14981e7a-e533-49d9-8541-84e9e499b9d2 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                    Nuorašas

Pranešėjas V.

Kursevičius                                           Civilinė byla Nr. 2A-161-210/2011

Teisėja V. Raščiuvienė                                                Proceso Nr. 2-23-3-00584-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 24.1.; 30.1.; 30.2.; 30.4.1.; 30.56.; 121.21.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

                                                      Â

N U T A R T I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 14 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,

kolegijos narių Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės,Â

sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

dalyvaujant prokurorei Romai Timofejavienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovo Å iaulių apygardos vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, B. C., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarei Vilijai Partaukienei dėl pripažinimo negaliojančiais įsakymo, dalyje sprendimo ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovas Å iaulių apygardos vyriausiasis prokuroras ieÅ¡kiniu kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas: 1) panaikinti 1996-04-09 Å iaulių apskrities valdytojo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisės

atstatymo S. V. 1.4 punktÄ dėl 0,2825 ha žemės iÅ¡pirkimo kompensuojant miÅ¡ku; 2) panaikinti 1996-08-20 Å iaulių

apskrities valdytojo administracijos įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių į žemę ir miÅ¡kÄ

atstatymo ir suteikimo naudotis 4,60 ha miÅ¡ko; 3) pripažinti negaliojančiu 2000-06-12 paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 4,6 ha žemės sklypo (miÅ¡ko), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo B. C.; 4) taikyti restitucijÄ , įpareigojant B. C. grÄ Å¾inti 7260 Lt vertės 4,60 ha miÅ¡ko sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės dispozicijon; 5) priteisti iÅ¡ atsakovų žyminį mokestį ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese buvo suklysta dėl buvusio

savininko turėtos žemės kiekio, t. y. S. V. turėjo teisę atsikurti į 0,07635 ha žemės, nuosavybės teisė į 0,0481 ha žemės jai buvo atkurta pagrįstai, nepagrįstai

pripažinta teisė į 0,2825 ha bendros 7260 Lt vertės ir kompensuota mišku. Ieškovo teigimu, 1996-04-09 Šiaulių apskrities valdytojo sprendimas Nr. (duomenys

neskelbtini), kurio 1.4 punkte nurodyta, kad iÅ¡pirkti 0,2825 ha bendros 7260 Lt vertės turėtÄ turtÄ kompensuojant miÅ¡ku, turėtų bÅ«ti pripažintas toje

dalyje neteisėtu ir negaliojančiais ab initio, 1996-08-20 Šiaulių apskrities valdytojo administracijos įsakymas Nr. (duomenys

neskelbtini) taip pat turėtų būti pripažintas

visoje apimtyje neteisėtu ir negaliojančiais ab initio, nes šie aktai priimti pažeidžiant LR įstatymo „Dėl

piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ 1 - 4 str., 10 str. 5 d. nuostatas. Nurodoma, kad S. V. nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijo pagal neteisėtus ir imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujančius administracinius aktus, todėl neteisėtai įgytas nekilnojamasis turtas negalėjo bÅ«ti perleistas, dėl Å¡ios priežasties 2000-06-12 paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentÄ pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu dėl 4,60 ha žemės paveldėjimo. Pripažinus minėtÄ sandorį niekiniu

ir negaliojančiu, restitucijÄ prašė taikyti natÅ«ra ir 4,60 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti valstybės dispozicijon.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu sutiko visiškai. Pripažino, kad dėl žemėtvarkos skyriaus darbuotojų, atlikusių kompensuojamo ploto paskaičiavimus, klaidos, neteisingai paskaičiuotas plotas, į kurį nuosavybės teisės S. V. atkurtos kompensuojant mišku.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė B. C. su ieškiniu nesutiko ir prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad dėl klaidos atkuriant nuosavybės teises jos motinai S. V. kalti žemėtvarkos skyriaus darbuotojai, todėl prašė iš jos nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro notarė Vilija Partaukienė nurodė, kad dėl ieškinio neprieštarauja.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: 1) panaikino 1996-04-09 Šiaulių apskrities valdytojo sprendimo Nr. (duomenys

neskelbtini) dėl nuosavybės teisės atstatymo S. V. 1.4 punktÄ dėl 0,2825 ha žemės iÅ¡pirkimo kompensuojant miÅ¡ku; 2) panaikino 1996-08-20

Å iaulių apskrities valdytojo administracijos įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių į

žemę ir miÅ¡kÄ atstatymo ir suteikimo naudotis 4,60 ha miÅ¡ko S. V.; 3) pripažino negaliojančiu 2000-06-12 paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal

testamentÄ , patvirtintÄ Kelmės rajono antrojo notarų biuro notarės Vilijos Partaukienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl B. C. paveldėto 4,6 ha žemės sklypo (miÅ¡ko), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) taikė restitucijÄ , įpareigojo B. C. grÄ Å¾inti 4,60 ha miÅ¡ko žemės sklypÄ , kurio vertė 7260 Lt, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės dispozicijon; 5) priteisė iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos 259 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.  Teismas nustatė, kad S. V. atkÅ«rus nuosavybės teisę į 0,0481 ha sklypÄ (duomenys neskelbtini), jai turėjo likti

neatkurta nuosavybės teisė į 0,02825 ha, o ne į 0,2825 ha, kaip nurodyta 1996-04-09 Šiaulių apskrities valdytojo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)

punkte 1.4, ji negalėjo pretenduoti į 0,2825 ha žemės ir gauti už šį žemės sklypÄ kompensacijÄ 4,60 ha miÅ¡ko 7260 Lt vertės (duomenys neskelbtini). Todėl padarė

iÅ¡vadÄ , kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas Å¡ioje dalyje yra neteisėtas. Panaikinęs 1996-04-09 Å iaulių apskrities valdytojo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)

dėl nuosavybės teisės atstatymo S. V. 1.4 punktÄ , 1996-08-20 Šiaulių apskrities valdytojo administracijos įsakymÄ Nr. (duomenys

neskelbtini) dėl nuosavybės teisių į

žemę ir miÅ¡kÄ atstatymo ir suteikimo naudotis S. Vi. 4,60 ha miÅ¡ko, teismas panaikino ir jų pagrindu atsiradusias teisines pasekmes. Be to, pažymėjo, kad nepriklausomai

nuo atsakovės B. C. ar palikėjos S. V. kaltės, pripažinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo negaliojančiais, Å¡ių aktų pagrindu įgytas turtas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas valstybės dispozicijon. Nustatęs, kad prokuratÅ«ra 2010-06-19 gavo nuosavybės teisių S. V. atkÅ«rimo dokumentų bylÄ , t. y. visus dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių atkÅ«rimu, kurių pagrindu buvo priimti ginčijami administraciniai aktai, o ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2010-07-02, teismas konstatavo, kad prokuroro ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas nepraleidus ieÅ¡kinio senaties termino. Spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , teismas pažymėjo, kad atsakovės B. C. sÄ Å¾iningumas neginčijamas, įrodymų, kad ji neteisėtais veiksmais ar kitokiu bÅ«du įtakojo valstybės institucijÄ priimti neteisėtÄ sprendimÄ jos motinos atžvilgiu, nėra. Todėl bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai teismas priteisė iÅ¡ institucijos, priėmusios Å¡iuos aktus, teisių perėmėjos – atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos.  Â

III. Apeliacinio  skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos skundžia Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio

2 d. sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstyti abiems atsakovams, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyriui ir B. C., lygiomis dalimis.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos pažeidžiant galiojančius teisės aktus ne dėl

žemėtvarkos skyriaus darbuotojų tikslingo siekio, bet dėl raÅ¡ymo apsirikimo, t. y. vietoj skaičiaus 0,02825 ha buvo įraÅ¡ytas 0,2825 ha, kas yra aiÅ¡ki aritmetinė klaida. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tÄ faktÄ kad S. V. dėl savo senyvo amžiaus negalėjo viena dalyvauti žemės atkÅ«rimo procedÅ«roje, todėl B. C. buvo susipažinusi su 1996-04-09 Å iaulių apskrities valdytojo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1996-08-20 Å iaulių apskrities valdytojo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir galėjo kreiptis į žemėtvarkos skyrių dėl aiÅ¡kios aritmetinės klaidos sprendime iÅ¡taisymo. Kadangi priimti sprendimai buvo akivaizdžiai naudingi atsakovei, savo pareigos veikti sÄ Å¾iningai ir praneÅ¡ti sprendimus priėmusiai institucijai apie klaidÄ atsakovė neįvykdė, tuo pažeisdama CK 1.5 str. reikalavimÄ veikti sÄ Å¾iningai.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Å iaulių apygardos vyriausiasis prokuroras nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, ir praÅ¡o

jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 32 str., jį

traktuoja ir vertina kaip numatytÄ pareigÄ asmeniui kreiptis į institucijÄ dėl klaidos iÅ¡taisymo. Tačiau

įstatyme tėra numatyta teisė, todėl nėra pagrindo teigti, kad nepasinaudojusi jai suteikta teise kreiptis dėl klaidos iÅ¡taisymo atsakovė B. C. elgėsi nesÄ Å¾iningai. Nuosavybės atkÅ«rimo procese dalyvavo S. V. ir tik vėliau atgautÄ Å¾emę pagal testamentÄ perleido B. C., todėl apelianto teiginiai, kad S.

V. dėl savo senyvo amžiaus negalėjo viena dalyvauti žemės atkūrimo procedūroje ir B. C. buvo susipažinusi su priimtais

sprendimu ir įsakymu, niekuo nepagrįsti ir negali būti vertinamas kaip įrodymas CPK 177 str. prasme.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė B. C. nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, ir praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad jos kaltės dėl apelianto darbuotojų padarytos klaidos nėra ir bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ jos nepriteistos pagrįstai.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ tretysis asmuo Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarė Vilija Partaukienė nurodo, kad neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi.

                    Â

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir teisiniai argumentai, kuriais atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro paduoto atsakovo apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai, nurodytų argumentų, liečiančių bylos esmę patikrinimas ir įvertinimas, bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Konstatuotina, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija, nagrinėdama bylÄ pagal apelianto apeliacinį skundÄ nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.)

Pirmosios instancijos teismas, Å¡ioje byloje, priteisdamas žyminį mokestį, jo dydį apskaičiavo teisingai. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kinį byloje, kurioje atsakovais yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos ir B. C. patenkinus visiÅ¡kai ir pritaikius restitucijÄ , žyminis mokestis turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo grÄ Å¾intinos turto vertės, t. y. nuo 7260 Lt. Taigi žyminio mokesčio suma yra 217,80 Lt. Kartu turi bÅ«ti atlyginamos valstybei ir procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos, kurias sudaro 41 Lt. Apeliacinio skundo esmė – teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei, aiÅ¡kinimas ir taikymas, t. y. apeliacinis skundas susijęs su teisės aiÅ¡kinimu ir taikymu.

CPK 96 str. 1 d. nurodyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimo daliai. Å ioje byloje ieÅ¡kinį, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kė Å iaulių apygardos vyriausiais prokuroras. Pagal įstatymÄ jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl visiÅ¡kai patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ turėjo bÅ«ti taikoma CPK 96 str. 1 d. nuostatos. Bylos duomenimis atsakovais Å¡ioje byloje yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos ir B. C.. Pirmosios instancijos teismas įstatymÄ , spręsdamas žyminio mokesčio atlyginimo valstybei klausimÄ , taikė teisingai. Žyminį mokestį priteisė iÅ¡ atsakovo. Tačiau Å¡ioje byloje, pagal apeliacinio skundo turinį, spręstinas klausimas ar teismas turėjo žyminį mokestį priteisti iÅ¡ abiejų atsakovų ar galėjo pasirinkti ir motyvuotu sprendimu priteisti iÅ¡ vieno atsakovo, t. y. ar teismas privalėjo įstatymÄ taikyti tik formaliai, atsietai nuo kitų civilinio proceso kodekso normų, ar turėjo pareigÄ aiÅ¡kinti taikomÄ teisės normÄ bendrame normų visumos kontekste, sugretindamas nustatytus faktus ir faktines aplinkybes. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas yra vientisas teisės aktas, reglamentuojantis proceso uždavinius, sudarančius prielaidas teisingumui Lietuvoje vykdyti. Todėl jo atskiros normos privalo bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos, nagrinėjant bylas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, kitais teisės aktais, bei Lietuvos Respublikos įstatymais, bei vadovaujantis teisingumo sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, kaip vientisas teisės aktas.

Šios bylos faktai liudija, kad klaida atkuriant nuosavybės teises į P.

J. įpėdinių valdytÄ iki žemės nacionalizacijos sklypÄ , kurios pagrindu pradėta byla, buvo padaryta valstybės institucijos, kuri priėmė sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo S. V.. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra buvo itin sudėtinga, nes dalis turėtos iki nacionalizacijos žemės valstybės buvo iÅ¡pirkta, pretendentei kompensuojant jos vertę kitoje vietoje miÅ¡ku. Bylos duomenimis nustatyta, kad pretendentė, bÅ«dama labai garbingo amžiaus, vargu ar galėjo suprasti padarytÄ klaidÄ , dėl kurios jai buvo kompensuota daugiau nei priklausė pagal iÅ¡likusius nuosavybę pagrindžiančius dokumentus, pasidaryti sau iÅ¡samius ir tikslius skaičiavimus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese valstybės ir visuomenės vardu veikia atitinkamus įgalinimus turinčios valstybės institucijos, o tinkamas valstybės institucijų ir pareigÅ«nų funkcijų vykdymas yra vieÅ¡ojo intereso dalis. Å ios nuostatos suponuoja valstybės institucijoms, jų tarnautojams ir pareigÅ«nams veikti sÄ Å¾iningai, patikimai, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, vadinasi ir teisingai, kad tomis institucijomis piliečiai tikėtų ir pasitikėtų ir be pagrindo dėl jų padarytų klaidų nenukentėtų. Å ioje byloje nei

S. V., nei atsakovės B. C. sÄ Å¾iningumas nekvestionuojamas, byloje nenustatyti jokie faktai, kad atsakovė veikė piktybiÅ¡kai, kad ji bet kokiais neteisėtais veiksmais įtakojo valstybės institucijÄ priimti neteisingus sprendimus, ar kad buvo piktavaliÅ¡kai su ja susitarusi. Taigi, dėl valstybės institucijos tarnautojų padarytos klaidos, netgi menkiausiÄ atsakomybę perkėlus piliečiui, kuriam Å¡i institucija privalo tarnauti, bÅ«tų neteisinga, toks sprendimas prieÅ¡tarautų sveikam protui, teisingumui ir nepagrįstai griautų piliečių pasitikėjimÄ pačia valstybe apskritai.

Kartu atsakant į apelianto apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad apeliantas nepagrįstai, aiÅ¡kindamas VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 32 str. nurodo, kad Å¡i teisės norma sukuria piliečiui pareigÄ kreiptis į institucijÄ dėl padarytos klaidos iÅ¡taisymo. Paprastai bet kuris įstatymas sukuria civilinio teisinio santykio dalyviams, kuriems jis skiriamas ir teises ir pareigas. Tačiau minima įstatymo norma piliečiams nustato teisę, bet ne pareigÄ kreiptis dėl klaidos iÅ¡taisymo. Nors kiekvienas pilietis, įgyvendindamas savo teises ir atlikdamas pareigas privalo bÅ«ti rÅ«pestingas ir atidus, tačiau Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovė tyčia nepasinaudojo savo teise ir sukÅ«rė prielaidas įstatymo pažeidimui, ar buvo nerÅ«pestinga ir neatidi. Kaip jau buvo minėta aukščiau, tokias prielaidas sukÅ«rė valstybės institucija, dėl savo tarnautojų neatidumo. O teisinė situacija nebuvo paprasta, todėl padarytos klaidos senyvas žmogus galėjo ir nepamatyti. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimus. Teismas įstatymÄ taikė, suprasdamas ir aiÅ¡kindamas jo prasmę ne formaliai, bet sÄ ryÅ¡yje su Konstituciniais teisingumo, teisėtumo ir proporcingumo principais, todėl tenkinti atsakovo apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.   Â

Atmetant apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apelianto priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Jas sudaro 4,25 Lt (b.l. 112).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (kodas 188704927)  4,25 Lt valstybei už procesinių dokumentų siuntimÄ apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos

pirmininkas                                                                       Vytautas

Kursevičius

Teisėjai                                                                             Â

                Danutė Burbulienė

                                                                                                          Birutė

Simonaitienė

Nuorašas tikras

Teisėjas

Vytautas Kursevičius