148be810-8b5b-4920-91ee-649514aaaed3 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-140-519/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30594-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.3.2.; 1.2.4.4.1.; 2.1.7.4.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 4 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei, dalyvaujant prokurorei J.

S., gynėjui advokatui Mindaugui Normantui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. G. gynėjo advokato Mindaugo Normanto apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų2022 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, bausmės atlikimo laikotarpiu A.

G. įpareigojamas dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti ar bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį). Å iaulių teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tas 135,18 Eur civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, priteisiant 135,18 Eur iÅ¡ A. G. civilinio ieÅ¡kovo naudai. Nukentėjusiojo E. P. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies ir E. P. naudai priteista iÅ¡ kaltinamojo A.

G. 1500 Eur neturtinės žalos. Likusioje dalyje E. P. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas. E. P. patirtos 127,05 Eur atstovavimo iÅ¡laidos pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir priteistos iÅ¡ A. G. nukentėjusiojo E. P. naudai sumokant 127,05 Eur. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. G. priklausančias lėšas – 3263 Eur, esančias AB „(duomenys neskelbtini) sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeistas – paliekamas A. G. laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausančias lėšas – 1635,18 Eur, esančius AB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiant kitų 2021-12-06 Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro nutarime numatytų laikino nuosavybės teisės apribojimo sÄ lygų, iki visiÅ¡ko civilinių ieÅ¡kinių atlyginimo, atlyginus civilinius ieÅ¡kinius, A.

G. taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. G. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 29 d. apie 6.30 val., prie (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia, sugriebęs iÅ¡ nugaros pusės, nuvertė ant laiptų stovintį E. P., dėl ko jis, nukritęs nuo laiptų ir kaire ranka pasiremdamas į Å¡aligatvio plytelių grindinį, susižalojo rankÄ , susitrenkė kairį Å¡onÄ , kairę rankÄ ir kairės rankos alkÅ«nę, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam E. P. sužalojimÄ â€“ kairio stipinkaulio lūžį, sukėlusį nukentėjusiajam E. P. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. G. gynėjas advokatas Mindaugas Normantas praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. vasario 7 d. nuosprendį ir panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . 2.1. Skunde nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis A. G. atžvilgiu priimtas netinkamai iÅ¡tyrus bei įvertinus įrodymus, nepaÅ¡alinus esamų prieÅ¡taravimų tarp byloje surinktų įrodymų ir faktinių, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių ir yra nemotyvuotas.

Tvirtina, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjus pirmosios instancijos teisme liko nepaneigti kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys, o skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne konkrečiais įrodymais (faktais), bet prielaidomis, kurių nepatvirtina teismo posėdyje iÅ¡tirti įrodymai. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiÅ¡kai nemotyvavo, kodėl atmetė kaltinamojo ir liudytojo Ž. V. parodymus, formaliai pasisakydamas, kad tai tik kaltinamojo gynybinė versija. Nurodo, jog teismas visiÅ¡kai nieko nepasisakė ir nemotyvavo dėl prieÅ¡taravimų tarp paties nukentėjusiojo parodymų ir liudytojo A.

K. parodymų, neatitikimų specialisto 2021 m. spalio 1 d. iÅ¡vadoje dėl nukentėjusiajam konstatuoto kÅ«no sužalojimo datos, laiko ir aplinkybių, kuriems prieÅ¡taravo 2020 m. rugpjūčio 29 d. nukentėjusiojo elgesys ir veiksmai prie klubo (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atmetė A. G. ir liudyto Ž. V. parodymus, suteikdamas prioritetÄ nukentėjusiojo E. P. ir liudytojo A. K. parodymams, neatsižvelgdamas į minėto liudytojo parodymų nenuoseklumÄ ir prieÅ¡taringumÄ bei neatitikimÄ paties nukentėjusiojo parodymams.

Gynėjo teigimu, skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalyje įvirtintai baudžiamojo proceso paskirčiai ir yra priimtas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies nuostatas. 2.3. Nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 29 d. apie 5 val. A. G. atvyko į naktinį klubÄ (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Klube taip pat buvo A. G. kolegos: A. K. ir Ž.

V.. Klube iÅ¡gėrė kelis kokteilius ir apie 7 rytÄ išėjo iÅ¡ klubo namo. Lauke nepažįstamas asmuo, vizualiai atrodęs neblaivus, ėmė Å¡aukti ateiti pasikalbėti. Jis su Å¡iuo asmeniu nebendravo ir iÅ¡važiavo namo, o antradienį gavo žinutę, kad asmuo nori susitikti su juo. Atvykus į susitikimÄ , asmuo jam pareiÅ¡kė, kad A. G. jį smaugė, užlaužė rankÄ ir tada numetė nuo laiptų. Atkreipia dėmesį į tai, kad tiek bylos medžiaga, tiek liudytojų parodymai (tame tarpe ir A.

K.) paneigia Å¡iuos nukentėjusiojo interpretavimus. Todėl Å¡is asmuo, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, E. P., pareikalavo su juo susitarti, o nesusitarus pagrasino teisinėmis problemomis policijoje ir teisme. Pažymi, jog 2021 m. rugpjūčio 29 d. A. G. jokio asmens nesmaugė, rankos nelaužė ir nuo laiptų nenumetė. Taip pat nematė, kad koks nors asmuo bÅ«tų nukritęs prie klubo (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog nukentėjęs į gydymo įstaigÄ kreipėsi 2021 m. rugpjūčio 31 d., nors nurodė rankÄ susižalojo nugriuvęs prieÅ¡ parÄ laiko, t. y. 2021 m. rugpjūčio 30 d.

Pasak gynėjo, nukentėjusysis nurodo tiek skirtingÄ sužalojimo laikÄ , tiek skirtingas įvykio aplinkybes. 2.4. Gynėjo teigimu, skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad A. G. paaiÅ¡kinimus atmeta ir jais nesiremia, vertindamas juos kaip jo pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ , siekiant save atriboti nuo įvykio ir iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Teismo nuomone, tokius kaltinamojo paaiÅ¡kinimus paneigia ne tik nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, bet ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga, kuri buvo iÅ¡tirta teisme.

Teismas suteikia prioritetÄ nukentėjusio E. P. parodymams, kadangi nukentėjusysis parodymus davė bÅ«damas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , byloje nebuvo nustatyta, kad jis turi pagrindo apkalbėti kaltinamÄ jį nusikaltimo įvykdymu. Nors akivaizdžiai matyti, kad nukentėjęs E. P. reikalavo iÅ¡ apelianto pinigų. Taip pat teismas teigia, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti ir tai, kad viso proceso metu nukentėjusysis analogiÅ¡kai aiÅ¡kino įvykio aplinkybes, teismas neturi jokio teisinio pagrindo tokiais E. P. parodymais nesiremti ar juos atmesti.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog A. K. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, kas taip pat neduoda pagrindo teismui jais abejoti ir nesiremti. Gynėjo teigimu, toks nuosprendžio motyvavimas visiÅ¡kai nepagrįstas, kaip ir įrodymų vertinimas, kadangi nukentėjusiojo E. P. parodymai prieÅ¡tarauja tiek liudytojo A. K. parodymams, tiek bylos duomenims (specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors bylÄ nagrinėjęs teismas teigia, jog A. K. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, kas neduoda pagrindo teismui jais abejoti ir nesiremti, visiÅ¡kai ignoruojama aplinkybė, kad Å¡io liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu skiriasi nuo parodymų teismo posėdžio metu, o taip pat prieÅ¡tarauja „Messenger“ praneÅ¡imuose nurodytoms aplinkybėms.

Gynėjo nuomone, Å¡ios jo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismas bylos nagrinėjimo metu iÅ¡samiai netyrė ir priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį nevertino ir tinkamai nemotyvavo E. P. ir liudytojo A. K. parodymų teisingumo, jų tarpusavio prieÅ¡taravimu ir patikimumo bei įrodymų pakankamumo prasme. 2.5. Dėl E. P. parodymų gynėjas nurodo, jog pats nukentėjusysis tvirtino, kad 2021 m. rugpjūčio 29 d. iÅ¡gėręs alkoholio buvo lauke prie klubo (duomenys neskelbtini) lauko durų. Lauke tuo metu buvo daug žmonių.

Tuo momentu, kai jis paėmė už durų rankenos, kažkas iÅ¡ nugaros jį užpuolė, laužė rankÄ ir numetė nuo laiptų. Pats jis užpuoliko nematė, tačiau jis paklausė kažkokio asmens, kas jį užpuolė ir apsaugos darbuotojas nurodė, kad jį užpuolė G. ir parodė jo profilį Facebook. Pažymi, jog pats nukentėjęs užpuoliko nematė ir nurodyti negalėjo, tačiau rėmėsi nežinomo asmens darbuotojo parodymais, kuris nurodė, kad jį užpuolė ir numetė A.

G.. Teigia, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad remiamasi prielaida, kad kažkas pasakė, jog E. P. užpuolė A. G., tačiau tas asmuo neapklaustas, neaiÅ¡ku kas iÅ¡ tiesų numetė nukentėjusįjį nuo laiptų. Gynėjo teigimu, nepaneigiama versija, kad nukentėjusįjį numetė kitas lauke buvęs asmuo, kuris tyrimo metu nebuvo nustatytas ir apklaustas. IÅ¡ esmės nuo tokių kaltinimų A. G. negali gintis, pats negalėdamas apklausti Å¡io asmens bei patikrinti jo parodymus. 2.6. Gynėjo teigimu, nukentėjusiojo parodymų prieÅ¡taringumÄ ir nepatikimumÄ patvirtina ir tai, kad E. P. į gydymo įstaigÄ kreipėsi praėjus dviem paroms po įvykio ir nurodė, kad sužalojimus patyrė 2021 m. rugpjūčio 30 d. pargriuvęs, apie jokį užpuolimÄ nenurodė.

Pažymi, jog specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurios metu nustatyti sužalojimai: kairio stipinkaulio lūžis, paneigia E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis buvo smaugtas, laužta ranka, nes tokių sužalojimų nenustatyta. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, jog trauma galėjo bÅ«ti patirta ir pargriuvus, t. y. neatsakant į klausimÄ kada ir kokiomis aplinkybėmis E. P. lūžo kairysis stipinkaulis. Gynėjo nuomone, specialisto iÅ¡vada negali bÅ«ti patikimu ir nekeliančiu abejonių įrodymu, kad kairės rankos kairio stipinkaulio lūžis įvyko bÅ«tent įvykio 2021 m. rugpjūčio 29 d. prie klubo (duomenys neskelbtini) metu. 2.7.

Dėl A. K. parodymų gynėjas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas tvirtino, jog 2021 m. rugpjūčio 29 d. apie 7 val. jis buvo klubo (duomenys neskelbtini) patalpose prie rÅ«binės ir matė, jog prie klubo durų stovėjęs A. G. stumtelėjo į klubÄ atėjusį lankytojÄ , tačiau nematė, ar pastarasis nukrito, nes buvo klubo viduje. Po maždaug 10 minučių užsidarius klubui, jis ir A. G. išėjo iÅ¡ klubo patalpos ir priėjus prie automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, tas asmuo ėmė juos keikti ir vadinti „pydarais ir gaidžiais“.

Teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad negirdėjo nukentėjusiojo klausiant, kas čia įvyko, kas jį pastūmė. Pats jis su nukentėjusiuoju nebendravo ir A. G. duomenų socialiniame tinkle „Facebook“ neieškojo. Atkreipia dėmesį, kad A. K. nurodo, jog A. G. pastūmė prieš jį stovintį asmenį, t. y. iš priekio. Tuo tarpu pats nukentėjęs nurodo, kad jį užpuolė iš nugaros, smaugė už kaklo ir numetė nuo laiptų jam esant lauke prie klubo. 2021 m. lapkričio 11 d. parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas A.

K. parodė, kad A. G. stovėjo naktinio klubo pagrindinių durų tarpduryje, atsirėmęs kairiu pečiu į durų staktÄ ir neleido įeiti į vidų nukentėjusiajam. Tokie nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kuriais remiasi teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡ esmės skiriasi. Nukentėjęs teigia, kad buvo lauke, jį puolė iÅ¡ nugaros, užpuoliko jis nematė. Tuo tarpu A. K. teigia, kad konfliktas įvyko A. G. stovint klube prie durų ir neleidžiant į klubÄ Ä¯eiti nukentėjusiam, atstumiant jį nuo durų iÅ¡ priekio, o ne iÅ¡ nugaros.

Pasak gynėjo, atsižvelgtina ir į tai, kad sekančiÄ dienÄ po įvykio (kai asmenys geriausiai atsimena įvykio aplinkybes) A. K. raÅ¡ydamas praneÅ¡imÄ per programėlę „Messenger“ nieko nekalba apie tai, kad nukentėjusysis nukrito. Eina kalba apie nustÅ«mimÄ nuo laiptų, bet suprantama, kad nustÅ«mimas ir nukritimas yra visiÅ¡kai iÅ¡ esmės skirtingos sÄ vokos ir jų traktuoti pagal analogijÄ ar plečiamai Å¡iuo atveju negalima. Gynėjo teigimu, nustÅ«mimo faktas jokiu bÅ«du nepatvirtina nugriuvimo aplinkybių.

Galima daryti prielaidÄ , kad nustumiant nuo laiptų yra nugriuvimo tikimybė, tačiau Å¡iuo atveju nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje netaikomas tikimybių pusiausvyros principai, tuo tarpu baudžiamojoje byloje faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus. Taip pat galima sakyti, kad vaizdo medžiagoje užfiksuotas asmens nukritimo nuo laiptų faktas, bet nematyti bÅ«tent dėl ko tas asmuo nukrenta. Pažymi, jog iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ant laiptų buvo ir daugiau žmonių, todėl neatmetama galimybė, kad bet kuris iÅ¡ jų taip pat galėjo tyčia ar netyčia prisidėti prie to, kad nukentėjusysis nukrito nuo laiptų, o Å¡ios aplinkybės nebuvo tiriamos. 2.8.

Nurodo, kad parodymų patikrinimo vietoje metu A. K. parodė kurioje vietoje nukentėjusysis, kurį pastÅ«mė A. G., nuvirto nuo laiptų atbulomis, taip pat parodė vietÄ , kur nukentėjusysis nukritęs ant grindinio prie laiptų. Atkreipia dėmesį į tai, kaip asmuo buvęs klubo viduje prie rÅ«binės, ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, kad lauke nieko nematė, nes buvo viduje, dabar parodė lauke vietÄ kur parkrito nukentėjęs. 2.9. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu netyrė ir priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nevertino ir tinkamai nemotyvavo aukščiau nurodytų E. P. ir liudytojo A.

K. parodymų teisingumo, jų tarpusavio prieÅ¡taravimų ir patikimumo bei įrodymų pakankamumo prasme. Taip pat vienaÅ¡aliÅ¡kai atmetė A. G. ir liudytojo Ž. V. parodymus, interpretuodamas vien kaltinimui palankius parodymus ir bylos duomenis. Gynėjo teigimu, teismas neatsižvelgė ir ignoravo bylos nagrinėjimo metu nustatytÄ aplinkybę, jog nukentėjęs iÅ¡gėręs alkoholio pats elgėsi agresyviai, veržėsi į klubÄ , keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais kitų asmenų atžvilgiu ir jiems grasino.

Tokie nukentėjusiojo veiksmai, pasak gynėjo, leidžia daryti prielaidÄ , kad nukentėjusįjį galėjo nuo laiptų nustumti ir kiti klubo lankytojai, ypač atsižvelgiant į nukentėjusiojo nurodytÄ aplinkybę, kad jis nematė kas jį užpuolė iÅ¡ nugaros, o jo įsitikinimas rėmėsi tyrimo metu nenustatyto ir neapklausto, neįspėjus jo už melagingų parodymų davimÄ , asmens žodžiais, jog jį užpuolė A. G., kuris tuo metu buvo klubo viduje. Teigia, kad Å¡ių prieÅ¡taravimų ir neatitikimų faktinėms bylos aplinkybėms visuma rodo, jog minėti parodymai nėra iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s, todėl bÅ«tina tarp jų kylančius prieÅ¡taravimus paÅ¡alinti.

Tačiau bylÄ nagrinėjęs teismas net nebandė juos Å¡alinti, o prieÅ¡taravimus ignoravo ir rėmėsi iÅ¡imtinai kaltinimui palankiu įrodymų interpretavimu. Teigia, kad be abejones keliančių E. P. ir A. K. parodymų, jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina A. G. inkriminuojamos veikos padarymo. Atkreipia dėmesį, kad galėjo bet kas įvykti per dviejų dienų laikotarpį po įvykio, kol E. P. kreipėsi pas medikus. Nenustatyta kÄ jis tas dvi dienas veikė ir kur buvo. Gynėjo nuomone, teismas negalėjo padaryti pagrįstos iÅ¡vados, kad nukentėjusiajam E. P. nustatytas sužalojimas buvo padarytas bÅ«tent A.

G. neteisėtų ar neleistinų veiksmų pasėkoje. Teismo iÅ¡vada, pasak gynėjo, padaryta remiantis prielaidomis, kas yra draudžiama baudžiamajame procese. 2.10. Dėl neÅ¡aliÅ¡ko ir objektyvaus ikiteisminio tyrimo atlikimo bei teisminio nagrinėjimo, gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, jog Europos žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių konvencijoje numatyta, kad kiekvienas kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje pasisakoma, jog asmeniui garantuoja vienÄ svarbiausių jo procesinių teisių, tai teisę į teisingÄ teismÄ .

Sudėtinė asmens teisės į teisingÄ teismÄ dalis yra asmens teisė į gynybÄ , kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų baudžiamojo proceso kodekso normų garantuotų teisių: žinoti kuo asmuo kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis) ir teises pasirengti gynybai. Asmens teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, sudėtiniai aspektai yra kaltinamajame akte iÅ¡dėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas (veikos kvalifikavimas). Pagal Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 6 straipsnio 3 dalį, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo turi teisę bÅ«ti skubiai ir suprantama kalba informuotas apie jam pateikimo kaltinimo pobÅ«dį ir pagrindÄ , o taip pat turėti pakankamai laiko ir galimybių pasiruoÅ¡ti gynybai. 2.11.

Nurodo, kad A. G. pareikÅ¡tas kaltinimas remiasi anoniminio asmens parodymais, kuris nebuvo apklaustas įspėjus dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , pačiam E. P. net nemačius kas jį užpuolė. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas A. G. parodymus, kurie prieÅ¡taravo E. P. parodymams ir suteikdamas nepagrįstÄ prioritetÄ prieÅ¡taringiems nukentėjusiojo parodymams, remiantis tuo, jog davė parodymus supažindintas su atsakomybe už melagingus parodymus, pažeidė lygiateisiÅ¡kumo principÄ .

Taip pat gynėjo teigimu, pažeistas ir rungtyniÅ¡kumo principas, kuris numato, kad bylos nagrinėjamos rungimosi principu, kaltinamieji ir nukentėję turi teisę lygiomis teisėmis teikti parodymus ir praÅ¡ymus, vienodomis teisėmis apklausti liudytojus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi iÅ¡imtinai kaltinimui palankiais E. P. ir A. K. parodymais, tačiau visiÅ¡kai ignoravo tarp jų ir kitų ikiteisminio tyrimo surinktų duomenų kilusius prieÅ¡taravimus, patys parodymai pakankamai prieÅ¡taringi ir nepatikimi, kad jais galima bÅ«tų besÄ lygiÅ¡kai tikėti, neatsižvelgė į liudytojo Ž.

V. parodymus, kurie patvirtina A. G. parodymus. 2.12. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnis) bei konstitucinį asmenų lygiateisiÅ¡kumo principÄ , suteikdamas didesnį prioritetÄ nukentėjusiojo E. P. ir liudytojo A. K. parodymams, neatsižvelgdamas į Å¡ių parodymų tarpusavio prieÅ¡taravimus ir neatitikimus bylos medžiagai, neiÅ¡samiai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai iÅ¡tyrė visÄ bylos medžiagÄ , neatsižvelgė į byloje esančius prieÅ¡taravimus ir asmenų motyvus, todėl priėmė nepagrįstÄ ir netinkamÄ procesinį sprendimÄ .

Pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti, nepasinaudojo BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybe atlikti įrodymų tyrimÄ ir pakartotinai iÅ¡tirti tuos turinčius esminę reikÅ¡mę teismo iÅ¡vadoms įrodymus, kurie yra prieÅ¡taringi, o prieÅ¡taravimų negalima paÅ¡alinti be pakartotinio tų įrodymų iÅ¡tyrimo (dėl ko ir buvo praÅ¡oma iÅ¡reikalauti medicininius dokumentus ir apklausti tyrimÄ atlikusį specialistÄ ), minėtas teismo nuosprendis yra Å¡aliÅ¡kas, nepagrįstas ir neobjektyvus, kadangi nuosprendis grindžiamas prielaidomis, o ne kaltę neginčijamai patvirtinančiais įrodymais, jis turi bÅ«ti pagrindžiamas įrodymų visuma, kuri neginčijamai pagrindžia asmens kaltę.

3. Teismo posėdyje nuteistojo A. G. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir A. G. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinis skundas atmestinas 4. Nuteistojo A. G. gynėjas apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodydamas, kad apkaltinamas nuosprendis A. G. atžvilgiu priimtas netinkamai iÅ¡tyrus ir įvertinus įrodymus, nepaÅ¡alinus esamų prieÅ¡taravimų tarp byloje surinktų įrodymų ir faktinių, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių ir yra nemotyvuotas, jog nuosprendis grindžiamas ne konkrečiais įrodymais, o prielaidomis. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Pažymėtina, kad įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , tai yra jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lÅ«kesčių, nėra nuosprendžio neiÅ¡samumÄ ar prieÅ¡taringumÄ patvirtinančios aplinkybės.

6. Ä®vertinus bylos medžiagÄ , pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas A. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl A. G. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. G. kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, tai yra apklausė patį nuteistÄ jį A. G., nukentėjusįjį E. P., liudytojus A. K., V. R., S. Č., Ž. V., specialistÄ T. Å ., iÅ¡tyrė (iÅ¡vardino) dokumentus, turinčius reikÅ¡mės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo tiek A. G. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė paties nuteistojo A.

G. parodymus. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl liudytojo Ž. V. parodymų, tačiau tai neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, visos bylos aplinkybės iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. G. kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagrįsta nuosprendyje iÅ¡dėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

7. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, tai yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio.

Å iuo atveju svarbu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. BÅ«tent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi bÅ«ti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimÄ , iÅ¡ nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga iÅ¡vadai padaryti – ar yra ryÅ¡ys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018).

8. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. G. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, nepripažino ir parodė, kad 2021-08-29 apie 05:00 val. jis nuėjo į naktinį barÄ (duomenys neskelbtini), kur norėjo pasėdėti ir pailsėti, o be to, ten dirba pažįstamų. Jis iÅ¡gėrė keletÄ alkoholinių kokteilių, pasėdėjo prie baro. Kažkas jam pasakė, kad jį parveÅ¡. Jis buvo iÅ¡gėręs stipriai.

Nepamena, kas pasiÅ«lė jį pavėžėti, bet kažkoks iÅ¡ matymo pažįstamas vaikinas. Apie 06:30 val. jau visi klientai iÅ¡ klubo ėjo namo, o jis kartu su jais. Kieme kažkoks nepažįstamas vaikinas Å¡aukė: „ateikit čia, gaidžiai, kur jÅ«s čia bėgat“. Suprato, kad tas vaikinas sako jam ir jo pažįstamam, nes ėjo paskui juos, tačiau į konfliktÄ su Å¡iuo jie nesivėlė ir nuėjo į pažįstamo automobilį bei iÅ¡važiavo. Taip pat parodė, kad 2021-08-31 į savo „Messenger“ programėlę iÅ¡ nepažįstamo vaikino gavo žinutę, po to su juo susiskambino, susitarė susitikti bulvare.

Jam vaikinas buvo pasakęs kokiu atvyks automobiliu, tai jis ir privažiavo prie to automobilio. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo dviese. Jis matė, kad vieno vaikino ranka sugipsuota, bet jis nepamena kuri. Nė vieno vaikino jis nepažinojo. Sugipsuota ranka vaikinas paklausė, ar jį pažįsta, o ji pasakė, kad ne, nes jis Å¡io tikrai nepažįsta. Tada tas vaikinas pasakė, kad naktiniame klube (duomenys neskelbtini) jis pagavo šį iÅ¡ galo ir kaklÄ užlaužė, rankÄ užlaužė ir nudrėbė, tai yra numetė šį nuo laiptų.

Antras vaikinas pasakė Å¡iam tartis, kad nereikėtų po policijÄ važinėti, nes brangiai kainuos. Jis vaikinui paaiÅ¡kino, kad neprisimena tokio atvejo, kad nebuvo tokio atvejo. Nuvažiavęs į klubÄ (duomenys neskelbtini), peržiÅ«rėjo įraÅ¡Ä , kuriame matėsi, kad jam nepažįstamas vaikinas nukrenta nuo laiptų kažkaip atbulomis. Jis negali net pasakyti, ar tai tas pats vaikinas, kurį buvo sutikęs bulvare su gipsuota ranka. Tada jis per „Messenger“ programėlę parašė savo pažįstamam A.

K., kurio paklausė, kas buvo. Jam papasakojo, kad buvo atvykęs vaikinas, sakė, kad šį numetė nuo laiptų. A. atrašė, kad atseit pastūmė šį nuo laiptų. Jis galvoja, gal išeidamas dėl išeinančių iš klubo kitų žmonių netyčia galėjo šį kas nors pastumti, bet to jis neprisimena (1 t., b. l. 182-185, 198-200).

9. Nors viso proceso metu A. G. parodymai dėl byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių buvo iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė Å¡iuos jo parodymus ir vadovavosi nukentėjusiojo E. P. ir liudytojų A. K., S. Č., V. R. parodymais, specialisto T. Å . paaiÅ¡kinimais, duotais bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o taip pat raÅ¡ytine bylos medžiaga ir jų pagrindu nustatė, kad A. G. 2021-08-29 apie 6.30 val. prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), tyčia, sugriebęs iÅ¡ nugaros pusės, nuvertė ant laiptų stovintį E. P., dėl ko jis, nukritęs nuo laiptų ir kaire ranka pasiremdamas į Å¡aligatvio plytelių grindinį, susižalojo rankÄ , susitrenkė kairį Å¡onÄ , kairę rankÄ ir kairės rankos alkÅ«nę, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam sužalojimÄ - kairio stipinkaulio lūžį, ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatÄ .

10. Nukentėjusysis E. P. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad paryčiais su dviem pažįstamais buvo klube (duomenys neskelbtini). Jie dviese išėjo į laukÄ , o vienas pažįstamas dar buvo likęs viduje. Jis lipo laiptais ir atsisuko į apsauginį, kuris jam buvo iÅ¡ deÅ¡inės, jo paklausė, ar matė, kaip išėjo jo draugas. Tuo tarpu iÅ¡ už nugaros jam kažkas pagriebė už kaklo ir sukantis pargriovė jį ant laiptų. Jis, krisdamas ant nugaros, rėmėsi kaire ranka į laiptus bei jÄ susižalojo.

Kai nukrito nuo laiptų, tai skaudžiausiai buvo sužalota ranka, nes visu svoriu rėmėsi ant rankos, kad nesusižalotų galvos. Dar buvo nubrozdintas visas šonas, koja. Prie jo pribėgo draugas ir padėjo jam atsistoti. Tada jis priėjęs prie apsaugos darbuotojo paklausė, ar jis žino, kas čia toks buvo, kas jį užpuolė. Pirmiausia jis jam pasakė, kad atsiprašo už jį, už juos visus, jog nenorėjo, kad taip būtų. Paklausė, ar gali pasakyti, kas jis toks buvo. Apsauginis jam pasakė, kad tai G..

Jis įsijungė „Facebook“, jog jį susirastų, bet nerado, nes jo neatpažino. Tada jam padavė telefonÄ ir pasakė, kad jei gali, tegul suranda jam jį ir parodo. Jis jam surado jo „Facebook“, kurį iÅ¡saugojo. Tada parašė pažįstamui ir paklausė, ar gali atvažiuoti parvežti. Atvažiavusiam pažįstamui viskÄ paaiÅ¡kino, kas nutiko. Jis paklausė, ar važiuos į policijÄ , pasakė, kad pirmiausia važiuos namo, nes reikia iÅ¡simiegoti. Kai ranka dar labiau sutino, tai nutarė važiuoti į ligoninę, nes suprato, jog tai nebus tik sutrenkimas.

Ä® ligoninę nuvyko antradienio ryte. Gali bÅ«ti, kad į ligoninę jis nuvyko 31 dienÄ . IÅ¡ esmės tokias pat aplinkybes, kad 2021-08-29 apie 06:30 val. prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini) nepažįstamas asmuo jam pagriebęs už kaklo, nustÅ«mė nuo laiptų, taip sužalodamas jam kairę rankÄ , nurodė 2021-09-04 pareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (1 t., b. l. 7-15), taip pat apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 85–86) bei parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 89–95).

Netikėti nukentėjusiojo E. P. parodymais bei jais nesivadovauti pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo, nes jie, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, viso ikiteisminio tyrimo metu bei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl esminių byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių buvo iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Tai, kad apklausiamas teisme nukentėjusysis patikslino kai kurias įvykio aplinkybes, jas nurodydamas kiek kitaip negu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, vertinti kaip esminį parodymų neatitikimÄ , nėra pagrindo.

11. Apklaustas pirmosios instancijos teise liudytojas A. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi, nes tada geriau viskÄ atsiminė, jog jis nemelavo pareigÅ«nei, kai jį apklausė. Liudytojas A. K. viso proceso metu buvo nuoseklus tvirtindamas, kad įvykis buvo naktiniame klube, matė, kaip A. G. prie durų pastÅ«mė nukentėjusįjį. PaaiÅ¡kino, kad A. G. stovėjo kažkaip tarpdury ar lauko pusėje. Nukentėjusysis stovėjo ant laiptų.

Ar jie žodžiavosi ar nesižodžiavo, tiksliai nežino, nes nesigirdėjo. Matė, kad buvo toks stumtelėjimas. Paskui A. G. įėjo į vidų ir atsisėdo. Jis nematė, kas įvyko su nukentėjusiuoju, kai jis buvo nustumtas, tik matė, kai nukentėjusįjį pastÅ«mė, jis krito. Be to, liudytojas savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 127-133), taip pat akistatos su A. G. metu dar kartÄ nurodydamas, kad jis matė, jog A. G. stovėdamas prieÅ¡ais įėjimÄ Ä¯ klubo patalpas iÅ¡ vidaus rankomis stÅ«mė prieÅ¡ jį stovintį vyriÅ¡kį, matė, kaip tas vyriÅ¡kis suklupo, bet, ar jis visiÅ¡kai nukrito nuo laiptų, nematė, kadangi buvo klubo viduje (1 t., b. l. 190-193).

Nors parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas A. K. parodė vietÄ kur nukentėjusysis prie laiptų buvo nukritęs ant grindinio, tačiau, kaip nurodė pats liudytojas, šį įvykį jis aptarė su kolegomis, todėl neatmetama galimybė, jog Å¡ios aplinkybės kur nukentėjusysis nugriuvo, jam buvo žinomos. Be to, liudytojo parodymus patvirtina ir jo susiraÅ¡inėjimas su A. G. per „Messenger“ programėlę, kai A. G. paklausus „kÄ (duomenys neskelbtini) ten padarėm“, „o kaip buvo“, A.

K. parašė „jis bandė įeiti kai užsidarinėjo, tu jį pastÅ«mei, jis nuo laiptų nuvirto“, A. G. atsiuntus E. P. nuotraukas, A. K. patvirtino, kad bÅ«tent tÄ asmenį A. G. ir pastÅ«mė (1 t., b. l. 119-124). PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas, liudytojas viso proceso metu buvo nuoseklus nurodydamas, kad A. G. stÅ«mė nukentėjusįjį, kuris kluptelėjo ir krito, kas iÅ¡ esmės atitiko ir nukentėjusiojo E. P. parodymus.

12. Taigi prieÅ¡ingai nei nurodoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, nukentėjusiojo E. P. ir liudytojo A. K. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa, nėra prieÅ¡taringi, o be to jų nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, jog 2021-08-29 07:07:15 val. nukentėjusysis E. P. įeina į naktinį klubÄ (duomenys neskelbtini), o 07:07:26 val. nukentėjusysis nugara krenta nuo laiptų prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), krisdamas pasiremia kaire ranka (1 t., b. l. 35-39).

Gynėjo skunde keliama prielaida, kad nukentėjusysis iÅ¡gėręs alkoholio pats elgėsi agresyviai, veržėsi į klubÄ , keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais kitų asmenų akivaizdoje, grasino, todėl nukentėjusįjį nuo laiptų galėjo nustumti ir kiti klubo lankytojai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo nurodytÄ aplinkybę, jog jis nematė kas jį užpuolė iÅ¡ nugaros, paneigti nuosekliais liudytojo A. K. parodymais, kuriuos, kaip jau buvo minėta, patvirtina kiti byloje esantys objektyvÅ«s bylos duomenys.

13. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas S. Č. patvirtino nukentėjusiojo E. P. nurodytas aplinkybes, kad pamatęs jį nugriuvusį, Å¡is liudytojas padėjo jam atsistoti ir apsimauti nukritusį batÄ . Taip pat teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. Č. parodė, kad kai paryčiais, apie 6-7 valandÄ klubas užsidarinėjo, jis su kitais draugais išėjo į laukÄ laukti taksi, kalbėjosi su draugais, kai iÅ¡girdo kažkokį trenksmÄ , tada atsisukęs pamatė, jog E. yra nukritęs ir guli ant žemės prie laiptų, priėjęs jo paklausė, kas nutiko, o Å¡is pasakė, jog apsauginis nustÅ«mė nuo laiptų, nepamena, ar draugas, nukritęs ant žemės, skundėsi ar sakė, kad jam kažkÄ skauda, pakėlęs jį paklausė, ar viskas tvarkoje, bet jis nieko nesakė, tačiau po visko, po kelių dienų sužinojo, jog jam yra lūžusi ranka.

Liudytojas teismui tvirtino, jog jis pats nematė, kaip nukentėjusįjį stūmė, bet E. jam sakė, kad apsauginis jį nustūmė nuo laiptų. Šiuos nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas. 2021-09-21 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini) E. P. nukritus nuo laiptų, prie jo prieina jo draugas (1 t., b. l. 35-39).

14. Nors paties pastÅ«mimo ir nukentėjusiojo griuvimo momento liudytojas S. Č. nematė, tačiau tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad prie klubo (duomenys neskelbtini) lauke kalbantis su kitais asmenimis, jis pamatė prie durų ant grindinio nukritusį E. P.. Paklausė E. P. kas jam atsitiko, kuris jam pasakė, kad jį nuo laiptų nustÅ«mė apsaugos darbuotojas. Liudytojas V. R. apklaustas teisme taip pat patvirtino, kad jam anksti ryte paskambino E. P., kuris pasakė, kad prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini) apsauginiai jam iÅ¡suko rankÄ . IÅ¡ namų nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ir parvežė E. P. namo. E. P. pasakojo, kad norėjo įeiti į klubÄ ir jį užpuolė apsaugos darbuotojas. E. P. jam trumpai buvo pasakęs, kad tas vaikinas jį prie (duomenys neskelbtini) nuo laiptų nustÅ«mė ir dėl to jam lūžo ranka.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo E. P., liudytojo A. K. viso proceso metu duotus parodymus kitų bylos duomenų kontekste, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais patikėjo ir rėmėsi. Tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojo A. K. parodymai, kad jis matė kaip A. G. stūmė nukentėjusįjį, po ko nukentėjusysis griuvo, ir kaip užfiksuota vaizdo įraše, nukentėjusysis nugara krenta nuo laiptų ant grindinio, krisdamas pasiremia kaire ranka, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo laikė patikimais įrodymais, patvirtinančiais A. G. kaltę.

16. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad įvykio metu jam lūžo ranka, patvirtina ne tik 2021-08-31 medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad E. P. 2021 m. rugpjūčio 31 d. 8.41 val. buvo nustatyta klinikinė diagnozė: kairio stipinkaulio distalinio galo lūžis be dislokacijos, anamnezė: skundžiasi kairio rieÅ¡o skausmu, skausmingais judesiais, trauma buvo prieÅ¡ 1 parÄ , griuvo ir susižalojo kairį rieÅ¡Ä , Å¡iandien atvyko (1 t., b. l. 30), bet ir specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini).

Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad remiantis E. P. turimų medicininių dokumentų duomenimis duodama iÅ¡vada, kad E. P. nustatytas kairio stipinkaulio lūžis, kuris padarytas prieÅ¡ jam kreipiantis medicinos pagalbos į (duomenys neskelbtini) ligoninę 2018-08-31, sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar pavirÅ¡iumi, nustatytas sužalojimas gali bÅ«ti padaromas ir griuvimo metu jam kaire plaÅ¡taka/rieÅ¡u atsitrenkiant į kietÄ bukÄ daiktÄ ar pavirÅ¡ių (1 t., b. l. 60–61). Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas T.

Å . patvirtino savo pateiktÄ iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad neatmeta galimybės, jog nukentėjusiajam nustatytas kairės rankos lūžis buvo padarytas anksčiau nei jis kreipėsi į gydymo įstaigÄ , t. y. galėjo bÅ«ti padaryta 2021-08-29. Taip pat ekspertas paaiÅ¡kino, kad stipinkaulio vidinės ataugos lūžis gali bÅ«ti padaromas griuvimo metu atsitrenkiant plaÅ¡taka arba rieÅ¡u į kažkokį bukÄ daiktÄ ar pavirÅ¡ių. Nurodė, kad grindinys gali bÅ«ti tas bukas pavirÅ¡ius. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie specialisto T.

Å . paaiÅ¡kinimai be jokios abejonės, patys savaime neįrodo, jog nukentėjusiajam E. P. nustatytas sužalojimas buvo padarytas bÅ«tent 2021-08-29, tačiau vertinant juos su anksčiau aptartų duomenų visuma, sustiprina teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimÄ , kad sužalojimas, o konkrečiai kairio stipinkaulio lūžis, buvo padarytas nukentėjusiajam krentant ir kaire ranka atsiremiant į grindinį. Taip pat pažymėtina, kad kiekvieno žmogaus reakcija į skausmÄ yra individuali, todėl tai, kad nukentėjusysis dėl sužalotos rankos į medicinos įstaigÄ kreipėsi ne iÅ¡ karto po įvykio, nagrinėjamos bylos kontekste negali bÅ«ti vertinama kaip A.

G. teisinantys duomenys, juo labiau, jog smurto padariniai įrodyti ne tik paties nukentėjusiojo parodymais, bet ir teismo medicininio tyrimo duomenimis bei minėtų liudytojų parodymais.

17. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ manyti, jog nukentėjusysis E. P. ar liudytojai A. K., V. R., S. Č. galėjo apkalbėti nuteistÄ jį A. G., apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ir dėl to bÅ«tų davę neobjektyvius parodymus. Duomenų, patvirtinančių specialisto T. Å . Å¡aliÅ¡kumÄ ar neobjektyvumÄ , byloje taip pat nėra, todėl nėra pagrindo abejoti ar netikėti Å¡io specialisto bylos nagrinėjimo teisme metu duotais paaiÅ¡kinimais.

Tiek nukentėjusysis E. P., liudytojai A. K., V. R., S. Č. parodymus, tiek specialistas T. Å . paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teisme davė bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų ar paaiÅ¡kinimų davimÄ . Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų nukentėjusiojo E. P. nurodytas aplinkybes, kad jam nustatytus sužalojimus jis patyrė bÅ«tent 2021-08-29 prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), kai iÅ¡ už nugaros jam pagriebė už kaklo ir sukantis pargriovė jį ant laiptų, jog krisdamas ant nugaros, rėmėsi kaire ranka į laiptus bei jÄ susižalojo.

18. Dėl liudytojo Ž. V. parodymų vertinimo pažymėtina, kad liudytojas apklaustas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jis nematė kad kažkas kažkÄ stumtų, nes jis bÅ«damas salėje, negalėjo matyti, kas vyksta lauke. Taigi liudytojas paties įvykio aplinkybių, kai buvo pastumtas nukentėjusysis ir kaip jis nugriuvo, nematė. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais yra tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylÄ iÅ¡spręsti teisingai.

Kaip jau buvo minėta, liudytojas Ž. V. Å¡ioje byloje vertinamo įvykio nematė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡io liudytojo parodymais nesivadovavo spręsdamas A. G. kaltės klausimÄ . Nors apeliaciniame skunde su tokiu vertinimu nesutinkama, nesutikimas yra grindžiamas iÅ¡imtinai tik nuteistojo gynėjo samprotavimu apie tai, kaip turėtų bÅ«ti vertinami liudytojo Ž. V. ir nuteistojo A. G. parodymai, tačiau pažymima, jog teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas teisines ir faktines aplinkybes, sutinka su nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad A. G. kaltė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajam E. P. yra neginčijamai įrodyta, jo veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtais bei įvertintais ir Å¡ioje nutartyje dar kartÄ aptartais įrodymais patikimai įrodyta, kad A. G. tyčia sugriebęs iÅ¡ nugaros pusės, nuvertė ant laiptų stovintį E. P., dėl ko jis nukritęs nuo laiptų ir kaire ranka pasiremdamas į grindinį susižalojo rankÄ , susitrenkė kairį Å¡onÄ , kairę rankÄ ir kairės rankos alkÅ«nę, tokiais nuteistojo veiksmais nukentėjusiajam padarė sužalojimÄ â€“ kairio stipinkaulio lūžį ir taip nesunkiai sutrikdė sveikatÄ .

20. Skirdamas nuteistajam A. G. bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 ir 61 straipsnių nuostatų nepažeidė, bausmę individualizavo tinkamai. Ä®vertinus tai, kad A. G. neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, byloje nenustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat įvertinus veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , nuteistajam buvo skirta Å¡velniausios rÅ«Å¡ies BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiÅ«ros.

Å ios bausmės terminas nustatytas artimas vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Spręsti, kad nuteistasis buvo nubaustas aiÅ¡kiai per griežtai, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nesant pagrįstų abejonių dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ bei dėl priežastinio ryÅ¡io tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių buvimo, nėra pagrindo nesutikti ir su Å¡ioje byloje pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių turtinei ir neturtinei žalai atlyginti iÅ¡sprendimu.

21. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino laikydamasis BPK reikalavimų, teisingai nustatė A. G. veiksmuose visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius ir pagrįstai jį pripažino kaltu dėl Å¡io nusikaltimo padarymo. Byloje surinkti, pirmosios instancijos teismo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti ir įvertinti bei Å¡ioje nutartyje dar kartÄ aptarti įrodymai patvirtina E. G. kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Gynėjo apeliacinio skundo argumentai nuosprendyje padarytų iÅ¡vadų dėl A. G. kaltės nepaneigia ir nesudaro pagrindo jo atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. vasario 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti nuteistojo A.

G. gynėjo advokato Mindaugo Normanto apeliacinį skundÄ . Teisėjai Boleslovas Kalainis Nijolė Matuzevičienė Gražvydas PoÅ¡kus