2023-03-02 Nr. AB-4814-4-45-3-00080-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1518-492/2023

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00080-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo užsieniečio (duomenys neskelbtini) K. K. J. K. K. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal Valstybės apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pabradės užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio (duomenys neskelbtini) K. K. J. K. K. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Valstybės apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, VSAT) Pabradės užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Pabradės URC, Centras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) K. K. J. K. K. (toliau – ir užsienietis) Centre trims mėnesiams, bet ne ilgiau iki kol bus priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ir jis bus išsiustas į kilmės šalį. Teikime nurodė, kad užsienietis yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje, neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyventi bei šeimyninių, socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, taip pat tai, kad jo atžvilgiu pradedama išsiuntimo procedūra.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo teikimą tenkino iš dalies ir skyrė (duomenys neskelbtini) K. K. J. K. K. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. gegužės 10 d., bet ne ilgiau iki kol jis bus išsiustas iš Lietuvos Respublikos. Teismas nurodė, kad užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas.

Užsieniečio atstovas advokatas Rytis Satkauskas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo teikimą atmesti.

II. Užsieniečio atstovas advokatas Rytis Satkauskas apeliaciniame skunde taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą nutraukti veiksmus dėl prieglobsčio prašytojo (nagrinėjamu atveju – užsieniečio) išsiuntimo į kilmės valstybę iki įsigalios sprendimas dėl pareiškėjo (nagrinėjamu atveju – užsieniečio) pateikto prieglobsčio prašymo.

Prašyme nurodoma, kad užsieniečio gyvybei kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)) gresia pavojus dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) ir tai patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi, kuria buvo panaikintas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. 21S37150 ir užsieniečio prieglobsčio prašymas perduotas nagrinėti iš naujo. Pažymi, kad yra vykdomas Migracijos departamento sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo į kilmės valstybę, todėl jam kyla grėsmė, jog VSAT, vykdant Migracijos departamento priimtą, tačiau LVAT panaikintą, sprendimą, užsienietis bus išsiųstas į kilmės valstybę tinkamai neišnagrinėjus jo prieglobsčio prašymo. Pateiktame prašyme užsienietis pateikė argumentus ir įrodymus, kad pagal jo nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina kilmės valstybės informacija, jo gyvybei kyla reali individuali grėsmė ir dėl šios grėsmės jis negali grįžti į savo šalį. Užsieniečio teigimu, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi negrąžinimo principo ir kad teisė į prieglobstį būtų veiksminga, kiekvienam asmeniui, kuriam gali būti reikalinga tarptautinė apsauga, turi būti užtikrinta galimybė pasinaudoti prieglobsčio procedūra. Užsienietis teigia pateikęs prašymą atnaujinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, todėl prašo taikyti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl užsieniečio prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą nutraukti veiksmus dėl užsieniečio išsiuntimo į kilmės valstybę iki įsigalios sprendimas dėl jo pateikto prieglobsčio prašymo.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019); teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016); asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Nagrinėjamu atveju užsienietis teismui pateiktu prašymu prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą nutraukti veiksmus dėl užsieniečio išsiuntimo į kilmės valstybę iki įsigalios sprendimas dėl jo pateikto prieglobsčio prašymo. Pareiškėjo teikime nurodytais duomenimis nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą, kuriuo buvo palikta nepakeista Migracijos departamento 2022 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 22S3961 dalis dėl prieglobsčio užsieniečiui nesuteikimo, ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti užsieniečio prieglobsčio prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis 2022 m. rugpjūčio 3 d. išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir negrįžo, Migracijos departamentas 2022 m. rugpjūčio 8 d. priėmė sprendimą NR. 22S108063 nutraukti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Užsienietis nurodė, kad 2023 m. vasario 22 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo atnaujinimo, tai patvirtina prie apeliacinio skundo pridėta šio prašymo kopija ir Migracijos departamento 2023 m. vasario 22 d. informacija, kad užsieniečio prašymas atnaujinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą yra nukreiptas registruoti. Minėto aplinkybės patvirtina, kad užsieniečio pirminis prieglobsčio prašymas šiuo metu nėra išnagrinėtas, todėl jis laikytinas prieglobsčio prašytoju.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje įgyja į Lietuvos Respubliką atvykę užsieniečiai, kurie yra prieglobsčio prašytojai. Pagal Įstatymo 125 straipsnio 4 dalį sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos nepriimamas tol, kol nagrinėjamas jo pateiktas prašymas suteikti prieglobstį pagal šio Įstatymo IV skyrių. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad užsienietis negali būti grąžinamas į kilmės šalį, kol nėra išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas. Taigi šiuo atveju nesant išnagrinėtam užsieniečio prieglobsčio prašymui, jo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė – įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą nutraukti veiksmus dėl užsieniečio išsiuntimo į kilmės valstybę iki įsigalios sprendimas dėl jo pateikto prieglobsčio prašymo – yra perteklinė. Nurodytos Įstatymo nuostatos suteikia užsieniečiui garantiją nebūti grąžintam į kilmės šalį nesant išnagrinėtam jo prieglobsčio prašymui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti užsieniečio prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir bylai aktualų teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija netenkina užsieniečio prašymo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 4 dalimi, 139 straipsniu, 142 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Netenkinti užsieniečio (duomenys neskelbtini) K. K. J. K. K. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė