N-444-1139-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N444-1139/2012

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02222-2010-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K., atstovaujamo advokato A. M., apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutarimo E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė E. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. birželio 8 d., 16.30 val., Nemuno g. ties 28 namu, Panevėžyje, vairuodamas automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus greičio, atstumo bei atsitrenkė į priešais važiavusį ir stabdžiusį automobilį. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 14, 132, 231 punktų reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimu administracinės bylos teiseną E. K. atžvilgiu nutraukė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Panevėžio miesto apylinkės teismas, iš naujo išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2012 m. kovo 2 d. nutarimu pripažino E. K. kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas ir skyrė galutinę administracinę nuobaudą – 4500 litų baudą su transporto priemonės VW GOLF, v. n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Teismas konstatavo, kad E. K. kaltė įrodyta administracinės bylos medžiaga. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo motyvus, E. K. asmenybę – neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, turtinę padėtį.

II. Apeliaciniu skundu E. K., atstovaujamas advokato A. M., prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo įgaliotai nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai (pareigūnui). Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neobjektyviai ir šališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nurodo, kad teismas priimdamas nutarimą, rėmėsi tik nukentėjusiojo V. M. parodymais ir visai neįvertino apelianto nurodytų aplinkybių, kad pažeidimo padarymo metu jis buvo visai kitoje vietoje, ir vairuoti transporto priemonės bei dalyvauti eismo įvykyje negalėjo. Teismas neišklausė liudytojų, kurie būtų galėję patvirtinti apelianto nurodytas aplinkybes. Apelianto teigimu, atliekant atpažinimo procedūrą, buvo pažeistos atpažinimą reglamentuojančios teisės normos, nes nukentėjusiajam buvo pateiktas tik vienas asmuo, t. y. apeliantas, kas turėjo būti įvertinta, kaip procesinis teisės pažeidimas. Apelianto teigimu, teismo nutarimas paremtas administracinio teisės pažeidimo protokolo medžiaga, kuri surašyta pažeidžiant protokolui surašyti keliamus reikalavimus, bei teisme nukentėjusiojo duotų parodymų, kurie yra nepagrįsti ir keliantys abejonių, pagrindu. Minėti įrodymai neabejotinai nepatvirtina E. K. kaltės padarius jam inkriminuojamus pažeidimus. Nurodo, kad prieštaravimams tarp nukentėjusiojo ir apelianto parodymų pašalinti teismas turėjo surinkti papildomus įrodymus bei skirti ekspertizę, o esant abejonėms, jas įvertinti apelianto naudai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu E. K. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančio turto – automobilio – sugadinimą (apgadinimą), numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos, tuo pažeisdamas ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Apeliantas savo kaltę neigia ir apeliaciniame skunde kelia įrodymų vertinimo tinkamumo klausimą.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už <...> pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinusi bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog E. K. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus įrodyta byloje surinktais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais sutinka, juos palaiko ir nekartoja. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu nukentėjusiojo V. M. rašytinių paaiškinimų ir jo parodymų teismo posėdžio metu vertinimu ir pažymi, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, įrodančių, kad nukentėjusysis V. M. būtų suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti E. K.. V. M. parodymai viso administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu buvo logiški, nuoseklūs, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad jais nesiremti pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Dėl paminėtų priežasčių apeliacinio skundo argumentas, kad V. M. parodymai yra nepagrįsti ir keliantys abejonių, yra atmestinas kaip nepagrįstas jokiais įrodymais.

E. K. parodymus ir rašytinius paaiškinimus, jog jis jokio automobilio nepirko, nevairavo ir eismo įvykio metu buvo visai kitoje vietoje, teisėjų kolegija vertina, kaip jo gynybinę taktiką, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, todėl atmeta. Apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti liudytojai, galintys patvirtinti E. K. pateiktą versiją, jog eismo įvykio metu jis buvo kitoje vietoje, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą, nes iš teismo posėdžio protokolų (b. l. 57-59, 85-86) matyti, kad bylos nagrinėjimo metu, E. K. nedalyvaujant, jo atstovas neprašė teismo apklausti naujus liudytojus, galinčius patvirtinti E. K. įvykio versiją, o liudytojas L. B. buvo apklaustas pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinio skundo teiginiai, kad teismo nutarimas paremtas administracinio teisės pažeidimo protokolo medžiaga, kuri surašyta pažeidžiant protokolui surašyti keliamus reikalavimus, atmetami, kaip nepagrįsti jokiais įrodymais.

Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, kad nukentėjusysis atpažino E. K., kaip vairavusį automobilį VW GOLF, atpažinime dalyvaujant tik vienam E. K., nesudaro pagrindo abejoti V. M. parodymais.

Atsižvelgusi į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Dėl paminėtų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

E. K., atstovaujamo advokato A. M., apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Virgilijus Valančius