14a587fc-fe85-482d-9825-cf997f2263cf · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1350-402/2016Proceso Nr. 3-62-3-00158-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 16.2.;

74. KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 26 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos M.K. skundÄ atsakovui VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijai dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja patikslintu skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-08 (b. l. 24-26)PareiÅ¡kėja patikslintame skunde nurodė, jog ginčo laikotarpiu jis dirbo VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijoje.

Pažymėjo, jog ginčo laikotarpiu buvo pažeista jos teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , atitinkamai sumažinus pareiginės algos koeficiento bei priedo už kvalifikacinę kategorijÄ dydį. Darbo užmokestis buvo sumažintas nesilaikant proporcingumo principo. Rėmėsi Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu ir teigė, kad atsirado teisė kreiptis į teismÄ su reikalavimais dėl sumažinto atlyginimo skirtumo priteisimo. PareiÅ¡kėjos manymu, Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. birželio 30 d. priimtame Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, kompensacijų dydžiai yra netinkami, o kompensacijų iÅ¡mokėjimo terminas yra per ilgas.

Prašė skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.Atsakovas VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintÄ skundÄ prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į patikslintÄ skundÄ nurodė, jog Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė įstatymÄ Nr. XII-1927 „Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo“ (toliau - GrÄ Å¾inimo įstatymas).

Å iuo įstatymu yra nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. LR Vyriausybė 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 903 „Dėl Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtino GrÄ Å¾intinos asmeniui neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies, socialinių ir kitų nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamų iÅ¡mokų skirtumo apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkos apraÅ¡Ä bei valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų ir valstybinių pensijų, kurių dydis priklausė nuo neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio atlyginimo), neiÅ¡mokėtos dalies apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkos apraÅ¡Ä .

Teigė, kad VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracija 2009-2013 metais tinkamai vykdė tuo metu galiojusius įstatymus. VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracija, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-09-30 mokėjo sumažintÄ darbo užmokestį. Atsakovas, atsižvelgdamas į priimtus teisės aktus, kuriuose yra nustatyta pareiga įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nemato pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja – VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautoja, kreipėsi į teismÄ , reikalaudamas priteisti iÅ¡ atsakovo dalį darbo užmokesčio, kuris jai 2009-2013 metais buvo sumažintas įstatymo, pripažinto prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog pareiškėja ginčo laikotarpiu dirbo Vilkaviškio savivaldybės administracijoje karjeros valstybės tarnautojo pareigose. Karjeros valstybės tarnautojų darbo užmokestį nustato Valstybės tarnybos įstatymas, kurio 23 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas). Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnį valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ;

4) už diplomatinį rangÄ ;

5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymÄ , kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu 2009 m. gegužės 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedÄ ir sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–14) pareiginės algos koeficientai minėtu įstatymu mažinami nebuvo.

Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas buvo pakeistas dar kartÄ , sumažinant 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–10) pareiginės algos koeficientai nebuvo mažinami. Sumažinti pareiginių algų koeficientai galiojo iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieÅ¡taraujančių pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo neiÅ¡mokėta dalis darbo užmokesčio.

Ginčo šalys nesutaria tik dėl klausimo, kokia tvarka ir kokia apimtimi turi būti kompensuojami dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirti praradimai. Teismas visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A668-602/2016, taip pat kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (žr., pvz., 2016 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A2484-602/2016, 2016 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A2475-520/2016, 2016 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A111-520/2016).

Šios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiami pareiškėjo reikalavimai, yra labai panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai paminėtose bylose. Pareiškėjo teisinė padėtis ar jo teikiami argumentai šioje byloje nėra itin išskirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.

IÅ¡plėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A668-602/2016 apibendrinusi ligÅ¡iolinę Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. Be to, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimÄ , 2014 m. balandžio 16 d. sprendimÄ bei 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimÄ , iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A668-602/2016 padarė iÅ¡vadÄ , kad Konstitucinis Teismas, nagrinėjamu atveju pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, kartu nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

IÅ¡ Å¡io įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 8 punkto nuostatų matyti, kad GrÄ Å¾inimo įstatymas taikomas ir valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas). Konstituciniam Teismui 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustačius, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, o įstatymų leidėjui GrÄ Å¾inimo įstatyme nustačius tokių praradimų kompensavimo mechanizmÄ , institucijai, kurioje pareiÅ¡kėja dirba, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus.

PareiÅ¡kėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymo (2015 m. birželio 30 d.

įstatymo Nr. XII-1927) 2 straipsnio nuostatos ta apimtimi, kad sukurta darbo užmokesčio nepriemokos skaičiavimo formulė ir kompensacijÄ mažinantys koeficientai, pernelyg ilgas kompensacijos grÄ Å¾inimo terminas bei nenumatyti delspinigiai neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, proporcingumo, atsakingo valdymo bei teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principams. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

AiÅ¡kinant Å¡iÄ proceso teisės normÄ , akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ suteikta iÅ¡imtinai bylÄ nagrinėjančiam teismui. Å i teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais praÅ¡ymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiÅ«rai. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra bÅ«tina kreiptis į Konstitucinį TeismÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A29-602/2016; kt.). Pabrėžtina, kad pagal KonstitucijÄ pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylÄ Konstituciniame Teisme yra konkrečiÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo bÅ«ti paÅ¡alintos, kad teismas galėtų priimti teisingÄ sprendimÄ (baigiamÄ jį aktÄ ). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinęs byloje kilusio ginčo pobÅ«dį, byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, atsižvelgęs į aktualių Konstitucinio Teismo nutarimų turinį, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, jog dėl pareiÅ¡kėjo iÅ¡keltų abejonių dėl GrÄ Å¾inimo įstatymo (jo dalies) neatitikimo Konstitucijai ir joje įtvirtintiems konstituciniams teisinės valstybės, proporcingumo, atsakingo valdymo bei teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principams, turi bÅ«ti tenkinamas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ .

Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 ir 2014-12-22 nutarimuose konstatavo, jog dėl sunkios valstybės ekonominės situacijos darbo užmokesčio koeficientai galėjo bÅ«ti proporcingai mažinami. Kaip jau minėta, įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio mažinimas 2009–2013 metais buvo bÅ«tinas ir kokia atlyginimo dalis dėl ekonomikos krizės buvo sumažinta neproporcingai, todėl turi bÅ«ti grÄ Å¾inta (kompensuota).Konstitucinis Teismas, vertindamas atlyginimo už darbÄ mažinimÄ proporcingumo aspektu, 2013-07-01 nutarime atsižvelgė į toje konstitucinės justicijos byloje pateiktÄ Lietuvos Respublikos finansų ministro raÅ¡tÄ , kuriame, be kita ko, nurodyta, kad 2009 metais dėl atlyginimų mažinimo sutaupyta apie 11 mln.

Lt, o kiekvienais paskesniais metais (įskaitant 2013 metus) – apie 112 mln. Lt; siekiant per metus sutaupyti 112 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų, darbuotojų darbo metinį užmokesčio fondÄ bÅ«tų reikėję tolygiai mažinti: 2009 metais – apie 2 proc., kiekvienais paskesniais metais – apie 4,5 proc. Pažymėtina, kad Å¡iuos apskaičiavimus Konstitucinis Teismas pakartojo 2014-12-22 nutarime. Jais yra remiamasi ir GrÄ Å¾inimo įstatyme, kurio preambulėje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas šį įstatymÄ priėmė įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 ir 2014-12-22 nutarimus.

Konstitucinis Teismas 2014-04-16 sprendime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, turėdamas pareigÄ nustatyti kompensavimo mechanizmÄ , privalo įvertinti, kurie iÅ¡ patirtų praradimų buvo neproporcingi.Akcentuotina, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡yme kreiptis į Konstitucinį TeismÄ nepateikė pagrįstų teisinių argumentų ir konkrečių skaičiavimų, jog įstatymų leidėjas kompensacijų dydžių požiÅ«riu nustatė neteisingÄ patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. kad pareiÅ¡kėjai pagal GrÄ Å¾inimo įstatymÄ grÄ Å¾intina jos praradimų dalis pažeidžia pareiÅ¡kėjos teisę į teisingÄ atlygį.

Atkreiptinas dėmesys, kad asmenų praÅ¡ymai kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl GrÄ Å¾inimo įstatymo (jo dalies) atitikties Konstitucijai nebuvo tenkinti ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡nagrinėtose analogiÅ¡kose bylose (žr., pvz., 2016-02-29 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-883-520/2016; 2016-05-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-29-602/2016; 2016-05-30 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-541-520/2016). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos M.K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                                Natalja Zelionkienė