14865df3-b41b-44e7-b23b-e599664af9e7 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-641-530/2017;Teisminio proceso Nr.1-01-1-43457-2016-5;Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Turauskiui, nukentėjusiajam J.

J.,nuteistajam V. S., jo gynėjai advokatei Sandrai Pilkauskaitei,nuteistajam E. Ž., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų E. Ž. ir V. S. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:E. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 178 straipsnio 2 dalyje (2016 m. rugsėjo 12 d. svetimo turto vagystė įsibrovus į gyvenamÄ jį namÄ ), BK 178 straipsnio 2 dalyje (2016 m. lapkričio 16 d. atvira svetimo turto vagystė ) bei BK 22 straipsnio 1 dalyje BK 180 straipsnio 1 dalyje (2016 m. lapkričio 30 d. pasikėsinimas apiplėšti J.

J. ) ir nubaustas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas – 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Bausmė paskirta atlikti PN. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. birželio 15 d.;V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje BK 180 straipsnio 1 dalyje (pasikėsinimas apiplėšti J. J.) ir nubaustas laisvės atėmimu vieniems (1) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su 2015 m. gruodžio 29 d.

Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta visa bausme – bauda 8 MGL (301,28 Eur) ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieniems (1) metams su 8 MGL (301,28 Eur) bauda. Bausmė paskirta atlikti PN. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2016 m. gruodžio 2 d. Nukentėjusios K. E. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas, priteista -126,00 Eur turtinės žalos atlyginimo iÅ¡ nuteistojo E. Ž..Nukentėjusio J.

J. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas, priteista solidariai iÅ¡ nuteistųjų V. S. ir E. Ž. – 53,00 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 100,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat proceso iÅ¡laidos, iÅ¡ kiekvieno – po 10,25 Eur (paÅ¡to iÅ¡laidų) – valstybei. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: Kaltinamasis E. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2016 m. rugsėjo 12 d. apie 18.00 val., pro nerakintas duris įsibrovė į K. E. gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur slapta pagrobė K.

E. priklausantį bendros 259 eurų vertės turtÄ : bendros 125 eurų vertės planÅ¡etinį kompiuterį „S. G. IPS Intel“ su krovikliu, bendros 100 eurų vertės mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žGoclever Quantium“ su dėklu ir Tele 2 pildyk SIM kortele.Be to jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, 2016 m. lapkričio 16 d. apie 19.30 val., siekdamas pagrobti svetimÄ turtÄ , ant takelio, esančio tarp (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų, sugriebęs ranka už O.

Å . rankinės, atvirai pagrobė O. Å . priklausančiÄ 15 eurų vertės rankinę su joje buvusiais bendros 329 eurų vertės daiktais: 15 eurų vertės pinigine, bendros 10 eurų vertės parduotuvių nuolaidų kortelėmis, 5 eurais grynųjų pinigų, bendros 58 eurų vertės akiniais su dėklu, 200 eurų vertės dantų protezais, 18 eurų vertės žiedu, bendros 2 eurų vertės dviem Teleloto bilietais, 10 eurų vertės lÅ«pdažiu, bendros 3 eurų vertės akių pieÅ¡tukais, bendros 1 euro vertės dildėmis, 7 eurų vertės Levino juostele.Taip pat E. Ž. ir V.

S. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, 2016 m. lapkričio 30 d. apie 18.50 val., siekdami pagrobti svetimÄ turtÄ , nuo parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), sekė J. J., E. Ž. iÅ¡ nugaros pusės užpuolus J. J., smogus jam vienÄ kartÄ kumščiu į galvÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ sprandÄ ir bandant nuo pečių nutraukti 15 eurų vertės kuprinę su joje buvusia 19 eurų vertės plaukų kirpimo maÅ¡inėle „Philips“ ir 10 eurų vertės termosu, V.

S. bÅ«nant Å¡alia ir tuo sukuriant bauginančiÄ aplinkÄ , nukentėjusiajam pasiprieÅ¡inus, abu V. S. ir E. Ž. J. J. vijosi, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes J. J. aktyviai pasiprieÅ¡ino ir kartu su atsitiktiniu asmeniu M. P. juos sulaikė. Kėdainių rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , jog E. Ž. ir V.

S. kaltė, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra visiškai įrodyta ir E. Ž. bei V. S. baustini. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. S. nurodė, kad jis nesutinka su priimtu jo atžvilgiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, kadangi jis nusikalstamos veikos nepadarė. Jis nukentėjusiojo nepažinojo, jo nemušė, neplėšė ir to daryti neketino. Nuteistojo nuomone, nukentėjusysis pats patvirtino, kad jis nematė jo tuo metu, kai jis buvo užpultas, o liudytojai duoda neteisingus parodymus. Nuteistojo teigimu, dėl to, kad jis teistas, teismas nesigilino į jo parodymus.

Nuteistasis nurodė, kad jis gyvena dorÄ ir teisingÄ gyvenimÄ , prižiÅ«ri savo senÄ ir ligotÄ tėvÄ , todėl neketino ir neketina nusikalsti, praÅ¡o peržiÅ«rėti jo bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ . Apeliaciniame skunde E. Ž. prašė peržiÅ«rėti bylos medžiagÄ ir suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę 1/3 dalimi, taikant BK 641 straipsnį, nes tai nebuvo padaryta.Teismo posėdyje nuteistieji, jų gynėjai prašė apeliaciniu skundus tenkinti, prokuroras ir nukentėjusysis prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.Nuteistųjų V.

S. ir E. Ž. apeliaciniai skundai atmestini.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde V. S. ginčija apylinkės teismo įrodymų vertinimÄ ir kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje 180 straipsnio 1 dalyje padarymo.

E. Ž. praÅ¡o jo atžvilgiu taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir bausmę Å¡velninti 1/3 dalimi.Dėl įrodymų vertinimo ir teisinės veikos kvalifikacijosPažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu gautų duomenų vertinimas ir jų pripažinimas įrodymais yra iÅ¡imtinė teismo teisė ir pareiga, nustatyta BPK 20 straipsnio 2 dalyje. Ä®rodymus teismas privalo vertinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, tai yra juos vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti kruopščiai iÅ¡tirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi bÅ«ti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis iÅ¡vadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-332/2010, Nr. 2K-122/2011).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo V. S. veiksmus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 1 dalį ir pripažino jį E. Ž. bendrininku pasikėsinant apiplėšti. Bendrininkavimo ir bendrai padarytos nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje 180 straipsnio 1 dalyje, požymiai skundžiamame teismo nuosprendyje nustatyti, išanalizuoti ir pagrįsti teisminio nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma – pagarsintais nukentėjusio J.

J. parodymais ( BPK 276 straipsnio 4 dalis), liudytojų: A. M., M. P., D. S., E. S. parodymais ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. Todėl pagal byloje patikimai nustatytas faktines aplinkybes konstatuoti, kad apeliantui netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.Apeliacinės instancijos teisme atnaujinus įrodymų tyrimÄ buvo apklaustas nukentėjusysis J. J., kuris iÅ¡ esmės patvirtino tas pačias aplinkybes kaip ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė: išėjo iÅ¡ parduotuvės, matė V.

S. stovintį Å¡alutinėje gatvėje ir laukiantį, o prasilenkiant su E. Ž., pastarasis naudojo smurtÄ , bandė nuplėšti kuprinę. Matė, kaip V. S. bėgo link jų, bet jis sugebėjo iÅ¡silaisvinti ir E. Ž. ir bėgant į Å¡viesÄ matė kaip jį vijosi abu. Bėgdamas skambino policijai, garsiai kvietė ir pastarieji iÅ¡girdę abu apsisuko ir bandė pabėgti, bet paÅ¡aliniam asmeniui padedant užpuolikus sulaikė.Taigi skundžiamu nuosprendžiu V. S. nuteistas už tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, veikdamas bendrai su E. Ž., nuo parduotuvės iki įvykio vietos sekė J.

J., E. Ž. užpuolus J. J., pavartojus smurtÄ ir bandant nuo pečių nutraukti kuprinę su joje buvusiais daiktais, V. S. buvo Å¡alia ir tuo sukÅ«rė bauginančiÄ aplinkÄ , nukentėjusiajam pasiprieÅ¡inus, abu V. S. ir E. Ž. J. J. vijosi, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios. Apeliantas skunde ginčydamas savo, kaip bendrininko, vaidmenį darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , teigia, kad jis nebuvo iÅ¡ anksto susitaręs apiplėšti kokį nors žmogų ir jis jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko.Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas. BÅ«tini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Pagal teismų praktikÄ bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.).

Be to, susitarimas tarp bendrininkų nebÅ«tinai turi bÅ«ti iÅ¡ankstinis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ susitarimas gali bÅ«ti tiek suplanuotas iÅ¡ anksto, tiek kilęs staiga spontaniÅ¡kai, todėl nebÅ«tina nustatyti, kad bendravykdytojai buvo iÅ¡ anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o susitarimÄ gali įvykdyti ir konkliudentinių veiksmų pasekoje. Veikti bendrai gali bÅ«ti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, tai yra iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521-511/2015, 2K-214/2011, 2K-630/2011).

Apie bendrininkų susitarimo padaryti nusikalstamÄ veikÄ buvimÄ , kaip ir apie kitus subjektyviuosius nusikaltimo sudėties ar bendrininkavimo požymius, sprendžiama ne vien tik iÅ¡ Å¡ių asmenų parodymų, bet atsižvelgiama ir į objektyviai nustatytas aplinkybes, pavyzdžiui, veiksmų bendrumÄ , jų suderintÄ atlikimÄ (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-67-511/2016).Nors apeliantas V. S. viso proceso metu teigė, kad jis jokių veiksmų neatliko, tačiau tyčios kryptingumas ir veikimas bendrai su E. Ž. suderintais veiksmais, siekiant realizuoti nusikalstamÄ sumanymÄ â€“ siekį bendrai užvaldyti svetimÄ turtÄ , pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Nukentėjusysis J. J., paaiÅ¡kino jog jau parduotuvėje matė jį stebinčius asmenis, kai vienas iÅ¡ užpuolikų naudojo smurtÄ ir bandė atimti kuprinę, kitÄ matė stovintį priekyje, kuris pamatęs, kad grumiasi su E. Ž. ėmė bėgti link jų, o jis tuo metu iÅ¡trÅ«kęs, bėgo atgal į Å¡viesÄ , matė kad abu užpuolikai jį vijosi, tačiau į Å¡viesÄ nebėgo, galimai iÅ¡girdo policijos kvietimÄ ir abu kartu ėmė bėgti nuo jo. Viso proceso metu nukentėjusiojo duoti itin nuoseklÅ«s parodymai, patvirtinti kitais byloje iÅ¡tirtais įrodymais, iÅ¡samiai atskleidžia nuteistųjų nusikalstamų veiksmų grandinę: liudytojas M.

P. patvirtino supratęs, kad įvyko kažkoks nusikaltimas, prisivijo vyresnio amžiaus vyriškį ( J. J.), kuris bėgo paskui du asmenis juos bandė sulaikyti. Nukentėjęs sakė, kad „tie žmonės jį užpuolė, sakė – jie užpuolė.“ Tuomet liudytojas greitai prisivijo tuos du priekyje bėgančius vyrus ir juos sustabdė. Nurodė, kad sulaikant kaltinamuosius, jie vienas nuo kito buvo vieno didelio žingsnio atstumu. Atvykus policijos pareigūnams, vyresnio amžiaus žmogus (nukentėjusysis) pasakė, kad jam nuplėšė kepurę(T5 b. l. 69).

Liudytoja D. S. nurodė, kad įvykio vakarÄ ji kartu su vyru E. S., E. Ž., V. S. buvo prie parduotuvės ,,Maxima“, (duomenys neskelbtini) centre. Matė parduotuvėje nukentėjusįjį. Matė, kad vyriÅ¡kį stebėjo V. S. ir E. Ž.. E. Ž. jos vyrui E. S. pasiÅ«lė pasekti tÄ vyrÄ . E. Ž. eiti kartu kalbino ir V. S., Å¡is nieko nesakė, tačiau E. Ž. jį įkalbino. E. Ž. tÄ vyrÄ stebėjo, o pamatęs jį iÅ¡einant iÅ¡ parduotuvės pirma jo kartu su V. S. nuėjo (duomenys neskelbtini) gatve (T 5 b. l. 91).

Liudytojas E. S. patvirtino sutuoktinės parodymus, teigdamas, kad apiplėšti nukentėjusįjį pasiÅ«lė E. Ž.. Jis ir jo žmona atsisakė. Nuo parduotuvės kaltinamieji nuėjo priekyje pagrindine J. Basanavičiaus g., jiems iÅ¡ paskos nuėjo nukentėjusysis. Å ių įrodymų visuma visiÅ¡kai paneigia apelianto versijÄ , kad jis neveikė kartu su E. Ž., jis neturėjo ketinimo apiplėšti J. J., užvaldyti pastarojo turtÄ . Nagrinėjamu atveju yra visiÅ¡kai įrodyta, jog abu nuteistieji veikė bendrai, t. y.

E. Ž. panaudojus smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, bandant pagrobti jo turtÄ , V. S. buvo Å¡alia ir nors V. S. betarpiÅ¡kai smurto nevartojo (smÅ«gių nesudavė) prieÅ¡ nukentėjusįjį, tačiau nekyla jokių abejonių, kad jo buvimas Å¡alia kėlė nukentėjusiajam baimę, kad jį užpuolė ne vienas, o du asmenys. Todėl jis buvimu ir pasiruoÅ¡imu padėti užvaldyti turtÄ , veikė iÅ¡vien, suvokė, kad fizinį smurtÄ E. Ž. prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojo kaip priemonę užvaldyti jo turtÄ .

Apeliantas V. S. sekė nukentėjusįjį drauge su E. Ž., bandė atimti nukentėjusiojo turtÄ , nepavykus, abu bandė nukentėjusįjį vytis ir tik nukentėjusiajam pavykus iÅ¡trÅ«kti ir paskambinti policijai, abu bandė iÅ¡vengti sulaikymo, bėgo, kas įrodo jų bendrÄ veikos darymÄ . Objektyviai abu kaltinamieji bendrais veiksmais pasikėsino užvaldyti svetimÄ turtÄ plėšimo bÅ«du, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios. Todėl pagrįstai pirmos instancijos teismas juos pripažino nusikalstamos veikos bendravykdytojais ir skyrė jiems bausmes.Ar nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo įrodymų vertinimui, iÅ¡vadoms dėl V. S. kaltės ir nėra jokios abejonės, dėl ko nukentėjusiojo, liudytojų parodymai turėtų bÅ«ti vertinami ne taip kaip juos įvertino pirmos instancijos teismas. Dėl E. Ž. paskirtos bausmės.Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ä®vertinama ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai iÅ¡analizuojama kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mė.

Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas reglamentuojančias bausmės skyrimÄ , įvertino E. Ž. asmenybę, teistas, teistumai neiÅ¡nykę, jo atsakomybę sunkinančiÄ ir lengvinančiÄ aplinkybę, atsižvelgė į tai kad padarytos trys nusikalstamos turtinio pobÅ«džio veikos, todėl pagrįstai parinko bausmės rūšį- laisvės atėmimÄ .

BÅ«tina atkreipti dėmesį ir į tai, kad pirmos instancijos teismas skyrė bausmes mažesnes nei numatytos sankcijoje bausmės vidurkis, kurias dar labiau Å¡velninti nėra jokio teisinio pagrindo.E. Ž. apeliaciniame skunde iÅ¡reikÅ¡tas praÅ¡ymas taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę mažinti 1/3 dalimi. Baudžiamajame įstatyme nurodyta, kad BK 641 straipsnio nuostatos gali bÅ«ti taikomos tokiu atveju, kai yra nustatytos tam tikros sÄ lygos: byla iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Bet kuriuo atveju be paminėtų sÄ lygų turi bÅ«ti nustatyta ir dar viena aplinkybė, t. y. kaltinamasis turi prisipažinti esÄ s kaltas. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta sÄ lygų, numatytų BK 641 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamoji byla pirmojoje instancijoje – apylinkės teisme buvo iÅ¡nagrinėta įprasta tvarka, atlikus pilnÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , apklausus kaltinamuosius, liudytojus, iÅ¡tyrus raÅ¡ytinius įrodymus. Todėl, esant tokiai situacijai, kai nenustatyta bÅ«tinų formaliųjų sÄ lygų BK 641 straipsnio taikymui, pirmosios instancijos teismas minėto straipsnio nuostatų, skiriant nuteistajam E. Ž. bausmę, nors jis savo kaltę ir pripažino, pagrįstai netaikė.

AukÅ¡tesnysis teismas taikyti paminėtas nuostatas apeliaciniame procese taip pat neturi teisinio pagrindo, tad nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Nuteistojo V. S. gynėja baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad jos ginamajam neteisingai parinkta bausmės rÅ«Å¡is, nesvarstytos kitos bausmės rÅ«Å¡ies parinkimas, netaikytos BK 62 straipsnio nuostatos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniu skundu nebuvo praÅ¡oma parinkti kitÄ bausmės rūšį. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas parinkdamas laisvės atėmimo bausmę tinkamai motyvavo V.

S. kaip asmenį, įvertino jo ankstesnius teistumus, nevisiÅ¡kai atliktÄ bausmę pagal ankstesnį nuosprendį ( baudžiamÄ jį įsakymÄ ), areÅ¡to bausmė atlikta, tuo tarpu Å¡velnesnė bausmė- bauda neatlikta, taigi bausmės paskirtis skyrus ir Å¡velnesnes bausmes nebuvo įgyvendinta. BK 62 straipsnis gali bÅ«ti taikomas tik tais atvejais, kai yra sÄ lygos taikyti Å¡io įstatymo nuostatas, tai yra kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala ir nusikalstama veika nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje.

Pirmos instancijos teismas V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, turtinė žala J. J. neatlyginta. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylÄ V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Todėl nėra jokios galimybės V. S. taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę nei įstatyme numatytÄ bausmę.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ nuteistųjų E. Ž. ir V. S. apeliaciniai skundai atmetami, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistųjų E. Ž. ir V.

S. apeliacinius skundus atmesti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 Danutė GiačaitėArÅ«nas PaÅ¡tuolisOlegas Å ibkovas