintas. SmÅ«gis buvo į automobilio priekinį ratÄ , todėl pasukimas galėjo ir dėl to bÅ«ti. Nuo smÅ«gio automobilis galėjo atsirasti taip, kaip pavaizduota plane. Automobilio padėtis, kai pradėjo jis sukti, parodyta ekspertizės akto antrame paveikslėlyje. Buvo moduliuojama galima automobilio trajektorija, buvo laikoma, kad automobilis judėjo minimaliu posÅ«kio spinduliu, gauta, kad judant posÅ«kio į deÅ¡inę manevras turėjo bÅ«ti pradėtas ne mažesniu kaip 2,8 metrų atstumu nuo važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to.

Taip, kaip pavaizduota plane, fotonuotraukoje, automobilis su priekaba buvo iš dalies arba pilnai kairėje kelio eismo juostoje, kadangi tai yra ribinė aikštė laikant, kad minimaliu posūkio spinduliu buvo atliekamas posūkis, galėjo būti ir didesnis posūkis. Yra, kaip pavaizduota tiriamojoje dalyje ir priekaba, ir automobilis buvo kairioje eismo juostoje prieš pradedant. Automobilio vairuotojui, jei būtų sukama į dešinę nuo dešiniosios dalies tokio pobūdžio susidūrimas neįvyktų. Kaip vystytųsi tolesnė situacija nepasakysiu.

Mano sprendimas nuo pirmojo eksperto skiriasi ir tuo, kad aÅ¡ manau, kad ir priekaba ir automobilis iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ . Man motociklo vairuotojo paaiÅ¡kinimas dėl eismo įvykio neprieÅ¡tarauja mano nustatytai iÅ¡vadai. Tiriant eismo įvykį žiÅ«rėjau eismo įvykio vietÄ . Atlikau kompleksinę ekspertizę. Tyriau kartu su mediku, įtakos tai turėjo, atsakėme kompleksiÅ¡kai į klausimÄ dėl motociklo vairuotojo sužalojimo aplinkybių. Eismo įvykių aplinkybėm įtakos neturėjo, vertinimui įtakos neturėjo, Å¡iuo atveju, mediko iÅ¡vada.

Å iuo atveju neturėjo įtakos mediko iÅ¡vados mano iÅ¡vadai. Atitvaras matyti nuotraukose, pas mane antrame paveikslėlyje pavaizduota kada automobilio vairuotojas pradėjo posÅ«kį į deÅ¡inę. Negalima atkurti tikslios judėjimo trajektorijos. Mes žinome kokia buvo automobilio padėtis susidÅ«rus su motociklu, iÅ¡ tos padėties nustatoma galima judėjimo trajektorija prieÅ¡ posÅ«kio į deÅ¡inę manevrÄ . Negalima nustatyti, kurioje vietoje automobilio vairuotojas pradėjo manevrÄ Ä¯ deÅ¡inę.

Automobilio vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu būtų priimtini, jei ir suktų ne nuo dešinio krašto, o didesniu lanku, kaip su priekaba, jei nekliudoma būtų kitom transporto priemonėm. Kelių eismo taisyklių reikalavimas toks, kad negalima kliudyti kitoms transporto priemonėms, net iš paskos atvažiuojančioms. Dėl posūkio signalo ekspertiniais tyrimais negalima to nustatyti. Turi būti vis tiek duotas kelias kitoms transporto priemonėms, kad ir posūkis rodomas, neturi būti kliudoma.

Ketvirtame lape esantis teiginys ,,Gečiauskas privalėjo palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus..“, - nustatyta, kad saugus tarpas iÅ¡ Å¡ono apie septyniasdeÅ¡imt penki centimetrai. Dėl penktajame lape iÅ¡vados esančių teiginių, dėl kaltinamojo veiksmų, kad prieÅ¡ sukdamas nedavė kelio iÅ¡ deÅ¡inės pro jį važiavusiam motociklui, toks yra reikalavimas, kad keisdamas judėjimo kryptį vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, duoti keliÄ kitoms transporto priemonėms.

Manevras buvo posÅ«kio į deÅ¡inę, kuris pradėtas ne iÅ¡ kraÅ¡tinės deÅ¡inės padėties. SusidÅ«rimo kampo neskaičiavome. Buvo nustatytas grafiniu bÅ«du pagal eismo įvykio aplinkybes. Judėjimo trajektorija apibÅ«dinama iÅ¡siliejusiais skysčiais. Motociklo padėtis eismo įvykio mechanizmas buvo žinoma. Pagal įvykio vietos apžiÅ«ros duomenis buvo žinoma motociklo galutinė sustojimo padėtis. Pagal menamÄ linijÄ buvo nustatyta automobilio deÅ¡iniojo Å¡ono padėtis. Tokiu bÅ«du grafiÅ¡kai buvo nustatytas automobilio kampas.

SusidÅ«rimo kampo diskretinio dydžio negaliu pasakyti. Pavaizduotas antrame paveikslėlyje. Nebuvo toks klausimas užduotas. Tai nėra svarbu. Viskas grafiÅ¡kai matyti. Klausimo nebuvo tokio. Kampas iÅ¡ esmės nustatytas, diskretinis jo dydis iÅ¡vadoje nepateiktas. Å iam momentui nepasakysiu, turiu sėsti prie programos, skaičiuoti. Nelabai suprantu, kÄ duos tas kampas. Pasakytų, kad bÅ«tų trisdeÅ¡imt laipsnių, tačiau nieko tai iÅ¡vadai neturėtų, nieko nekeistų, viskas grafiÅ¡kai moduliuojama.

IÅ¡vados antrame paveikslėlyje matyti, kad priekaba beveik visa prieÅ¡ingoje eismo juostoje, taip pat ir automobilis turėjo bÅ«ti prieÅ¡ingoje eismo juostoje. Automobilis pavaizduotas visas iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ . Mano nurodytas 2,8 metrų atstumas yra mažiausias. Jau viskas tai ribinis atstumas, į kairę pusę dar galėjo manevruoti, į deÅ¡inę jau ne. Automobilis buvo ,,pririÅ¡tas“ prie namo sienos. Nėra pagrindo teigti, kad eismo įvykio planas neatitiktų įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo geometrijos”.

   Aprašęs teismo ekspertų iÅ¡vadas ir iÅ¡klausęs teisiamajame posėdyje jų paaiÅ¡kinimų (duomenis, kuriuos teismas laiko vienais iÅ¡ įrodymų), teismas konstatuoja, kad priežastinį ryšį tarp eismo dalyvių atliktų veiksmų įvertina teismas.    Šioje byloje apraÅ¡ytos dvi teismo ekspertų iÅ¡vados. Jos nėra identiÅ¡kos.    Teismas daro iÅ¡vadÄ ir akcentuoja, kad kelių eismo situacijoje automobilio „VW Passat“ vairuotojo R. Ž. veiksmai, - prieÅ¡ sukdamas iÅ¡ pagrindinio kelio į deÅ¡inį Å¡alutinį, neįsitikino, kad tai bus saugu ir jis nesutrukdys kitam eismo dalyviui – nukentėjusiajam E. G., vairavusiam motociklÄ .

Teismas konstatuoja, kad tai buvo pagrindine priežastimi kilti eismo įvykiui, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo E. G. sveikata.     Teismas atsižvelgia į visas aptartas aplinkybes ir daro iÅ¡vadÄ , kad motociklo vairuotojas E. G., kaip nurodoma teismo eksperto L. A. ekspertizės iÅ¡vadoje ir teisiamajame posėdyje jo duotais paaiÅ¡kinimais, netinkamai apvažiavo kliÅ«tį – kaltinamojo vairuojamÄ automobilį VW Passat. Teismas, nekeisdamas savo iÅ¡vadų dėl kaltinamojo R. Ž. kaltės dėl eismo įvykio konstatuoja, kad nukentėjusiojo E. G. veiksmai buvo rizikingi ir turi reikÅ¡mės: skiriant kaltinamajam bausmę, nustatant neturtinės žalos, padarytos nusikaltimu dydį, netaikant baudžiamojo poveikio priemonių kaltinamojo atžvilgiu.     Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis padarė Å¡io nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies pradžioje iÅ¡dėstytÄ nusikalstamÄ veikÄ , yra kaltas ir baustinas.    Dėl veikos kvalifikavimo.    Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis padarė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį nukentėjusiajam E. G. sunkų sveikatos sutrikdymÄ .    Dėl baudžiamosios atsakomybės ir bausmės.    Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.), kad eismo įvykio atsiradimui įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo rizikingas elgesys: prieÅ¡ kaltinamojo vairuojamo automobilio sukimÄ Ä¯ deÅ¡inėje esantį keliukÄ neįsitikino, kad saugiai pravažiuos kaltinamojo vairuojamÄ ir manevruojantį automobilį, elgėsi rizikingai.

Bet kokiu atveju: veikė kaltinamojo vairuojamo automobilio posÅ«kį rodančios signalinės lemputės ar ne, rodė ar nerodė kaltinamasis, vairuodamas automobilį VW Passat, posÅ«kio signalus, - nukentėjusiojo vairuojamam motociklui priekyje važiuojantis kaltinamojo vairuojamas automobilis VW Passat buvo kliÅ«tis. KliÅ«ties apvažiavimo taisykles reglamentuoja Kelių eismo taisyklių 134 punktas, galiojęs eismo įvykio metu, dabar – 139 punktas. Aplinkybę, kad motociklo „Kawasaki ZX100” vairuotojo E. G. veiksmai -nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, savalaikiai nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į automobilį „VW Passat", - techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ , patvirtina ir 2014-07-11 ekspertizės iÅ¡vada Nr. 11-1129 (14).

Su Å¡ia iÅ¡vados dalimi teismas sutinka.    Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių Å¡iuo nuosprendžiu nenustatoma.    Kaltinamasis neteistas, nusikalto pirmÄ kartÄ , padarydamas nusikaltimÄ dėl neatsargumo, jam skirtina bausmės rÅ«Å¡is, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d. sankcijoje, - bauda, jos dydį parenkant, atsižvelgiant į Å¡iame nuosprendyje aptartas aplinkybes bei kaltinamojo neįgalimÄ ir turtinę padėtį.    Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis neteistas, padarė nusikaltimÄ dėl neatsargumo bÅ«damas blaivus, daro iÅ¡vadÄ , kad jam skirtina bausmė – bauda.

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį, bÅ«damas blaivus, yra neįgalus, nors ir padarė nusikaltimÄ , sukėlusį nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1 p., - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas.    Dėl civilinių ieÅ¡kinių.    Dėl turtinės žalos dydžio ginčo nėra.

Nukentėjusysis E. G. parodė, kad sutinka su draudimo kompanijos paskaičiuotu jam padarytos turtinės žalos dydžiu. Turtinė žala paskaičiuota, tačiau neatlyginta. IÅ¡ AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo nukentėjusiajam priteistina 5351 eurų 19 ct (711 eurų 17 ct už sugadintus rÅ«bus ir 4640 eurų 2 ct už nepataisomai sugadintÄ motociklÄ ).    Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinę žalÄ , nukentėjusiųjų patirtÄ dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo, pinigais įvertina teismas.

Neturtinė žala nukentėjusiajam E. G. atsiranda dėl eismo įvykio metu jam padaryto sunkaus kūno sužalojimo. Kaip minėta, neturtinės žalos dydį teismas nustato, atsižvelgdamas ir į nukentėjusiojo E. G. veiksmus eismo įvykio metu – prieš apvažiuodamas kliūtį elgėsi rizikingai, neįsitikino, kad tai bus saugu. Teismas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 str. ir aptartų argumentų pagrindu mažina nukentėjusiosioms priteistinos neturtinės žalos dydį.

Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiajam padarytų kÅ«no sužalojimų kiekį, į tai, kad jis tapo iÅ¡ dalies nedarbingu, neturtinę žalÄ pinigais įvertina 8000 eurų, konstatuojant, kad 5000 eurų priteistina iÅ¡ draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, 3000 eurų priteistina iÅ¡ kaltinamojo R. Ž..    Kaltinamasis civilinių ieÅ¡kinių nepripažino, nes nepripažino ir savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo.    Dėl advokato paslaugų apmokėjimo.    Nukentėjusysis E. G. praÅ¡o priteisti 1304,57 Eur dydžio jo turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡is praÅ¡ymas yra pagrįstas pateiktais dokumentais, proporcingas teiktų paslaugų trukmei, tenkintinas.    Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam kardomosios priemonės neskirti, ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė kaltinamajam nebuvo paskirta.    Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,     n u s p r e n d ž i a:     R. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d., ir skirti bausmę – 10 MGL (376 €, trijų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų) dydžio baudÄ .    Įpareigoti nuteistÄ jį baudÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (AB banke ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai.

Sumokėtos baudos kvitÄ kaltinamasis privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raÅ¡tinės tarnautojui (Laisvės al. 103, Kaunas, kabineto Nr. 120).     Patenkinti nukentėjusiojo E. G. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos: priteisti E. G. iÅ¡ AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 4640 € eurų 2 ct (keturis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų 2 ct).    Patenkinti nukentėjusiojo E. G. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos iÅ¡ dalies: priteisti E. G. iÅ¡ AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 5000 € (penkis tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti; priteisti iÅ¡ kaltinamojo R.

Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) E. G. 3000 € (tris tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.    Priteisti nukentėjusiajam E. G. iÅ¡ kaltinamojo R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 1304,57 € (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus keturis eurus 57 ct) advokato paslaugoms apmokėti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 106 str. 2 d.).    Iki bausmės vykdymo pradžios R. Ž. kardomosios priemonės neskirti.          Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

    TeisėjasRimantas Sipavičius