2013-07-03 Nr. AB-3251-3-61-3-00435-2013-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-2125/2013

Teisminio proceso numeris Nr. 3-61-3-00435-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 70.3.; 71.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės merui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir pareiškėjas, Vyriausybės atstovas) kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 1-3) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies nuostatą ir šios nuostatos nustatyta tvarka paskelbti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 1-423 „Dėl lėšų liftų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarkos“ vietinėje spaudoje.

Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė norminį teisės aktą – 2004 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 30-421 „Dėl lėšų liftų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarkos“ (toliau – ir Sprendimas), kurio 2 punktu nustatė lėšų liftų kapitaliniam remontui kaupimo ir skaičiavimo elgesio normas. Kadangi atsakovas nepateikė prašomos informacijos (dokumentų, galinčių patvirtinti, kada ir kuriame vietinės spaudos leidinyje buvo skelbiamas Sprendimas), pareiškėjas laikė, jog Sprendimas Įstatymo nustatyta tvarka išvis nebuvo paskelbtas. Todėl, remdamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjas 2013 m. sausio 14 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą su reikalavimu Nr. 1R-6 nedelsiant įgyvendinti Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, paskelbiant minėtą Sprendimą vietinėje spaudoje. Pažymėjo, kad įstatymo nustatyta tvarka nepaskelbtas norminis teisės aktas yra pripažintinas negaliojančiu ir praktikoje tokio akto taikyti negalima.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atmetė (b. l. 25-28).

Teismas nustatė, kad 2004 m. birželio 23 d. buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. 1-423 „Dėl lėšų liftų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarkos“ (b. l. 7). Šis sprendimas yra skelbiamas Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame tinklapyje www.vilnius.lt (http://www.vilnius.lt/index.php?39887300). 2013 m. sausio 14 d. pareiškėjas Vyriausybės atstovas pateikė Vilniaus miesto savivaldybės merui reikalavimą Nr. 1R-6 „Dėl Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl LR Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ įgyvendinimo“, reikalaudamas nedelsiant įgyvendinti Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, paskelbiant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 1-423 vietinėje spaudoje (b. l. 4-5).

Teismas, remdamasis Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, padarė išvadą, kad savivaldybės tarybos priimto norminio akto paviešinimas, t. y. jo paskelbimas vietinėje spaudoje, yra viena iš akto teisėtumo sąlygų. Tai reiškia, kad teismui pripažinus, jog ginčo Sprendimas nebuvo paskelbtas vietinėje spaudoje, būtų pagrindas pripažinti sprendimą negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos.

Nustatė, kad ginčo Sprendimas buvo priimtas dar 2004 metais. 2011 m. lapkričio 5 d. Vyriausybės atstovas pareikalavo Vilniaus miesto savivaldybės mero pateikti Sprendimo kopiją ir informaciją apie šio teisės akto paskelbimą vietinėje spaudoje. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriaus 2011 m. lapkričio 14 d. raštu Vyriausybės atstovas buvo informuotas apie tai, kad Sprendimas skelbiamas tik Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje www.vilnius.lt. Jokios kitos informacijos ir įrodymų apie Sprendimo paskelbimą vietinėje spaudoje atsakovas Vyriausybės atstovui nepateikė. Pareiškėjas tokį prašomos informacijos nepateikimą vertino, kaip faktą apie Sprendimo nepaskelbimą vietinėje spaudoje.

Vertindamas Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl norminio akto skelbimo vietinėje spaudoje, padarė išvadą, kad tokio reglamentavimo tikslas yra apibrėžti norminio akto įsigaliojimo pradžią. Atkreipė dėmesį, kad Sprendimas yra paskelbtas Vilniaus miesto savivaldybės internetiniame tinklapyje adresu http://www.vilnius.lt/index.php?39887300. Nors iš nurodyto internetinio tinklapio nepavyko tiksliai nustatyti, tačiau atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, t. y. nuo 2005 m. liepos 21 d. Įstatymu nustatytą pareigą norminius aktus skelbti ir savivaldybės internetiniame tinklapyje, teismas rėmėsi atsakovo argumentais, kad Sprendimas tinklapyje ir yra paskelbtas preliminariai nuo 2005 m. liepos 21 d. Tai leido daryti išvadą, kad Sprendimas yra tinkamai paskelbtas atsakovo internetiniame tinklapyje Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Nors byloje nėra objektyvių duomenų apie Sprendimo paskelbimą vietinėje spaudoje, tačiau byloje nustatytų aplinkybių kontekste nesutikta su pareiškėjo pozicija, jog tokios informacijos nepateikimas reiškia Sprendimo nepaskelbimą vietinėje spaudoje, kas reikštų Sprendimo negaliojimą. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A495-697/2012 pateiktu išaiškinimu, kad atsakovas prašomos informacijos Vyriausybės atstovui (o tuo pačiu ir teismui) objektyviai neturėjo galimybės pateikti, kadangi dokumentai, galintys patvirtinti, kada ir kuriame vietinės spaudos leidinyje buvo paskelbtas Sprendimas, savivaldybėje nėra išlikę. Pabrėžta, kad pareiškėjas ir neprašo teismo pripažinti Sprendimo negaliojančiu, kaip nepaskelbto Įstatymo nustatyta tvarka. Be to, pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad gauna suinteresuotų asmenų skundų ir paklausimų dėl Sprendimo taikymo, tuo pripažindamas ir apie realiai egzistuojančius teisinius santykius, kylančius iš Sprendimo taikymo.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalyje numatyta pareiga teismui vadovautis bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais bei vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata sutikta su atsakovo argumentais, kad teisės akto įsigaliojimo nuo paskelbimo momento taisyklė skirta teisės akto oficialiam paviešinimui nedelsiant po jo priėmimo, t. y. teisinių santykių pradžios nustatymui, tačiau, praėjus daugiau nei devyneriems metams nuo Sprendimo priėmimo ir preliminariai nuo 2005 m. liepos 21 d. Sprendimo paskelbimo savivaldybės internetiniame tinklapyje www.vilnius.lt, Sprendimą pakartotinai skelbti vietinėje spaudoje vien todėl, kad nėra išlikusių dokumentų, patvirtinančių jo paskelbimą, nėra prasmės. Teismo sprendimas įpareigoti atsakovą Sprendimą paskelbti vietinėje spaudoje sukeltų dviprasmišką situaciją, sprendžiant dėl Sprendimo įsigaliojimo, kadangi Sprendimas Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies taikymo prasme tinkamai būtų paskelbtas du kartus su devynerių metų pertrauka, kas ateityje galimai provokuotų naujus ginčus dėl Sprendimo sukurtų teisinių santykių pradžios nustatymo. Toks teismo sprendimas prieštarautų teismo sprendimo paskirčiai išspręsti teisinį ginčą.

II. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje pateikė apeliacinį skundą (b. l. 31-34), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą patenkinti.

2013 m. birželio 5 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo atsisakymas nuo 2013 m. vasario 7 d. prašymo Nr. 3-65 „Dėl LR Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo įgyvendinimo“ administracinėje byloje Nr. I-2348-643/2013 (b. l. 37).

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. 1-228 „Dėl Valdybos 1996-05-23 sprendimo Nr. 813V ir Tarybos sprendimų (1998-06-17 Nr. 208 ir 2004-06-23 Nr. 1-423) pripažinimo netekusiais galios“ 2.2 punktu pripažino netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 1-423 „Dėl lėšų liftų kapitaliniam remontui skaičiavimo ir panaudojimo tvarkos“, todėl pareiškėjo reikalavimas paskelbti nebegaliojantį aktą neteko prasmės. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek ir tolesnis ginčas šioje byloje iš esmės neteko prasmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Administracinė byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktas numato, jog jei pareiškėjas atsisakė skundo, teismas nutraukia bylą. ABTĮ 52 straipsnyje įtvirtinta, jog pareiškėjas teisę atsisakyti skundo gali bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Nurodytos ABTĮ normos yra skirtos nagrinėjant administracines bylas pirmosios instancijos teisme, tačiau vadovaujantis ABTĮ 133 straipsniu šios taisyklės yra taikomos ir apeliaciniame procese. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundo atsisakymą, gali nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Pareiškėjas 2013 m. birželio 5 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė raštą, kuriuo atsisako nuo prašymo administracinėje byloje Nr. I-2348-643/2013, ir pažymėjo, kad jam yra žinomos atsisakymo nuo prašymo procesinės pasekmės, t. y. kad prašymo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės (ABTĮ 102 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo kiti proceso dalyviai apskundę nebuvo, pareiškėjui yra žinomos atsisakymo nuo prašymo pasekmės, atsisakymas nuo prašymo yra besąlyginis, konstatuoja, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimas naikinamas, o administracinė byla pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės merui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutrauktina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktu, 102 straipsnio 3 dalimi, 133 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės merui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys