2021-02-24 Nr. AB-4283-3-62-3-01058-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. TA-210-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01058-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2019 m. gegužės 4 d. atliko bausmę Pravieniškių PN-AK sąlygomis, neatitinkančiomis sveikatos ir higienos normų reikalavimų, žeminančiomis žmogaus orumą. Pareiškėjas skundėsi dėl per mažo vienam asmeniui turinčio tekti ploto, higienos normų pažeidimo, netinkamo maitinimo, socialinių reabilitacijos programų netinkamo įgyvendinimo. Paaiškino, jog visu ginčo laikotarpiu kamerose buvo laikoma nuo 12 iki 16 nuteistųjų, gyvenamąjį plotą, kuris buvo apie 36 kv. m., dar labiau mažino jose esantis kietasis inventorius. Skundėsi patalpų netinkama būkle, teigė, jog patalpos neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, dėl ko jam sukildavo galvos skausmai, pakildavo kūno temperatūra. Argumentavo, jog į pasivaikščiojimams skirtą laiką įeidavo laikas apsipirkti, pasportuoti, telefoniniai pokalbiai, dušo lankymas, laikas skalbtis, todėl laiko pasivaikščioti buvo tik 4 dienas per savaitę. Pabrėžė, jog dušuose buvo tik 5 dušo galvutės, kai nuteistųjų būryje apie 120. Dirbtinė apšvieta neatitiko higienos normų reikalavimų, dėl netinkamo apšvietimo nusilpo rega, taip pat patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, netinkama temperatūra. Kamerose, bendroje virtuvėje ir tualetuose buvo pilna tarakonų, pelių, blakių, o administracija nevykdė jų naikinimo. Dažnai neužtekdavo maisto, dalis nuteistųjų likdavo nepavalgę, administracija buvo apie tai informuota, tačiau nesiėmė priemonių problemai spręsti. Dėl tokių kalinimo sąlygų jis patyrė fizinius skausmus, psichologinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, nukentėjo orumas, reputacija.

3. Atsakovas Lietuvos valstybės, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, jog pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namuose 1-ame sektoriuje, karantino patalpose nuo 2018 m. liepos 18 d., bei 7 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje – nuo 2018 m. liepos 24 d. ir 6 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje – nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. Manė, jog minimaliai tenkančio vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Pareiškėjui buvo paskirtas maitinimas pagal dirbančiųjų valgiaraštį, patvirtintą kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447. Akcentavo, jog įstaiga užtikrina tinkamą temperatūrą, apšvietimą, vėdinimą. 6 būrio patalpose uždėtos grotos pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, o 7 būrio patalpose grotų nėra, patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, gali būti vėdinama papildomai ir per langus. Argumentavo, jog už švarą patalpose, sanitariniuose mazguose yra atsakingi patys nuteistieji. Įstaigoje yra sudaryta sutartis dėl buitinių parazitų naikinimo, darbai atliekami pagal sutartinius įsipareigojimus. Paaiškino, jog 6 ir 7 būrio patalpose yra po 1 skalbimo mašiną, sudarytos sąlygos skalbinius džiovinti ir būrio kieme. Pabrėžė, jog tinkamai buvo įgyvendinamos socialinės reabilitacijos programos. Pareiškėjas dėl psichologinės būklės nesikreipė į specialistus, todėl prašė jo nurodytas aplinkybes vertinti kaip nepagrįstas. Manė, jog pareiškėjas nenurodė konkretaus patirtos žalos dydžio, neįrodė, jog patirta žala kilo būtent dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, todėl prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas pareiškėjui V. T. iš atsakovo priteisė 30 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų: 2019 m. birželio 6 d. pažymos apie nuteistojo laikymo sąlygas, 2019 m. gegužės 28 d. pažymos dėl nuteistojo nustatė, kad pareiškėjas karantino kameroje, kurios plotas 36,73 kv. m, įrengta 10 miegamųjų vietų, buvo laikomas nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. liepos 24 d., nuo 2018 m. liepos 24 d. pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje 5, esančioje 7 būryje, plotas – 49,93 kv. m, įrengta 18 miegamųjų vietų, nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas buvo laikomas 4 gyvenamojoje patalpoje, esančioje 6 būryje, 56,61 kv. m plotas, miegamųjų vietų – 18. Pareiškėjas skunde nurodė, jog visu ginčo laikotarpiu buvo laikoma nuo 12 iki 16 nuteistųjų. Atsakovo atstovas argumentavo, kad pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, todėl jam buvo užtikinta minimali vienam asmeniui turinti tekti ploto norma. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas nepateikė į bylą duomenų, kiek aktualiu ginčo laikotarpiu buvo nuteistųjų karantino kameroje ir ginčo būrių gyvenamosios patalpose. Todėl įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog visu ginčo laikotarpiu buvo nuo 12 iki 16 asmenų (šias aplinkybes teismas laikė nepaneigtomis), ir apskaičiavęs vienam asmeniui turintį tekti plotą, teismas jomis vadovavosi. Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. liepos 24 d. (6 paras) pareiškėjas buvo laikomas karantino kameroje, kurios plotas 36,73 kv. m, skunde nurodytas nuteistųjų skaičius 12, atlikus aritmetinius skaičiavimus (36,73/12 = 3,06 kv. m), kaip nurodė teismas, matyti kad buvo pažeista minimali vienam asmeniui turinti tekti ploto norma, nes atitinkamai trūko 0,539 kv. m. Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 24 d. ir nuo 2018 m. rugsėjo 4 d., pareiškėją laikant bendrabučio tipo patalpose, ploto norma nebuvo pažeista. Teismas konstatavo, jog viso 6 paras (laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. liepos 24 d.) pareiškėjui teko mažesnė ploto norma nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.2. punkte.

7. Nagrinėjamu atveju nustatytas pažeidimas dėl vienam asmeniui turinčio tekti ploto – ginčo laikotarpio dalį, t. y. 6 paras, nebuvo užtikrinta ploto norma, turinti tekti vienam asmeniui, atitinkamai trūko 0,539 kv. m, todėl, kaip nurodė teismas, pareiškėjo skundo aplinkybės dėl baldų užimamo ploto, dėl perpildytų kamerų, yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, todėl vertintinos kaip šio pažeidimo dalis.

8. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 17 punktą nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Minėtos Higienos normos 14 punkte nustatyta, jog mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, natūralaus apšvietimo koeficiento ši higienos norma nereglamentuoja.

Higienos normos 16 punktas nustato, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Atsakovo atstovas nurodė, kad 1-ojo sektoriaus patalpos vėdinamos per atidaromus langus, patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas, taip pat, jog įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, o esant nuteistųjų prašymui, išduodami šildytuvai ar ventiliatoriai.

Teismas įvertino, jog byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas negalėjo atsidaryti lango, tokiu būdu išvėdinamas kameros patalpas, inter alia (be kita ko) išvengiant patalpoje drėgmės, pelėsių ir grybelio atsiradimo, taip pat nėra duomenų, jog jis kreipėsi į administraciją su prašymu išduoti ventiliatorių ar šildytuvą ir administracija atsisakė. Teismo įvertino, kad pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje, tačiau visiškai nepagrindė ir nedetalizavo šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė.

Taip pat teismas nurodė, kad byloje nepateikta jokių paaiškinimų, kaip pareiškėjas apskaičiavo oro judėjimo greitį, kaip nustatė patalpose buvusią temperatūrą, apšvietimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl vėdinimo, netinkamos temperatūros, apšvietimo atsakovui neteikė, nei atsakovo atstovui nei teismui nenurodė, kokias pasekmes ir kada jam sukėlė jo subjektyviu vertinimu padaryti pažeidimai. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui buvo sukeltos atitinkamos pasekmės – sveikatos pablogėjimas (galvos skausmai, pablogėjęs regėjimas) dėl blogo apšvietimo.

Teismas įvertino, kad pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmetami.

9. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 (toliau – ir Aprašas), 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją), duomenis apie atliktus darbus įrašo kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (Aprašo 3 priedas). Atsakovo atstovas į bylą pateikė sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Utenos deratizacija“, 2018 m. spalio 25 d. atliktų darbų aktą. Teismas nurodė, kad duomenų, jog nebuvo laikomasi sutartinių įsipareigojimų ir kenkėjų naikinimo darbai buvo neatliekami, byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pats pripažįsta, jog minėti darbai buvo atliekami, tačiau nurodė, jog neefektyviai. Teismas priėjo išvadą, jog šios pretenzijos yra nukreiptos būtent darbus atliekančiai bendrovei, o ne atsakovo atstovui, todėl skundą šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, kokios pasekmės jam kilo dėl galimai neremontuotų patalpų, sienų, pasidengusių pelėsiu. Šiame kontekste teismas nurodė, jog pagal Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašą, būtent nuteistieji yra atsakingi už švaros palaikymą gyvenamosiose patalpose, sanitarinių mazgų plovimą, todėl pretenzijos dėl nešvaros, pelėsių atsakovo atžvilgiu yra nepagrįstos.

11. Pareiškėjas prašė priteisti neturtinę žalą dėl netinkamai organizuojamo pasivaikščiojimo laiko paskirstymo. Iš skundo motyvų teismas nustatė, kad pareiškėjas pripažįsta, jog jo teisė į pasivaikščiojimus nebuvo pažeista, tačiau teigė, jog šis laikas yra skiriamas ir kitoms veikloms (telefoniniams pokalbiams, skalbimui, apsipirkimui, sportui, pasinaudojimu dušu). Iš į bylą pateiktų 6 ir 7 būrio nuteistųjų dienotvarkių teismas nustatė, jog socialinei reabilitacijai ir laisvalaikiui skiriamas laikas yra: 6 būryje: nuo 8.30 val. iki 12.55 val., nuo 13.20 iki 18.45 val., nuo 18.55 val. iki 20.50 val. ir nuo 21.20 val. iki 22.00 val. (laisvalaikis), o 7 būryje nuo 8.30 val. iki 13.20 val., 13.35 val. iki 18.55 val., nuo 19.05 val. iki 20.50 val. nuo 21.20 val. iki 22.00 val. (laisvalaikis). Laikas apsipirkti parduotuvėje nurodytas atskirai (6 būriui kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį – nuo 14.00 val. iki 15.30 val., 7 būriui – antradienį ir penktadienį – nuo 13.30 val. iki 12.00 val. Pažymėjo, jog nuteistieji sporto salėse lankosi pagal atskirus grafikus, dušuose taip pat maudosi pagal atskirus grafikus. Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, nusprendė, jog atsakovas negali būti atsakingas už netinkamą paties nuteistojo laiko paskirstymą. Pateiktas laisvalaikio laikas yra pakankamas užtikrinti poreikį pasivaikščioti, pats pareiškėjas yra atsakingas už tinkamą jo organizavimą, o pataisos įstaiga privalo tik sudaryti sąlygas tiems poreikiams tenkinti (pareiškėjas neneigia, jog gali sportuoti, nusiprausti dušu, apsipirkti parduotuvėje, išsiskalbti, pasivaikščioti). Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas skundėsi pataisos įstaigos administracijai, kad per laisvalaikiu skirtą laiką jis nespėja atlikti tam tikrų darbų, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl parduotuvėje esančių eilių nuteistieji neapsiperka, dėl eilių prie skalbimo mašinų – negali išsiskalbti rūbų.

12. Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjui atvykus į pataisos įstaigą buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, pradėta vykdyti Nuteistojo adaptacijos programa, Nuteistojo pataisos programa, vėliau – Integracijos į visuomenę programa. Taip pat nurodyta, jog yra organizuojamos pozityvaus užimtumo priemonės: konkursai, koncertai, viktorinos, varžytuvės, taip pat sudaryta galimybė pasinaudoti psichologų ir psichiatrų pagalba. Pareiškėjas skunde nenurodė, jog jis kreipėsi dėl atitinkamos užimtumo priemonės ar socialinės reabilitacijos programos netinkamo vykdymo, negalėjimo pasinaudoti, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos pasinaudoti minėtomis priemonėmis.

13. Pareiškėjas skunde nurodė, jog dažnai jam trūkdavo maisto, maistas buvo nekaloringas, nekokybiškas. Atsakovo atstovas nurodė, jog nuteistajam buvo paskirtas maitinimas pagal dirbančiųjų valgiaraštį, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. V-447. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, reiškiant reikalavimą priteisti neturtinę žalą, turi būti nurodytos neteisėtų veiksmų sukeliamos teisinės pasekmės. Teismas nurodė, kad šioje apimtyje pareiškėjas deklaratyviai išvardijo, kad maistas buvo nekokybiškas, nekaloringas, tačiau kokios pasekmės jam kilo dėl to nenurodė. Duomenų, kad kreipėsi į administraciją, jog pritrūko maisto ir liko nepavalgęs, o administracija nesiėmė priemonių problemą išspręsti, byloje nėra.

14. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas priėjo išvadą, kad dėl nustatyto pažeidimo – minimalaus ploto neužtikrinimo (6 paras), pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei Pravieniškių PN-AK būtų vykdęs teisės aktų reikalavimus.

15. Teismas, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, trukmę, į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nusprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda, nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta 10 000 Eur suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 30 Eur, todėl pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 30 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 16. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

17. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai įvertino byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo bausmės atlikimą gyvenamosiose patalpose ir jam tekusį gyvenamąjį plotą. Vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas yra tik santykinis dydis, t. y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės padėties, kadangi nuteistųjų skaičius nuolatos keičiasi (miegamasis ne visada būna užpildytas dėl nuolatinės gyventojų rotacijos, kai nuteistieji išvyksta etapais į kitus pataisos namus, Laisvės atėmimų vietų ligoninę, lankosi Sveikatos priežiūros tarnyboje ir pan.).

18. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas pateikė prieštaringus duomenis, pareiškėjo abstrakčių teiginių negalima laikyti pakankamais tam, kad būtų paneigti atsakovo atstovo į bylą pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovo į bylą pateiktais duomenimis. Atsakovo nuomone, teismas rėmėsi pareiškėjo subjektyvia nuomone, kurios nepatvirtino jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2019 m. gegužės 4 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą, byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. liepos 24 d. (6 paras) pareiškėjas buvo laikomas karantino kameroje, kurioje buvo pažeista minimali vienam asmeniui turinti tekti ploto norma. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 30 Eur neturtinei žalai atlyginti. Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų kalinimo sąlygų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų teismas nenustatė, todėl pareiškėjo argumentus atmetė.

21. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą padavė atsakovas. Apeliaciniame skunde atsakovas ginčija teismo sprendimą tuo aspektu, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. liepos 24 d. (6 paras) pareiškėjas buvo laikomas karantino kameroje, kurioje buvo pažeista minimali vienam asmeniui turinti tekti ploto norma. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu pareiškėjui būtų pakankama satisfakcija.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

23. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotu gyvenamojo ploto normos pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis pareiškėjo teiginiais, kad visu ginčo laikotarpiu buvo laikoma nuo 12 iki 16 nuteistųjų, kurių atsakovas nepaneigė, konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. liepos 24 d. (6 paras) pareiškėjas buvo laikomas karantino kameroje, kurioje minimali vienam asmeniui turinti tekti ploto norma buvo 3,06 kv. m. Taigi, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. liepos 24 d. Pravieniškių PN-AK pažeidė Taisyklių 111.2. punkte įtvirtintą reikalavimą, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK, neužtikrindami pareiškėjui minėto ploto, neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015, ir kt.; taip pat žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93)).

25. Iš pateiktos teismų praktikos matyti, jog pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie asmenims tenkantį plotą tenka būtent atsakovo atstovui, o šiam negalint pateikti konkrečių su ginču susijusių įrodymų, valstybės institucija privalo pagrįsti, dėl kokių priežasčių negali to padaryti. Pažymėtina, kad argumentas, jog įstaiga savo valia nesistemina ir nekaupia tam tikros informacijos ar dokumentų, negali pateisinti įrodymų nepateikimo ir atleisti atsakovą nuo pareigos įrodyti tam tikrus faktus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-189-756/2019). Todėl Pravieniškių PN-AK nepateikus duomenų apie tai, kiek asmenų ginčo laikotarpiu kartu su pareiškėju buvo laikoma gyvenamosiose patalpose, bei nepaneigus pareiškėjo konkrečiai nurodytų aplinkybių dėl gyvenamosiose patalpose įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus, minimalų vienam asmeniui šiose patalpose tekusį plotą pirmosios instancijos teismas pagrįstai skaičiavo patalpų plotą padalindamas iš pareiškėjo nurodyto jose buvusių lovų skaičiaus. Atsakovo apeliacinio skundo bendro pobūdžio teiginiai, kad nuteistųjų skaičius nuolat keičiasi, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovas nepateikė į bylą duomenų, iš kurių tiesiogiai ar netiesiogiai būtų galima nustatyti, kiek konkrečiu laikotarpiu nuteistųjų buvo laikoma, o juo labiau – koks miegamųjų vietų skaičius buvo įrengtas konkrečioje kameroje, kadangi tokie duomenys kitose tokio pobūdžio bylose yra pateikiami.

26. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio nustatymo pažymėtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

27. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu kalėdamas Pravieniškių PN-AK pareiškėjas, patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, t. y. neturtinę žalą. Pažymėtina, jog teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

28. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

29. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tuo metu nustatytą minimalią mėnesinę algą, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, laiko, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis pagrįstai įvertintas 30 Eur. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į byloje surinktus duomenis, aptarė ir įvertino visas šios žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius