Legislator Case Law & Legislation
149d915a-5dd2-4f66-8f91-e9b1d8089a04 AI generated

149d915a-5dd2-4f66-8f91-e9b1d8089a04 · Kauno apygardos teismas

Case Number 149d915a-5dd2-4f66-8f91-e9b1d8089a04
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti jos ir atsakovo K. A. (toliau – ir atsakovas) santuokos apskaitos įraÅ¡Ä , sudarytÄ ((duomenys neskelbtini), apskaitytÄ 2012 m. rugpjūčio 10 d. Å akių rajono CMS, akto įraÅ¡o Nr. 104, pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

Legislator headnote

AI generated

149d915a-5dd2-4f66-8f91-e9b1d8089a04 · Kauno apygardos teismas: taikyti naujas laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis 50 Eur iÅ¡mokomis kiekvienÄ mėnesį nuo praÅ¡ymo pateikimo dienos iki galutinio teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos, paskiriant ieÅ¡kovę Å¡ių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis 4. Nurodė, jog su vaikais negali matytis tiek, kiek nori, ieÅ¡kovė geranoriÅ¡kai nereaguoja į atsakovo pastangas draugiÅ¡kai susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, atsakovas nori auginti savo vaikus, o ne bÅ«ti „atostogų“ ar „savaitgaliniu“ tėčiu .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-566-324/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02203-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.1.2.4; 3.1.18.2.11; 3.1.18.2.13; 3.1.18.3; 3.3.2.5 Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo K. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. A. ieÅ¡kinį atsakovui K. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, iÅ¡vadÄ duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė J. A. ieÅ¡kiniu teismo praÅ¡o:

1) panaikinti jos ir atsakovo K. A. (toliau – ir atsakovas) santuokos apskaitos įraÅ¡Ä , sudarytÄ ((duomenys neskelbtini), apskaitytÄ 2012 m. rugpjūčio 10 d. Å akių rajono CMS, akto įraÅ¡o Nr. 104, pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) nustatyti nepilnamečių vaikų G. A., gimusios (duomenys neskelbtini), K. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. A., gimusio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnamečiai vaikai) gyvenamÄ jÄ vietÄ su jų motina (ieÅ¡kove);

3) nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienam po 200 Eur iki vaikų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , vaikams skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant ieÅ¡kovę;

4) po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti ½ dalį buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisti 250 Eur piniginę kompensacijÄ ;

5) po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti ½ dalį buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); transporto priemonę – lengvÄ jį automobilį RENAULT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6) skolinį įsipareigojimÄ pagal Kredito sutartį Nr. 14-095465-FA, sudarytÄ su AB Swedbank banku, pripažinti solidaria ieÅ¡kovės ir atsakovo prievole;

7) palikti nepilnamečiams vaikams ir jų motinai (ieškovei) naudotis uzufrukto teise ½ dalimi buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui iki G. A., K. A., J. A., sulauks pilnametystės;

8) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę A. pavardę;

9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Taikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir priteisė iÅ¡ atsakovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200 Eur iÅ¡mokomis kiekvienam vaikui nuo ieÅ¡kovės praÅ¡ymo pateikimo dienos (2021 m. vasario 26 d.) iki galutinio teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos, paskiriant ieÅ¡kovę Å¡ių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

3. Atsakovas 2022 m. sausio 21 d. praÅ¡ymu teismo prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: 1) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ po savaitę laiko nuo sekmadienio iki sekmadienio kas antrÄ savaitę, vaikus pasiimant iÅ¡ ieÅ¡kovės namų sekmadienį 19:00 valandÄ ir grÄ Å¾inant kitÄ sekmadienį 19:00 valandÄ ;

2) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones;

3) taikyti naujas laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis 50 Eur iÅ¡mokomis kiekvienÄ mėnesį nuo praÅ¡ymo pateikimo dienos iki galutinio teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos, paskiriant ieÅ¡kovę Å¡ių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis 4. Nurodė, jog su vaikais negali matytis tiek, kiek nori, ieÅ¡kovė geranoriÅ¡kai nereaguoja į atsakovo pastangas draugiÅ¡kai susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, atsakovas nori auginti savo vaikus, o ne bÅ«ti „atostogų“ ar „savaitgaliniu“ tėčiu .

Geriausiai vaikų interesus atitiks maksimali bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Kelis pastaruosius mėnesius atsakovo darbo užmokestis yra sumažėjęs, be to, ieškovė jo vaikams pervedamus pinigus naudoja ne vaikų išlaikymui, todėl nutartis dėl laikino išlaikymo turi būti panaikinta ir nustatytas naujas laikino išlaikymo dydis. Atsakovas rūpinasi vaikais papildomai, jam padeda brolis, stengiasi praleisti kuo daugiau laiko su vaikais.

5. IeÅ¡kovė atsiliepimu praÅ¡o atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nesutinka su atsakovo praÅ¡oma maksimalia laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Nurodo, jog neegzistuoja teisinis pagrindas sumažinti priteistÄ laikinÄ iÅ¡laikymÄ , nes iÅ¡ tiesų atsakovo turtinė padėtis nėra taip pablogėjusi, kad turėtų bÅ«ti net keturis kartus mažinamas nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo dydis. Atsakovo turtinė padėtis iÅ¡ esmės yra tokia pati kaip 2021 m. balandžio 1 d., kuomet teismas priteisė nepilnamečiams vaikams laikinÄ iÅ¡laikymÄ .

Atsakovo darbo užmokestis niekada nebuvo stabilus, jis kintantis, vidutiniÅ¡kai jo pajamos yra 1 287,25 Eur per mėnesį, jis dirba paklausų darbÄ , todėl gali susirasti kitÄ , geriau apmokamÄ . Atsakovo ryÅ¡ys su vaikais yra susilpnėjęs, todėl siÅ«lo, kad teismas nustatytų tokiÄ tvarkÄ : iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieno mėnesio nelyginės metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 18 val., pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios arba kitos su ieÅ¡kove sutartos vietos, iki sekmadienio 19 val., pristatydamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ arba kitÄ su ieÅ¡kove sutartÄ vietÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi iÅ¡ dalies tenkino atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Taikė laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – nustatė laikinÄ atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkÄ : iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieno mėnesio nelyginės metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 18 val., pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios arba kitos su ieÅ¡kove sutartos vietos, iki sekmadienio 19 val., pristatydamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ arba kitÄ su ieÅ¡kove sutartÄ vietÄ .

KitÄ atsakovo praÅ¡ymo dalį atmetė.

7. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi teismas tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė laikinÄ iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovo nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200 Eur iÅ¡mokomis kiekvienam vaikui nuo ieÅ¡kovės praÅ¡ymo pateikimo dienos (2021 m. vasario 26 d.) iki galutinio teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos, paskiriant ieÅ¡kovę Å¡ių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Atsakovas minėtos nutarties įstatymo nustatytu terminu neskundė.

Pagal (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 23 d. pažymÄ apie darbo užmokestį, per 7 mėnesius atsakovui iÅ¡mokėtas 9 010,81 Eur dydžio darbo užmokestis, t.y. vidutiniÅ¡kai jo pajamos buvo 1 287,26 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodo, jog jo darbo užmokestis pastaruosius mėnesius yra sumažėjęs, tačiau iÅ¡ pažymoje pateikiamų duomenų matyti, kad jo darbo užmokestis yra kintantis. Tai patvirtina ir byloje esantys Sodros duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 30 d. atsakovo draudžiamosios pajamos svyruoja nuo 1533,11 Eur iki 4888,97 Eur.

Taigi atsakovo pateikiami dokumentai nepatvirtina jo turtinės padėties pablogėjimo, kadangi ji yra iÅ¡ esmės tokia pati, kaip 2021 m. balandžio 1 d., kuomet teismas priteisė nepilnamečiams vaikams laikinÄ iÅ¡laikymÄ . Nagrinėjamu atveju Å¡alių nepilnamečiams vaikams priteistas 200 Eur laikino iÅ¡laikymo dydis nesiekia orientacinio minimalaus darbo užmokesčio dydžio. Orientaciniu minimalių (bÅ«tinųjų) vaiko poreikių dydžiu laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730 Eur.

Tai, kad atsakovas gauna tam tikras lėšas iš artimųjų giminaičių, taip pat nesudaro pagrindo keisti laikino išlaikymo dydį ar jį apskritai panaikinti.

8. Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡vadÄ duodančios institucijos iÅ¡vadÄ , nustatė, jog tėvo ir vaikų santykiai yra teigiami, tačiau atsakovo siÅ«lytina bendravimo tvarka – po 50 proc. vaikams bendrauti su ieÅ¡kove ir atsakovu – nėra racionali ir tinkama bei gali bÅ«ti nustatyta tik iÅ¡skirtiniu atveju, tarp jų ir tada, kai su tokia tvarka sutinka nepilnamečiai vaikai, taip pat turi bÅ«ti ir kitos palankios aplinkybės dėl faktinės vaikų ir tėvo gyvenamosios, mokymosi įstaigų vietos (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės) ir kt.

Nepilnamečiai (duomenys neskelbtini) su atsakovo pasiÅ«lyta tvarka nesutinka. Å alių sÅ«nus (duomenys neskelbtini) aiÅ¡kios nuomonės Å¡iuo klausimu neiÅ¡reiÅ¡kė, jis norėtų, jog tėvai gyventų kartu kaip Å¡eima. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 9. Atskiruoju skundu atsakovas praÅ¡o teismÄ 1) panaikinti Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartį ir klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo arba 2) taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ po savaitę laiko nuo sekmadienio iki sekmadienio kas antrÄ savaitę, vaikus pasiimant iÅ¡ mamos namų sekmadienį 19:00 valandÄ ir grÄ Å¾inant kitÄ sekmadienį 19:00 valandÄ ;

3) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones;

4) taikyti naujas laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis 50 Eur iÅ¡mokomis kiekvienÄ mėnesį nuo praÅ¡ymo pateikimo dienos iki galutinio teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo dienos, paskiriant ieÅ¡kovę Å¡ių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Nepagrįstas teismo motyvas, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl bendravimo tvarkos nėra pareiÅ¡kę.

Atskirojo skundo pateikimo momentu atsakovas yra pateikęs prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo suformulavo savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais po savaitę laiko nustatymo. 1.2. Atsakovui su ieÅ¡kove susitarti neįmanoma, ieÅ¡kovė negirdi atsakovo argumentų ir vaikų noro, todėl ir buvo kreiptasi į teismÄ su praÅ¡ymu, kad teismas nustatytų laikinÄ bendravimo tvarkÄ . Atsakovas nebÅ«tų kreipęsis į teismÄ , jeigu bÅ«tų manęs, kad teismas ribos atsakovo bendravimÄ su vaikais. 1.3.

Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į faktines aplinkybes, į pokyčius, dėl kurių atsakovas kreipėsi į teismÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas prašė, kad teismas praÅ¡ymÄ nagrinėtų žodinio proceso tvarka, atsakovas bÅ«tų papasakojęs daug faktinių aplinkybių, kadangi nėra galimybės viskÄ suraÅ¡yti, tačiau pirmosios instancijos teismas, nevertindamas pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, pvz. filmuotos medžiagos, priėmė sprendimÄ , apribodamas vaikų bendravimÄ su tėvu. 1.4.

Å iuo metu iÅ¡imtinai tik nuo ieÅ¡kovės noro priklauso atsakovo bendravimas su vaikais, vaikai neturi jokio stabilumo, nesijaučia pilnaverčiai, nes jiems yra ribojamas bendravimas su tėčiu. 1.5. IeÅ¡kovė ilgÄ laikÄ niekur nedirba, Å¡iuo metu jos pagrindinis užsiėmimas yra filmavimasis socialiniame tinkle „TikTok“. Internete ieÅ¡kovė organizuoja bingo žaidimus, laimėtojams, nepažįstamiems žmonėms, dalina prizus, visa tai perka iÅ¡ vaikams skirtų lėšų. 2022 m. sausio mėn. dėl nustatytų Covid-19 susirgimų ieÅ¡kovei kartu su vaikais teko praleisti apie tris savaites karantine saviizoliuojantis.

Vaikai mokyklos nelankė, mokymasis vyko nuotoliniu būdu. Ieškovės buvo prašoma, tačiau ji nepaaiškino kada, kaip ir kokios pamokos vyks nuotoliniu būdu, kokiose platformose. 1.6. Ieškovė valstybės vaikams skiriamas išmokas ir atsakovo išlaikymui skirtus pinigus išleidžia ne vaikų poreikiams. Pagal dabartinę ieškovės psichologinę būklę rūpintis vienai vaikais yra per sunku, jai būtina psichologinė pagalba. 1.7. Vaikų apklausa atlikta netinkamai. Nors išvadoje nurodyta, kad kambaryje vaikai buvo vieni, tačiau, atsakovo žiniomis, kitame kambaryje buvo ieškovė, jos sesuo su vaikais, todėl atsakovas mano, kad vaikai buvo paveikti mamos ir jos sesers kitaip sakyti, nes susitikimų metu vaikai džiaugdavosi susitikimais su atsakovu ir norėdavo kuo daugiau praleisti laiko kartu.

Teismas, neiÅ¡klausęs vaikų, pažeidė prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principÄ , kadangi neatsižvelgta į Å¡alių nepilnamečių vaikų interesus. 1.8. Jeigu teismas tenkintų praÅ¡ymÄ dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, turėtų bÅ«ti sumažintas ir iÅ¡laikymo dydis, kad vaikų iÅ¡laikymui po lygiai skirtų ir atsakovas, ir ieÅ¡kovė, kuri Å¡iuo metu nedirba. Atsakovo darbo užmokestis dėl pandemijos yra sumažėjęs.

10. IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Atsakovas neskundė nutarties, kuria iÅ¡ jo buvo priteistas laikinas nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymas po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. 2.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pagal (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 23 d. pažymÄ apie darbo užmokestį per 7 mėnesius atsakovui iÅ¡mokėtas 9 010,81 Eur dydžio darbo užmokestis, t.y. vidutiniÅ¡kai jo pajamos sudaro 1 287,26 Eur per mėnesį.

Atsakovas nurodo, jog jo darbo užmokestis pastaruosius mėnesius yra sumažėjęs, tačiau iÅ¡ pažymoje pateikiamų duomenų matyti, kad jo darbo užmokestis kintantis. Atsakovo pateikiami dokumentai nepatvirtina jo turtinės padėties pablogėjimo, kadangi ji yra iÅ¡ esmės tokia pati, kaip 2021 m. balandžio 1 d., kuomet teismas priteisė nepilnamečiams vaikams laikinÄ iÅ¡laikymÄ . Å alių nepilnamečiams vaikams priteistas 200 Eur laikino iÅ¡laikymo dydis nesiekia orientacinio minimalaus darbo užmokesčio dydžio.

Atsakovas siekia pasiteisinti, neva jo darbo užmokestis pasikeitė dėl COVID-19 pandemijos, prastovų ir sumažėjusių užsakymų, tačiau karantinas dėl COVID-19 pandemijos Lietuvoje buvo įvestas 2020 m. kovo 16 d., t. y. vieneriais metais anksčiau. Atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, nes nepateikė banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, kad paneigtų ieÅ¡kovės svarstymus, jog atsakovas galimai yra sukaupęs santaupų tais laikotarpiais, kad jo darbo apimtys buvo didesnės ir jis gavo didesnį darbo užmokestį.

Jeigu atsakovo netenkina jo gaunamas dabartinis darbo užmokestis, jis turi pakankamai kompetencijos (atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad jis beveik 20 metų užima aukÅ¡tos kvalifikacijos pareigas vienoje IT kompanijoje) susirasti geriau apmokamÄ darbÄ . 2.3. Atsakovas, siekdamas pagrįsti savo ryÅ¡ių su vaikais tvirtumÄ , pateikia į bylÄ kalendorių, kuriame pats sužymėjo dienas, neva praleistas su vaikais. Atsakovo pateiktas kalendorius nėra tikslus, be to, atsakovas didžiÄ jÄ dalį laiko su vaikais praleido tuo metu, kai mėnesį laiko Å¡alys gyveno drauge, nes atsakovas sugalvojo po beveik dvejų metų pertraukos grįžti į bendrÄ bÅ«stÄ , tokiu bÅ«du sukeldamas vaikams papildomo streso, nepagrįstų vilčių, jog galimai tėvai gali susitaikyti ir vėl bÅ«ti drauge. 2.4.

Teismas pagrįstai vertino nepilnamečių vaikų nuomonę, iÅ¡reikÅ¡tÄ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, kuri užfiksuota 2022 m. sausio 29 d. Vaikų nuomonės iÅ¡klausymo aktuose. 2.5. Atsakovas neturi tinkamų vaikų auklėjimo įgÅ«džių, su jais vienas leisdamas kas antrÄ savaitę nesugebėtų tinkamai jų auklėti, ugdyti. IeÅ¡kovė bijo, kad netekęs kantrybės atsakovas vaikams taikytų fizines bausmes (smurto atvejų yra pasitaikę tiek prieÅ¡ ieÅ¡kovę, tiek prieÅ¡ vaikus, dėl ko ieÅ¡kovė kvietė policijos pareigÅ«nus).

IeÅ¡kovei atrodo nepriimtinas ir atsakovo naujas pomėgis gaminti alkoholinius gėrimus (alų ir kitus alaus gėrimus). 2019 m. iÅ¡sikraustęs į nuomojamÄ bÅ«stÄ , jis jame įsirengė alaus daryklÄ , prisipirko įvairios specialios technikos, alų virdavo ir pas jį lankantis vaikams, kurie ne kartÄ ieÅ¡kovei skundėsi, kad dėl aitraus kvapo pas atsakovÄ neįmanoma bÅ«ti. Alų atsakovas virė ir grįžęs į Å¡alių bendrÄ butÄ â€“ ieÅ¡kovė per minėtÄ procesÄ pajuto, kokia drėgmė ir smarvė tvyro patalpoje ir suprato vaikų nusiskundimų rimtumÄ . 2.6.

NeaiÅ¡ku, kaip atsakovo teiginiai apie ieÅ¡kovės naudojamÄ Tiktok platformÄ ar Bingo žaidimo organizavimÄ yra susiję su nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos modeliu ir kodėl Å¡ios faktinės aplinkybės turėtų sudaryti pagrindÄ taikyti atsakovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones. Atsakovas taip pat nurodo įvairius klausimus, kuriais esÄ iÅ¡siskiria jo ir ieÅ¡kovės požiÅ«ris į vaikų auklėjimÄ (dėl akių gydytojo parinkimo, dėl lankymosi kirpykloje dažnumo, dukters nakvynės pas draugę, dėl to, kad vaiko plaukimo treniruotė yra svarbiau nei vaiko teisių specialistų vizitas), tačiau Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad dėl to vaikų interesus labiausiai atitinka laikinos bendravimo tvarkos „50:50 procentų laiko“ taikymas.

Akivaizdu, jog Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki, jie turi skirtingÄ požiÅ«rį į laisvalaikį ar vaikų auklėjimÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo praÅ¡ymas pakeisti teismo nustatytÄ laikinÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir sumažinti laikinÄ nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo dydį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 14. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Google žemėlapį, elektroninius laiÅ¡kus, 2021-2022 m. kalendorių, 15. Kauno apygardos teisme 2022 m. kovo 29 d. gauti atsakovo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai dėl ieÅ¡kovės atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutarties. Kartu su raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais atsakovas pateikė laiÅ¡kÄ dėl apmokėjimo už plaukimo treniruotes, laiÅ¡kÄ dėl G. akinių, laiÅ¡kus iÅ¡ TAMO dienyno, pažymÄ apie darbo užmokestį.

16. Pasisakant dėl atsakovo raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų (dokumento registracijos Nr. DOK-DOK-8422) pažymėtina, kad apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio (atskirojo) skundo teisinis ir faktinis pagrindas, kurį draudžiama keisti (pildyti) pasibaigus procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 323 straipsnis). Å i nuostata yra specialioji bendros byloje dalyvaujančių asmenų teisės teikti teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus atžvilgiu. CPK 323 straipsnyje nurodyta, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ yra draudžiama (CPK 338 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto (atsakovo) apeliacinės instancijos teismui pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais, pagal savo turinį yra atskirojo skundo papildymas, o terminas, per kurį galima keisti (pildyti) atskirÄ jį skundÄ , Å¡io dokumento pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs. RaÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais iÅ¡ esmės siekiama papildyti atsakovo atskirojo skundo argumentacijÄ . Atskirasis skundas apeliacinės instancijos teismui su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ iÅ¡siųstas 2022 m. kovo 1 d., todėl toks raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų teikimas taip pat neatitinka CPK 7 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Atsižvelgiant į aptartÄ CPK 323 straipsnyje nurodytÄ draudimÄ , apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus atsisako priimti į bylÄ ir juos vertinti (CPK 338 straipsnis).

18. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieÅ¡ nesÄ Å¾iningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir panaudota prieÅ¡ sÄ Å¾iningus teismo proceso dalyvius, be to, negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Å¡eimos kategorijos bylose egzistuojantį vieÅ¡Ä jį interesÄ ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių iÅ¡aiÅ¡kinti reikÅ¡mingas bylos aplinkybes tam, kad bÅ«tų teisingai iÅ¡spręsti laikinos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo klausimai, kad nebÅ«tų pažeisti vaikų interesai, priima atsakovo pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo 20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ .

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog Å¡eimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 straipsnio norma laikytina bendrÄ ja CK trečiosios knygos ,,Å eimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiÄ ja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamÄ pagrindÄ â€“ aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

21. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje klausimai dėl nuolatinės Å¡alių nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos ir vaikų iÅ¡laikymo dydžio nustatymo bus iÅ¡spręsti teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės ir priėmus teismo sprendimÄ . Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieÅ¡kinio ar kitų procesinių dokumentų reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ .

22. Atsakovas nurodo prašęs, kad pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje nagrinėtų žodinio proceso tvarka, atsakovas bÅ«tų papasakojęs daug faktinių aplinkybių, kadangi nėra galimybių viskÄ suraÅ¡yti.

23. CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡sprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos. IÅ¡imtiniais atvejais, kai bÅ«tina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai bÅ«tina, apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ yra praneÅ¡ama atsakovui.

24. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas suteikė galimybę ieÅ¡kovei pateikti atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo praÅ¡ymÄ , klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjo raÅ¡ytinio proceso tvarka. Paminėtina ir tai, kad per laikotarpį iki klausimo nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka, atsakovas teismui 2022 m. sausio 31 d. papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus (registracijos Nr. DOK-13715), du praÅ¡ymus priimti naujus įrodymus (registracijos Nr. DOK-13754 ir DOK-13742). Taigi atsižvelgiant į tai, kad įstatymas numato galimybę teismui klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti raÅ¡ytinio proceso tvarka, taip pat į tai, kad klausimui iÅ¡spręsti buvo pateikti iÅ¡samÅ«s atsakovo paaiÅ¡kinimai (tiek praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose), o ieÅ¡kovė pasinaudojo savo teise pateikti atsiliepimÄ , apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vados, kad ginčo klausimo iÅ¡nagrinėjimui buvo bÅ«tinas žodinis procesas.

Be to, atsakovas ir atskirajame skunde nenurodė, kokių faktinių aplinkybių jis teismui negalėjo nurodyti dėl raÅ¡ytinio proceso (paminėtina, kad atsakovÄ tiek teikiant praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tiek teikiant raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus atstovavo profesionali teisininkė advokatė). Dėl laikinos nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos 25. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ si, privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. BÅ«tent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma (pvz., žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

26. Nagrinėjamu atveju atsakovas teismo prašė nustatyti laikinÄ â€ž50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaikais modelį, kai Å¡alys gyvena su vaikais ir jais rÅ«pinasi po savaitę, o ieÅ¡kovė prašė nustatyti, kad tėvas su vaikais bendrauja nelyginės metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 18 val., pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios arba kitos su ieÅ¡kove sutartos vietos, iki sekmadienio 19 val., pristatydamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ arba kitÄ su ieÅ¡kove sutartÄ vietÄ .

27. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ reiÅ¡kia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimÄ auklėjant vaikÄ , teismas visada privalo nustatyti tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais bÅ«tų vienodas.

Pažymėtina, jog tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų bÅ«ti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus ir nustatant tokiÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ Å¡alių vaikai turėtų kas antrÄ savaitę pakaitomis gyventi su kiekvienu iÅ¡ skyrium gyvenančių tėvų, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis laikytini vaikų amžius ir poreikiai, sveikatos bÅ«klė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaikų tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iÅ¡ vienos gyvenamosios vietos į kitÄ poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ir kt.

28. Taigi tik teismui nagrinėjant Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės gali bÅ«ti įvertintos visos minėtos aplinkybės ir nustatyta vaikų interesus geriausiai atitinkanti bendravimo su atsakovu tvarka. Å iuo atveju negalima pirmosios instancijos teismo nustatytos tvarkos laikyti netinkama ar pažeidžiančia vaikų interesus bendrauti su tėvu. Å alių vaikai yra 15 (ieÅ¡kovės dukra atsakovo yra įsivaikinta), 11 ir 8 metų amžiaus, jie lanko mokyklÄ , užsiima įvairia užklasine veikla. NatÅ«ralu, kad mokyklinio amžiaus vaikai turi laikytis atitinkamo režimo, kur iÅ¡skiriamas mokymosi, namų ruoÅ¡os, laisvalaikio laikas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ryÅ¡ium su tuo vaikų raidai reikalinga viena nuolatinė gyvenamoji vieta, o atsakovo pasiÅ«lyta laikinoji bendravimo su vaikais tvarka tokio jų intereso neatitinka.

29. Be kita ko, ypač reikšminga ir šalių vaikų nuomonė dėl skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo intensyvumo.

30. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2022 m. sausio 31 d. iÅ¡vadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (dėl bendravimo tvarkos, iÅ¡laikymo) nurodė, kad skyriaus specialistai 2022 m. sausio 29 d. lankėsi J. A. gyvenamojoje vietoje, atliko Å¡eimos aplinkos sÄ lygų tyrimÄ bei iÅ¡klausė nepilnamečių vaikų nuomonę. Apsilankymo metu nustatyta, kad sÄ lygos vaikams yra sudarytos, tačiau jos yra gerinamos ir tvarkomos.

BÅ«ste yra sudarytos sÄ lygos pamokoms ruoÅ¡ti, vaikų poreikiai yra tenkinami. Nepilnametis K. A. paaiÅ¡kino, kad „skyrybos sunku“, tačiau patikslino, kad jam daug geriau, kai tėtis ir mama gyvena atskirai. Berniukas teigė, kad gyventi nori bÅ«tinai su mama, su tėčiu užtenka pasimatyti kartais. Nenori puse mėnesio gyventi su mama, puse su tėčiu. Teigė, kad kai susitinka su tėčiu, tai arba žiÅ«ri kartu filmÄ arba iÅ¡važiuoja. Susitikimų su tėčiu kartais laukia, kartais ne.

Kartais nelaukia, nes jis dažnai pasiima. Berniukas teigė, kad tėtis yra griežtesnis nei mama, bet su juo sutaria gerai. Nenori, kad tėtis su mama gyventu kartu, nes tada pykstasi. Nori kad visi trys su sese ir broliu gyventų nuolatinai su mama, taip būtų geriausia. Nepilnametė G. A. nurodė, kad tiek su mama, tiek su tėčiu sutaria gerai ir visada sutarė gerai. Skyrybų procesas tarp tėvų trunka apie pora metų, jai jau įkyrėjo, galėtų greičiau išsispręsti. Teigė, kad su tėčiu susitinka dažnai, mama bendrauti leidžia.

Nenori puse mėnesio gyventi su mama, puse su tėčiu, iÅ¡reiÅ¡kia tvirtÄ ir aiÅ¡kiÄ nuomonę, kad nori turėti vienÄ nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , kad ta vieta bÅ«tų su mama. Su tėčiu pakanka bendravimo savaitgaliais. Kai bÅ«na su tėčiu, leidžia laikÄ kartu, bÅ«na namuose, važiuoja pas gimines. Mergaitė gerai atsiliepia tiek apie mamÄ , tiek apie tėtį, tačiau nuolat gyventi nori su mama, nes su ja stipresnis ryÅ¡ys. Nepilnametis J. A. nurodė, kad su abiem tėvais sutinka ir nori bendrauti, su tėčiu susitinka ir leidžia laikÄ , žaidžia taip pat ir su mama.

J. iÅ¡reiÅ¡kė norÄ , kad tėvai gyventų kartu ir norėtų gyventi su abiem tėvais, tik nori gyventi Kaune. Nurodė, kad ant tėvų pyksta, nes jie skiriasi. Su abiem tėvais emocinis ryÅ¡ys stiprus. BÅ«na, kad pasipyksta ir su mama, ir su tėčiu, bet sutaria su abiem gerai. Skyriaus vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų iÅ¡sakytÄ nuomonę, Å¡ioje proceso stadijoje nėra tikslinga taikyti atsakovo laikinÄ sias apsaugos priemones dėl „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelio ir priteisto laikino iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo).

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog EŽTT praktikoje, susijusioje su Å¡eimos bylomis, pripažįstama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikÅ¡mė priimant sprendimÄ dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikÅ¡tam norui. Byloje nėra duomenų (iÅ¡skyrus atsakovo teiginius), kad vaikų nuomonės iÅ¡klausymo metu vaikų nuomonė buvo įtakota kitų asmenų. Apeliacinės instancijos teismas prioritetÄ teikia vaikų interesams ir pritaria vaiko teisių apsaugos tarnybos iÅ¡vadoje nurodytam argumentui, kad tik iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus Å¡iÄ civilinę bylÄ , galėtų bÅ«tų taikytas „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelis, atsakovas Å¡ioje civilinėje byloje nėra pateikęs prieÅ¡ieÅ¡kinio ir nėra reikalavimo dėl „50:50 procentų laiko“ bendravimo modelio.

Jei teismas taikytų atsakovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemonės, o vėliau iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ bÅ«tų nustatyta bendravimo tvarka pagal esamus reikalavimus, bÅ«tų sutrikdytas vaikų emocinis stabilumas.

32. KritiÅ¡kai vertintinas atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl bendravimo tvarkos nėra pareiÅ¡kę. Tai, kad atsakovas 2022 m. vasario 8 d. (po ginčijamos nutarties priėmimo) pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, nepaneigia paminėtos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nepagrįstumo. Pažymėtina ir tai, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi atsakovui nustatytas terminas prieÅ¡ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. Atsakovui 2022 m. kovo 15 d. pateikus patikslintÄ ieÅ¡kinį, Å¡iam procesiniam dokumentui Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartimi taip pat buvo nustatyti trÅ«kumai. Tik atsakovui 2022 m. balandžio 7 d. pateikus patikslintÄ ieÅ¡kinį, Å¡is procesinis dokumentus teisėjos 2022 m. balandžio 8 d. rezoliucija buvo priimtas.

33. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamo procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

34. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikinÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ , tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai pritaikė laikinÄ jÄ apsaugÄ reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžio 35. Atsakovas atskiruoju skundu nesutiko ir su skundžiamos nutarties dalimi, kuria netenkintas atsakovo praÅ¡ymas nustatyti naujÄ laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydį – po 50 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Savo praÅ¡ymÄ grindė dėl pandemijos sumažėjusiomis pajamos ir praÅ¡oma nustatyti nauja atsakovo bendravimo tvarka („50:50 procentų laiko“ bendravimo modeliu).

36. Pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui priteistino laikino iÅ¡laikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo bÅ«tinuosius poreikius atitinkantį iÅ¡laikymÄ , o tai ir yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Laikino iÅ¡laikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, iÅ¡samiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymÄ , iÅ¡laikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes Å¡ios aplinkybės yra nustatomos bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės.

37. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, bÅ«tinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiÅ¡kam vystymuisi užtikrinti turėtų bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Todėl kiekvienu atveju vaikui iÅ¡laikyti reikalinga suma turi bÅ«ti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimÄ turtÄ , pajamas, turimų iÅ¡laikytinių skaičių, sveikatÄ ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatÄ , gabumus, kurie turi bÅ«ti lavinami, ir pan.). Visgi minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, kuris Å¡iuo metu atskaičius mokesčius yra 518 Eur (nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 730 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

38. Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka apeliacinės instancijos teismo palikta nepakeista, o atsakovo pateikti įrodymai dėl jo gaunamų pajamų nepagrindžia, kad Å¡ioje proceso stadijoje jis yra finansiÅ¡kai nepajėgus mokėti vaikų iÅ¡laikymui 600 Eur (po 200 Eur kiekvienam vaikui), atsakovo siÅ«lomas mokėti iÅ¡laikymas po 50 Eur kiekvienam vaikui akivaizdžiai neužtikrins bÅ«tinųjų nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimo, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo atskirÄ jį skundÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio sumažinimo. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl laikino iÅ¡laikymo dydžio sumažinimo, taip pat paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi įtakos ginčo iÅ¡ esmės sprendimui, kuomet iÅ¡samiai bus įvertintos faktinės bylos aplinkybės, iÅ¡tirti įrodymai, taip pat neturi įtakos pakartotiniam praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimui. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Virginija Gudynienė