149ddc40-c786-48cb-bf6d-5dfb8f9cb2ed · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1955-480/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-25001-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2017 m. spalio 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės S. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2179-1041/2017 pagal ieÅ¡kovo J.

K. ieÅ¡kinį atsakovei S. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo ir S. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovui J. K. dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas J. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas nutraukti Å¡alių santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. 415), dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui palikti prigimtinę pavardę; pripažinti ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe butÄ , adresu (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas nurodė, kad santuokos metu atsakovė įtikino ieÅ¡kovÄ parduoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , o už gautas lėšas buvo perkami butai bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Netrukus po santuokos sudarymo ieÅ¡kovas už 40 000 Lt pardavė žemės sklypÄ ir pastatus (duomenys neskelbtini); 2010 m. birželio 1 d. ieÅ¡kovas už 22 910 Lt pardavė 4 žemės sklypus (duomenys neskelbtini); 2010 m. liepos 7 d. ieÅ¡kovas už 10 000 Lt pardavė žemės sklypÄ ir pastatus (duomenys neskelbtini).

Kuomet ieÅ¡kovas visas santaupas iÅ¡naudojo, atsakovė ėmė priekaiÅ¡tauti ieÅ¡kovui ir 2014 m. rugsėjo mėn. iÅ¡varė iÅ¡ namų. Santuokos nutraukimÄ sÄ lygojo atsakovės kaltė. Praėjus mėnesiui po santuokos sudarymo už ieÅ¡kovo lėšas buvo nupirktas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), kuris buvo parduotas 2013 m. birželio 12 d., kur Å¡ie pinigai atsakovės panaudoti, ieÅ¡kovui nėra žinoma. Už ieÅ¡kovo lėšas 2010 m. gruodžio 20 d. nupirktas butas, (duomenys neskelbtini), kuris 2012 m. kovo 1 d. parduotas, o 2012 m. kovo 20 d. padovanotas atsakovei.

Å iame bute atsakovė gyvena iki Å¡iol. Už ieÅ¡kovo lėšas 2011 m. rugsėjo 7 d. buvo nupirktas butas, (duomenys neskelbtini), kuris iki Å¡iol registruotas Å¡alių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, tačiau juo naudojasi iÅ¡imtinai atsakovė. Jis pripažintinas ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe, nes įgytas už ieÅ¡kovo asmenines lėšas. Nuo santuokos sudarymo iki ieÅ¡kovas buvo iÅ¡varytas iÅ¡ namų (2014 m. rugsėjo mėn.), nuo ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos AB SEB banke nuimta 135 798 Lt (39 330 Eur); nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. akcinėje bendrovėje „Swedbank“ – 12 650 Lt (3 585 Eur).

Å ios lėšos buvo panaudotos butų pirkimui ir pragyvenimui.Atsakovė S. K. pateikė byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę; pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe butÄ , adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad santuoka iÅ¡iro dėl to, jog ieÅ¡kovas pradėjo vartoti alkoholį, tuomet smurtaudavo ir įžeidinėdavo. IeÅ¡kovas santuokos metu atsakovei buvo neiÅ¡tikimas ir išėjo pas tÄ moterį gyventi.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad butas įgytas už jo asmenines lėšas. Butas buvo nupirktas už asmenines atsakovės ir skolintas lėšas. Atsakovės motina O. R. 1978 m. spalio 3 d. padovanojo atsakovei 20 000 rublių. Tam, kad pinigai nenuvertėtų, mama patarė nusipirkti aukso, todėl atsakovė už visus padovanotus pinigus nusipirko aukso dirbinių, kuriais ji atsiskaitė už perkamÄ butÄ (duomenys neskelbtini). ButÄ atsakovė pirko sÅ«nui, nes norėjo, kad jis gyventų arčiau.

Atsakovas prie buto pirkimo neprisidėjo. Butas buvo apleistas, todėl ieÅ¡kovas davė pinigų buto langų pakeitimui (5 000 Lt), nupirko virtuvės spinteles (200 Lt), voniÄ (200 Lt). IeÅ¡kovas butu niekada nesinaudojo, nuo buto nupirkimo jis buvo perduotas atsakovės sÅ«nui A. P.. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; nutraukė J. K. ir S. K. santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. 415), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo S. K. paliko santuokinę pavardę – K., J.

K. – prigimtinę pavardę – K.; pripažino S. K. asmeninės nuosavybės teise butÄ , esantį (duomenys neskelbtini); pripažino S. K. ir J. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir šį butÄ po santuokos nutraukimo Å¡alims paliko asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį; priteisė ieÅ¡kovui J. K. iÅ¡ atsakovės S. K. 910,89 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo J. K. valstybei 523,17 Eur už ieÅ¡kovei suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Teismas sprendė, kad Å¡alių nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui padaryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas ar atsakovė yra tik vienas kuris kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo.

Å alių nurodytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigÄ pažeidė abu sutuoktiniai (galimai dėl skirtingų charakterių, požiÅ«rio į gyvenimÄ , pasikeitusių vertybių ir pan.) ir kad Å¡ie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas laikė, kad atsakovė neįrodė, jog ieÅ¡kovas piktnaudžiavo alkoholiu, smurtavo prieÅ¡ ieÅ¡kovę ar buvo jai neiÅ¡tikimas.

Teismas nurodė, kad Å¡alys santuokos metu įgijo dalintinÄ turtÄ . Praėjus mėnesiui po santuokos sudarymo buvo nupirktas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), kuris buvo parduotas 2013 m. birželio 12 d. už 50 000 Lt, pinigus ieÅ¡kovas su atsakove pasidalino po ½, t. y. kiekvienam teko po 25 000 Lt (7 240,50 Eur). 2010 m. gruodžio 20 d. nupirktas butas (duomenys neskelbtini), kuris 2012 m. kovo 1 d. parduotas, o 2012 m. kovo 20 d. padovanotas atsakovei; butas yra įregistruotas atsakovės vardu.

Byloje ginčo nekilo, kad Å¡is butas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei. Teismas taip pat nurodė, kad Å¡alys 2011 m. rugsėjo 7 d. pirko butÄ (duomenys neskelbtini), kurį Nekilnojamojo turto registre įregistravo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Buto vidutinė rinkos vertė buvo 78 000 Lt, tačiau Å¡alys šį butÄ pirko už 160 000 Lt. IeÅ¡kovo AB SEB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad prieÅ¡ buto pirkimÄ buvo nuimtos įvairios sumos (nuo 1 000 Lt iki 6 000 Lt), t. y. iÅ¡ viso 10 000 Lt, kuriuos tikėtina, kad ieÅ¡kovas perdavė I.

B. už butÄ , o 2011 m. gegužės 24 d. – 12 307,5 USD ir 2 557,87 USD. Å ias aplinkybes patvirtina ieÅ¡kovo pateiktas jo raÅ¡ytas raÅ¡tas dėl mokėtinos sumos už butÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad 2011 m. gegužės 10 d. ieÅ¡kovas už butÄ padavė 6 000 Lt, 2011 m. liepos 7 d. – 6 000 Lt, 2011 m. liepos 13 d. – 2 000 Lt, 2011 m. liepos 26 d. – 7 200 Lt, 2011 m. liepos 28 d. 20 000 Lt ir 700 USD, o 2011 m. liepos 30 d. – 20 000 Lt, iÅ¡ viso 80 000 Lt. IeÅ¡kovas 2010 m. liepos 7 d. buvo pardavęs nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini) už 10 000 Lt.

Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog ji turėjo 1 kg aukso ir tokios aplinkybės negali patvirtinti atsakovės pateikta 1978 m. spalio 3 d. dovanojimo sutartis, kuria atsakovei jos motina padovanojo 20 000 rub. TokiÄ atsakovės versijÄ paneigia ir duomenys iÅ¡ BAB Ūkio banko, iÅ¡ kurio raÅ¡to matyti, kad atsakovė seifÄ banke nuomojosi tik iÅ¡imtinai bendraujant su ieÅ¡kovu, kas paneigia aplinkybę, kad už dovanotus pinigus, tuoj pat po sandorio sudarymo, įsigytÄ auksÄ ji galėjo laikyti banko seife.

Atsakovė raÅ¡ytinių įrodymų, kad ji turėjo 1 kg aukso dirbinių, iÅ¡ ko juos įsigijo ir kur juos laikė nepateikė, prieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovas, kuris pateikė įrodymus, kad turėjo piniginių lėšų ginčo butui įsigyti. Be to, Å¡alys sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį važiavo kartu. Å ios aplinkybės paneigia atsakovės versijÄ , kad ieÅ¡kovas tik pagerino ginčo butÄ ir neprisidėjo prie jo pirkimo. Å alys nepateikė pakankamai duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima padaryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad butas įgytas už kažkurio vieno asmenines lėšas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė S. K. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta santuokÄ nutraukti esant abiejų sutuoktinių kaltei ir bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažinti turtÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir Å¡iose dalyse priimti naujÄ sprendimÄ - santuokÄ nutraukti dėl J. K. kaltės, o butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine S. K. nuosavybe; bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti nurodytus liudytojus; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t. b. l. 48-53).

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė CK 3.60 ir 3.61 straipsnių nuostatas, todėl nepagrįstai sprendė, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje buvo pateikti įrodymai, liudytojų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimai, iÅ¡ kurių matyti, jog santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės. IeÅ¡kovas piktnaudžiavo alkoholiu, ko pasekoje keldavo konfliktus bei naudojo smurtÄ apeliantės atžvilgiu. Jis nuolat bendraudavo su kitomis moterimis, buvo neiÅ¡tikimas apeliantei, nejautė jai jokios pagarbos kaip moteriai, o nuo 2014 m. rugsėjo mėn. turi kitÄ moterį, pas kuriÄ iÅ¡sikraustė gyventi, todėl Å¡alys nuo Å¡io laiko kartu bendro Å«kio nebeveda ir nebegyvena.

Vien tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės.Teismas sprendime kelia klausimÄ dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), priklausomybės. Teismas nurodo, jog prie minėto buto pirkimo buvo prisidėta apeliantės - 11 000 Lt, ieÅ¡kovo - 53 000 Lt. Tačiau po buto pardavimo abu sutuoktiniai vieningai patvirtino faktÄ , kad butas jiems priklausė nuosavybės teise lygiomis dalimis, todėl jį pardavus gauta suma buvo padalinta per pusę, tiek ieÅ¡kovas, tiek ir apeliantė gavo po 25 000 Lt.

Å iuo atveju teismas turėjo vadovautis tikimybių pusiausvyros principu ir laikyti, jog labiau tikėtina, kad butas buvo pirktas abiejų Å¡alių pusiau nei kad tam tikromis dalimis, Å¡ias aplinkybes patvirtino ir gautų už butÄ pinigų dalybos - dėl to ginčo tarp Å¡alių nekilo.Teismas, apklausdamas apeliantės liudytojus, buvo aiÅ¡kiai Å¡aliÅ¡kas, neleido liudytojams nurodyti visų jiems žinomų aplinkybių dėl Å¡alių gyvenimo kartu, turėtų piniginių lėšų, ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo alkoholiu ir t.t.

Tai patvirtina liudytojų A. M. ir J. M. Ž. paaiÅ¡kinimai, kurie pridedami prie skundo. Norint objektyviai iÅ¡spręsti visas aplinkybes ir iÅ¡nagrinėti iÅ¡samiai bylÄ , bÅ«tina apeliacinėje instancijoje jÄ nagrinėti žodine tvarka ir kviesti į teismo posėdį minėtas liudytojas bei liudytojÄ I. B..Teismas nepagrįstai pripažino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, taip pat nepagrįstai nurodė, jog iÅ¡ byloje ieÅ¡kovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog jis už šį butÄ sumokėjo pusę sumos - 80 000 litų.

Teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, kadangi ieÅ¡kovo pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas (vienaÅ¡aliÅ¡kai suraÅ¡ytas raÅ¡telis), kuriame suraÅ¡ytos jo neva tai iÅ¡leistos sumos, jokiu bÅ«du nepatvirtina pinigų perdavimo fakto buto pardavėjui. Todėl yra pagrindas pripažinti, jog tokios sumos nebuvo sumokėtos už ginčo buto įsigijimÄ , o teismo sprendimas nepagrįstas byloje esančiais įrodymais.Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas buvo nenuoseklus, negalėjo tiksliai nurodyti atsiskaitymo už butÄ aplinkybių, nežinojo buto kainos, nors tokios aplinkybės jam turėjo bÅ«ti svarbios.

Apeliantė viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuosekli, nors teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė prieÅ¡ingai. I. P. paneigė ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimÄ , kad jam ieÅ¡kovas pervedė pinigus į sÄ skaitÄ , ieÅ¡kovo jis nepažįsta, dėl buto pardavimo tarėsi tik su apeliante, sutiko, kad jo seseriai I. B. už butÄ bÅ«tų sumokėta vienas kilogramas aukso ir 60 000 litų. Jisai patvirtino, kad auksas buvo perduotas, pinigai taip pat. Apeliantės nurodytas aplinkybes patvirtino ir buto pardavėja. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė neįrodė, jog ji turėjo 1 kg aukso dirbinių ir jais atsiskaitė už ginčo turtÄ .

Apeliantė nuosekliai nurodė, jog 1978 m. spalio 3 d. dovanojimo sutarties pagrindu ji iš savo motinos gavo 20 000 rublių, už minėtas lėšas įsigijo aukso dirbinių. Tokia apeliantės pozicija yra pagrįsta bylos duomenimis ir nėra paneigta ieškovo atsikirtimais. Iš pat pradžių šis turtas buvo laikomas namuose, buvo įvesta apsaugos sistema, o tik vėliau laikytas banko seife, todėl teismo nurodyti argumentai dėl banko seifų yra visiškai nepagrįsti ir neturi jokios reikšmės. Aplinkybė, kad apeliantė sudaryti buto įsigijimo sandorį važiavo su ieškovu, nėra lemiama.Ieškovas J.

K. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t. b. l. 57-58). Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigÄ pažeidė abu sutuoktiniai, kad Å¡ie pažeidimai buvo esminiai ir turėjo įtakos santuokos nutraukimui, taip pat nėra pagrindo manyti, jog ieÅ¡kovas piktnaudžiavo alkoholiu.

CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikÅ¡mės tai, jog vienas iÅ¡ sutuoktinių Å¡ias pareigas pažeidė dagiau, kitas - mažiau. IeÅ¡kovas Å¡iuo metu gyvena pas savo krikÅ¡tasÅ«nį A. D., kuris jį prižiÅ«ri, jokios moters ieÅ¡kovo gyvenime nėra. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė Å¡alių nuosavybė ir teisingai padalino šį butÄ po ½ dalį. Atsakovė neįrodė, kad šį butÄ nupirko už savo asmenines lėšas, nepateikė jokių įrodymų apie aukso įgijimÄ .

Buto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog pardavėjas už butÄ gavo ne auksÄ , o pinigus. Be to, ieÅ¡kovui buvo praneÅ¡ta, kad už butÄ mokama 80000 litų, kas atitinka tuometinę buto vertę 78000 litų. IeÅ¡kovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad mokėjo už butÄ pinigus (banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai), kurie atitinka jo užraÅ¡us, kuriuos jis vedė gyvendamas su atsakove.Apeliantė nepagrįstai kelia klausimÄ dėl buto (duomenys neskelbtini), nuosavybės. Å is butas buvo nupirktas ir parduotas Å¡alims gyvenant santuokoje, dėl Å¡io buto nuosavybės nei ieÅ¡kovas nei atsakovė jokių reikalavimų nepareiÅ¡kė.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliantė (atsakovė S. K.) pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kuriÄ apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), taip pat įvertinusi Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, tai, kad žodinio bylos nagrinėjimo bÅ«tinumÄ apeliantė grindžia pakartotine liudytojų apklausa, konstatuoja, jog nėra bÅ«tinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį ir skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Bylos medžiaga nustatyta, kad Å¡alys santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. 415).

Å alys kartu negyvena ir bendro Å«kio neveda nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio. Praėjus mėnesiui po santuokos sudarymo buvo nupirktas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)), kuris buvo parduotas 2013 m. birželio 12 d. 2010 m. gruodžio 20 d. nupirktas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris 2012 m. kovo 1 d. parduotas, o 2012 m. kovo 20 d. padovanotas atsakovei. 2011 m. rugsėjo 7 d. buvo nupirktas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris iki Å¡iol registruotas Å¡alių bendrÄ ja jungtine nuosavybe.Skundžiamu sprendimu (nutartimi iÅ¡taisytas raÅ¡ymo apsirikimas) pirmosios instancijos teismas nutraukė Å¡alių santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo S. K. paliko santuokinę pavardę – K., J.

K. – prigimtinę pavardę – K.; pripažino S. K. asmeninės nuosavybės teise butÄ , esantį (duomenys neskelbtini); pripažino S. K. ir J. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir šį butÄ po santuokos nutraukimo Å¡alims paliko asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį; paskirstė ir priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje suriktus įrodymus, netinkamai pritaikė CK 3.60 ir 3.61 straipsnių nuostatas, todėl nepagrįstai sprendė, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, apklausdamas apeliantės liudytojus, buvo aiÅ¡kiai Å¡aliÅ¡kas, neleido nurodyti visų jiems žinomų aplinkybių dėl Å¡alių gyvenimo kartu, turėtų piniginių lėšų.

Nepagrįstai pripažino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-372/2014; kt.). Pažymėtina, kad Å¡alies vienoks ar kitoks aiÅ¡kinimas savaime nereiÅ¡kia, jog jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita Å¡alis nepripažįsta, turi bÅ«ti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai).Remdamasi bylos medžiaga teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, o tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja iÅ¡vados, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, kad buvo pažeistos įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančios teisės normos.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad skundžiamame sprendime detaliai ir motyvuotai atsakyta į visus apeliantės argumentus, iÅ¡sakytus atsiliepime į ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinyje, paaiÅ¡kinimuose teismo posėdžių metu, apeliaciniame skunde yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, apeliantei jas savaip interpretuojant, naujų įrodymų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nepateikta, jų neatkartodama, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nesudarantiems pagrindo pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro tik dėl ieÅ¡kovo kaltės, ir kad butas esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė apeliantės nuosavybė.

Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Kaip matyti iÅ¡ sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ vertino visų įrodymų visumÄ : Å¡alių paaiÅ¡kinimus, teisme apklaustų liudytojų A. M., A. D., G. M., A. D., A. G., I. B. parodymus, byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡dėstė įrodymų, kuriais vadovavosi, turinį, nurodė motyvus, kodėl tam tikrais įrodymais nesivadovauja, ir vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma, pagrįstai sprendė tiek dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktinių kaltės, tiek dėl santuokoje įgyto turto bei jo padalijimo.Apeliantė teismo Å¡aliÅ¡kumÄ motyvuoja nurodydama, kad apklausdamas apeliantės liudytojus, teismas neleido Å¡iems nurodyti visų jiems žinomų aplinkybių dėl Å¡alių gyvenimo kartu, turėtų piniginių lėšų, ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo alkoholiu ir t.t.

IÅ¡klausius garso įraÅ¡us 2017 m. balandžio 5 d. ir 21 d. teismo posėdžių, kuriuose byloje apklausti liudytojai davė parodymus, nenustatyta duomenų, sudarančių pagrindÄ konstatuoti teismo Å¡aliÅ¡kumÄ apklausiant liudytojus. Teisme apklausti liudytojai davė parodymus apie jiems žinomas aplinkybes dėl Å¡alių tarpusavio santykių, buto įsigijimo, o teismui suteikta diskrecijos teisė vertinti liudytojų parodymus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose.

Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę Å¡alies įrodinėjimo pareigÄ dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Nustačius, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbÅ«t vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad iÅ¡ esmės abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam pakankamai lojalÅ«s, dėmesingi ir rÅ«pestingi, nebuvo jų tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, t. y. abi ginčo Å¡alys pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje tinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 1.5 straipsnis, 3.60 straipsnis) bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad nustačius, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbÅ«t vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo yra didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.Bendro turto padalijimo klausimÄ , be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi iÅ¡spręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iÅ¡ CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų bÅ«dų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).

Å is įstatymo nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninį turtÄ (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

Å ios normos prasme turto sÄ voka apima tiek aktyvÄ (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvÄ (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė santuokos metu įgijo 3 nekilnojamojo turto objektus (nutarties 11 punktas). Kitokio nekilnojamojo, registruoto kilnojamojo turto Å¡alys neturi, skolinių įsipareigojimų kreditoriams taip pat nėra.

Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamos bylos atveju sprendžiant ginčo Å¡alių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimÄ , atsakovės įrodinėtos buto, esančio (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)) įgijimo santuokos su ieÅ¡kovu metu aplinkybės (t. y., buto priklausomybės, jo įsigijimui panaudotų lėšų) nėra aktualios, kadangi ginčo Å¡alių santuokos nutraukimo metu Å¡is butas jau buvo parduotas (ginčo Å¡alys tokio daikto neturėjo) (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), kurį pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovės asmenine nuosavybe, ginčo nėra.

Apeliantė, teikdama argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė nuosavybė, nes tai jos asmeninis turtas, įsigytas už asmenines lėšas (1 kg aukso dirbinių, pinigus) – privalo paneigti prezumpcijÄ , jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Å ios prezumpcijos atsakovė nei bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, nei teikdama apeliacinį skundÄ nepaneigė:

Å¡alių santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), butas, adresu (duomenys neskelbtini), nupirktas 2011 m. rugsėjo 7 d. Remiantis byloje surinktais, iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog už buto pirkimÄ sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis, turėjo 1 kg aukso dirbinių; ir prieÅ¡ingai - ieÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad turėjo lėšų ginčo butui įsigyti, o kadangi abi Å¡alys nepateikė pakankamai duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad butas įgytas už kažkurio vieno asmenines lėšas: ieÅ¡kovas nemaÅ¾Ä pinigų sumÄ iÅ¡leido butui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti, o atsakovė, kad turėjo 1 kg aukso dirbinių, todėl pagrįstai butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), pripažino bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sumokėjo 250 Eur. Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.10 punkte nustatytos sumos, yra pagrįstos, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl priteistinos iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui (CPK 98 straipsnis).Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

             Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimÄ ir 2017 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistus. Priteisti iÅ¡ S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 250,00 du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.             Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                              Gintautas Koriaginas                                                                                                                       Diana Labokaitė                                                                                                                                                                                                  Albina Rimdeikaitė