2019-05-13 Nr. AB-11272-3-65-3-00316-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1262-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00316-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK), priteisti jam 500 Eur neturtinę žalą bei 2,40 Eur dokumentų rengimo ir 2,02 Eur pašto išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad neturtinė žala jam atsirado dėl Panevėžio AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nuo 2016 m. lapkričio 8 d. vieneriems metams buvo perkeltas į drausmės grupę ir neteko teisės turėti ir naudotis elektros prietaisais, tačiau policijos pareigūnai, nesivadovaudami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 96 straipsnio reikalavimais, 2017 m. kovo 31 d. priėmė iš jo žmonos A. O. perduoti jam elektros prietaisus. Policijos pareigūnai neinformavo jo, kad priėmė elektros prietaisus, jam nedalyvaujant atliko elektros prietaisų patikrinimą, kurio metu neva rado mobiliojo ryšio telefoną ir 3 pakelius mielių, o jam šios aplinkybės tapo žinomos tik 2017 m. balandžio 3 d. Pareiškėjas mano, kad policijos pareigūnai, būdami iš anksto nusistatę prieš jį ir norėdami su juo susidoroti, tyčia išprovokavo šį nusižengimą. Dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų jo žmonai taikyta administracinė atsakomybė bei skirta bauda, dėl to jis patyrė išgyvenimus ir nepatogumus, jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią jis prašo atlyginti.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio AVPK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad asmenų laikymas policijos areštinėse organizuojamas vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintomis Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėmis (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės). Nuteistųjų teisę naudotis elektros prietaisais ir kitais daiktais reglamentuoja BVK 96 straipsnis: nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais; elektros prietaisai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami iš nuteistųjų, perkeltų į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas. 2017 m. kovo 31 d. siuntinys su elektros prietaisais buvo priimtas iš A. O. perdavimui. Teisės aktai nenumato reikalavimo, kad pareiškėjas dalyvautų apžiūrint perduodamus daiktus. Atsakovas neatliko veiksmų, kurie galėtų būti pripažinti neteisėtais. Pareiškėjas formaliai konstatuoja, jog jam padaryta neturtinė žala, tačiau jos nekonkretizuoja, nepagrindžia jokiais įrodymais.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš Panevėžio AVPK areštinės pareigūnų veiksmų, t. y. 2017 m. kovo 31 d. jiems priimant iš A. O. elektros prietaisus.

7. Teismas nurodė, kad 2018 m. sausio 5 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą žodine tvarka, kadangi jis nagrinėjamoje byloje atsakovo atsiliepimą į jo skundą gavo išnagrinėjus bylą iš esmės. Pareiškėjas nenurodo datos kada jis gavo atsiliepimą, o iš žymos ant Alytaus pataisos namų rašto 2017 m. gruodžio 21 d. Nr. 8-12990, adresuoto Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui, matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje E. V. adresuotas laiškas iš Panevėžio apygardos administracinio teismo, bylos Nr. I-603-279-2017 (dabartinis Nr. I-102-279-2018) buvo gautas 2017 m. gruodžio 27 d. reg. Nr. 11/91-23363, t. y. prieš teismo posėdį – 2017 m. gruodžio 28 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje, jokių prašymų nereiškė, jis buvo išklausytas, teikė paaiškinimus dėl skundo reikalavimų ir juos pagrindžiančius argumentus, išsamiai atsakė į pirmininkaujančios užduotus klausimus, atsakė, kad su visa rašytine bylos medžiaga yra susipažinęs, ir dėl jos jokių pastabų ar prašymų nereiškė. Atsakovo atstovo Panevėžio AVPK atsiliepime yra nurodytos tos pačios aplinkybės ir teisės aktai, kurie pareiškėjui buvo žinomi iš Panevėžio AVPK rašto į pareiškėjo 2017 m. balandžio 7 d. prašymą, tarnybinių pranešimų bei kitų su skundu pateiktų dokumentų. Nei naujų aplinkybių, nei teisės aktų, kurie būtų nežinomi pareiškėjui, atsiliepime neminima. Pareiškėjas įvairiuose Lietuvos teismuose yra iškėlęs labai daug bylų, todėl jam yra gerai žinomos jo teisės ir pareigos teisminiame procese. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės teismas vertino kaip siekimą piktnaudžiauti savo teise ir vilkinti administracinės bylos procesą.

8. Teismas nustatė, kad E. V. iš Alytaus pataisos namų į Panevėžio AVPK areštinę buvo perkeltas 2017 m. kovo 29 d. dėl administracinės bylos nagrinėjimo 2017 m. kovo 30 d. Panevėžio apygardos administraciniame teisme, vykdant Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį.

9. Teismas nustatė, kad laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose atliekančiam pareiškėjui dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo Alytaus pataisos namų direktoriaus 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 49-2918 buvo paskirta nuobauda – perkelti pareiškėją vieneriems metams iš paprastosios grupės į drausmės grupę.

10. Teismas nurodė, kad pagal BVK 67 straipsnį nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Baudžiamojo proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas. Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suimtieji teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms dėl bylų nagrinėjimo teisme; toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos; teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras. Teismas darė išvadą, kad policijos areštinėje laikomam asmeniui, tarp jų ir nuteistajam, taikytinos Areštinių veiklos taisyklės, išskyrus šiose taisyklėse numatytas išimtis.

11. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nuteistaisiais, atliekančiais arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes laikomi nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis perkelti iki penkių parų į tardymo izoliatorius iš areštinių ar pataisos įstaigų teisėjo ar teismo nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi dėl bylų nagrinėjimo teisme. Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 4 dalis nustato, kad šio įstatymo 3 dalyje nurodytiems asmenims taikomos BVK nuostatos. Areštinių veiklos taisyklių 7.14 ir 39 punktuose, reglamentuojančiuose areštinėje laikomų asmenų teisę gauti artimųjų ir kitų asmenų perduodamus daiktus bei šių daiktų priėmimo ir įteikimo tvarką, nustatyta, jog minėtieji šių taisyklių punktai netaikomi nuteistojo statusą turinčių asmenų atžvilgiu. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teisę naudotis elektros prietaisais jam būnant Panevėžio AVPK areštinėje reglamentuoja BVK.

12. Pagal BVK 96 straipsnio 1 dalį, nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais, o šio straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad iš nuteistųjų, perkeltų į drausmės grupę, elektros prietaisai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami. Byloje nustatęs, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems pataisos įstaigoje drausmės grupės laikymo sąlygomis nuteistiesiems ir dėl šios priežasties pagal BVK 96 straipsnio 1 dalį jam neleidžiama naudotis perduotais elektros prietaisais, teismas darė išvadą, kad pareiškėją konvojavus ir jį laikant Panevėžio AVPK areštinėje, tokie pareiškėjo, perkelto į nuteistųjų drausminę grupę, teisių suvaržymai neišnyko bei nepakito. Pareiškėjas neginčija jam BVK 96 straipsnyje nustatyto ir jam pritaikyto apribojimo naudotis savo paties įsigytais ar perduotais elektros prietaisais.

13. Teismas nustatė, kad Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus viršininkas G. M. pagal prašymą 2017 m. kovo 31 d. priėmė iš A. O. siuntinį (buitiniai elektros prietaisai), kuris buvo skirtas areštinėje laikomam nuteistajam E. V.. Priimant siuntinį, A. O. pasirašytinai buvo supažindinta su atsakomybe dėl draudžiamų daiktų perdavimo. Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus viršininkas G. M. kartu su Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiuoju postiniu B. B., 2017 m. balandžio 3 d. patikrinę minėtą siuntinį, rado draudžiamus daiktus – televizoriuje „Medion“ buvo rastas paslėptas mobilaus ryšio telefonas „Posh micro X S240“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) bei trys pakeliai sausų mielių „Fermipan“. Teisės aktai nenumato policijos pareigūnams pareigos informuoti pareiškėją apie priimtus siuntinius bei apie tai, kad siuntinio patikrinimas atliekamas dalyvaujant pareiškėjui. Teismas pareiškėjo argumentą, kad policijos pareigūnai, būdami iš anksto nusistatę prieš jį ir norėdami su juo susidoroti, tyčia išprovokavo nusižengimą su siuntinyje rastais draudžiamaisiais daiktais, atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas konstatavo, kad Panevėžio AVPK pareigūnai, priimdami, tačiau neperduodami pareiškėjui atneštų elektros prietaisų, užtikrino, kad nebūtų pažeisti pareiškėjui nustatyti apribojimai ir nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, neigiamais emociniais ir psichologiniais išgyvenimais, skunde sieja su tuo, kad tarp atneštų perduoti elektros prietaisų buvo rasti draudžiami daiktai ir dėl to jo sutuoktinei A. O. buvo taikyta administracinė atsakomybė bei skirta bauda. Teismas sprendė, kad neturtinės žalos atsiradimas neturi priežastinio ryšio su Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmais, o pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis patyrė žymiai stipresnius bei gilesnius dvasinius išgyvenimus, nei paprastai patiriami laisvės atėmimo vietoje ir vertintinus kaip neturtinė žala ar, kad Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmai būtų neigiamai paveikę pareiškėjo sveikatą, todėl teismas darė išvadą, kad byloje nenustatytas neturtinės žalos padarymo faktas. Nenustačius visų būtinų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl pareiškėjo skundą teismas atmetė.

III. 15. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 16 d. sprendimą ir jo skundą dėl 500 Eur neturtinės žalos priteisimo tenkinti.

16. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo prašė atnaujinti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, nes atsakovo atsiliepimą į skundą gavo tik po teismo posėdžio, t. y. 2017 m. gruodžio 28 d., todėl negalėjo tinkamai pasiruošti savo interesų gynybai. Pareiškėjas tvirtina teismo posėdžio metu nepateikęs tvirtos nuomonės, ar gavo atsiliepimą, nes manė, kad jį prarado dėl savo kaltės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas galėjo suklysti dėl atsiliepimo gavimo, jo teisės apribotos dėl laisvės atėmimo bausmės, dėl to jis, nors ir žinojo savo skundo esmę, negalėjo pateikti prieštaravimų atsakovo pozicijai. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, pareikšdamas išankstinę nuomonę, kad pareiškėjas turi daug bylų teismuose, dėl to jam jo teisės yra žinomos, pažeidė teisėjų etikos principus, nes aiškiai nurodė išankstinę nuomonę, nepagrįstai jo veiksmus vertino kaip piktnaudžiavimą, nes susiklosčiusioje situacijoje nebuvo jo kaltės ir tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į teisinę gynybą.

17. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias siuntinių perdavimą nuteistiesiems. Pareiškėjo nuomone, pagal taisyklių 71 punktą, pareigūnai turėjo pranešti jam apie siutinį bei suteikti galimybę dalyvauti daiktų patikrinime, bet to nepadarė, taigi atliko neteisėtus veiksmus, be to, neleido į pasimatymą jo dabartinės sutuoktinės, nors pasimatymas priklausė. Pareiškėjas tvirtina, kad pareigūnų neteisėti veiksmai pasireiškė nesuteikimu jam galimybės dalyvauti daiktų patikrinime, nesuteikimu galimybės atsisakyti jam perduodamų daiktų, nes jis turi teisę, bet ne pareigą gauti siuntinius, jis apie daiktų perdavimą buvo informuotas tik 2017 m. balandžio 3 d. 13.20 val., kai daiktai buvo perduoti 2017 m. kovo 31 d.

18. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįžvelgė priežastinio ryšio tarp jo išgyvenimų, nes jo tuometė sužadėtinė atvyko iš Vilniaus į pasimatymą, kuriame jis būtų paaiškinęs, jog daiktų, kuriuos jis norėjo jam perduoti, nereikia perdavinėti. Taigi, dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų jis neteko pasimatymo, o jo sužadėtinė buvo nubausta bauda už neleistinų daiktų perdavimą.

19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio AVPK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20. Panevėžio AVPK nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir neargumentuotas, grindžiamas abstrakčiomis aplinkybėmis ir subjektyvia pareiškėjo nuomone. Pirmosios instancijos teismas nešališkai išnagrinėjo bylą ir priėmė pagrįstą sprendimą, visapusiškai ir išsamiai ištyręs pareiškėjo argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 500 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas E. V. kildina iš neteisėtų Panevėžio AVPK areštinės pareigūnų veiksmų, 2017 m. kovo 31 d. priimant iš A. O. jam skirtus elektros prietaisus, atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Panevėžio AVPK pareigūnai neteisėtų veiksmų neatliko, be to, pareiškėjas neįrodė ir neturtinės žalos padarymo fakto bei priežastinio ryšio.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Panevėžio AVPK pareigūnai apskritai neturėjo pagrindo priimti jam perduodamus daiktus, kadangi jam, buvusiam drausmės grupėje, galiojo draudimas gauti siuntinius. Be to, pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs žodinio bylos nagrinėjimo, pažeidė jo teises, nes atsiliepimą į skundą jis gavo tik po teismo posėdžio, dėl ko teismo posėdyje negalėjo pareikšti prieštaravimų ir tinkamai ginti savo teises.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

25. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

26. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus bei atliko išsamų aktualaus teisinio reglamentavimo įvertinimą. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino žodinio bylos nagrinėjimo, nes pareiškėjas, iki teismo posėdžio negavęs atsakovo atsiliepimo į skundą, negalėjo tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui teisme ir reikšti prieštaravimų, pažymi, kad proceso šalys savo procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.). Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 7 d. išsiuntė pareiškėjui atsakovo atsiliepimą į skundą, pareiškėjas dalyvavo 2017 m. gruodžio 28 d. įvykusiame teismo posėdyje. Teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjas patvirtino, jog jam procesinės teisės yra žinomos, išdėstė savo skundo argumentus, nurodė su keliamu reikalavimu susijusias aplinkybes, prašymų neturėjo, patvirtino, kad yra susipažinęs su byla ir bylos medžiagos paskelbti neprašė. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjas neturėjo galimybės tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

29. Panevėžio AVPK Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinės apsaugos budinčiosios pamainos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Panevėžio AVPK viršininko 2017 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 50-V-3 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 71 punktas numato, kad nešiojamuosius televizorius, radijo imtuvus, kompiuterius, kompiuterinius žaidimų aparatus, virintuvus, prieš juos išduodant asmenims, privalo apžiūrėti Panevėžio AVPK viršininko įsakymu paskirti darbuotojai, dalyvaujant Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus viršininkui (jo nesant – areštinės budėtojui) ar jų paskirties pareigūnams ir asmeniui (jam pageidaujant), kuriam jie yra skirti. Pažymėtina, kad minėtas taisyklių punktas reglamentuoja perduodamų daiktų apžiūrėjimo tvarką tuomet, kai jie perduodami areštinėje laikomam asmeniui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas negalėjo tokių daiktų gauti, todėl minėtas taisyklių punktas neaktualus, o pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktus, yra nepagrįstas. Minėtos taisyklės nustato pareigą Panevėžio AVPK pareigūnams tikrinti areštinėje laikomiems asmenims perduodamus daiktus, o lankytojai, perduodantys daiktus, yra įspėjami (Vidaus tvarkos taisyklių 59–66 p.) ir teisės aktų nustatyta tvarka atsako už neleidžiamų daiktų perdavimą. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Areštinių veiklos taisyklėse. Byloje pateikti duomenys, kad pareiškėjui ketinusi perduoti daiktus A. O. nustatyta tvarka buvo supažindinta su daiktų perdavimo tvarka ir atsakomybe (b. l. 23).

30. Nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, pareiškėjo skundas pagrįstai netenkintas.

31. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė