148a094a-a402-4eec-933a-3bce80aecde4 · Vilniaus apygardos teismas

2010 m Pranešėjas Algirdas Auruškevičius                               Civilinė byla Nr. 2A-1050-115/2011Teisėjas Marius Bajoras                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:                                                             21.4.1.1; 21.4.1.5; 21.4.2.7;121.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Almos Urbanavičienės, Tatjanos Žukauskienės, sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,dalyvaujant ieškovo atstovui Tomui Valaičiui, atsakovui M.

T., atsakovo UAB „Kotrela“ atstovei adv. Ievai Kontrauskaitei.vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (atsakovo) M. T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje Nr. 2-1114-790/2010 pagal ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovui M. T. dėl skolos, palÅ«kanų priteisimo ir atsakovo M. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Kotrela“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,              n u s t a t ė : ieÅ¡kovas UAB „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 3559,16 Lt skolos, 45877,86 Lt likusios neiÅ¡pirktos turto vertės, 2500 Lt baudų, 485,67 Lt palÅ«kanų, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas (I t., b.l.1-5).

Nurodė, kad su atsakovu 2007-12-14 sudarė keturias lizingo sutartis, o 2008-04-03 dar vienÄ lizingo sutartį, pagal kurias iÅ¡ atsakovo nurodyto pardavėjo UAB „Kotrela“ įgijo turtÄ â€“ keturračius ir perdavė juos atsakovui valdyti ir naudotis su sÄ lyga, kad atsakovas sutartyse nustatytais terminais mokės turto iÅ¡pirkimo ir palÅ«kanų įmokas. Atsakovas netinkamai vykdė finansinius įsipareigojimus, todėl ieÅ¡kovas 20089-10-14 ir 2008-11-04 pareiÅ¡kė pretenzijas sumokėti įsiskolinimÄ . 2008-11-05 ir 2008-12-05 praneÅ¡imais ieÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartis ir pareikalavo sumokėti įsiskolinimÄ , grÄ Å¾inti turtÄ ir sumokėti baudÄ už vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ .

Atsakovas įsiskolinimo, neiÅ¡pirktos turto vertės ir baudų nesumokėjo, turto negrÄ Å¾ino, todėl vadovaujantis lizingo sutarčių bendrųjų sÄ lygų 7.2, 7.5 p, iÅ¡ jo priteistinos praÅ¡omos sumos.Atsakovas M. T. atsiliepimu (I t., b.l. 81-84) prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodo, kad lizingo sutartis sudarė turėdamas tikslÄ keturračius nuomoti kaimo turizmo sodyboje, t. y. naudoti verslo tikslais. IeÅ¡kovas nepagrindžia, kad transporto priemones įsigijo nuosavybės teise, pirkimo-pardavimo sutarčių lizingo davėjas nėra pasirašęs. Lizingo sutartys nėra pasiraÅ¡ytos asmenų, turinčių teisę atstovauti lizingo davėjo ir pardavėjo bendroves.

Lizingo davėjas įsipareigojo pateikti registracijai reikalingus dokumentus (sutarčių bendrųjų sÄ lygų 5.4 p.), tačiau jų nepateikė. Sandorio metu reikiamų dokumentų nebuvo. Transporto priemonės VÄ® „Regitra“ ir žemės Å«kio skyriuje prie Vilniaus raj. savivaldybės neregistruotos. Nei viena lizingo sutartis nėra registruota Centrinėje Hipotekos įstaigoje. Valstybinė transporto inspekcija 2008-06-28 raÅ¡tu informavo, kad transporto priemonių sertifikavimo tipas CEK Lietuvoje neregistruotas, pavadinimas pagal identifikacijos numerius kitas, nei sutartyse – „AIE MOTOR INC.“, minimos transporto priemonės nėra teisėtas lizingo objektas, joms nebuvo atliktas atitikties įvertinimas.

Ketina pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kaip sudarytas apgaulės bÅ«du bei pažeidžiant įstatymus.Atsakovas M. T. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį (2009-08-31 parengiamojo teismo posėdžio metu bylos buvo sujungtos (II t., b.l.26-27)) (III t.,b.l. 2-6), praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiomis nuo pat jų sudarymo Å¡ias sutartis: pirkimo-pardavimo sutartį Nr. OL15/PPS ir lizingo sutartį Nr. OL15, pirkimo-pardavimo sutartį Nr. OL16/PPS ir lizingo sutartį Nr. OL16, pirkimo-pardavimo sutartį Nr. OL17/PPS ir lizingo sutartį Nr. OL17, pirkimo-pardavimo sutartį Nr. OL18/PPS ir lizingo sutartį Nr. OL18, pirkimo-pardavimo sutartį Nr. OL111/PPS ir lizingo sutartį Nr. OL111, įpareigoti lizingo davėjÄ grÄ Å¾inti jam įmokėtus pinigus – 7344,65 Lt.

Nurodo, kad pardavėjas prekiauja prabangiais „Suzuki“ ir „Aprilia“ modelių motociklais, lizingo davėjo įmonė taip pat žinoma. Atsakovas nurodo, kad pasikliovė lizingo davėjo patyrimu ir žiniomis, todėl pasirašė ginčijamas sutartis dėl „Zipp“ keturračių ir vieno „Kawasaki“ keturračio. 2008 m. rugsėjo mėn. lizingo davėjui nepateikus dokumentų, reikalingų transporto priemonių registracijai, 2008-10-14 pareiÅ¡kė lizingo davėjui, kad sutartis laiko niekinėmis ir pareikalavo grÄ Å¾inti įmokėtus pinigus bei sustabdė mokėjimus pagal įmokų grafikÄ , remdamasis CK 6.570 str. 2 ir 3 d..

Lizingo davėjas nepasirašė pirkimo-pardavimo sutarčių, neįvykdė CK 1.73 str. 2, 3 dalių, 1.76 str. reikalavimų. Pardavėjas ir lizingo davėjas nepateikia transporto priemonių registracijai reikalingų dokumentų. Pirkimo-pardavimo ir lizingo sutartyse dėl „Zipp“ keturračių įrašai „pirmos registracijos metai 2007“ neatitinka realybės. Keturračiai neregistruoti VĮ „Regitra“. Lizingo ir pirkimo-pardavimo sutartys yra oficialūs lizingo davėjo griežtos apskaitos dokumentai, kuriuose yra įrašyti realybės neatitinkantys duomenys, dėl ko buvo pažeisti ne tik jo, bet ir viešieji interesai. 2007-12-17 sutarčių pagrindu pardavėjas neperdavė registruotų Taivanio gamybos „Zipp“ keturračių.

Buvo perduoti keturračiai, kurie turėjo identifikavimo ženklus „Zipp“, „AIE“ ir „4-cross“ ir kurie Vietnamo gamybos. Nurodyti rekvizituose UAB „Kotrela“ kitokie pašto kodai, nei pirkimo-pardavimo sutartyse, nurodyti rekvizituose lizingo davėjo telefono ir fakso numeriai neatitinka juridinių asmenų registre skelbiamų telefono ir fakso numerių. Nesutampa sutarčių identifikacijos ir numerių eiliškumas. Iš sutarčių negavo to, ko pagrįstai tikėjosi, negalėjo naudoti transporto priemonių ir turėjo mokėti lizingo įmokas.

Teigė, kad sutartys sudarytos pažeidžiant įstatymus ir sutarčių teisės principus. Atsakovas remiasi CK 1.73 str. 2, 3 d., 1.76 str. 1 d., 6.161 str. 2 d., 6.318 str. 1 d., 6.570 str. 2 ir 3 d., 6.571 str. 3 d., kt. Taip pat nurodė, kad transporto priemonę pasiÅ«lė pirkti pardavėjas, parodė ekspozicinę prekę. Pardavėjas jam sakė, kad transporto priemonės registruojamos, pasiraÅ¡ant aktÄ , turto netikrino, pasitikėjo pardavėju. Apie 2008 m. balandžio mėn. kreipėsi į VÄ® Regitra, paaiÅ¡kėjo dokumentų trÅ«kumas, nuo to laiko transporto priemonių nenaudoja.

Transporto priemonės veikiančios, bet jomis naudotis negalima, nes jos neregistruotos. Transporto priemonės buvo keletÄ kartų naudojamos, jos buvo nuomojamos privačioje valdoje.  UAB „Kotrela“ atsiliepimu prašė atmesti M. T. ieÅ¡kinį (III t.,b.l. 55-61), priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kinys grindžiamas asmeniniais atsakovo samprotavimais, nesusijusiais su byla. UAB „Swedbank lizingas“ įgijo nuosavybės teisę į turtÄ iÅ¡ UAB „Kotrela“, įvykdė visus CK 6.567 str. numatytus reikalavimus lizingo davėjui, laiku atsiskaitė su UAB „Kotrela“.

Keturračių įsigijimo faktÄ patvirtina byloje esančios PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, turto priėmimo-perdavimo aktai. Keturračiai 2007-12-17 bei 2008-04-04 turto perdavimo-priėmimo aktais buvo perduoti lizingo gavėjui valdyti ir naudotis verslo tikslais. PasiraÅ¡ydamas Å¡iuos raÅ¡tus, M. T. patvirtino, kad turtas yra komplektiÅ¡kas, kokybiÅ¡kas, nepriekaiÅ¡tingai funkcionuoja, atitinka jam keliamus reikalavimus. Ä® bylÄ pateiktos keturračių pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos raÅ¡ytine forma, nes tai nebuvo bÅ«tina sudarant tokį sandorį (CK 1.71, 1.73 str.).

UAB „Kotrela“ ir UAB „Swedbank lizingas“ pirkimo-pardavimo sutartis sudarė žodiniu susitarimu. Argumentai dėl sutarčių numerių, telefono ir fakso numerių, paÅ¡to kodų nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiomis sutartis ir neturi teisinės reikÅ¡mės. Teigė, kad atsakovas siekė įgyti keturračius, jų asortimentÄ iÅ¡sirinko pats bei nurodė ieÅ¡kovui, kokį turtÄ jis ketina įgyti. Atsakovo veiksmuose nebuvo nei valios trÅ«kumo, nei jos pažeidimo. Ginčijamos sutartys, nesant atsakovo reikalavimo, apskritai nebÅ«tų sudarytos.

Atsakovas veikė kaip verslininkas, todėl preziumuoja, kad jam buvo žinoma kilnojamojo ir neregistruojamo turto įsigijimo tvarka, lizingo sutarčių sudarymo praktika. Ginčijamos sutartys sudarytos laisva valia, žinant sandorių sudarymo pasekmes. UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu (III t., b.l.62-65) prašė M. T. ieškinį atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad lizingo sutartys buvo sudarytos laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų ir nepažeidžiant sutarčių teisės principų.

UAB „Kotrela“ ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarė turto pirkimo-pardavimo sandorius ne raÅ¡ytine forma, juos įvykdė, atliktas Å«kines operacijas įformino PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis. Lizingo sutarčių dalyku esantis turtas buvo perduotas ieÅ¡kovui. PasiraÅ¡ydamas turto priėmimo-perdavimo aktus ieÅ¡kovas patvirtino, kad UAB „Kotrela“ tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus. Å iuo atveju lizingo sutartys sudarytos nepažeidžiant imperatyvių teisės normų. Nors atsakovo nuomone, jam buvo perduotas ne toks turtas, koks nurodytas lizingo sutartyse, tačiau galimai pažeistas teises galima ginti kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais, reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl įpareigojimo paÅ¡alinti sutarčių vykdymo pažeidimus, atlyginti patirtus nuostolius ar pan.

Tiek norimÄ Ä¯sigyti turtÄ , tiek jo pardavėjÄ atsakovas iÅ¡sirinko pats savo rizika. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu (IV t., b.l.30-35) ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinį patenkino. Priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo M. T. 3559,16 Lt skolos, 45877,86 Lt likusios neiÅ¡pirktos turto vertės, 2500 Lt baudų, 485,67 Lt palÅ«kanų, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2009-02-09) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1573 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovo M. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmetė. Priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo M. T. 76,86 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (IV t., b.l.30-35).Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.567 str. ir nustatė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2007-12-14 sudarė lizingo sutartis OL15, OL16, OL 17, OL18, 2008-04-03 lizingo sutartį OL111. Turtas buvo apibÅ«dintas sutarčių specialiose sÄ lygose. Pagal minėtas 2007-12-14 sutartis turtas – „Zipp 4-Cross 200 keturračiai“, o pagal 2008-04-03 sutartį turtas – „Kawasaki keturratis“.

Sutartyse dėl keturračių „Zipp“ lizingo turto apibÅ«dinime nurodyta specifikacija Nr. 2007-11-19. Å ia specifikacija laikytinas pardavėjo UAB „Kotrela“ 2007-11-19 pasiÅ«lymas, kuriame apibÅ«dinti pardavėjo siÅ«lomi įsigyti keturračiai, jų techninės charakteristikos. Teismas nustatė, kad norimÄ Ä¯sigyti turtÄ , jo pardavėjÄ UAB „Kotrela“ pasirinko atsakovas, jis turtÄ siekė įsigyti verslui – nuomoti kaimo turizmo sodyboje. IeÅ¡kovas, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, pirkimo-pardavimo sandorių pagrindu iÅ¡ pardavėjo UAB „Kotrela“ įsigijo nuosavybės teisę į atsakovo nurodytÄ paraiÅ¡kose turtÄ , tai patvirtina 2007-12-17 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra KOT7 Nr. 120012, UAB „Kotrela“ 2008-09-16 raÅ¡tas, 2008-04-04 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra KOT8 Nr. 040037 bei 2007-12-18 ir 2008-04-09 mokėjimo nurodymai. 2007-12-17 ir 2008-04-04 turto perdavimo-priėmimo aktai patvirtina, kad pagal 2007-12-14 ir 2008-04-03 lizingo sutartis lizingo davėjo įgytas turtas buvo perduotas atsakovui valdyti ir naudotis.

Teismas nustatė, kad keturračių pirkimo-pardavimo sandoriai tarp ieÅ¡kovo ir UAB „Kotrela“ buvo sudaryti žodine forma, o sandorius patvirtina PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, mokėjimo nurodymai. Pirkimo-pardavimo sutarties formÄ nustato sandorių sudarymo taisyklės (CK 6.311str.). Lizingo sutarčių objektai–kilnojamieji daiktai, todėl jų pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti nenumatyta privaloma raÅ¡ytinė ar notarinė forma (CK 1.73 str. 1 d., 1.74 str.). Teismas sprendė, kad žodine forma ginčijamos pirkimo-pardavimo sutartys galėjo bÅ«ti sudarytos, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai dėl pirkimo-pardavimo sandorių negaliojimo dėl formos reikalavimų tariamo nesilaikymo (CK 1.93 str.). 2007-12-14 raÅ¡ytinės pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo pasiraÅ¡ytos ieÅ¡kovo atstovo (pirkėjo), todėl teismas laikė, kad jos nebuvo sudarytos, tai tik sutarčių projektai.

IeÅ¡kovo ginčijamos sutartys sudarytos dėl transporto priemonių–keturračių. Ä®vertinus jų technines charakteristikas pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 24 d., teismas jas laikė keturračiais motociklais. Teismas iÅ¡ pateiktų atitikties sertifikatų nuorašų, Valstybinės kelių transporto inspekcijos 2009-06-17 raÅ¡to sprendė, kad Liuksemburgo įgaliotoji institucija transporto priemonėms suteikė tipo patvirtinimo numerį e13*2002/24*0031*00, o lizingo dalyku esančios transporto priemonės šį tipÄ atitinka ir todėl gali bÅ«ti naudojamos Lietuvoje.

Pagal susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu patvirtintÄ Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraÅ¡o 86 p. esančių rinkoje ir siÅ«lomų parduoti transporto priemonių atitikties patvirtintam ar registruotam tipui priežiÅ«rÄ vykdo Valstybinė kelių transporto inspekcija, kuri nenustatė, jog atsakovui perduotos transporto priemonės neatitiktų Europos Bendrijoje patvirtinto tipo. Atsakovas nenurodė, kokio įstatymo pagrindu jo valdomi keturračiai motociklai negali bÅ«ti teisėtu lizingo dalyku, kokia teisės norma įsakmiai riboja ar draudžia jų civilinę apyvartÄ (CPK 178 str.).

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 24 d., pardavėjo pateikti įrodymai ir oficialus valstybės institucijos raÅ¡tas patvirtina, kad Å¡ios transporto priemonės gali bÅ«ti teisėtu civilinės apyvartos objektu. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad pirkimo-pardavimo ir lizingo sutartys atsakovo nurodytu pagrindu negali bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis kaip prieÅ¡taraujančios imperatyvioms įstatymų normoms. Teismas atsižvelgė į CK 1.91 str. dėl apgaulės bei į LAT praktikÄ â€“ nutartis civ. bylose Nr. 3K-3-640/2006; 3K-3-306/2007; 3K-3-458/2008).

Teismas nurodė, kad atsakovo nurodomų raÅ¡ytinių pirkimo-pardavimo sutarčių nebuvo sudaryta, todėl jomis remtis nėra pagrindo. Lizingo sutarčių dėl „Zipp“ keturračių specialiosiose sÄ lygose pirmos registracijos metai –2007m., tačiau nustatyta, jog Å¡ie keturračiai LR nebuvo įregistruoti nei motorinių transporto priemonių registre, kurį tvarko VÄ® Regitra, nei traktorių, savaeigių ir žemės Å«kio maÅ¡inų ir jų priekabų registre, kurį tvarko savivaldybių žemės Å«kio skyriai.

Nors lizingo sutartyse nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie transporto priemonių registracijÄ , tačiau pagal byloje surinktus įrodymus negalima spręsti, kad tokius duomenis lizingo davėjo atstovas įrašė tyčia, sÄ moningai. Pagal sutarčių sudarymo aplinkybes negalima spręsti, kad transporto priemonių registracija turėjo lemiamÄ Ä¯takÄ atsakovo apsisprendimui sudaryti lizingo sutartis. Atsakovas, sudarydamas sutartis, veikė kaip verslininkas, todėl jam buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma perduodamų transporto priemonių registracijos tvarka, reikalingi dokumentai ir kt., tačiau pretenzijų dėl ne visų jam perduodamų dokumentų, registracijos liudijimų, valstybinių numerių nebuvimo nereiÅ¡kė, perdavimo-priėmimo aktus pasirašė, jų neginčija.

Transporto priemonės buvo įsigytos ir naudotos ne važiavimui keliais, o kaimo turizmo sodyboje –tai bekelės transporto priemonės. Atsakovas teigė, jis transporto priemones atsiėmė naudojamasis specialiu transportu, taigi atsakovas suvokė, kad jos negali bÅ«ti naudojamos važiavimui keliais. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 str. reikalauja registruoti tik tas transporto priemones, kurios dalyvauja vieÅ¡ajame eisme, t. y. kelių ribose. Teismas nustatė, kad atsakovas transporto priemones įsigijo naudojimui ne keliuose ir jas naudojo be registracijos privačioje teritorijoje, todėl vertino, kad neteisingos informacijos apie transporto priemonių registracijÄ pateikimas lizingo sutartyse nebuvo atsakovo apsisprendimÄ sudaryti sandorius nulėmęs veiksnys.

Atsakovas turėjo galimybę nustatyta tvarka kreiptis dėl transporto priemonių registravimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl transporto priemonių registracijos jis apskritai bÅ«tų kreipęsis į atitinkamÄ registrÄ . Teismas nurodė, kad keturračių „Zipp“ gamintojas–Taivano įmonė „AIE Motor inc“, o transporto priemonė galimai surinkta Å¡io gamintojo surinkimo gamykloje Vietname „Vietnam Precision Industrial Co., Ltd“. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jam transporto priemones buvo siÅ«loma įsigyti kaip surinktas Taivane.

Kad transporto priemonės surinktos Taivane, nenurodoma nei lizingo sutartyse, nei pasiÅ«lyme. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neįrodė, jog apgaulės bÅ«du buvo suklaidintas dėl transporto priemonių surinkimo vietos. Atsakovo argumentus dėl dokumentuose ir juridinių asmenų registre galimai nesutampančių paÅ¡to kodų, lizingo davėjo telefono ir fakso numerių, taip pat galimai nesutampančio sutarčių identifikacijos ir numerių eiliÅ¡kumo teismas vertino kaip formalaus pobÅ«džio ir neturinčių teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Atsakovas laiku nemokėjo lizingo sutartyse numatytų įmokų, neapmokėjo 2008-08-13, 2008-09-12, 2008-10-10, 2008-10-14, 2008-11-13, 2008-11-17 sÄ skaitų, todėl tai yra pagrindas priteisti skolÄ , neiÅ¡pirkto turto vertę ir baudas. Apeliantas (atsakovas) M. T. pateikė apeliacinį skundÄ (IV t., b.l.40-46), kuriuo praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ , tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį, priimti naujus įrodymus – ikiteisminio pareigÅ«no keturrračių apžiÅ«ros duomenis; teismo sprendimo dalį kuria raÅ¡ytinės pirkimo-pardavimo sutartys OL15/PPS, OL16/PPS, OL17/PPS, OL18/PPS, OL111/PPS yra pripažintos negaliojančiomis ir nesudarytomis palikti, bet taikyti tokias pat teisės normas ir lizingo sutartims, specialiom sÄ lygom – OL15, OL16, OL 17, OL18, OL111; patvirtinti, kad lizingo sutartys – specialiosios sÄ lygos – OL15, OL16, OL 17, OL18, OL111, yra niekinės ir negalioja nuo pat sudarymo pradžios; sprendimo dalį, kuria tenkintas ieÅ¡kovo UAB „Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinys pakeisti ir atmesti; teismo sprendimo dalį, kurioje patvirtinama, kad UAB „Kotrela“ perdavė L7e kategorijos transporto priemones, kuriom galimai pardavėjas priskyrė atitikties sertifikatų nuoraÅ¡us su „Aie“ logotipais, kuriuose nurodyta versija CEK 30 (priekiniai bÅ«gniniai stabdžiai ir kuriuose nurodoma, kad gamintojas–Taivano įmonė ir identifikavimo numeriai prasideda žymenimis „RLV“, modelis –„aie“, transporto priemonė neturi kėbulo) palikti nepakeistÄ ; panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Nurodo, jog teismas neatsižvelgė, jog lizingo sutartys OL15, OL16, OL 17, OL18, OL111 yra nepasiraÅ¡ytos, tinkamai nepatvirtintos ir neatitinka raÅ¡ytinės sandorio formos reikalavimų; yra be privalomų rekvizitų – nėra nurodyti įmonių PVM mokėtojų kodai, juridinių asmenų buveinių adresai, registras, kuriame kaupiami duomenys, tai užtraukia administracinę baudÄ . Teismas nustatė, kad lizingo sutartyse yra įraÅ¡yta tikrovės neatitinkanti informacija apie transporto priemonių registracijÄ , tokius duomenis įrašė lizingo davėjo atstovas.

Mano, kad galėjo bÅ«ti pažeistas ATPK 173 (3) str. Mano, jog tokios informacijos įraÅ¡ymas pažeidžia ne tik nuomotojo, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ . Mano, jog valstybei nebuvo sumokėti visi mokesčiai, registruojant tam tikros kategorijos transporto priemones. Mano, jog elgėsi apdairiai, sudarydamas sutartis, nes kreipėsi į vienÄ prabangiausių ir žinomiausių motociklų pardavėjų UAB „Kotrela“ bei į profesionaliÄ lizingo bendrovę – ieÅ¡kovÄ . Jei bÅ«tų žinojęs, kad nei pardavėjas, nei lizingo davėjas nepateiks turto, nurodyto lizingo sutarčių specialiosiose sÄ lygose, registracijai reikalingų dokumentų, lizingo sutarčių nebÅ«tų sudaręs. Teigia, nesutinkantis su dokumentu „smulkiojo lizingo paraiÅ¡ka fiziniam asmeniui“, nes fiziniai asmenys negali suteikti paslaugos smulkiajam lizingui.

Mano, jog teismas nepakankamai atsižvelgė, kad pateikti atitikties liudijimų nuoraÅ¡ai su AIE logotipaos yra be užrašų „EB atitikties liudijimas“, nes juose nurodoma, kad transporto priemonių tipas yra patvirtintas Liuksemburge, anglų kalba, nors toks dokumentas negalėtų bÅ«ti laikomas oficialių Liuksemburgo valstybės dokumentu, nes Å¡ioje valstybėje oficialios vokiečių ir prancÅ«zų kalbos. Dėl šių aplinkybių apeliantas nurodo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , tačiau teismas neatsižvelgė į tai, todėl mano, kad galimai pažeistas rungimosi principas.

Apeliantas nurodo, jog informavo teismÄ dėl ikiteisminio tyrimo, atliekamo dėl galimai suklastoto dokumento panaudojimo. Teismas neatsižvelgė, kad pateiktoje VÄ® Regitra“ pažymoje nurodyta, kad Vietnamui yra priskirti pirmi du WMI (tarptautinis gamintojų atpažinimo kodas) simboliai – RL. Todėl sprendžia, kad informacija, kad gamintojas yra Taivanio įmonė galimai neteisinga, nes transporto priemonių pirmieji du simboliai – RL (Vietnamas). Mano, jog transporto priemonių gamintojas ir surinkėjas yra ta pati įmonė – Vietnam Precision Industrial co, taigi turėjo bÅ«ti pateiti Vietnamo, bet ne Taivano atitikties liudijimai.

Mano, jog teismas neteisingai priskyrė komercinį pasiÅ«lymÄ lizingo sutartims, nes juose neatitinka informacija, nėra įraÅ¡ytų kėbulo ar rėmo identifikavimo numerių. Vadovaujasi LR atliekų tvarkymo įstatymo 4 p. ir mano, kad keturračiai, kurie neatitinka gaminio techninių charakteristikų, turėtų bÅ«ti priskirti atliekoms, negalėjo bÅ«ti eksploatuojami pagal paskirtį, todėl negali bÅ«ti lizingo sutarčių dalyku. Nesutinka su teismo nuomone, kad netaikytinos vienodos sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės raÅ¡ytinėms lizingo sutartims ir kartu su jomis sudarytoms raÅ¡ytinėms pirkimo-pardavimo sutartims, kurios sudaromos kartu kaip neatsiejama sandorio dalis.

Mano, jog žodinio susitarimo išdavoje pardavėjas ir lizingo davėjas susitarė ir surašė dokumentus dėl „zipp motorolerių“ ir „kawasaki motociklų“, bet ne dėl keturračių. Mano, jog teismas buvo šališkas, nes apeliantui nesuteikė galimybės pamatyti procesinių dokumentų originalų – atitikties sertifikatų, įgaliojimo teisininkui T.Valaičiui. Teismas turėjo pranešti dėl galimo teisės pažeidimo, bet nesivadovavo apelianto pateikta VĮ „Regitra“ pažyma.

Tretysis asmuo UAB „Kotrela“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (IV t., b.l. 93-97) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, jog apeliacinį skundÄ apeliantas grindžia asmeniniais samprotavimais, nesusijusiais su byla. UAB „Swedbank lizingas“ įvykdė visus CK 6.567 str. numatytus reikalavimus lizingo davėjui, laiku atsiskaitė su UAB „Kotrela“. Turto priėmimo-perdavimo aktus pasiraÅ¡ydamas atsakovas patvirtino, kad turtas komplektiÅ¡kas, kokybiÅ¡kas, nepriekaiÅ¡tingai funkcionuoja, atitinka jam keliamus reikalavimus;

Å¡ių aktų neginčijo. Todėl nėra pagrindo pripažinti pirkimo-pardavimo sutartis niekinėmis. Pažymi, jog kai turtui iÅ¡duodami atitikties dokumentai vienoje ES valstybėje narėje, Å¡ie dokumentai galioja visoje Bendrijos teritorijoje. Nurodo, jog apeliantas kurį laikÄ mokėjo lizingo įmokas, naudojo keturračius savo versle. Jei prekė netinkama, jÄ apeliantas ne tik turėjo teisę, bet privalėjo grÄ Å¾inti, kad dabar galėtų remtis tokia aplinkybe. Apeliantas nenurodė jokių aiÅ¡kių aplinkybių ir argumentų dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo.

Mano, jog teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi argumentai dėl privalomų rekvizitų Lizingo sutartyse nenurodymo. Mano, jog apeliantas, nevesdamas bylos per profesionalų teisininkÄ ir neturėdamas pakankamai teisinių žinių, painioja civilinę atsakomybę su administracine; jo nurodyti argumentai nesusiję su nagrinėjama byla. Apeliacinis skundas  tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčas tarp Å¡alių kilo dėl lizingo bÅ«du atsakovo M. T. įsigytų 5 keturračių, siekiant ieÅ¡kovui UAB“Swedbnk lizingas“ prisiteisti skolÄ , neiÅ¡pirkto turto vertę, baudÄ ir palÅ«kanas, o apeliantui(atsakovui) siekiant lizingo sutartį pripažinti niekine ir susigrÄ Å¾inti sumokėtas pinigines įmokas.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais ir mano, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini.Kolegija pažymi, kad lizingo(finansinės nuomos santykius) reguliuoja CK 6.567-6.574str. normos, o lizingo gavėjas turi ir pirkėjo teises bei pareigas, numatytas CK VI knygoje.Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas M. T. kaimo turizmo verslui vystyti pats  UAB „Kotrela“ pasirinko dviejų pavadinimų keturračius, kuriuos lizingo bÅ«du įsigijo iÅ¡Â ieÅ¡kovo UAB“Swedbank lizingas“.

Kad ieÅ¡kovas UAB“Swedbank lizingas“ iÅ¡ atsakovo UAB „Kotrela“ įsigijo nuosavybės teisę atsakovo M. T. nurodytÄ norimÄ lizingo bÅ«du pirkti turtÄ (keturračius) ir jį perdavė lizingo gavėjui, patvirtina PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, mokėjimai ir kita byloje esanti medžiaga (b.l.6-37, 91-92, 96,t.1). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas UAB“Swedbank lizingas ir atsakovas UAB“Kotrela“ yra pasirašę bendradarbiavimo sutartį (b.l.140-155, t.1) ir tarp jų nėra ginčo dėl M.

T. parduotų keturračių nuosavybės, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad ieÅ¡kovas nebuvo Å¡io turto savininkas. Be to, ieÅ¡kovas už keturračius su UAB“Kotrela“ yra atsiskaitęs ir Å¡is turtas perduotas atsakovui M. T. (b.l. 166, 167, t.1, b.l.109, t.3). Atsakovas M. T. taip pat  sumokėjo  ieÅ¡kovui pirmÄ jÄ Ä¯mokÄ ir Turto perdavimo- priėmimo akte nurodė, kad jam perduotas turtas yra sukomplektuotas, nepriekaiÅ¡tingai funkcionuoja ir atitinka jam keliamus reikalavimu (b.l. 108-109, t.3).

Tuo tarpu tik vėliau vienas keturratis pas atsakovÄ buvo sugadintas, o sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta nuo 2008-11-08, nustojus lizingo gavėjui mokėti įmokas už lizinguojamÄ turtÄ (b.l. 38-69, t.1, b.l. 185-187).Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad   keturračių pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaryta žodžiu, tačiau jos sudarymas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir negali bÅ«ti laikoma niekine ar pripažinta negaliojančia apelianto nurodytais argumentais.

Pažymėtina, kad apeliantas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia pretenzijas tik dėl Zipp tipo 4 vienetų keturračių, nurodant įvairius argumentus dėl jų pagaminimo vietos, registracijos nebuvimo, netikslios informacijos pateikimo ir kitus, o dėl Kawasaki keturračio  įsigijimo sandorio pripažinimo negaliojančiu argumentų faktiÅ¡kai nėra. Kolegija sprendžia, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti laikomos esminėmis, duodančiomis pagrindÄ Â visų keturračių įsigijimo sandorį pripažinti negaliojančiu, nes keturrčius apeliantas pasirinko pats kaimo turizmo verslui (nuomoti kitiems asmenims), matė, kad jie nėra registruoti ir jokių konkrečių reikalavimų dėl gamintojo, kokybės ar tipo nekėlė. Kad atsakovo įsigytas turtas gali bÅ«ti eksploatuojamas EB, o tuo pačiu ir Lietuvoje, patvirtina keturračių Atitikties sertifikatas ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pateikta informacija(b.l.1-16,t.4).

Lizingo sutartis dėl keturračių pardavimo-pirkimo vienaÅ¡aliÅ¡kai buvo nutraukta tik nuo 2008-11-08, nustojus atsakovui mokėti įmokas (b.l. 38-69, t.1, b.l. 194, t.3). Be to pažymėtina, kad atsakovas  keturračius pirko verslui, juos priėmė, naudojo pagal paskirtį ir negrÄ Å¾ino per protingÄ terminÄ (CK 6.332str.4d.). Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas kreipėsi dėl įsigytų keturračių įregistravimo ir valstybinių numerių iÅ¡davimo, tačiau to padaryti negalėjo dėl trÅ«kstamų dokumentų, kurių ieÅ¡kovas per protingÄ terminÄ nepateikė(CPK 178str.).

Tai rodo, kad apelianto ginčijamas lizingo sandoris dėl 5 keturračių įsigijimo negali būti pripažintas niekiniu ar negaliojančiu nei CK 6.225str., nei 1.73 str. 1 d., 1.74 str., 1.80, 1.93 str., nei kitais pagrindais, nes pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 24 d. ieškovas įgijo transporto priemones (keturračius motociklus), kurios gali būti naudojamos Lietuvoje ir nėra įrodyta kad dėl atsakovų tyčinių veiksmų pirkėjas buvo suklaidintas, apgautas ir dėl to įgijo ne tai ko tikėjosi(CPK 178str.).

Apeliantas taip pat negali bÅ«ti laikomas ir vartotoju, o iÅ¡kilęs ginčas siejamas su  vieÅ¡ojo intereso gynimu, kadangi nėra nurodytos tam reikalingos sÄ lygos. Tai rodo, kad negalint atsakovui keturračiais naudotis dėl trÅ«kstamų dokumentų ar kitų vėliau iÅ¡aiÅ¡kėjusių trÅ«kumų,  apeliantas turi teisę reikalauti juos paÅ¡alinti bei ginti pirkėjo teises CK numatytomis kitomis priemonėmis ir bÅ«dais, o ne reikalauti sandorį pripažinti negaliojančiu ar kelti apeliacinės instancijos teisme savarankiÅ¡kus reikalavimus, kurių nebuvo  pirmosios instancijos teisme.

Apeliantas teigia, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, tačiau Å¡aliÅ¡kumas faktiÅ¡kai yra siejamas su teisėjo nenusiÅ¡alinimu,  byloje esančių įrodymų vertinimu bei atmestais ieÅ¡kovo reikalavimais, priimant apeliantui nepalankų sprendimÄ . Tačiau šios aplinkybės negali patvirtinti teismo Å¡aliÅ¡kumo ar sprendimo neteisėtumo, nes nusiÅ¡alinimas ar teisėjo nuÅ¡alinimas yra galimas tik esant CPK numatytiems pagrindams, kurių Å¡iuo atveju nėra (CPK 64, 65, 68, 71str.). Tuo tarpu byloje esantys įrodymai yra vertinami pagal jų visetÄ , teisėjo įsitikimÄ , vadovaujantis CPK normomis ir didesnės tikimybės pusiausvyros principu. Kolegija pažymi, kad teismo paminėtas Liuksemburgo raÅ¡tas yra nurodytas oficialiame Valstybinės kelių transporto inspekcijos, kuri pagal Susisiekimo ministro 2006-03-34 įsakymÄ vykdo transporto priemonių atitikties priežiÅ«rÄ , raÅ¡te (b.l. 194, t.3).

Tai rodo, kad įgaliotos institucijos rašte paminėto  rašto vertimo nebuvimas negali paneigti jame pateiktos informacijos ir teismo išvados dėl galimybės naudoti EB ir Lietuvoje iš Lenkijos įvežtas nurodyto gamintojo (Taivano įmonės AIE Motor inc“, o transporto priemonė galimai surinkta šio gamintojo surinkimo gamykloje Vietname „Vietnam Precision Industrial Co., Ltd“) ženklu paženklintomis transporto priemonėmis, t.y. Zipp tipo keturračiais (b.l.116, t.4).Nepagrįsti apelianto argumentai ir dėl rungimosi principo pažeidimo, nes byla buvo nagrinėjama gana ilgai ir šalys turėjo vienodas galimybes įrodyti tas aplinkybes, kuriomis rėmėsi reiškiant reikalavimus ar atsikirtimus.

Kiti apelianto skundo argumentai nėra susiję su ieÅ¡kinio reikalavimais, nagrinėjama byla ir skundžiamo sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad atsakovo pareikÅ¡ti reikalavimai dėl lizingo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis yra atmesti pagrįstai, todėl  sprendimas Å¡ioje dalyje paliktinas nepakeistas.Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantas nemokėjo lizingo įmokų, t.y. neapmokėjo 2008-08-13, 2008-09-12, 2008-10-10, 2008-10-14, 2008-11-13, 2008-11-17 sÄ skaitų ir skola pagal jas sudarė 3559,16Lt, o ginčo dėl skolos bei neiÅ¡pirkto turto vertės nėra.

Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš lizingo gavėjo (atsakovo M. T.) priteisė ieškovui 3559,16 Lt skolos, 45877,86 Lt likusios neišpirktos turto vertės, 485,67 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-02-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau teismas pripažino, kad rašytinė sutartis dėl keturračių pirkimo su atsakovu nėra sudaryta ir ši aplinkybė nėra ginčijama.

Todėl kolegija sprendžia, kad iÅ¡ apelianto yra nepagrįstai priteista ieÅ¡kovui 2500Lt bauda, nes netesyboms yra bÅ«tinas Å¡alių raÅ¡ytinis susitarimas (CK 6.72str.).Atsižvelgiant į nurodytÄ aplinkybę, skundžiamas sprendimas keistinas, atmetant ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 2500Lt baudos priteisimo.  Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudos priteisimo dalyje neteisingai aiÅ¡kino ir taikė įstatymÄ , todėl skundžiamas sprendimas keistinas, atmetant ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 2500Lt baudos priteisimo (CPK 326str.1d.3p.).Vadovaujantis CPK 80, 88 str.1 d. 3 p., 93, 96 str., perskaičiuotinos ir priteistos bylinėjimosi (žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo) iÅ¡laidos.

Žyminio mokesčio iÅ¡laidos sudaro 1497,68Lt (49922,69Lt x 3proc.). Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos pirmoje teismo instancijoje sudaro 76,86Lt, apeliacinėje - 8,50Lt, todėl jos paskirstomos atsižvelgiant, kad ieÅ¡kinys yra patenkintas 95,23proc. (49922,69Ltx100proc.:52422,69Lt).Atsakovo praÅ¡ymas panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones netenkintinas, nes jos gali bÅ«ti panaikintos tik atmetus ieÅ¡kinį(CPK 150str. 4d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ civilinėje Nr. 2-1114-790/2010 pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:„ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo M. T. ieÅ¡kovui UAB“Swedbank lizingas“ 3559,16Lt skolos, 45877,86Lt likusios neiÅ¡pirkto turto vertės, 485,67Lt palÅ«kanų ir 5 proc. palÅ«kanų nuo priteistos 49922,69Lt sumos nuo 2009-02-09 iki sprendimo visiÅ¡ko vykdymo, o taip pat 1497,68Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų.

Likusioje dalyje ieškovo ieškinį ir atsakovo priešieškinį atmesti.Priteisti iš atsakovo M. T. 72,24 Lt, o ieškovo UAB“Swedbanki lizingas“ 4,62Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų“. Priteisti iš atsakovo M. T. 8,10Lt, o ieškovo UAB“Swedbanki lizingas“ 0,40Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje. Kolegijos pirmininkas                                                    Algirdas Auruškevičius Teisėjos                                                                 Alma Urbanavičienė Tatjana Žukauskienė