14a27c5a-2c8f-4927-bda1-94fbfc2d83da · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-5975-1030/2018 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03120-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.5; 2.2.2.7; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.4.3.11 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 15 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Monika Lapukaitė, sekretoriaujant Agnei Butkutei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui N. Å ., atsakovės atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios individualios įmonės „Šokių partneriai“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gudara“, ieÅ¡kinį atsakovei O.

R. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė BIÄ® „Šokių partneriai“ kreipėsi į teismÄ , ieÅ¡kiniu (el. b. t. I, psl. 1-4) praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ atsakovės O. R. 2 804,05 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi IĮ „Šokių partneriai“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ ir įpareigojo jos valdymo organus per 15 dienų nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Minėta nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 27 d. Taigi bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalėjo perduoti bankroto administratorei bankrutuojančios įmonės turtÄ ir dokumentus iki 2017 m. sausio 12 d., tačiau nutartyje nustatytu terminu teismo įpareigojimo neįvykdė. Buvusi vadovė nesusisiekė su bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu, nebendradarbiavo su administratoriumi, įmonės dokumentai ir turtas administratoriui neperduoti iki Å¡iol. IÅ¡ tokio bankrutuojančios įmonės valdymo organų elgesio galima spręsti, kad įmonės vadovė vengė vykdyti pareigÄ perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtÄ ir dokumentus, nebendradarbiavo su administratoriumi ir galimas dalykas, kad tokiu bÅ«du buvo siekiama nuslėpti įmonės tikslams prieÅ¡ingÄ valdymo organų veiklÄ ir apsunkinti bankroto administratoriaus darbÄ . 2017 m. liepos 25 d. nutartimi teismas pripažino IÄ® „Šokių partneriai“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ir patvirtino bankrutuojančios bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä (eurais). 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi teismas nusprendė patvirtinti patikslintÄ BIÄ® „Šokių partneriai“ antros eilės kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2 804,05 Eur kreditinį reikalavimÄ .

Bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma 2 804,05 Eur. Bankroto procedÅ«rų metu nustatyta, kad bendrovė VĮ „Registrų centras“ nėra pateikusi finansinių atskaitomybių už visÄ veiklos laikotarpį. Pagal turimus duomenis iÅ¡ bankroto bylos įsipareigojimai biudžetui susidarė dar 2008 metais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) nuostatomis, įmonės nemokumas – įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Kaip matyti iÅ¡ teismo nutarties, bendrovės pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę (įstatinio kapitalo), kadangi bendrovė jokio registruotino ir kito turto neturi, todėl vadovui, patvirtinus metinę bendrovės finansinę atskaitomybę, o juo labiau, jÄ registravus Juridinių asmenų registre kyla pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, prieÅ¡ingu atveju, to nepadarius, bendrovės vadovui kyla atsakomybė.

Taigi, vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis ir dokumentais, bendrovės direktorė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo privalėjo kreiptis nedelsiant dar 2009 metais. Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje imperatyviai numatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Ä®BÄ® 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Å i pareiga atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendro pobÅ«džio pareigÄ asmenims laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi, sukėlęs įmonei, kartu ir jos kreditoriams žalÄ , be kita ko, pažeisdamas pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, atsakingas asmuo — įmonės vadovas ir (ar) dalyvis — turi pareigÄ jÄ atlyginti.

Å iuo atveju, žalos dydis skaičiuotinas, kaip kreditorinių reikalavimų suma, t. y. 2 804,05 Eur (patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma), kuri priteistina iÅ¡ atsakovės. Atsakovė O. R. atsiliepimu (el. b. t. I, psl. 64-66) praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidas ir paskirti ieÅ¡kovei 5 000 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, 50 proc. baudos skiriant atsakovei. Atsiliepime nurodoma, kad ieÅ¡kovė turi individualios įmonės teisinę formÄ .

Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Pagal VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡Ä individualios įmonės savininku nuo 2008 m. spalio 6 d. yra I. A. Atsakovė nesutinka, kad ji yra tinkama atsakovė Å¡ioje byloje, nes ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad su ja buvo sudaryta darbo arba civilinė sutartis, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 4 dalis.

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad už neva įmonės vadovavimÄ atsakovė bÅ«tų gavusi atlyginimÄ ir vengdavo mokėti mokesčius. Kadangi atsakovei iÅ¡vis nėra pažįstamas įmonės savininkas I. A., ji niekada nebuvo sudariusi jokių sutarčių su Å¡ia įmone, todėl niekada nedeklaravo savo darbo santykių Å¡ioje įmonėje, taip pat nebuvo gavusi Å¡ios įmonės dokumentų arba turto. PrieÅ¡ingai, tuo pačiu metu atsakovė dirbo užsienyje Italijoje, grįžusi į LietuvÄ registravosi darbo biržoje kaip bedarbė, o gimus vaikui gavo iÅ¡ savivaldybės socialinę paÅ¡alpÄ .

IeÅ¡kinys kildinamas iÅ¡ civilinės atsakomybės santykių, bet iÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio neaiÅ¡ku kam ir kada padaryta žala, kokio dydžio ir kuo kalta atsakovė (kokius neteisėtus veiksmus ji atliko). Atsakovė taip ir negavo kartu su ieÅ¡kiniu jokio kreditorinio reikalavimo, todėl atsiliepime neturi jokios galimybės įvertinti šį dokumentÄ . Atsakovei nesuprantama, jeigu tai skola, tai kaip ji atsirado, jeigu tai žala, tai kada ji atsirado, nes pagal CK žalos atlyginimui taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas.

Už įmonės prievoles atsakomybė kyla individualios įmonės savininkui. Å ioje byloje nėra neginčijamų įrodymų apie kreditoriaus VSDFV Klaipėdos skyriaus apdairų bei sÄ Å¾iningÄ elgesį, prieÅ¡ingai, nesant jokių įrodymų atsakovė gali matyti tik piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis ir bandymÄ pasipelnyti jos sÄ skaita. Teismo posėdyje ieÅ¡kovės ir atsakovės atstovai davė paaiÅ¡kinimus. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino Atsakovė atsiliepime, pažymi, kad reikalavimui atlyginti žalÄ taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Teismo vertinimu, bankroto administratorės teisė kreiptis dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo atsirado tik 2016 m. iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ .

Kreditorių reikalavimų pagrindas, jų dydis bei įmonės turimas turtas, iÅ¡ kurių bankroto administratorė gali spręsti apie bendrovės vadovo laiku nesikreipimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jai galėjo tapti žinomos tik iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , kai bankroto administratorė pradėjo tikrinti bendrovės dokumentus, veiklÄ . IeÅ¡kovės įrodinėjami atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas), neperduodant bankroto administratorei įmonės turto ir dokumentų, taip pat tampa žinomi bankroto administratorei tik iÅ¡kėlus bankroto bylÄ ir suėjus teismo nustatytam terminui perduoti turtÄ ir dokumentus bankroto administratorei.

Taip pat pažymėtina, kad Å¡ioje byloje įrodinėjamas teisės pažeidimas (vėlavimas inicijuoti bankroto bylÄ ) tęsėsi iki 2016 m. lapkričio 9 d., kai VSDFV Klaipėdos skyrius kreipėsi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei. Esant tęstiniam teisės pažeidimui, ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , t. y. dėl tęstinio pažeidimo teisinių pasekmių, susijusių su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena, prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

Taigi tiek taikant bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), tiek tęstinio pobÅ«džio pažeidimams taikomÄ specialiÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino nustatymo taisyklę (CK 1.127 straipsnio 5 dalis) ieÅ¡kovė CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų senaties termino ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti nepažeidė. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).

Dėl atsakovės atsakomybės Pagal Juridinių asmenų registro duomenis (el. b. t. I, psl. 69-71) nustatyta, kad IÄ® „Šokių partneriai“ buvo įregistruota 2008 m. spalio 6 d., nuo įmonės įregistravimo jos savininku yra I. A., vadove – O. B. (R.). Juridinių asmenų registre įregistruota, kad atsakovė O. R. įmonės vadove paskirta (iÅ¡rinkta) 2008 m. rugsėjo 11 d., taip pat kad juridinio asmens vardu veikia vadovas. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (LITEKO) nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-423-479/2018 pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo IÄ® „Šokių partneriai“.

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi (el. b. t. I, psl. 12-13) IÄ® „Šokių partneriai“ iÅ¡kelta bankroto byla ir nustatyta, kad individualios įmonės valdymo organai (vadovas) privalo perduoti bankroto administratorei įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per 15 dienų nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, o jos savininkas per tÄ patį terminÄ privalo pateikti administratorei viso jo turimo turto sÄ raÅ¡Ä , įskaitant ir turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi (el. b. t. I, psl.

6) buvo patvirtintas patikslintas VSDFV Klaipėdos skyriaus 2 804,05 Eur kreditorinis reikalavimas. Dėl atsakovės atsikirtimų, kad ji apskritai nedalyvavo įmonės veikloje ir apie įsteigtÄ Ä¯monę nežinojo, teismas pažymi, kad iÅ¡ byloje esančio Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros 2017 m. kovo 8 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro iÅ¡vadoje Nr. 2017-02-09 Nr. 11K-16(17) konstatuota, kad tyrimui pateiktoje IÄ® „Šokių partneriai“ steigimo JAR-PP formoje „4 ParaÅ¡o pavyzdys“ pasirašė O.

R. (B.) (el. b. t. 122-124). Todėl ta aplinkybė, kad atsakovė, steigiant įmonę, sutiko prisiimti jos vadovės pareigas laikytina tikėtinai įrodyta. Pažymėtina ir tai, kad registro duomenys laikytini prima facie įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), kurie negali bÅ«ti paneigti vien atsakovės paaiÅ¡kinimais. Tai, kad atsakovė, bÅ«dama įregistruota įmonės vadove, registravosi darbo biržoje ar gaudavo socialines iÅ¡mokas, taip pat neatleidžia jos nuo įmonės vadovės pareigų vykdymo ir (ar) atsakomybės už Å¡ių pareigų netinkamÄ vykdymÄ .

Dėl atsakovės argumentų, kad su ja nebuvo sudaryta civilinė ar darbo sutartis, teismas pažymi, kad atsakovė nenuginčytais juridinių asmenų registro duomenimis yra jos vadovė. Ä®monės dokumentai nei bankroto administratorei, nei bylÄ nagrinėjančiam teismui nebuvo pateikti. Taigi toks atsakovės teiginys negali bÅ«ti patikimas ir laikomas įrodytu jau vien dėl to, kad atsakovė pati nėra įvykdžiusi įstatymo ir teismo nustatytos pareigos perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus.

Kartu, teismo vertinimu, atsakovė, ėjusi įmonės vadovo pareigas, negali pateisinti savo, kaip įmonės vadovės, netinkamo pareigų vykdymo tuo, kad jos darbo ir civiliniai teisiniai santykiai, jos teigimu, nebuvo tinkamai įforminti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu. Bendrovės vadovui taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu juridinio asmens dalyviui ar eiliniam juridinio asmens darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

Ä®monės vadovo turtinę atsakomybę ir jos apimtį nustato CK 2.87 straipsnis, numatantis, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Ä®monės vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). IeÅ¡kovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Teismui nustačius, kad atsakovė (vadovė) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ bei įrodyti, kad dėl atsiradusios žalos jo kaltės nėra, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, kad Individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad individualios įmonės vadovas vienvaldiÅ¡kai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimÄ , dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtÄ bei veiklÄ saugojimÄ , metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ , jeigu individualios įmonės finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas nustatytas individualios įmonės nuostatuose, individualios įmonės dokumentų ir duomenų pateikimÄ juridinių asmenų registrui.

Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas (redakcija galiojusi įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu) numato, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. IÅ¡ Å¡io teisinio reguliavimo matyti, kad atsakomybę už įmonės dokumentų ir turto saugojimÄ , o vėliau pareigÄ turtÄ ir dokumentus perduoti bankroto administratorei įstatymas numato bÅ«tent individualios įmonės vadovui, t. y.

Å¡iuo atveju atsakovei. Kaip nurodo ieÅ¡kovę atstovaujanti bankroto administratorė ir nepaneigė atsakovė, iki Å¡iol įmonės vadovė nėra įvykdžiusi pareigos turtÄ ir dokumentus perduoti bankroto administratorei. Teismas pažymi, kad atsakovė, kaip įmonės savininkė, privalėjo užtikrinti įmonės dokumentų bei turto apsaugÄ , tačiau Å¡ios pareigos neįvykdė. Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Bendros pareigos elgtis sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai pažeidimas suponuoja veiksmų neteisėtumÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad Å¡iuo konkrečiu atveju atsakovė bÅ«dama įmonės vadovė, įmonės dokumentais bei turtu nesirÅ«pino, nevykdė jai pavestų pareigų, pažeidė pareigÄ veikti kreditorių bei įmonės interesais bei nedaryti jai žalos; pažymėtina, jog teisminėje praktikoje bankrutuojančios bendrovės finansinių dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui pripažįstamas kaip pakankamas pagrindas reikalauti atlyginti žalÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).

Pažymėtina ir tai, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji įmonės veikloje nedalyvavo, taigi turto ir dokumentų neturi, Å¡iame kontekste galėtų bÅ«ti vertinamos kaip itin didelis atsakovės nerÅ«pestingumas, kuris sudaro pagrindÄ konstatuoti bendrosios rÅ«pestingumo pareigos nevykdymÄ ir yra pagrindas deliktinei atsakomybei atsirasti. BÅ«tent dėl tokių atsakovės veiksmų (neveikimo) nėra galimybės nustatyti įmonės finansinės padėties, įmonės turto, bankroto administratorė neturi galimybės iÅ¡aiÅ¡kinti tikrosios įmonės veiklos, debetinių skolų, jų iÅ¡ieÅ¡koti.

Esant pirmiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, atsakovės veiksmai, nesudarant įmonės turto balanso ir neperduodant įmonės dokumentų bankroto administratorei, vertinami kaip neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). Dėl atsakovės pareigos kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismas pažymi, kad viena iÅ¡ tokių pareigų, dėl kurios netinkamo vykdymo gali kilti vadovui civilinė atsakomybė (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis), yra vadovo pareiga, esant Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sÄ lygoms, pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo.

Tam, kad juridinio asmens vadovui bÅ«tų galima taikyti civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas (neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę) (CK 6.246, 6.249 straipsniai). Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯monės vadovas, esant Å¡ios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sÄ lygoms (jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte), privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindas – įmonės nemokumas. Sužinojimo apie pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo civilinės atsakomybės sÄ lygų – kaltės, žalos, priežastinio ryÅ¡io – nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-421/2016). Ä®monės nemokumo momento nustatymas yra fakto klausimas.

Ä®monės nemokumas pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį tai – įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bendrovės nemokumui konstatuoti bÅ«tina nustatyti įstatyme reikalaujamÄ kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma virÅ¡ytų pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartyje (el. b. t.

I, psl. 12-13), kuria ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, konstatuota, kad įmonė nemoka privalomųjų mokėjimų VSDFV ir įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2016 m. spalio 26 d. sudarė 4 581,64 Eur. IÅ¡ byloje esančių VÄ® Regitra, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės Å«kio maÅ¡inų ir jų priekabų registro bei VÄ® Registrų centro duomenų nustatyta, kad jokio registruoto turto įmonė neturi. Atsakovės įsiskolinimas ieÅ¡kovui yra susidaręs nuo 2008 metų, tačiau iki Å¡iol nėra padengtas bei neiÅ¡ieÅ¡kotas priverstine tvarka, todėl galima padaryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė negali įvykdyti pradelstų įsipareigojimų kreditoriams.

Byloje nėra jokių duomenų apie įmonės finansinę padėtį, jos veiklÄ ir Å¡ių duomenų nėra dėl atsakovės neveikimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutinka su ieÅ¡kovės argumentais, kad labiau tikėtina, jog įmonė buvo nemoki jau 2009 m. Todėl konstatuotina, kad įmonės vadovė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidė dar 2009 m. Å io pareigos pažeidimas taip pat pripažįstamas atsakovės neteisėtais veiksmais. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota pozicija, žala gali bÅ«ti laikoma tik ta pinigų suma, kuri bankroto proceso metu nepadengs kreditorių patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Taip pat yra konstatuota, kad iÅ¡ esamo įmonės turto tenkinus kreditorių reikalavimus yra įmanoma tiksliai nustatyti žalos (likusių nepatenkintų kreditorių reikalavimų), jeigu tokia yra, faktÄ ir dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). IeÅ¡kovės bankroto administratoriui nėra perduotos piniginės lėšos, taip pat dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) nėra nustatyta, ar įmonė turi turto, kurį bÅ«tų galima parduoti, ar turi debetinių skolų, kurias galima iÅ¡ieÅ¡koti, vadinasi laikytina, jog kreditorių finansiniai reikalavimai liks nepasikeitę, nes nėra iÅ¡ ko tokių reikalavimų patenkinti.

Pažymėtina, kad kreditorių patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos – ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Dėl to atsakovo padarytos žalos dydį sudaro bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma – 2 804,05 Eur.

Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, pripažįstama, kad jei atsakovė bÅ«tų tinkamai vykdžiusi pareigas, ieÅ¡kovės nurodoma žala nebÅ«tų atsiradusi, todėl darytina iÅ¡vada, kad minėta žala ieÅ¡kovei, kreditoriams yra tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su neteisėtais atsakovės veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Dėl atsakovės argumentų, kad už individualios įmonės prievoles atsako jos savininkas teismas pažymi, kad pagal teismų praktikÄ toks individualios įmonės ir jos savininko teisinis reglamentavimas nereiÅ¡kia, kad, individualiai įmonei neturint turto, atsakyti pagal jos prievoles ar tokiÄ Ä¯monę likvidavus turi jos savininkas savaime, kai nėra teismo sprendimo ar kito vykdytino dokumento priteisti iÅ¡ savininko jo įmonės skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2015).

Byloje nėra duomenų, kad individualios įmonės savininkas turėtų turto, į kurį bÅ«tų nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal įmonės prievoles. Pažymėtina ir tai, kad individualios įmonės savininko subsidiari atsakomybė už įmonės prievoles nepaneigia galimybės taikyti įmonės vadovui deliktinę atsakomybę, nustačius visas jos taikymo sÄ lygas. Nustačius atsakovės, kaip įmonės vadovės, neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ), lėmusius žalos atsiradimÄ , jos kaltė Å¡iuo atveju preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių Å¡iÄ prezumpcijÄ . Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad yra įrodytos visos bÅ«tinosios atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl yra pagrindas taikyti civilinę deliktinę atsakomybę ir priteisti iÅ¡ atsakovės 2804,05 Eur žalos atlyginimo (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys). TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnis). Dėl baudos skyrimo Atsakovė atsiliepimu praÅ¡o skirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ savo procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių septynių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt dviejų eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui; kai pareiÅ¡kiamas Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistinÄ nuostolių sumÄ .

Ä®statyme nustatytos teisės įgyvendinimas laikomas piktnaudžiavimu tik tais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų nenustatyta. Pažymėtina, kad jokie teisės aktai neriboja ieÅ¡kovės teisės pateikti ieÅ¡kinį teismui. IeÅ¡kinys yra pateiktas pagrįstai, iÅ¡ atsakovės priteistas žalos atlyginimas, todėl atsakovės praÅ¡ymas skirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu atmetamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Teismui patenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovės priteistina 63 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ , nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti ieÅ¡kovei bankrutavusiai individualiai įmonei „Šokių partneriai“ iÅ¡ atsakovės O. R. 2 804,05 Eur (du tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus keturis eurus 5 euro centus) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 2 804,05 Eur (dviejų tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų keturių eurų 5 euro centų) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2018 m. balandžio 12 d. iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iÅ¡ atsakovės O. R. 63 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ , sumokant jį į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis. Sprendimas per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Monika Lapukaitė