14933ca2-88e7-4e96-ab7a-07158fd63c83 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                    Administracinė byla Nr. eI-9698-580/2015                                                                     Proceso Nr. 3-61-3-02514-2015-3                  Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.1; 3.6; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Justinai Bertulytei,atsakovei A.

P.,atsakovių atstovams advokatams Viliui Mačiulaičiui ir Vaidui Paulauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos, skundÄ atsakovėms J. M. ir A. P. dėl žalos atlyginimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos (toliau – Departamentas), praÅ¡o lygiomis dalimis iÅ¡ Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjos A.

P. ir Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyresniosios specialistės J. M. Lietuvos valstybei, atstovaujamai Departamento, priteisti A. B. sumokėtÄ 1 734,68 Eur žalos atlyginimÄ . PaaiÅ¡kino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-12-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. A502-2393/2013 panaikino Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyresniosios specialistės J. M. parengto ir Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjos A. P. pasiraÅ¡yto 2013-02-15 raÅ¡to Nr. (12.14-Kl)2Kl-293 „Dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų (duomenys neskelbtini)“ (toliau – RaÅ¡tas) dalį, kuria A.

B. įpareigota rengiant gyvenamosios paskirties pastato techninį projektÄ Å¾emės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), vadovautis paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“, patvirtinto kultÅ«ros ministro 2011-08-16 įsakymu Nr. Ä®V-538 (toliau – Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 2.13.01:2011), 12.3 punkto nuostatomis. Minėtame sprendime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad teritorijai, kurioje projektuojamas pastatas, nesant apsaugos nuo fizinio poveikio pozonyje, atsakovo Departamento sprendimas rengiant pastato techninį projektÄ taikyti Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:201112.3 punkto nuostatas, nustatančias privalomai atlikti archeologinius tyrimus, yra neteisėtas.Atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-19 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A502-2393/2013, A.

B. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė 2014-01-21 skundÄ dėl žalos atlyginimo. Skundas buvo motyvuojamas tuo, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-19 sprendimo paaiÅ¡kėjo, jog archeologiniai tyrimai Žemės sklype atlikti be reikalo. PareiÅ¡kėja už archeologinius tyrimus sumokėjo 5 989,5 Lt ir dėl to jai atsirado žala. A. B. paprašė Klaipėdos apygardos administracinio teismo priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, turtinę 5 989,5 Lt žalÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-02-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. A221-143/2015 paliko nepakeistÄ Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-03-28 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-602-243/2014, kuriuo pirmosios instancijos teismas patenkino A.

B. 2014-01-21 skundÄ ir jai priteisė 5 989,5 Lt turtinei žalai atlyginti. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad žala A. B. kilo dėl neteisėtų Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio veiksmų. Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, 2015-03-04 A. B. sumokėjo priteistÄ 1 734,68 Eur sumÄ . Nurodoma 1 908,45 Eur suma susideda iÅ¡ turtinės 1734,68 Eur žalos atlyginimo ir iÅ¡laidų 173,77 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimÄ atlyginimo.

Departamentas 2015-03-27 raÅ¡tu Nr. LR-441(3.24.) pasiÅ«lė A. P. ir J. M. atlyginti A. B. sumokėtÄ 1 734,68 Eur žalos atlyginimÄ , tačiau Å¡ios 2015-04-03 tarnybiniu praneÅ¡imu Nr. LRK1-70 informavo DepartamentÄ , kad nesutinka, nes, jų veiksmuose nėra kaltės, jos veikė pagal teisės aktų reikalavimus ir nustatytas procedÅ«ras.Tvirtina, kad atsakovių kaltė nustatyta Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas.

Teismai nenustatė kiekvienos iÅ¡ atsakovių kaltės dydžio, todėl jos žalÄ turi atlyginti lygiomis dalimis, nes J. M. parengė RaÅ¡tÄ , o A. P. jį pasirašė.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos Lietuvos valstybės atstovo KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos atstovė palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti.Atsakovė J. M. prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pažymėjo, kad nei Civilinis kodeksas, nei kiti teisės aktai nenustato, kad institucijai siekiant pasinaudoti regreso teise ir patraukti valstybės tarnautojÄ civilinėn atsakomybėn, turėtų bÅ«ti taikoma griežtoji civilinė atsakomybė be kaltės. Pagal Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 5 straipsnio 1 dalį siekiant valstybės tarnautojÄ patraukti civilinėn atsakomybėn, turi bÅ«ti nustatyta kaltė.

PareiÅ¡kėjo teiginys, kad atsakovės kaltė yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neatitinka tikrovės, nes teismo procese buvo nagrinėjama tik institucijos kaltė. Pažymėjo, kad Departamento direktoriaus 2015-04-15 įsakymu Nr. Ä®-92, atsižvelgiant į J. M. ir A. P. tarnybinį praneÅ¡imÄ , buvo sudaryta Laikinoji komisija tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytoms aplinkybėms įvertinti (toliau – Komisija). Komisijai buvo pavesta iki 2015-04-21 pateikti iÅ¡vadas. Komisijos 2015-04-28 iÅ¡vadoje Nr. RG-29 (toliau – IÅ¡vada) nurodyta, kad Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01011 12.3 punkto nuostata, jog archeologiniai tyrimai kultÅ«ros paveldo objektų bei kultÅ«ros paveldo vietovių apsaugos zonose yra privalomi, jeigu turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio pobÅ«džio vertingųjų savybių buvimo tikimybė, nėra pakankamai tiksli, aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka, kadangi joje nenurodyta, kokiais konkrečiais duomenimis turi bÅ«ti pagrindžiama Å¡i tikimybė.

Dėl Å¡ios priežasties Departamento teritorinių padalinių specialistams nepakankamai aiÅ¡ku, kaip minėtÄ nuostatÄ taikyti. RaÅ¡to priėmimo metu nebuvo reglamentuota, į kokį kompetentingÄ subjektÄ teritorinio padalinio specialistai galėtų kreiptis metodinės pagalbos dėl archeologinio pobÅ«džio vertingųjų savybių buvimo tikimybės pagrindimo vizualinės apsaugos zonose. IÅ¡vadoje atkreiptas dėmesys, kad Paveldo tvarkybos reglamento 63 punkte įtvirtinta, kad pažymas Departamentas gali naudoti kaip pagrindÄ , paveldosaugos sprendimams priimti, projektavimo ar planavimo sÄ lygoms iÅ¡duoti, kultÅ«ros paveldo tvarkybos ar tvarkomųjų statybos, kraÅ¡totvarkos darbų projektams rengti.

Komisija konstatavo, kad archeologė D. J., atlikusi archeologinius tyrimus Žemės sklype, 2013-04-30 Palangos kapinyno (1809) apsaugos zonos, (duomenys neskelbtini) žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažymoje, skirtoje Departamento Klaipėdos teritoriniam padaliniui, nurodė, kad tyrinėtame plote vykdant bet kokius žemės kasimo darbus giliau nei 1,2 m paraleliai turi būti atliekami archeologiniai žvalgymai. Komisija nurodė, kad nekonstatuotina Klaipėdos teritorinio padalinio tarnautojų tyčia ar neatsargumas.

Teismui nusprendus, kad siekiant taikyti civilinę atsakomybę valstybės tarnautojui nereikia įrodyti jo kaltės, žala, kuriÄ praÅ¡o priteisti pareiÅ¡kėjas, turėtų bÅ«ti atsakovėms paskirstyta proporcingai pareigybės apraÅ¡ymuose nustatytoms pareigoms ir atsakomybėms. Departamento teritorinio padalinio vedėjo pareigybės apraÅ¡yme, patvirtintame Departamento direktoriaus 2011-10-05 įsakymu Nr. P-319 (toliau – Vedėjo pareigybės apraÅ¡ymas), nustatyta, kad Departamento teritorinio padalinio vedėjo pareigybės lygis yra A, o kategorija 14.

Departamento teritorinio padalinio vyresniojo specialisto pareigybės apraÅ¡yme, patvirtintame Departamento direktoriaus 2007-10-05 įsakymu Nr. P-266 (toliau – Specialisto pareigybės apraÅ¡ymas), nustatyta, kad Departamento teritorinio padalinio vyresniojo specialisto pareigybės lygis buvo A, o kategorija 9. Departamento teritorinio padalinio vedėja A. P. eina daug aukÅ¡tesnės kategorijos pareigas. Tiek vedėjo, tiek vyresniojo specialisto pareigybės apraÅ¡yme yra nustatyta pareiga užtikrinti, kad priimami sprendimai atitiktų teisės aktų reikalavimus, tačiau vedėjai nustatyta pareiga kontroliuoti padalinio valstybės tarnautojų ir darbuotojų darbÄ , vertinti darbo kokybę bei atitikimÄ teisės aktų nustatytiems reikalavimams.

Teismas nusprendus, jog abi atsakovės turi bÅ«ti traukiamos civilinėn atsakomybėn, priteistina žala negali bÅ«ti dalinama į lygias dalis. Atsakovės J. M., kuriai pareigybės apraÅ¡ymas nustato mažiau pareigų ir atsakomybių, dalis turėtų bÅ«ti mažesnė nei Departamento teritorinio padalinio vedėjos A. P..Teismo posėdyje atsakovė J. M. ir jos atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Atsakovė A. P. prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis suponuoja įstatymo leidėjas suteikia valstybei regreso teisę tik tuo atveju, kai konstatuojama teisėsaugos ar teismo pareigÅ«nų, dėl kurių veiksmų padaryta žalos, tyčia.

Jeigu jų kaltė – neatsargumas, valstybė regreso teisės neįgyja. Tyčia laikomas toks elgesys, kai sÄ moningai siekiama padaryti žalos arba sÄ moningai leidžiama jai atsirasti. Atsakovė A. P. yra valstybės tarnautoja, todėl byloje bÅ«tinas tyčinių veiksmų fakto konstatavimas.Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A502-2393/2013, kurioje buvo nagrinėjamas A. B. skundas dėl Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio RaÅ¡to dalies panaikinimo, Departamentas nesutiko su skundu ir atsiliepime nurodė, kad įvertinęs KultÅ«ros vertybių registro duomenis apie Å¡alia Žemės sklypo esančius kultÅ«ros paveldo objektus, nusprendė, jog Žemės sklype yra archeologinio pobÅ«džio vertingųjų savybių buvimo tikimybė, nes Å¡iaurės vakarų kryptimi, 230 metrų atstumu nuo A.

B. sklypo yra valstybės saugomas kultÅ«ros paveldo objektas, turintis paminklo statusų – Palangos kapinynas II (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre 1809), pietvakarių kryptimi, 80 metrų atstumu nuo pareiÅ¡kėjos sklypo yra kitas valstybės saugomas kultÅ«ros paveldo objektas, irgi turintis paminklo statusÄ â€“ Senovės gyvenvietė II, vadinama Pietų gyvenviete (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre 17138). Didelė tikimybė, jog senovės gyvenvietė ir kapinynas buvo susiję tarpusavyje – gyvenvietės žmonės galėjo bÅ«ti laidojami kapinyne.

Vakarų kryptimi, 720 metrų atstumu yra kiti archeologinio paveldo objektai – valstybės saugomas ir paminklo statusÄ turintis Palangos kapinynas III (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre 17136) bei valstybės saugoma ir paminklo statusÄ turinti Senovės gyvenvietė (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre 17137), o dar už 50 metrų vakarų kryptimi yra valstybės saugomas ir paminklo statusÄ turintis Palangos piliakalnis su gyvenviete (unikalus kodas KultÅ«ros vertybių registre 23 764). Tvirtina, kad unikalus kultÅ«ros paminklų tankis Å¡ioje Palangos miesto dalyje leidžia daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , jog yra didelė tikimybė Žemės sklype aptikti archeologinio pobÅ«džio vertingųjų savybių.

Departamentas administracinėje byloje Nr. I-577-243/2013 pripažino ir laikėsi pozicijos, kad Žemės sklypas yra tokioje Palangos miesto dalyje, kurioje yra didelė tikimybė Žemės sklype aptikti archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių. 2015-04-03 tarnybiniame pranešime atsakovės nurodė, kad oficialiai nėra išaiškinta, kokiais būdais ir kokiomis priemonėmis turi būti grindžiama archeologinio pobūdžio vertingų savybių buvimo tikimybė, įvardijama savybių buvimo tikimybe Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 12.3, 12.5 punktuose.

Specialiuosius paveldosauginius reikalavimus, kurių 3 dalyje nurodyta vadovautis minėto reglamento 12.3 punkto nuostatomis, parengė ir pasirašė, atsižvelgusios į minėtÄ kultÅ«ros paveldo objektų sankaupÄ ir anksčiau atliktų architektinių tyrimų iÅ¡vadas gretimybėse, bei vadovaujantis Komisijos kultÅ«ros paveldo apsaugos klausimams nagrinėti iÅ¡vadomis, suformavusiomis darbo praktikÄ , pagal kuriÄ panaÅ¡iais atvejais visuomet buvo reikalaujama archeologinių tyrimų atlikimo.Departamento direktoriaus 2015-04-15 įsakymu Nr. Ä®-92 buvo sudaryta Komisija, kuri 2015-04-28 pateikė IÅ¡vadÄ .

Komisija nekonstatavo Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų tyčios ar neatsargumo. RaÅ¡tas buvo pasiraÅ¡ytas atsakovei A. P. veikiant savo įgalinimų ribose, įvertinus teisinį reguliavimÄ ir darbo praktikÄ . RaÅ¡to suraÅ¡ymo metu teisinis reguliavimas buvo nepakankamas, t. y. nebuvo nurodytas kompetentingas subjektas, galinti Departamento teritoriniams padaliniams pateikti kvalifikuotas iÅ¡vadas, kai Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 nustatytais atvejais tyrimų bÅ«tinumÄ reikia pagrįsti archeologinio pobÅ«džio vertingųjų savybių buvimo tikimybe apsaugos zonose.

Tik po aptariamų procesinių teismų sprendimų priėmimo Departamento Mokslinė archeologijos komisija 2015-05-12 posėdžio protokolu Nr. 16 išskyrė kriterijus, kurie leistų teigti, jog nagrinėjamame plote yra archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių tikimybė. Taip pat buvo pritarta Departamento Juridinio skyriaus vedėjo A. V. siūlymui, kad aptarti kriterijai būtų teikiami Kultūros ministerijai, kad jie būtų išdėstyti Paveldo tvarkybos reglamente PTR 2.13.01:2011. Departamento Mokslinės archeologijos komisijos 2015-05-12 posėdžio protokoliniais sprendimais faktiškai buvo pripažinta ir patvirtinta, kad dėl nepakankamo teisinio reguliavimo, valstybės tarnautojai neturėjo aiškių kriterijų, kaip taikyti Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 nuostatas.

Lietuvos valstybės atstovas teigdamas, kad atsakovių kaltė yra nustatyta Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendime, netinkamai taiko materialinės ir procesinės teisės normas. Pareiškėjo akcentuojamoje administracinėje byloje buvo sprendžiamas viešosios civilinės atsakomybės taikymo klausimas Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šioje byloje įrodinėjimo dalykas yra tai, ar A. P. elgėsi tyčia neteisėtai. Kadangi atsakovė nebuvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu nei vienoje nagrinėjamoje administracinėje byloje, šiose bylose nustatytos aplinkybės neturi Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nustatytos teisinės reikšmės. Teismo posėdyje atsakovė A.

P. ir jos atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Skundas atmestinas.Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl to, ar Departamentas, sumokėjęs turtinės žalos atlyginimÄ , turi teisę sumokėtÄ sumÄ regreso tvarka iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakingų asmenų.Remiantis administracinėje byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys, iÅ¡nagrinėjęs A. B. pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl specialiųjų paveldosauginių reikalavimų nustatymo gyvenamosios paskirties vieno buto pastato (7.1), esančio (duomenys neskelbtini) statybos projektui parengti, 2013-02-15 raÅ¡tu Nr. (12.14.-Kl)2Kl-293 be kitų reikalavimų, taikomų rengiant techninį projektÄ , nurodė vadovautis Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 12.3 punkto nuostatomis.

Raštas buvo grindžiamas tuo, kad projektuojamas objektas yra Palangos miesto istorinės dalies (unikalus vertybės kodas Kultūros vertybių registre 12613) pripažintos saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui vizualinės apsaugos zonoje, Palangos dvaro sodybos (unikalus vertybės kodas Kultūros vertybių registre 23429), vizualinės apsaugos zonoje ir Senovės gyvenvietės II, vad. Pietų gyvenviete (unikalus vertybės kodas Kultūros vertybių registre 17138) bei Palangos kapinyno II (unikalus kodas 1809), pripažintų saugoti moksliniam pažinimui vizualinės apsaugos zonoje (kultūros ministro 2005-04-29 įsakymas Nr. ĮV-190).

RaÅ¡tÄ parengė J. M., o jį pasirašė Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėja A. P..Klaipėdos apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs A. B. skundÄ dėl RaÅ¡to dalies, kuria ji įpareigojama, rengiant gyvenamosios paskirties pastato techninį projektÄ Å½emės sklype, vadovautis Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 12.3 punkto nuostatomis, nustatančiomis privalomai atlikti archeologinius tyrimus, 2013-06-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-577-243/2013 jį atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-12-19 sprendimu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-06-12 sprendimÄ panaikino ir A. B. skundÄ tenkino, t. y. panaikino RaÅ¡to dalį, kurioje įpareigojama rengiant gyvenamosios paskirties pastato techninį projektÄ Å½emės sklype vadovautis Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 12.3 punkto nuostatomis. Teismas konstatavo, kad Žemės sklypas, kuriame rengiamasi statyti projektuojamÄ pastatÄ , yra registruotų kultÅ«ros vertybių vizualinės apsaugos zonoje, todėl vadovaujantis Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsniu, teritorijai, kurioje projektuojamas pastatas, nesant apsaugos nuo fizinio poveikio pozonyje, sprendimas taikyti rengiant pastato techninį projektÄ Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 12.3 punkto nuostatas, nustatančias privalomai atlikti archeologinius tyrimus, neteisėtas.

Kitas teismo argumentas buvo tas, kad RaÅ¡te nėra iÅ¡dėstytos aplinkybės, kuriomis grindžiama Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 12.3 punkte numatyta archeologinio pobÅ«džio vertingųjų savybių buvimo tikimybė objekte. A. B. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė skundÄ , kuriame prašė iÅ¡ Departamento priteisti 5 989,5 Lt turtinei žalai, atsiradusiai atliktus archeologinius tyrimus, kurie teismo sprendimu pripažinti nereikalingais, atlyginti. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014-03-28 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-602-243/2014 A.

B. skundÄ patenkino visiÅ¡kai ir jai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, priteisė 5 989,5 Lt turtinei žalai atlyginti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-02-17 nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-03-28 sprendimÄ paliko nepakeistÄ ir A. B. priteisė 173,77 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų – valdžios institucijos (tarnautojų, pareigÅ«nų) neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjos patirtos žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų bei žalos – buvimÄ ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad žala A.

B. kilo dėl neteisėtų Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio veiksmų. IÅ¡ 2015-03-04 vietinio mokėjimo nurodymo Nr. 42M64 matyti, kad Departamentas A. B. sumokėjo 1 908,45 Eur, t. y. 1 7346,68 Eur turtinę žalÄ ir 173,77 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimÄ . Ä®vykdęs teismo sprendimÄ , pareiÅ¡kėjo atstovas su 2015-03-27 raÅ¡tu Nr. LR-441(3.24.) „Dėl žalos atlyginimo“ kreipėsi į Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjÄ A. P. ir Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyresniÄ jÄ specialistę J.

M. ir joms pasiÅ«lė atlyginti Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, A. B. sumokėtÄ 1 734,68 Eur žalos atlyginimÄ . Nurodė, kad žalos atlyginimas bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡komas iÅ¡ valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, nevirÅ¡ijant 20 procentų valstybės tarnautojoms priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Atsakovės taip pat buvo informuotos, kad joms nesutikus savo noru atlyginti žalos, Departamentas kreipsis į teismÄ dėl žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka.

J. M. ir A. P. 2014-04-03 tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. LRKI-70 informavo Departamento direktorę, kad nesutinka, jog A. B. sumokėtas 1 734,68 Eur žalos atlyginimas bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡komas iÅ¡ jų darbo užmokesčio, nes atsakovių veiksmuose nėra kaltės, jos veikė pagal teisės aktų reikalavimus ir nustatytas procedÅ«ras.Departamento direktorius 2015-04-15 įsakymu Nr. Ä®-92 sudarė LaikinÄ jÄ komisijÄ tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytoms aplinkybėms įvertinti ir pavedė jai iki 2015-04-21 pateikti iÅ¡vadas.

Komisija, iÅ¡nagrinėjusi atsakovių 2015-04-03 tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. LRKI-70 nurodytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgiant į faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis veikė Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojos, nurodytas IÅ¡vados 1–3 punktuose, nekonstatuotina Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų tyčia ar neatsargumas. IÅ¡vadoje pažymėta, kad Komisijos nuomone, Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 12.3 punkto nuostata, kad archeologiniai tyrimai kultÅ«ros paveldo objektų bei kultÅ«ros paveldo vietovių apsaugos zonose yra privalomi, jeigu turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio pobÅ«džio vertingųjų savybių buvimo tikimybė, nėra pakankamai tiksli, aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka, kadangi joje nenurodyta, kokiais konkrečiais duomenimis turi bÅ«ti pagrindžiama Å¡i tikimybė.

Dėl Å¡ios priežasties Departamento teritorinių padalinių specialistams nepakankamai aiÅ¡ku, kaip minėtÄ nuostatÄ taikyti. IÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad priimant RaÅ¡tÄ , Departamento Klaipėdos teritoriniame padalinyje nedirbo bei nedirba atestuoti archeologijos tyrimų ar archeologinio nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo specialiosios ekspertizės specialistai. RaÅ¡to priėmimo metu nebuvo reglamentuota, į kokį kompetentingÄ subjektÄ teritorinio padalinio specialistai, neatestuoti archeologinio paveldo tyrimų ir vertinimo srityje, galėtų kreiptis metodinės pagalbos dėl archeologinio pobÅ«džio vertingųjų savybių buvimo tikimybės pagrindimo vizualinės apsaugos zonose.

IÅ¡vadoje atkreiptas dėmesys, kad Žemės sklypas yra Palangos miesto istorinės dalies vizualinės apsaugos pozonyje, kuriame aptiktas archeologiÅ¡kai vertingas kultÅ«rinis sluoksnis bei radiniai. Be to, Žemės sklypas yra senovės gyvenvietės II, vad. Pietų gyvenviete bei Palangos kapinyno II vizualinės apsaugos zonoje. Tai buvusi uždara teritorija – vandenvietės apsaugos zona, todėl archeologiÅ¡kai vertingi kultÅ«riniai sluoksniai galėjo iÅ¡likti nesuardyti. IÅ¡vadoje atkreiptas dėmesys, kad Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01.2011 VI skyrius reglamentuoja archeologinių tyrimų pažymų rengimÄ .

Minėto reglamento 63 punkte įtvirtintas Å¡ių pažymų teisinis statusas. Pažymas Departamentas (jo teritorinis padalinys) gali naudoti kaip pagrindÄ , paveldosaugos sprendimams priimti, projektavimo ar planavimo sÄ lygoms iÅ¡duoti, kultÅ«ros paveldo tvarkybos ar tvarkomųjų statybos, kraÅ¡totvarkos darbų projektams rengti. Komisija konstatavo, kad archeologė D. J., atlikusi archeologinius tyrimus Žemės sklype, 2013-04-30 Palangos kapinyno (1809) apsaugos zonos, (duomenys neskelbtini) žvalgomųjų archeologinių tyrimų pažymoje nurodė, kad tyrinėtame plote vykdant bet kokius žemės kasimo darbus giliau nei 1,2 m paraleliai turi bÅ«ti atliekami archeologiniai žvalgymai.

Priimdami RaÅ¡tÄ , Departamento teritorinio padalinio valstybės tarnautojai, veikdami nepakankamo teisinio ir faktinio apibrėžtumo sÄ lygomis, siekė apsaugoti archeologinį paveldÄ nuo galimo atsitiktinio sunaikinimo, nes kaip nurodyta archeologės D. J. 2013-04-30 pažymoje, archeologinio pobÅ«džio vertingųjų savybių buvimo tikimybė Žemės sklype yra. Tai paneigiančių kitų archeologinių pažymų ar iÅ¡vadų Departamente negauta. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybė, atlyginusi dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuratÅ«ros ar teismo pareigÅ«no, teisėjo tyčinių veiksmų (aktų), o kitų valdžios institucijų pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų kaltų veiksmų (aktų) atsiradusiÄ Å¾alÄ , įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę teismo tvarka iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Å¡ių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinius jų darbo užmokesčius, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 1-2 dalys nurodo, kad žala, atsiradusi dėl valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Valstybės tarnautojo padarytÄ Å¾alÄ atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių.

Jeigu valstybės tarnautojas žalÄ padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalÄ valstybės tarnautojÄ turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Žalos atlyginimas iÅ¡ieÅ¡komas iÅ¡ valstybės tarnautojo darbo užmokesčio ir negali virÅ¡yti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Regreso teisę į žalos padariusį asmenį reglamentuoja Civilinio kodekso 6.280 straipsnis.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi teisę iÅ¡ kiekvieno reikalauti jų iÅ¡mokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iÅ¡ žalÄ padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalÄ turi atlyginti lygiomis dalimis.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Valstybės tarnautojo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).

Kaip matyti iÅ¡ Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje pabrėžtinai įstatymų leidėjo įtvirtintos nuostatos dėl subjektyvinės pažeidimo pusės, regreso teisei įgyvendinti kai kuriems pareigÅ«nams nustatyta reikalaujama kaltės forma yra tyčia (ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuratÅ«ros ar teismo pareigÅ«nai, teisėjai), o kitų valdžios institucijų pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti bet kuriÄ kaltės formÄ â€“ tyčiÄ arba neatsargumÄ .

TÄ patį patvirtina ir Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalis, kuri priklausomai nuo tyčios ar neatsargumo formos nustato žalos atlyginimo mastÄ . Abi atsakovės yra valstybės tarnautojos, todėl jų kaltės forma gali bÅ«ti ir tyčia, ir neatsargumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-02-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. 3K-3-62/2011 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 4 dalimi valstybė, atlyginusi žalÄ , įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iÅ¡ atitinkamų pareigÅ«nų įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti įstatymų nustatyto dydžio sumas.

Ä®statymų leidėjas valstybei regreso teisę suteikia tik tuo atveju, kai konstatuojama pareigÅ«nų tyčia. Jeigu jų kaltė – neatsargumas, valstybė regreso teisės neįgyja. Tačiau Å¡i pozicija buvo suformuota kalbant apie prokuratÅ«ros pareigÅ«no kaltės formÄ , todėl Å¡ioje byloje minėta nutartimi negali bÅ«ti remiamasi.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-02-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. 3K-3-62/2011 pažymėjo, kad pareigÅ«nų kaltė nepreziumuojama, todėl ieÅ¡kovas privalo jÄ Ä¯rodyti.

Nors aptartoje civilinėje byloje buvo iÅ¡aiÅ¡kintos Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 4 dalies nuostatos, reglamentuoja atgręžtinio reikalavimo teisę į dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros ar teismo pareigÅ«nų ar teisėjų tyčinių veiksmų atsiradusios žalos atlyginimÄ , tačiau nuostatos dėl įrodinėjimo yra aktualios ir Å¡ioje administracinėje byloje. Departamento atstovas tvirtina, kad atsakovių neteisėti veiksmai ir kaltė yra nustatyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2393/2013 bei Klaipėdos apygardos teismo 2014-03-28 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-602-243/2014 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-221-143/2015.

Pareiškėjas remiasi tuo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalį neturi būti įrodinėjama iš naujo faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, kai nagrinėjamos kitos administracinės bylos, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tokia pareiškėjo pozicija yra klaidinga. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-17 nutarties administracinėje byloje Nr. A-1952/2014 matyti, kad joje buvo sprendžiamas viešojo administravimo subjekto – Departamento – atsakomybės klausimas.

Minėtoje nutartyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų – valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, A. B. patirtos žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų bei žalos buvimÄ ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog žala A. B. kilo dėl neteisėtų Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio veiksmų. Pažymėtina, kad Å¡ioje administracinėje byloje apskritai nebuvo sprendžiamas kaltės klausimas, kadangi vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Å¡io straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Taigi, minėtoje administracinėje byloje buvo sprendžiamas valstybės griežtosios civilinės atsakomybės, t. y. atsakomybės be kaltės, taikymo klausimas. Minėtame teisminiame procese taip pat nebuvo nagrinėjamas atsakovių atsakomybės klausimas, ar jos yra pažeidusios jų veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus. Be to, J. M. ir A. P. nedalyvavo nei vienoje Klaipėdos apygardos administracinio teismo byloje pagal pareiÅ¡kėjos A. B. pareiÅ¡kimus. Taigi Å¡ioje byloje visos civilinės atsakomybės sÄ lygos turi bÅ«ti įrodinėjamos iÅ¡ naujo ir iÅ¡ esmės. Neteisėtų veiksmų atlikimÄ pareiÅ¡kėjas sieja su tuo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-19 sprendimu buvo panaikintas atsakovių parengtas RaÅ¡tas.

Neteisėtų veiksmų nustatymo faktas galimas konstatavus, kad asmenys pažeidė teisės aktus ar pareigybės apraÅ¡ymų nuostatas.Specialisto pareigybės apraÅ¡ymo 6.1 punkte teritorinio padalinio vyresniajam specialistui yra nustatyta pareiga pagal kompetencijÄ užtikrinti, kad teritorinio padalinio priimami administraciniai aktai neprieÅ¡tarautų Konstitucijai, įstatymams, Seimo priimtiems teisės aktams, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems vieÅ¡Ä jį administravimÄ , kultÅ«ros paveldo apsaugÄ , saugomas teritorijas, teritorijų planavimÄ , statybÄ .

Pagal Vedėjo pareigybės apraÅ¡ymo 7.1 punktÄ , padalinio vedėjas pagal Departamentui teisės aktų suteiktÄ kompetencijÄ užtikrina padalinyje Konstitucijos ir įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnybÄ ir vieÅ¡Ä jį administravimÄ , nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo ir kilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugÄ , saugomų teritorijų apsaugÄ , teritorijų planavimÄ , statybÄ , administracinę teisę, dokumentų rengimÄ , tvarkymÄ bei Departamento direktoriaus įsakymų ir pavedimų vykdymÄ pagal Departamento kompetencijÄ metodiÅ¡kai vadovauja kultÅ«ros paveldo apsaugai.

Taigi, tiek vedėjo, tiek vyresniojo specialisto pareigybės apraÅ¡yme yra nustatyta pareiga užtikrinti, kad priimami sprendimai atitiktų teisės aktų reikalavimus, tačiau vedėjai nustatyta pareiga kontroliuoti padalinio valstybės tarnautojų ir darbuotojų darbÄ , vertinti darbo kokybę bei atitikimÄ teisės aktų nustatytiems reikalavimams.Jau buvo minėta, kad RaÅ¡tu įpareigojimas A. B. rengiant techninį projektÄ atlikti archeologinius kasinėjimus, buvo paremtas Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 12.3 punkto nuostatomis.

Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 12.3 punktas nurodo, kad archeologiniai kasinėjimai atliktini, kai reikia pagrįsti tvarkybos, statybos ar kraštotvarkos darbų projektus kultūros paveldo objektuose, šių objektų ir kultūros paveldo vietovių teritorijose (jei turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybė – ir kultūros paveldo objektų bei kultūros paveldo vietovių apsaugos zonose). Rašte pažymėta, kad Žemės sklypas yra 4 kultūros vertybių – Palangos miesto istorinės dalies, Palangos dvaro sodybos, Senovės gyvenvietės II ir Palangos kapinyno II, vizualinės apsaugos zonoje.

Taigi, Žemės sklype archeologiniai tyrimai galimi tik esant turimais duomenimis pagrindžiamai archeologinio pobÅ«džio vertingųjų savybių buvimo tikimybei. Klaipėdos apygardos administracinio teismo bylos Nr. I-577-243/2012 medžiaga rodo, jog Departamentas RaÅ¡to priėmimo metu neturėjo raÅ¡ytinių duomenų apie tai, kad archeologinio pobÅ«džio vertingųjų savybių buvimo tikimybė egzistuoja. Formaliai žiÅ«rint, nesant raÅ¡ytinių duomenų, įpareigojimo pagal Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 12.3 punktÄ nustatymas nebuvo galimas.

Visgi, nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertybės yra prioritetinį statusÄ valstybėje turinčios vertybės. Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad valstybė remia kultÅ«rÄ ir mokslÄ , rÅ«pinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultÅ«ros paminklų bei vertybių apsauga. Konstitucinė kultÅ«ros vertybių apsaugos pareiga negali bÅ«ti vykdoma formaliai, kadangi kiekviena kultÅ«ros vertybė yra itin pažeidžiama ir Å¡i žala negali bÅ«ti atitaisoma. SuniokotÄ kultÅ«ros vertybę Lietuvos valstybė praranda amžiams.

Sprendžiant visus su kultÅ«ros vertybių apsauga susijusius klausimus, konstitucinė svarba turi bÅ«ti įvertinama nustatant ginamų interesų prioritetus. Atsakovių manymas, jog egzistuoja archeologinio pobÅ«džio vertingųjų savybių buvimo tikimybė, vėliau buvo pagrįstas archeologės D. J. 2013-04-30 pažyma. Å ioje pažymoje rekomenduota tyrinėtame plote vykdant bet kokius žemės kasimo darbus giliau nei 1,2 m, paraleliai atlikti archeologinius žvalgymus. Atsižvelgiant į Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 63 punkte nurodytÄ reguliavimÄ , tyrėjo, kuriam buvo iÅ¡duotas leidimas atlikti archeologinius tyrimus, pažymos pateikiamos Departamentui arba jo teritoriniam padaliniui bei archeologinių tyrimų užsakovui.

Pažymas Departamentas (jo teritorinis padalinys) gali naudoti kaip pagrindÄ , paveldosaugos sprendimams priimti, projektavimo ar planavimo sÄ lygoms iÅ¡duoti, kultÅ«ros paveldo tvarkybos ar tvarkomųjų statybos, kraÅ¡totvarkos darbų projektams rengti. Archeologės D. J. 2013-04-30 pažyma yra tinkama tikimybei pagrįsti ir įpareigojimui pagal Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 12.3 punktÄ nustatyti. Departamentas, veikdamas kaip atsakovas Klaipėdos apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-577-243/2013, minimos pažymos teismui nepateikė, todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas negalėjo įvertinti Å¡ioje pažymoje pateiktų duomenų ir 2013-12-19 sprendimu konstatavo, kad archeologinio pobÅ«džio vertingųjų savybių buvimo tikimybė yra nepagrįsta. Nors atsakovės RaÅ¡to iÅ¡davimo metu ir neturėjo Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 12.3 punkte reikalaujamų archeologinio pobÅ«džio vertingųjų savybių buvimo tikimybę patvirtinančių duomenų, tačiau RaÅ¡te nustatyto įpareigojimo teisingumÄ vėliau patvirtino atliktų archeologinių tyrimų pažyma.

Atsižvelgiant į Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalies nuostatÄ dėl kultÅ«ros vertybių apsaugos, konstatuotina, kad atsakovės teisės aktų reikalavimus įvykdė tinkamai. Pagal teisės aktų hierarchijÄ pagrindinis ir svarbiausias teisės aktas yra Konstitucija, todėl administravimo veiksmai turi bÅ«ti atliekami atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas.PareiÅ¡kėjui nenurodžius kitų aplinkybių bei nepateikus įrodymų patvirtinančių atsakovių neteisėtus veiksmus, darytina iÅ¡vada, kad J.

M. ir A. P. neteisėtų veiksmų Lietuvos valstybė neįrodė.Ä®vertinus J. M. bei A. P. 2014-04-03 tarnybiniame praneÅ¡ime bei Komisijos 2015-04-28 iÅ¡vadoje Nr. RG-29 pateiktÄ informacijÄ , darytina iÅ¡vada, kad atsakovių veiksmuose nebuvo tyčios ar neatsargumo. Teismas sutinka su Komisijos iÅ¡vada, kad Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01011 12.3 punkto nuostata, jog archeologiniai tyrimai kultÅ«ros paveldo objektų bei kultÅ«ros paveldo vietovių apsaugos zonose yra privalomi, jeigu turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio pobÅ«džio vertingųjų savybių buvimo tikimybė, nėra pakankamai tiksli, aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka, kadangi joje nenurodyta, kokiais konkrečiais duomenimis turi bÅ«ti pagrindžiama Å¡i tikimybė.

Dėl Å¡ios priežasties Departamento teritorinių padalinių specialistams nepakankamai aiÅ¡ku, kaip minėtÄ nuostatÄ taikyti. Nebuvo reglamentuota, į kokį kompetentingÄ subjektÄ teritorinio padalinio specialistai, neatestuoti archeologinio paveldo tyrimų ir vertinimo srityje, galėtų kreiptis metodinės pagalbos dėl archeologinio pobÅ«džio vertingųjų savybių buvimo tikimybės pagrindimo vizualinės apsaugos zonose. Departamento Mokslinė archeologijos komisija tik 2015-05-12 posėdžio protokolu Nr. 16 iÅ¡skyrė kriterijus, kurie leistų teigti, jog nagrinėjamame plote yra archeologinio pobÅ«džio vertingųjų savybių tikimybė.

Atsižvelgiant į faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis veikė Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojai, nekonstatuotina Klaipėdos teritorinio padalinio tarnautojų tyčia ar neatsargumas. Teismo nuomone, RaÅ¡tas buvo suraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas atsakovėms veikiant savo įgalinimų ribose, įvertinus teisinį reguliavimÄ ir darbo praktikÄ , todėl nesant atsakovių kaltės, nagrinėjamoje byloje nėra teisinių ir faktinių sÄ lygų įgyvendinti atgręžtinio reikalavimo teisę atsakovių J.

M. ir A. P. atžvilgiu. PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas.Atsakovė J. M. pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti jai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio.

Teismui atmestus pareiÅ¡kėjo skundÄ , atsakovės įgijo teisę į Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ iÅ¡laidų atlyginimÄ . Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, kai teismo sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtÄ Å¾yminį mokestį; kitas iÅ¡laidas dėl skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo; iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laikÄ , kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ â€“ iÅ¡laidas.

Pagal Å¡io straipsnio 6 dalį, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.Atsakovę J.

M. atstovavo advokatas Vilius Mačiulaitis, kurio įgaliojimus patvirtina 2015-04-28 atstovavimo sutartis. Patirtoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms pagrįsti atsakovė J. M. pateikė 2015-06-30 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija APB Nr. 5021 290,4 Eur sumai, 2015-09-30 sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija APB Nr. 5500 290,4 Eur sumai ir 2015-10-29 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Serija APB Nr. 5691 96,8 Eur sumai. AB Swedbank iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad 2015-07-09 bei 2015-10-02 J. M. advokatų profesinei bendrijai iLAW sumokėjo po 290,4 Eur, o 2015-10-29 – 96,8 Eur, taigi, atsakovė už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė.

Atstovas atsakovės J. M. vardu parengė atsiliepimÄ teismui, pasirengė ir atstovavo jÄ teismo posėdžiuose. PraÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo metu galiojančios redakcijos Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , ankstesnį dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , Å¡alių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sÄ naudas bei kitas svarbias aplinkybes.

Rekomendacijų 7 punkte reglamentuojama, kad advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsiliepimas teismui elektroninėmis ryšio priemonėmis buvo pateiktas 2015-06-30. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2014 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 714,5 Eur (http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=bfa1cb0e-fe9a-4b8e-b4cd-beeaef99cf38).

Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieÅ¡kinio, prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsiliepimo į ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį parengimÄ maksimaliai priteistina 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ bei sprendžiamų klausimų pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad 290,4 Eur suma už atsiliepimo suraÅ¡ymÄ yra pakankama ir pagrįsta.Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis.

Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Iš 2015-10-05 informacinės pažymos matyti, kad 2015-10-05 vykusiame teismo posėdyje dalyvavo atsakovės atstovas advokatas Vilius Mačiulaitis. Posėdis truko nuo 13.37 val. iki 14.26 val., iš viso 49 minutes. Iš 2015-11-02 informacinės pažymos matyti, kad 2015-11-02 vykusiame teismo posėdyje taip pat dalyvavo atsakovės atstovas advokatas Vilius Mačiulaitis. Posėdis truko nuo 11.26 val. iki 11.42 val., iš viso 16 minučių.

Abu teismo posėdžiai iÅ¡ viso truko 65 minutes, todėl prilyginami 1 valandai. Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, maksimaliai gali bÅ«ti priteista 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2015 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje buvo 713,9 Eur (http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=bfa1cb0e-fe9a-4b8e-b4cd-beeaef99cf38), už Å¡iÄ paslaugÄ maksimaliai gali bÅ«ti priteista 71,39 Eur (713,9 x 0,1). Pasirengimas atstovauti teisme 2015-09-30 PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje įvertintas 290,4 Eur už tris valandas. Kadangi atsakovės atstovas rengė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , tai bylos medžiagai studijuoti ir rengtis teismo posėdžių pakankamu laikytina 1 val, kuri vertintina 71,39 Eur.Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundas buvo atmestas, įvertinus aptartų teisės normų ir raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės J.

M. prašymas tenkintinas iš dalies, jai iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Departamento priteisiant 433,18 Eur pagrįstų teismo išlaidų atlyginimo. Atlyginti bylinėjimosi išlaidas prašė ir atsakovė A. P., tačiau ji nepateikė jokių patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl laikoma, kad ji rašytinio prašymo ir konkretaus bei išsamaus šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis, nepateikė ir teismas neturi galimybės įvertinti prašymo atlyginti teismo išlaidas pagrįstumo.

Dėl Å¡ios priežasties atsakovės A. P. praÅ¡ymas dėl teismo iÅ¡laidų atlyginimo paliktinas nenagrinėtu. AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-599/2009). Pažymėtina, kad Å¡is teismo sprendimas neužkerta kelio ne vėliau kaip 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paduoti praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 ir 45 straipsniais, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė :

SkundÄ atmesti. J. M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos, priteisti 433,18 Eur (keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt tris eurus, aÅ¡tuoniolika euro centų) teismo iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ Vilniaus apygardos administraciniame teisme.A. P. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                        Jūra Marija Strumskienė