2023-03-21 Nr. AB-6077-3-61-3-02514-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-300-492/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02514-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės, Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba) ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija), 1 000 Eur neturtinės žalos; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 300 Eur neturtinės žalos; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 4) priimti atskirąją nutartį dėl pažeidimų tam, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir atsakingi asmenys imtųsi veiksmų, siekiant ateityje užkardyti pažeidimus, kuriuos padaryti leido Kalėjimų departamento ir Lygtinio paleidimo komisijos pareigūnai; 5) panaikinti Kalėjimų departamento 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 2S-2846 „Dėl skundo persiuntimo“ kaip nepagrįstą ir įpareigoti Kalėjimų departamentą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. liepos 19 d. skundą teisės aktų nustatyta tvarka; 6) panaikinti Kalėjimų departamento 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 2S-2921 „Dėl skundo persiuntimo“ kaip nepagrįstą ir įpareigoti Kalėjimų departamentą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. liepos 28 d. skundą teisės aktų nustatyta tvarka; 7) pripažinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 42-2479 neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti; 8) pripažinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 42-2663 neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti.

2. Pareiškėjo patikslintas skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Vilniaus PN Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 59-96 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam D. P.“ buvo priimtas sprendimas netaikyti pareiškėjui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, todėl minėtą Komisijos nutarimą pareiškėjas apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartimi panaikino Komisijos 2021 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 59-96 ir nutarė grąžinti pareiškėjo prašymą iš naujo svarstyti Vilniaus PN Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai.

2.2. Komisijos nariai, nagrinėdami pareiškėjo prašymą, neveikė kaip privalėjo veikti pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatus, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 dienos įsakymu Nr. V-107 (toliau – ir Nuostatai, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m, liepos 1 d.). Pareiškėjui nebuvo nei raštu, nei žodžiu išaiškinta jo teisė paduoti rašytinį prašymą Komisijai dėl pageidavimo dalyvauti Komisijos posėdyje, todėl buvo atimta jo galimybė dalyvauti minėtame posėdyje ir išsakyti savo poziciją bei tokiu būdu ginti savo interesus. Be to, Komisijos nariai teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjo neinformavo apie jo prašymo nagrinėjimo datą ir laiką bei apie Komisijos posėdžio datą ir laiką.

2.3. Komisijos nariai, prieš sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo / netaikymo, neinformavo pareiškėjo apie Komisijos sudėtį ir taip atėmė galimybę, esant būtinumui, pareikšti nušalinimą Komisijos nariams. Komisijos nariai neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktus, nes skundžiamame 2021 m. gegužės 28 d. Komisijos nutarime Nr. 59-96 buvo nenurodyti Komisijos narių vardai ir pavardės. Be to, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo lygtinio paleidimo, Komisijos sudėtyje buvo tik penki nariai, o ne septyni nariai, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 1 dalyje.

2.4. Komisijos nariai, priimdami 2021 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 59-96, neveikė taip kaip privalėjo veikti pagal teisės aktus, nes šis nutarimas buvo pripažintas nepagrįstu ir panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi (Teikimo Nr. TS-46-1100/2021).

2.5. 2021 m. liepos 19 d. su skundu „Dėl Vilniaus PN Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos neteisėtų veiksmų, įsiteisėjusios Vilniaus m. apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties (teikimas Nr. TS-46-1100/2021) savalaikiško nevykdymo ir aplaidaus tarnybinių pareigų atlikimo“ pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 2S-2846 „Dėl skundo persiuntimo“ pareiškėjo skundą persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Vilniaus PN direktoriui.

2.6. Pareiškėjas 2021 m. liepos 28 d. su skundu „Dėl Vilniaus PN Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos neteisėtų veiksmų, įsiteisėjusios Vilniaus m. apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties (teikimas Nr. TS-46-1100/2021) savalaikiško nevykdymo ir aplaidaus tarnybinių pareigų atlikimo“ kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 2S-2921 „Dėl skundo persiuntimo“ pareiškėjo skundą vėl persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Vilniaus PN direktoriui.

2.7. Kalėjimų departamento pareigūnai neveikė taip, kaip numatyta Kalėjimų departamento nuostatuose, t. y. deramai ir tinkamai nekontroliavo, nekoordinavo Vilniaus PN Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos veiklos, ir tuo atliko neteisėtus veiksmus. Tokiais Kalėjimų departamento neteisėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėjo neturtinės teisės buvo šiurkščiai ir negražinamai pažeistos, jam buvo padaryta neturtinė žala.

2.8. Vilniaus PN direktorius, neturėdamas įgaliojimų, išnagrinėjo Kalėjimų departamento persiųstus pareiškėjo 2021 m. liepos 19 d. ir 2021 m. liepos 28 d. skundus, ir priėmė nepagrįstus Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 42-2479 ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 42-2663, todėl jie turi būti naikinami kaip neteisėti ir nepagrįsti.

3. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą prašė skundą atmesti ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Vilniaus PN administracijai nesuteikti įgaliojimai nagrinėti Komisijos narių veiksmų, kadangi ši Komisija nėra Vilniaus PN vidaus organizacinės struktūros dalis. Nei BVK nei Komisijos nuostatai nenumato galimybės kreiptis į Komisijos narius su prašymais, pareiškimais ar skundais, kaip ir nenumato Komisijos nariams teisės teikti informacijos apie Komisijos posėdžio eigą ir kitais su subjektyvia situacija susijusiais klausimais. Komisijos narys turi įgaliojimą priimant sprendimą nuteistojo atžvilgiu tik Komisijos posėdžio metu.

3.2. Lygtinį paleidimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato Komisijai pareigos užtikrinti nuteistųjų dalyvavimą Komisijos posėdžių metu. Komisija, priimdama sprendimus dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistojo atžvilgiu, vadovaujasi Vilniaus PN specialistų parengta, pirminiais šaltiniais, esančiais nuteistojo asmens byloje, pagrįsta tarnybine dokumentacija. Visa informacija, nurodoma Išvadoje, Komisijų nariams leidžia susidaryti visapusišką ir konkrečią nuomonę apie nuteistąjį, leidžia numatyti rizikas, ar nuteistasis yra pakankamai motyvuotas ir jo elgesys rodo, kad tokių resocializacijos priemonių, kaip nuteistojo perkėlimas atlikti laisvės atėmimo bausmės mažiau struktūruotomis sąlygomis, palengvins nuteistojo resocializacijos procesą bei tikimybę, kad nuteistasis laikysis nustatytų reikalavimų ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų.

3.3. Nuteistųjų fizinis dalyvavimas Komisijos posėdyje, svarstant jų lygtinio paleidimo klausimą, neturi tiesioginės įtakos jų teisinei padėčiai ar nuteistųjų atžvilgiu priimamiems sprendimams. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai nenumato Komisijos nariams pareigos privalomai kviesti ir išklausyti nuteistuosius, tiek vienu, tiek kitu atveju tai yra viena iš Komisijos teisių, kuria inter alia (be kita ko) ji gali pasinaudoti arba ne. Nei Nuostatai, nei BVK nenumato nuteistiesiems galimybės pareikšti nušalinimus Komisijos nariams, todėl šiuo atveju Komisija vadovavosi galiojančiu teisės aktu ir, neinformuodama pareiškėjo apie Komisijos sudėtį ir teisę reikšti nušalinimus, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

3.4. Penkių Komisijos narių dalyvavimas Komisijos posėdyje neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, kadangi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 21 punkte nurodoma, kad kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Skundžiamas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo nagrinėjamas ir priimtas dalyvaujant Komisijos narių daugumai.

3.5. Atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį, kuri įpareigojo iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos, 2021 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos posėdyje buvo iš naujo nagrinėjamas minėtas pareiškėjo prašymas, tačiau šiame Komisijos posėdyje vienbalsiai buvo nutarta netaikyti pareiškėjui lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra. 2021 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos nutarimą Nr. 59-137 pareiškėjas taip pat apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau šį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi (teikimo Nr. TS-59-817/2021) atmetė pareiškėjo skundą dėl Vilniaus PN Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 59-137. Minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodoma, jog teismas, susipažinęs su pareiškėjo skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą pareiškėjo asmens bylą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2021 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus PN protokolą, jo garso įrašą, Vilniaus PN pateiktus papildomus dokumentus, daro išvadą, kad D. P. buvo pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

3.6. Pareiškėjo skundo argumentai dėl nepagrįsto Komisijos sprendimo bei dėl to kilusios neturtinės žalos grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone. Pareiškėjas nurodo, kad jam padaryta neturtinė žala, tačiau nepateikia jokių įrodymų ir paaiškinimų dėl jam tariamai padarytos žalos.

4. Atsakovas Kalėjimų departamentas pateiktuose atsiliepimuose su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Teisės aktai nesuteikia Kalėjimų departamentui teisės vertinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų veiklos teisėtumo, kadangi, pagal teisės aktų nuostatas, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų veiklos ir jų priimamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą vertina tik apylinkių teismai.

4.2. Kalėjimų departamento 2021 m. rugpjūčio 2 d. ir 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 12 punktu, nustatančiu, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi subsidiarumo principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami žemiausiu efektyvumą galinčiu užtikrinti viešojo administravimo sistemos lygmeniu, persiųsti nagrinėti Vilniaus PN direktoriui pagrįsti ir teisėti, todėl jų naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

4.3. Pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, neįrodė esant būtinųjų viešosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.

4.4. Pareiškėjas, patikslintame skunde prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 42-2479 ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 42-2663, nesilaikė išankstinės bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, todėl byla šioje dalyje turi būti nutraukta.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo D. P. reikalavimus panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 42-2479 ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 42-2663, o kitą pareiškėjo D. P. skundo dalį atmetė.

6. Teismas byloje nustatė tokias aplinkybes:

6.1. Vilniaus PN Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 59-96 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam D. P.“ priimtas sprendimas netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra bei pateiktos rekomendacijos pataisos įstaigai ir pareiškėjui dėl socialinės reabilitacijos ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo ir nustatytas 3 mėnesių terminas šioms rekomendacijoms įgyvendinti.

6.2. Komisijos 2021 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 59-96 pareiškėjas apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartimi (teikimo Nr. TS-46-1100/2021) pareiškėjo skundą dėl Komisijos priimto nutarimo tenkino iš dalies, t. y. panaikino Komisijos 2021 m. gegužės 28 d. priimtą nutarimą Nr. 59-96 ir grąžino pareiškėjo prašymą iš naujo svarstyti Komisijai.

6.3. Pareiškėjas 2021 m. liepos 19 d. kreipėsi į Kalėjimų departamentą su skundu „Dėl Vilniaus PN Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos neteisėtų veiksmų, įsiteisėjusios Vilniaus m. apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties (teikimas Nr. TS-46-1100/2021) savalaikiško nevykdymo ir aplaidaus tarnybinių pareigų atlikimo“. Kalėjimų departamentas 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 2S-2846 „Dėl skundo persiuntimo“ pareiškėjo skundą persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Vilniaus PN direktoriui.

6.4. Pareiškėjas 2021 m. liepos 28 d. analogišku skundu „Dėl Vilniaus PN Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos neteisėtų veiksmų, įsiteisėjusios Vilniaus m. apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties (teikimas Nr. TS-46-1100/2021) savalaikiško nevykdymo ir aplaidaus tarnybinių pareigų atlikimo“ vėl kreipėsi į Kalėjimų departamentą. Kalėjimų departamentas 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 2S-2921 „Dėl skundo persiuntimo“ pareiškėjo skundą vėl persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Vilniaus PN direktoriui.

6.5. Atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį, 2021 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos posėdyje buvo iš naujo nagrinėjamas pareiškėjo prašymas bei nutarta netaikyti pareiškėjui lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra (nutarimo Nr. 59-137). Komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą Nr. 59-137 pareiškėjas apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi (teikimo Nr. TS-59-817/2021) atmetė pareiškėjo skundą dėl Vilniaus PN Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 59-137.

7. Teismas, spręsdamas dėl 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos veiksmų, dėl kurių pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, išanalizavo teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias valstybės ir savivaldybės pareigą atlyginti žalą (viešąją civilinę atsakomybę), neturtinę žalą, aktualią Lietuvos teismų praktiką.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentą, jog Komisija neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktus, nes sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, Komisijos sudėtyje buvo tik penki, o ne septyni nariai, įvertino BVK 164 straipsnio 1 dalies, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai), 21 punkto nuostatas.

9. Teismas nustatė, kad Komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. posėdyje dalyvavo ir sprendimą dėl pareiškėjo priėmė penki komisijos nariai, tarp jų ir Komisijos pirmininkė, bei konstatavo, kad posėdyje dalyvaujant daugiau, kaip pusei Komisijos narių, bei Komisijos pirmininkei, Komisija galėjo dirbti ir priimti sprendimus svarstomais klausimais, todėl atmetė šiuos pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus.

10. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad jam nebuvo nei raštu, nei žodžiu išaiškinta jo teisė paduoti rašytinį prašymą Komisijai dėl pageidavimo dalyvauti Komisijos posėdyje, todėl jis negalėjo tinkamai ginti savo interesų, be to, Komisijos nariai teisės aktų nustatyta tvarka jo neinformavo apie jo prašymo nagrinėjimo datą ir laiką bei apie Komisijos posėdžio datą ir laiką, vadovaudamasis Nuostatų 29 ir 30 ir 31 punktais, padarė išvadą, kad nuteistasis apie būsimą komisijos posėdį yra informuojamas ir nuteistasis turi teisę, pateikęs prašymą, dalyvauti komisijos posėdyje, be kita ko, su savo gynėju.

11. Teismas, įvertinęs atsakovo Vilniaus PN pateiktą paaiškinimą, jog Komisija, priimdama sprendimus dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistojo atžvilgiu, vadovaujasi Vilniaus PN specialistų parengta, pirminiais šaltiniais, esančiais nuteistojo asmens byloje, pagrįsta tarnybine dokumentacija, padarė išvadą, jog pareiškėjas apie Komisijos posėdį buvo informuotas pagal nustatytą vidaus tvarką, nepažeidžiant Nuostatų, BVK. Teismas pažymėjo, kad Nuostatai nenumato privalomo nuteistojo dalyvavimo Komisijos posėdyje, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistasis šiame posėdyje gali dalyvauti savo iniciatyva, pateikęs prašymą, taip pat turi teisę šiame posėdyje turėti atstovą – gynėją. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų siekęs šiomis teisėmis pasinaudoti, todėl atmetė kaip nepagrįstus skundo argumentus dėl netinkamo informavimo apie Komisijos posėdį ir teisės į gynybą neužtikrinimo.

12. Teismas, spręsdamas dėl Kalėjimų departamento 2021 m. rugpjūčio 2 d. ir 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimų persiųsti pareiškėjo skundus Vilniaus PN teisėtumo ir pagrįstumo, įvertino Nuostatų 2, 3 punktų, BVK 164 straipsnio 7 dalies nuostatas, išanalizavo ginčijamų sprendimų turinį, ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Kalėjimų departamentas pagrįstai persiuntė pareiškėjo skundą bei pakartotinį skundą Vilniaus pataisos namams, kurie argumentuotai atsakė į visus pareiškėjo skundus.

13. Teismas, spręsdamas dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 42-2479 ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 42-2663 teisėtumo, įvertino BVK 183 straipsnio 1-3 dalių nuostatas ir konstatavo, jog bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui, o pastarojo sprendimai – per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 42-2479 ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 42-2663, prieš kreipdamasis į teismą, privalėjo šiuos sprendimus apskųsti Kalėjimų departamentui. Iš byloje esančių duomenų nustatęs, jog pareiškėjas sprendimų nurodyta tvarka neginčijo, teismas bylą dalyje dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 42-2479 ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 42-2663 panaikinimo nutraukė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 10 punkto pagrindu, t. y. jeigu pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.

14. Teismas, konstatavęs, jog Kalėjimų departamento 2021 m. rugpjūčio 2 d. ir 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimais nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, bei nenustatęs atsakovo neveikimo ar vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, padarė išvadą, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, akcentuotais teismo posėdyje, nėra teisinio pagrindo, todėl atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą toje dalyje, kurioje pareiškėjo skundas atmestas, ir priimti naują sprendimą, bei kreiptis į Specialiąją Teisėjų Kolegiją dėl skundo ir bylos rūšinio teismingumo klausimo.

16. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles, taip pat pažeidžiant teisę į teisingą teismą; teismo sprendimas nemotyvuotas, priimtas netinkamai įvertinus bylos aplinkybes ir įrodymus, byloje remtasi tik atsakovo paaiškinimais, be to, nesivadovauta res judicata (draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią turinčiomis aplinkybėmis, nustatytomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartyje.

16.2. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl skundo ir bylos rūšinio teismingumo klausimo, bei šio prašymo neišsprendė, taip pat neišsprendė pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto (Vilniaus Pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nuostatų) atitikimo aukštesnės galios teisės aktams (įstatymams).

16.3. Pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturinės žalos, atsiradusios dėl Vilniaus PN Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos neteisėtų veiksmų ir neteisėto neveikimo sieja su BVK 164 straipsnio 1 ir 2 dalimi, BVK 157 straipsniu, ir teigia, kad tokio pobūdžio bylos nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, atlyginimo kategoriją, ir turėjo būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo kreiptis dėl bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo, kad būtų pašalintos visos abejonės ir nebūtų nukrypta nuo Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokios kategorijos bylose, o to nepadarius buvo pažeistos materialinės ir procesinės teisės normos. Be to, pirmosios instancijos teismui nepriėmus nutarties dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją, bei nenurodžius tokio sprendimo motyvų, buvo suvaržyta pareiškėjo teisė į gynybą.

16.4. Pirmosios instancijos teismas byloje nepagrįstai nesivadovavo prejudicinę galią turinčiais įrodymais ir aplinkybėmis, nustatytomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartyje, t. y. kad Komisijos nariai neveikė taip, kaip turėjo veikti, nes pareiškėjas prieš Komisijos posėdį nebuvo informuotas apie Komisijos sudėtį, ir apie posėdį, taip pat konstatuotas Komisijos narių neveikimas, kadangi Komisija 2021 m. gegužės 28 d. nutarime nenurodė, kokių individualių reabilitacijos priemonių pareiškėjas nevykdė ir kt. Pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš Vilniaus PN pareiškėjo asmens bylos, ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas buvo informuotas apie Komisijos 2021 m. gegužės 28 d. posėdį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė, kodėl nesivadovavo pareiškėjo nurodytais prejudiciniais faktais. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė, kodėl netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio akto – Nuostatų – atitikties aukštesnės galios teisės aktams, įvertinimo, taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

16.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime vadovavosi tik atsakovo Vilniaus PN pateiktais paaiškinimais, jog pareiškėjas buvo informuotas apie Komisijos 2021 m. gegužės 28 d. posėdį, nes šios aplinkybės buvo paneigtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartyje.

16.6. Atsakovas Vilniaus PN pateiktame atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir nurodo, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo, visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo ir apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas nekeistinas.

16.7. Atsakovas Kalėjimų departamentas pateiktame atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Kalėjimų departamentas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas rūšinio teismingumo principus, kadangi pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde reikšti reikalavimai priskirtini administracinio teismo kompetencijai. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis įstatymo nuostatų. Pirmosios instancijos teismas materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą remdamasis formuojama teismų praktika, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo ir apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovų Vilniaus pataisos namų Komisijos ir Kalėjimų departamento patirtą 1 300 Eur neturtinę žalą, bei dėl atsakovų priimtų sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamus sprendimu atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nenustatęs atsakovų (Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento ir Vilniaus PN Komisijos) neteisėtų veiksmų, taip pat atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 2S-2846 ir 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. 2S-292 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, o bylą dalyje dėl Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 42-2479 ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 42-2663 panaikinimo nutraukė.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, kuria atmetė pareiškėjo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir dėl Kalėjimų departamento sprendimų panaikinimo, pažeidė bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles, taip pat ignoravo pareiškėjo prašymą kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo klausimo. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, nesivadovavo prejudicinę reikšmę turinčia Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi, neišreikalavo reikiamų įrodymų, taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar kitą teisės aktą, todėl priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

21. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, jog ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Dėl bylos rūšinio teismingumo

22. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su bylos teismingumu bendrosios kompetencijos teismui, pažymėtina, kad remiantis ABTĮ 22 straipsnio 2 dalimi, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 3 dalį, kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, kurią sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 7 d. posėdžio metu vertino pareiškėjo prašymą kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui ir pažymėjo, kad šis klausimas bus sprendžiamas vėlesnėse proceso stadijose, įvertinus reikalavimų pobūdį, ir ginčo santykį, jei kolegijai kils neaiškumų (teismo posėdžio garso įrašas, 08:15 laikas). Teismas posėdžio metu dėl tų pačių priežasčių atidėjo klausimo dėl norminio akto teisėtumo sprendimą, pažymėjęs, jog šis klausimas bus vertinamas vėliau, išanalizavus bylos aplinkybes.

23. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad ginčas kilo iš civilinių teisinių santykių. Nors dalis reikalavimų (dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento) yra ir civilinio teisinio pobūdžio, tačiau iš pareiškėjo pateikto skundo turinio akivaizdu, kad administracinis santykis yra vyraujantis (prašoma panaikinti Kalėjimų departamento ir Vilniaus PN priimtus administracinius aktus ir įpareigoti atlikti veiksmus), todėl priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismui nekilus abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kreiptis į specialią teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo klausimo nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra teisinio pagrindo kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šiame straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas neturtinę žalą (1 000 Eur) kildino iš neteisėtų Vilniaus PN veikiančios Komisijos veiksmų sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą 2021 m. gegužės 28 d. Komisijos posėdyje, nurodydamas, jog aplinkybė, kad Komisija neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktų nuostatas, yra konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartyje (teikimo Nr. TS-46-1100/2021), priimtoje išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 59-96 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo pareiškėjui (I t., b. l. 10-15), kurioje buvo konstatuota, kad skundžiamas Komisijos nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes Komisija nevisapusiškai įvertino visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes (netinkamai vertino pareiškėjo elgesį atliekant bausmę; nepašalino prieštaravimų dėl pakartotinio nusikalstamos rizikos vertinimo, atlikto skirtingose pataisos įstaigose; nedetalizavo, kokių konkrečių individualios socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių pareiškėjas nevykdo). Minimoje nutartyje Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat konstatavo, kad Komisija nei prieš Komisijos posėdį, nei skundžiamoje nutartyje nenurodė Komisijos sudėties, taip užkertant kelią spręsti dėl Komisijos nešališkumo ir objektyvumo. Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde teismui papildomai nurodė, kad Komisijos nariai pažeidė Nuostatų 29 ir 31 punktus, nes pareiškėjas nebuvo informuotas apie 2021 m. gegužės 28 d. vyksiantį Komisijos posėdį ir Komisijos sudėtį, jam nebuvo išaiškinta galimybė savo iniciatyva kreiptis dėl dalyvavimo Komisijos posėdyje, taip suvaržant pareiškėjo teisę į tinkamą gynybą.

26. Teisėjų kolegija pažymi, jog įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi (teikimo Nr. TS-46-1100/2021) buvo konstatuota, jog Komisija, priimdama 2021 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 59-96 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo pareiškėjui, neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių, taip pat neinformavo pareiškėjo apie Komisijos sudėtį, t .y. teismas konstatavo, kad Komisija neveikė taip, kaip turėjo veikti.

27. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Komisijos neteisėtų veiksmų priimant 2021 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 59-96, turėjo remtis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartyje (teikimo Nr. TS-46-1100/2021) nustatytomis aplinkybėmis, tačiau to nepadarė, t. y. neatsižvelgė į šioje nutartyje nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjo netinkamo informavimo apie Komisijos sudėtį, dėl Komisijos veiksmų (neveikimo) Komisijos 2021 m. gegužės 28 d. nutarime nenurodžius, kokių individualių reabilitacijos priemonių pareiškėjas nevykdė, nors šiomis aplinkybėmis buvo grindžiamas pareiškėjo skundas.

28. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie 2021 m. gegužės 28 d. Komisijos posėdį, bei kad jam nebuvo paaiškinta apie galimybę savo iniciatyva kreiptis dėl dalyvavimo Komisijos posėdyje, skundžiamame sprendime konstatavo, jog pareiškėjas apie Komisijos posėdį buvo informuotas pagal nustatytą vidaus tvarką, nepažeidžiant Nuostatų, BVK; teismas rėmėsi Vilniaus pataisos namų paaiškinimu, jog Komisija, priimdama sprendimus dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistojo atžvilgiu, vadovaujasi Vilniaus PN specialistų parengta, pirminiais šaltiniais, esančiais nuteistojo asmens byloje, pagrįsta tarnybine dokumentacija. Visa informacija nurodoma Išvadoje, kuri Komisijų nariams leidžia susidaryti visapusišką ir konkrečią nuomonę apie nuteistąjį, leidžia numatyti rizikas, ar nuteistasis yra pakankamai motyvuotas ir jo elgesys rodo, kad tokių resocializacijos priemonių, kaip nuteistojo perkėlimas atlikti laisvės atėmimo bausmės mažiau struktūruotomis sąlygomis palengvins nuteistojo resocializacijos procesą bei tikimybę, kad nuteistasis laikysis nustatytų reikalavimų ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų siekęs pasinaudoti galimybe dalyvauti Komisijos posėdyje savo iniciatyva, pateikęs prašymą, taip pat išreiškęs pageidavimą posėdyje turėti atstovą – gynėją.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, pagrįstais pripažįsta apeliacinio skundo argumentais, jog iš pirmosios instancijos teismo sprendimo neaišku, kokiais įrodymais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas padarė išvadas apie tai, kad pareiškėjas buvo informuotas apie Komisijos 2021 m. gegužės 28 d. posėdį. Pirmosios instancijos teismo nurodytas Vilniaus pataisos namų pateiktas paaiškinimas nepatvirtina, jog pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie minėtą Komisijos posėdį. Kai byloje nėra tai patvirtinančių objektyvių duomenų, laikytinos nepaneigtomis pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad apie 2021 m. gegužės 28 d. Komisijos posėdį jis nebuvo informuotas, kad jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti posėdyje savo iniciatyva, turėti gynėją.

30. Apibendrindama Komisijos posėdžio organizavimo 2021 m. gegužės 28 d. aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komisija neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktų nuostatas, tai yra konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartyje (teikimo Nr. TS-46-1100/2021), be to, pareiškėjas nebuvo informuotas apie Komisijos posėdį, jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti posėdyje savo iniciatyva, turėti gynėją. Taigi, byloje nustačius Komisijos neteisėtus veiksmus, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo argumentai aptariamu aspektu iš dalies yra pagrįsti.

31. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl padarytų Komisijos veiklos organizavimo pažeidimų jis neteko teisės dalyvauti Komisijos posėdyje bei galimybės išsakyti savo poziciją, reikšti nušalinimą, turėjo kreiptis į teismą, patyrė emocinę depresiją, sumažėjo jo bendravimo galimybės, pablogėjo sveikata, (duomenys neskelbtini).

32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

33. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos būdo ir dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, (pareiškimo Nr. 53161/99)). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

34. Byloje nustatyta, kad Komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. posėdyje buvo iš naujo nagrinėjamas pareiškėjo prašymas bei nutarta netaikyti pareiškėjui lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra (nutarimo Nr. 59-137). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi (teikimo Nr. TS-59-817/2021) atmetė pareiškėjo skundą dėl Vilniaus PN Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 59-137. Tai leidžia vertinti, kad dėl byloje nustatytų Komisijos veiklos trūkumų pareiškėjo negatyvūs išgyvenimai netruko ilgai, padaryti pažeidimai neturėjo įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms. Pareiškėjo patiriami negatyvūs išgyvenimai didžiąja dalimi, be kita ko, yra nulemti jo situacijos – laisvės atėmimo bausmės atlikimo, dėl to pareiškėjo šioje byloje nurodomų patirtų išgyvenimų mastas laikytinas objektyviai nesusijusiu su nustatytais neteisėtais atsakovo veiksmais. Byloje pateikiama Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2021 m. vasario 2 d. pažyma, kiti medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjui įvairaus pobūdžio sunkūs sveikatos sutrikimai buvo nustatyti anksčiau, todėl jo sveikatos būklės sieti su byloje nustatytais neteisėtais atsakovo veiksmais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog po 2021 m. gegužės 28 d. Komisijos nutarimo panaikinimo, nedelsiant, Komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. posėdyje buvo iš naujo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl lygtinio paleidimo, taigi nagrinėjamu atveju pažeidimo pripažinimas, atsižvelgus į aptartą pažeidimo pobūdį, yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui už patirtą skriaudą, todėl tenkinti reikalavimą dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, nėra.

35. Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde taip pat reiškė reikalavimą Kalėjimų departamentui dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurį grindė aplinkybėmis, jog Kalėjimų departamentas, kaip Komisijos steigėjas, nevykdė savo prievolės prižiūrėti Komisijos darbą ir užtikrinti, kad jos veiksmai atitiktų teisės aktų reikalavimu, todėl nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2021 m. liepos 19 d. ir 2021 m. liepos 28 d. skundus dėl Komisijos narių veiksmų, ir nepagrįstai juos persiuntė nagrinėti Vilniaus PN.

36. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 2 punkte nustatyta, kad Komisija yra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu sudaryta kolegiali, visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, priimanti sprendimus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 7 dalį Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimai per septynias darbo dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiami vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismui. Teisę paduoti skundą dėl šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų turi prokuroras, nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, o dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų nutarimų – nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas teisės aktų nuostatas, sutinka su atsakovo Kalėjimų departamento atsiliepime (II t., b. l. 5) nurodytais argumentais, jog teisės aktai Kalėjimų departamentui nesuteikia teisės vertinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų veiklos teisėtumo, nes šių komisijų veiklos ir jų priimtų sprendimų teisėtumą vertina tik teismas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Kalėjimų departamento veiksmais nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, bei nebuvo nustatytas atsakovo neveikimas ar vilkinimas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Kalėjimų departamento veiksmais – t. y. skundžiamais 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 2S-2846 „Dėl skundo persiuntimo“ ir 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 2S-2921 „Dėl skundo persiuntimo“ persiunčiant pareiškėjo skundus dėl Komisijos veiksmų ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties vykdymo nagrinėti Vilniaus PN, pareiškėjo teisės ar teisėti interesai nebuvo pažeisti, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė jo prašymo ištirti, ar administracinis norminis aktas – Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 dienos įsakymu Nr. V-107, atitinka įstatymą, tai yra Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo nuostatas ar Vyriausybės norminį teisės aktą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, bei Lietuvos Respublikos Konstituciją, Europos Žmogaus Teisių Konvencijos nuostatas.

38. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad pagal ABTĮ 113 straipsnio prasmę norminio akto tyrimas atliekamas tais atvejais, kai kitokiu būdu negalima pasiekti teisinio rezultato, t. y. tuo atveju, kai teisingas bylos išsprendimas bei galbūt pažeistos teisės gynimas įmanomas tik ištyrus norminio administracinio akto teisėtumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto <...>; bylos dėl norminių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė, t. y. teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę, kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal normų turinį, reguliavimo apimtį, formą, nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką <...> (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3093-624/2021).

39. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra nurodęs argumentų, kuriais galėtų būti pagrindžiamos abejonės dėl Nuostatų ar jų atskirų dalių, kurių taikymas yra aktualus byloje, prieštaravimo aukštesnės teisinės galios normoms, nėra įvardijęs konkrečių aukštesnės galios teisės aktų nuostatų, kurioms neatitinka prašomas ištirti aktas. Pareiškėjo bendro pobūdžio deklaratyvūs teiginiai niekaip nepagrindžia būtinybės ištirti Nuostatų ar kurios nors jų dalies teisėtumą, teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių byloje, kurios sudarytų pagrindą abejoti Nuostatų, ar jų atskirų dalių, taikytinų byloje, teisėtumu, todėl pareiškėjo prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą atsisakytina tenkinti.

40. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Vilniaus PN sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant.

41. Pareiškėjas skunde taip pat prašė priteisti iš atsakovų 3,84 Eur bylinėjimosi išlaidų už voką, pašto ženklus, dokumentų kopijas.

42. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas patyrė nurodytas išlaidas, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo D. P. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Vilniaus pataisos namuose (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba), o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

Kitą D. P. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Milda Vainienė

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė