Legislator Case Law & Legislation
14a55f96-c9cd-461a-8000-9e20cd09be04 AI generated

14a55f96-c9cd-461a-8000-9e20cd09be04 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 14a55f96-c9cd-461a-8000-9e20cd09be04
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovas UAB ,,Ronvila” kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Sirveta“ dėl skolos, palÅ«kanų priteisimo. IeÅ¡kovas prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 1 400 Eur skolÄ , 53,44 Eur palÅ«kanų ir 8,30 procentų dydžio procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas UAB ,,Ronvila” 2014-11-12 su atsakovu UAB ,,Sirveta” sudarė krovinio gabenimo sutartį Nr. SIRV141112-1, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas (vežėjas) įsipareigojo pervežti atsakovo (užsakovo) krovinį krovinio gavėjui, krovinį pasikraunant 2014-11-13 arba 14 d., o iÅ¡kraunant 2014-11-24.

Legislator headnote

AI generated

14a55f96-c9cd-461a-8000-9e20cd09be04 · Vilniaus apygardos teismas: Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas savo nuostolius kildina iÅ¡ užsakovo UAB „Neringos kopos“, kuriam pretenzijÄ reiÅ¡kia krovinio siuntėjas TOO „KazEuro“ sankcijos dėl ko užsakovas atsakovui nesumokėjo už suteiktas paslaugas. Tai atsakovas laiko papildomų netiesioginių nuostolių patyrimu. Atsakovas pateikė tik krovinio siuntėjo UAB „Neringos kopos“ ir krovinio gavėjo TOO „KazEuro“ pretenzijas, tačiau jokie įrodymai pagrindžiantys atsakovo nuostolių faktÄ ar dydį nebuvo pateikti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-1721-392/2016   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28807-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.; 2.5.8.9.; 2.5.26. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu2016 m. balandžio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Å iÅ¡kinos ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo (apelianto) UAB „Sirveta“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Ronvila“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Sirveta“ dėl skolos, palÅ«kanų priteisimo ir atsakovo                          UAB „Sirveta“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui UAB „Ronvila“ dėl baudos ir vienarūšių reikalavimų įskaitymo, trečiasis asmuo UAB „Velesas“.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas UAB ,,Ronvila” kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Sirveta“ dėl skolos, palÅ«kanų priteisimo. IeÅ¡kovas prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 1 400 Eur skolÄ , 53,44 Eur palÅ«kanų ir 8,30 procentų dydžio procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas UAB ,,Ronvila” 2014-11-12 su atsakovu UAB ,,Sirveta” sudarė krovinio gabenimo sutartį Nr. SIRV141112-1, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas (vežėjas) įsipareigojo pervežti atsakovo (užsakovo) krovinį krovinio gavėjui, krovinį pasikraunant 2014-11-13 arba 14 d., o iÅ¡kraunant 2014-11-24.

Už sutarties įvykdymÄ Å¡alių susitarta apmokėjimo kaina – 5 200 Eur, pervedant pavedimu per 30 dienų po sÄ skaitos, EXl ir CMR kopijų gavimo. Sutarties 2.2. punkte vežėjas įsipareigojo pristatyti krovinį krovinio gavėjui sutartyje nurodytu laiku. IeÅ¡kovo (vežėjo) pasitelktas trečiasis asmuo -                               UAB ,,Velesas” krovinį pristatė, t. y. savo prievoles įvykdė tinkamai, pretenzijų dėl krovinio pristatymo nebuvo, tačiau atsakovas ieÅ¡kovui nesumokėjo 1 400 Eur.Atsakovas UAB ,,Sirveta” atsiliepimu ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė teismo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB ,,Ronvila” UAB ,,Sirveta” naudai 1 400 Eur baudos bei įskaityti vienarūšius reikalavimus.

Taip pat prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ne atsakovas, o ieÅ¡kovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, kadangi jis ne laiku pristatė atsakovo užsakytÄ krovinį. Pažymėjo, kad sutartyje yra nurodyta, jog ieÅ¡kovo pasikrovimo data laikytina 2014-11-13 arba 14 d., tuo tarpu iÅ¡sikrovimo (pristatymo) data - 2014-11-24. IeÅ¡kovas pavėlavo pristatyti krovinį 14 dienų, kadangi krovinį pristatė tik 2014-12-08. Šį faktÄ patvirtina CMR važtaraÅ¡tis, kuriame yra nurodyta krovinio gavimo data.

Pagal sutarties 2.2.4. punktÄ , ieÅ¡kovas įsipareigojo laiku neatvykus į pakrovimo, iÅ¡krovimo vietÄ , sumokėti atsakovui po 100 Eur už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ , todėl ieÅ¡kovas atsakovui liko skolingas 1 400 Eur. Taigi, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagristai reikalauja skolos priteisimo, nes bÅ«tent jis, o ne atsakovas tinkamai neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kadangi atsisakė sumokėti pagal sutartį priklausančiÄ baudÄ , o atsakovui praneÅ¡us apie vienarūšių reikalavimų įskaitymÄ , t. y. kad atsakovas nemokės likusios 1 400 Eur dydžio skolos už vežimo paslaugas ieÅ¡kovui, kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo UAB „Sirveta“ 1 400 Eur skolos, 53,44 Eur palūkanų, 8,3 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 383 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Ronvila“. Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovu 2014-11-12 sudarė krovinio gabenimo sutartį, kuria ieškovas (vežėjas) įsipareigojo pervežti atsakovo (užsakovo) krovinį, krovinį pasikraunant 2014-11-13 arba 14 d., o iškraunant 2014-11-24.

Å ioje krovinio pervežimo sutartyje buvo nustatyta 5 200 Eur krovinio pervežimo paslaugų kaina, kuriÄ atsakovas turėjo apmokėti pavedimu per 30 dienų po sÄ skaitos, EX1 ir CMR kopijų gavimo. IeÅ¡kovas pasitelkė faktinį krovinių vežėjÄ UAB „Velesas“. 2014-12-08 krovinys buvo pristatytas į vietÄ krovinio gavėjui, tačiau atsakovas ieÅ¡kovui už krovinių pervežimo paslaugas pagal ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytÄ ir atsakovui apmokėti pateiktÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ 1 400 Eur nesumokėjo.

Tarp Å¡alių sudarytoje 2014-11-12 krovinio gabenimo sutarties 2.2.4 punkte numatyta, jog laiku neatvykus į pakrovimo/ iÅ¡krovimo vietÄ vežėjas sumoka užsakovui po 100 Eur už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ . Ä® bylÄ pateiktas CMR važtaraÅ¡tis patvirtina, jog krovinys krovinio gavėjui buvo pristatytas ne Å¡alių sutartyje numatytu terminu – 2014-11-24, o pavėlavus keturiolikai dienų, t. y. 2014-12-08. Tačiau vežėjo atsakomybę už pavėluoto krovinio pristatymÄ reglamentuoja CMR konvencija, t. y. už pavėluotÄ krovinio pristatymÄ vežėjas atsako (CMR konvencijos 17 str. 1 d.), jeigu nėra jo atsakomybę paneigiančių aplinkybių, nurodytų CMR konvencijos 17 str. 2, 4 d.

IeÅ¡kovas nenurodė jokių jo atsakomybę dėl vėlavimo paneigiančių aplinkybių, remiantis CMR konvencijos 17 str. nuostatomis. Teismas sprendė, jog atsakovas turi įrodyti, kad dėl vėlavimo pasikrauti/ iÅ¡sikrauti krovinius jis patyrė nuostolius. PrieÅ¡ingu atveju Å¡alių susitarimas taikyti vežėjui baudÄ už vėlavimÄ pristatyti krovinį krovinio siuntėjui, prieÅ¡tarauja CMR konvencijos 41 str. nuostatomis. Tai, kad abi Å¡alys yra juridiniai asmenys – verslo subjektai, kurie veikia savo rizika, nereiÅ¡kia, jog vežėjui galima taikyti kitokiÄ , nei CMR konvencijoje numatytÄ atsakomybę.

Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas savo nuostolius kildina iÅ¡ užsakovo UAB „Neringos kopos“, kuriam pretenzijÄ reiÅ¡kia krovinio siuntėjas TOO „KazEuro“ sankcijos dėl ko užsakovas atsakovui nesumokėjo už suteiktas paslaugas. Tai atsakovas laiko papildomų netiesioginių nuostolių patyrimu. Atsakovas pateikė tik krovinio siuntėjo UAB „Neringos kopos“ ir krovinio gavėjo TOO „KazEuro“ pretenzijas, tačiau jokie įrodymai pagrindžiantys atsakovo nuostolių faktÄ ar dydį nebuvo pateikti.

Atsakovo teigimu, jis atliko 1 400 Eur įskaitymÄ , tačiau atsakovo įskaitymas negalimas atsižvelgiant į nuostolių kilmę. Todėl, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ tenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog jie patvirtina aplinkybę, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo susiklostę prievoliniai krovinių vežimo teisiniai santykiai. IeÅ¡kovas įvykdė krovinio pervežimÄ , todėl atsakovas turi sumokėti ieÅ¡kovui sutartÄ užmokestį.

Teismas, remdamasis ieÅ¡kovo paskaičiavimu, kurio atsakovas neginčijo, iÅ¡ atsakovo taip pat priteisė 53,44 Eur palÅ«kanas už vėlavimÄ apmokėti už pervežimo paslaugas iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos ir 8,3 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iÅ¡kėlimo dienos (2015-09-02) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Atsakovas (apeliantas) UAB „Sirveta“ apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-12 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB ,,Ronvila“ atsakovo UAB ,,Sirveta“ bylinėjimosi iÅ¡laidas (200 Eur).

Nurodo, kad skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas pripažindamas Å¡alių susitarimÄ dėl netesybų (baudos už kiekvienÄ pavėluotÄ krovinio pristatymo dienÄ ) niekiniu ir negaliojančiu nuo sutarties sudarymo momento, iÅ¡ esmės išėjo už ieÅ¡kinio reikalavimo ribų, taip pat paneigė Å¡alių sutarties laisvės principÄ ir galimybę susitarti dėl netesybų (delspinigių arba baudos) už neįvykdytÄ ar netinkamai įvykdytÄ prievolę. IeÅ¡kovas UAB „Ronvila“ kėlė reikalavimÄ priteisti 1400 Eur skolÄ , bet nepripažinti Å¡alių sudarytÄ susitarimÄ dėl netesybų (baudos) niekiniu.

Be to, apeliantas pažymi, kad CMR konvencijoje nėra nuostatų draudžiančių Å¡alims susitarti dėl sutartinių netesybų taikymo. Teismo argumentas, kad Å¡alių susitarimas taikyti vežėjui baudÄ už vėlavimÄ pristatyti krovinį krovinio siuntėjui, prieÅ¡tarauja CMR konvencijos 41 str. nuostatomis, yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi CMR konvencijos 40 str. yra nustatyta, kad vežėjai turi teisę tarpusavyje sudaryti sutartis, kurių sÄ lygos skirtųsi nuo nuostatų, iÅ¡dėstytų 37 ir 38 str.

Apeliantas taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovui nebuvo taikyta atsakomybė pagal CMR konvencijos 23 str., vadinasi, skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas atsisakydamas taikyti ieÅ¡kovui netesybas (baudÄ ) už netinkamai ir nesavalaikiai įvykdytÄ krovinio pervežimo sutartį, sudarė situacijÄ , kuomet ieÅ¡kovui už netinkamai įvykdytÄ sutartį nėra taikoma jokia atsakomybė. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovas turėjo įrodyti savo patirtų nuostolių dydį. Dėl minimalių nuostolių atsakovas su ieÅ¡kovu susitarė nustatydami netesybas, t. y. baudÄ .

Taip pat teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakydamas tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju atsakovo įskaitymas yra negalimas atsižvelgiant į nuostolių kilmę. Tokia skundžiamÄ sprendimÄ priėmusio teismo pozicija, apelianto nuomone, yra nepagrįsta dėl to, kad atsakovas įskaitė ne nuostolius, bet netesybas (baudÄ už netinkamÄ sutarties įvykdymÄ ). IeÅ¡kovas UAB „Ronvila“ atsiliepimu praÅ¡o teismo apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-12 sprendimÄ nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad apelianto argumentai, jog spręsdamas ginÄÄ pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įtvirtintomis teisės normomis, pažeidė kodekse įtvirtintÄ sutarties laisvės principÄ , yra nepagrįsti, kadangi tarp ieÅ¡kovo ir apelianto susiklosčiusius sutartinius teisinius santykius reglarnentavo CMR konvencija. Tuo tarpu, sutarties nuostatos privalėjo atitikti ir nepažeisti imperatyvių CMR konvencijos reikalavimų. Taigi, ieÅ¡kovas, nors ir praleisdamas sutartyje nurodytÄ pristatymo terminÄ , užsakymÄ Ä¯vykdė, pristatyto krovinio nebuvo atsisakyta priimti, todėl ieÅ¡kovas pagrįstai pareikalavo iÅ¡ apelianto apmokėti už suteiktas paslaugas (1 400 Eur).

Be to, apeliantas dėl pavėluoto krovinio pristatymo nuostolių nepatyrė. Apeliacinis skundas netenkintinas. Vadovaujantis CPK 320 str. 1 ir 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad ieškovas su apeliantu 2014-11-12 sudarė krovinio gabenimo sutartį, kuria ieškovas (vežėjas) įsipareigojo pervežti atsakovo (užsakovo) krovinį, krovinį pasikraunant 2014-11-13 arba 14 d., o iškraunant 2014-11-24.

Sutartimi nustatyta 5 200 Eur krovinio pervežimo paslaugų kaina, kuriÄ apeliantas turėjo apmokėti pavedimu per 30 dienų po sÄ skaitos, EX1 ir CMR kopijų gavimo. IeÅ¡kovas pasitelkė faktinį krovinių vežėjÄ UAB „Velesas“. Krovinys krovinio gavėjui buvo pristatytas 2014-12-08. IeÅ¡kovas krovinį pristatė pavėlavęs 14 dienų. IeÅ¡kovas apeliantui už krovinių pervežimo paslaugas pateikė PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ 1 400 Eur sumai, tačiau apeliantas, bylos duomenimis, minėtos sumos iki Å¡ios dienos nesumokėjo.

PrieÅ¡ingai, apeliantas reikalauja, jog ieÅ¡kovas sumokėtų 1 400 Eur netesybų, kadangi pastarasis pažeidė sutarties 2.2.4. punktÄ , kuriuo ieÅ¡kovas įsipareigojo laiku neatvykus į pakrovimo, iÅ¡krovimo vietÄ , sumokėti atsakovui po 100 Eur už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ . Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, jog Å¡alių susitarimas dėl netesybų prieÅ¡tarauja CMR konvencijos reglamentavimui ir yra niekinis, kadangi CMR konvencijoje nenumatyta vežėjo prievolių užtikrinimo galimybė netesybomis.

Apelianto teigimu, tokia teismo pozicija pažeidžia Å¡alių sutarties laisvės principÄ . Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka. Nagrinėjamoje byloje taikytinos CMR konvencijos nuostatos, nes buvo vykdomas tarptautinis krovinių vežimas keliais už užmokestį ir krovinio iÅ¡siuntimo ir jo gavimo vietos yra skirtingų valstybių teritorijose, kurių valstybės yra CMR konvencijos narės (CMR konvencijos 1 str. 1 p.). Pagal CMR konvencijÄ vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena Å¡alis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietÄ gavėjui), o kita Å¡alis – sumokėti vežimo užmokestį.

CMR konvencijos 1 str. 1 d. nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų Å¡alių teritorijose ir kai bent viena iÅ¡ jų yra CMR konvencijos narė. Taikant CMR konvencijÄ turi bÅ«ti įvertinta tai, kad Å¡i tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektÄ , t. y. klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais iÅ¡samiai ir jokie nukrypimai nuo Å¡io reglamentavimo negalimi – pagal CMR konvencijos 41 str. 1 d. visi susitarimai (iÅ¡skyrus 40 str. leistus vežėjų susitarimus), kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo Å¡ios Konvencijos normų, laikomi negaliojančiais.

Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009). CMR konvencijos 23 str. 5 d. nustatyta, kad tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas virÅ¡ijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi bÅ«ti didesni kaip užmokestis už vežimÄ .

Tuo tarpu, susitarimas dėl krovinio vežėjo didesnės nei CMR konvencijos nustatytos atsakomybės neatitiktų Å¡ios konvencijos 23 str. įtvirtintų taisyklių. Aptariamoje situacijoje Å¡alys nustatė kitokiÄ nei CMR konvencijoje vežėjo atsakomybę (netesybas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog netesybų už pavėluotÄ transporto priemonių pateikimÄ taikymas gali lemti CMR konvencijoje nenustatytÄ dvigubÄ atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2009).

Taigi, nagrinėjamu atveju, krovinio siuntėjo reikalavimas (apelianto) sumokėti baudÄ už termino pristatyti krovinį virÅ¡ijimÄ , yra neteisėtas, nes kyla iÅ¡ krovinio pervežimo sutarties nuostatos, kuri laikytina negaliojančia.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas turėjo įrodyti savo patirtų nuostolių dydį. Kaip buvo minėta anksčiau, CMR konvencijos 23 str. 5 d. nustatyta, kad tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas virÅ¡ijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi bÅ«ti didesni kaip užmokestis už vežimÄ .

Taigi, krovinio siuntėjas, norėdamas iÅ¡ krovinio vežėjo prisiteisti dėl pavėluoto krovinio pristatymo patirtus nuostolius, turi įrodinėti faktinius nuostolius, t. y. kad tokie nuostoliai yra realÅ«s ir patirti. Bylos duomenimis, apeliantas nepateikė jokių dokumentų pagrindžiančių pastarojo patirtÄ Å¾alÄ , iÅ¡skyrus 2014-12-08 pretenzijÄ dėl 1 400 Eur, kurie, apelianto nuomone, buvo patirti ieÅ¡kovui 14 dienų pavėlavus pristatyti krovinį. Tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog apelianto 1 400 Eur dydžio nuostoliai yra realÅ«s. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų apie atsakovo, jo teigimu atliktÄ , įskaitymÄ .Apibendrinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis ir nustatė bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti ar pakeisti apelianto apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Apelianto apeliacinį skundÄ atmetus, apelianto patirtos 200 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovo nėra priteisiamos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1d.).

IeÅ¡kovas prašė iÅ¡ apelianto priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 7 str. įtvirtintu proceso ekonomiÅ¡kumo principu, suponuojančiu pareigÄ dalyvaujantiems byloje asmenims rÅ«pestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžiami jų reikalavimai, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje dalyvaujantis asmuo įrodymus apie bet kokios rūšies realiai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas turi pateikti teismui iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas įrodymų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl jos nepriteisiamos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teisėjų kolegija n u t a r i a : Atsakovo (apelianto) UAB „Sirveta“ apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                            Virginijus Kairevičius                                                                                                                                                                                                                                        Jelena Å iÅ¡kina                                                                                                                                                                                                                          Tatjana Žukauskienė