2020-04-01 Nr. AB-6338-3-61-3-00334-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-240-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00334-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašė: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 3130; 2) įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d.; 3) priteisti pareiškėjui solidariai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės, 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui D. S. terminą iki 2020 m. vasario 18 d. pašalinti skundo trūkumus. Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktą skunde turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, todėl pareiškėjas turi pateikti duomenis, įrodančius, kad Lietuvos valstybė pareiškėjo atžvilgiu atliko kokius nors konkrečius neteisėtus veiksmus (neveikimą), dėl kurių pareiškėjui, neva, kilo neturtinė žala.

Pareiškėjas 2020 m. vasario 17 d. pateikė paaiškinimus dėl teismo nutartyje nustatytų trūkumų, kuriuose nurodė, kad ABTĮ nereikalauja skunde ar pareiškime nurodyti ir juridinį ieškinio pagrindą. Pastarąjį ex officio (pagal pareigas) turi identifikuoti bylą nagrinėjantis administracinis teismas. Teigė, kad pateikti savo pozicijos dėl teisinio pagrindimo pareiškėjas neprivalo, t. y. tokia pareiga pareiškėjui imperatyviai nėra nustatyta. Pareiškėjas prašo solidariai iš abiejų atsakovų priteisti padarytą žalą, o kaip administracinis teismas ją paskirstys – ar solidariai, ar lygiomis dalimis visiems atsakovams, ar kažkokiomis konkrečiomis dalimis (sumomis) kiekvienam konkrečiam atsakovui pagal galimą žalos padarymo mastą ir pobūdį, šio skundo priėmimo stadijoje, kol net nėra gauti atsakovų atsiliepimai ir nebuvo parengiamojo teismo posėdžio, pareiškėjas negali. Pareiškėjas pažymėjo, kad klausimai dėl neturtinės žalos padarymo ir tokios žalos atsiradimas / kilmė yra aptarti 2020 m. sausio 31 d. skundo dalyje „Pagrindiniai įvykiai“ 12–14, 17–23 punktuose, dalyje „Kiti teisiniai argumentai“ 2, 6, 8–12, 20–21, 22, 22.1–22.6, 23, 26–30 punktuose.

Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir neveikimo nuo 2020 m. sausio 1 d. iki šiol jis yra paliktas be jokių pragyvenimo šaltinių. Nagrinėjamoje byloje dėl atsakovų netinkamo veikimo ir neveikimo negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina kiekvienam iš atsakovų, todėl įsigalioja bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje prievolės solidarumo prezumpcijai kilti gali pakakti ir savarankiškų, nesuderintų atsakovų veiksmų, tačiau sukėlusių bendrą žalą (objektyvaus bendrininkavimo). Iš bylos aplinkybių matyti, kad atsakovai atliko savarankiškus neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas taip pat citavo teisės aktų nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos teismų praktiką, Konstitucijos nuostatas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas D. S. 2020 m. sausio 31 d. padavė teismui skundą, kuriame prašė, be kita ko, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, neturtinę žalą. Kiti pareiškėjo skundo reikalavimai iš esmės teismingi Kauno apygardos administraciniam teismui.

Teismas nurodė, kad 2020 m. vasario 4 d. nutartyje nustatė pareiškėjui D. S. terminą iki 2020 m. vasario 18 d. pašalinti skundo trūkumus. Minėtoje nutartyje nurodyta, jog pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktą skunde turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai. Taigi, pareiškėjas turi pateikti duomenis, įrodančius, kad Lietuvos valstybė pareiškėjo atžvilgiu atliko kokius nors konkrečius neteisėtus veiksmus (neveikimą), dėl kurių pareiškėjui, esą, kilo neturtinė žala.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 17 d. pateikė teismui paaiškinimą, kuriame, be kita ko, teismui išaiškino jo pareigas, nurodė teorinius skundo faktinio ir juridinio pagrindo skirtumus, tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog Lietuvos valstybė pareiškėjo atžvilgiu atliko kokius nors konkrečius neteisėtus veiksmus (neveikimą), dėl kurių pareiškėjui, esą, kilo neturtinė žala. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus, o ne teisinį vertinimą – teismas nereikalavo iš pareiškėjo pateikti juridinio vertinimo. Todėl teismas negali laikyti, kad pareiškėjas ištaisė skundo trūkumus.

Teismas, remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad jeigu skundas neatitinka ABTĮ 24 straipsnio reikalavimų, nutartyje nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Kadangi D. S. nutartyje nurodytų skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino, teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas D. S. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodytus argumentus. Taip pat nurodo, kad teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, taip pat privalo išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, šiam suprantama forma, kokie konkrečiai trūkumai trukdo skundą ar pareiškimą priimti ir kaip juos reikėtų taisyti. Taigi iš esmės trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.

Pareiškėjas pabrėžia, kad nėra profesionalus teisininkas, yra privatus fizinis asmuo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jam ir šioje administracinėje byloje teisinės pagalbos neskyrė.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 4 d. nutartimi nustatė skundo trūkumą tik dėl reikalavimo priteisti pareiškėjui solidariai iš atsakovų Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės, 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau skundžiama 2020 m. vasario 19 d. nutartimi nusprendė skundą laikyti nepaduotu, nors dėl kitų skunde keliamų reikalavimų (ne)priimtinumo teismas apskritai nepasisakė. Tai yra esminiai proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimai ir sudaro pagrindą 2020 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas eliminavo pareiškėjo teisę kreiptis į teismą, tokiu būdu pažeisdamas asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Pareiškėjas atskirajame skunde remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sprendžiant skundo priėmimo klausimus ir teigia, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėjas akcentuoja, kad jo nurodomi argumentai, jog skundžiami aktai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus turi būti vertinami nagrinėjant bylą iš esmės, nes skundo priėmimo metu nėra akivaizdu, kad atsakovų priimti procesiniai dokumentai pareiškėjo atžvilgiu nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Taigi šiuo atveju tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti ar iš tiesų pareiškėjo skundžiami aktai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, atsižvelgiant į pastarąją išvadą spręsti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjo pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.

Pareiškėjas nurodo, kad įpareigojimas šalinti 2020 m. sausio 31 d. pradinio skundo trūkumus šioje dalyje – dėl neturtinės žalos priteisimo – yra netinkama procedūra, nes galimas (-i) skundo netikslumas (-ai), jeigu pirmosios instancijos teismas laikosi / laikėsi tokios pozicijos, turėtų / turi būti sprendžiamas ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu, nes įstatyme įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Įstatymas nereikalauja skundo pateikimo teismui momentu pareiškėjui jau visiškai įrodyti reikalavimo pagrįstumą – tai sprendžiama jau nagrinėjant bylą iš esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartyje nustatyto skundo trūkumo, t. y. nepateikė duomenų, įrodančių, kad Lietuvos valstybė pareiškėjo atžvilgiu atliko kokius nors konkrečius neteisėtus veiksmus (neveikimą), dėl kurių pareiškėjui, esą, kilo neturtinė žala, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-205-520/2020). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Būtina pažymėti, kad sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę ir skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai. Tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 4 d. nutartyje nurodė pareiškėjui ištaisyti šį skundo trūkumą: pareiškėjas turi pateikti duomenis, įrodančius, kad Lietuvos valstybė pareiškėjo atžvilgiu atliko kokius nors konkrečius neteisėtus veiksmus (neveikimą), dėl kurių pareiškėjui, esą, kilo neturtinė žala. Pareiškėjas, šalindamas nutartyje nustatytą trūkumą, teismui pateikė paaiškinimus.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi pareiškėjo skunde suformuluotus reikalavimus (skundo dalyką) ir nurodytas aplinkybes, dėl kurių yra reiškiami šie reikalavimai (skundo pagrindas), sprendžia, kad be teisėto pagrindo buvo nustatytas minėtas skundo pagrindo trūkumas.

Pareiškėjas skunde teismui suformulavo tokius reikalavimus: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 3130; 2) įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d.; 3) priteisti pareiškėjui solidariai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės, 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Iš pareiškėjo skundo matyti, jog pareiškėjas be kitų reikalavimų, siekia neturtinės žalos, kurią kildina iš Teisingumo ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės veiksmų, atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija atsisakė jam skirti socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. dėl, pareiškėjo teigimu, ydingo teisinio reguliavimo, jis nuo 2020 m. sausio 1 d. iki šiol paliktas be jokių pragyvenimo šaltinių. Taigi pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo bei aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas, yra suformuluotas pakankamai aiškiai, skunde nurodytos faktinės aplinkybės, dėl kurių šis jo reikalavimas turi būti tenkinamas. Aplinkybė, kad pareiškėjas pakankamai plačiai išdėstė teismų praktiką, Konstitucijos nuostatas, nurodė teorinius skundo faktinio ir juridinio pagrindo skirtumus ir kt., nesudaro teisinio pagrindo nespręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimo.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pareiškėjas skunde be reikalavimo priteisti neturtinę žalą, prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 3130 bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybę apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl šių pareiškėjo skundo reikalavimų priimtinumo nepasisakė, tik nurodė, kad kiti pareiškėjo skundo reikalavimai iš esmės teismingi Kauno apygardos administraciniam teismui.

Pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – Regionų apygardos administraciniam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pareiškėjo pasirinkimu, o 4 dalyje – skundas (prašymas, pareiškimas) keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, paduodamas pagal vieno iš atsakovų buveinę pareiškėjo pasirinkimu. Jeigu dėl vieno iš atsakovų byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinę žalą, vienu iš atsakovų nurodydamas Lietuvos valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos. Taigi atsižvelgiant į minėtas ABTĮ nuostatas, pareiškėjo skundas galėtų būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nepagrįstai nustatė terminą pareiškėjui skundo trūkumams pašalinti, todėl nepagrįstai laikė pareiškėjo skundą nepaduotu dėl nepašalintų trūkumų. Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, 155 straipsniu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo D. S. skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė