N-575-587-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr.N575-587/2012

Teisminio proceso Nr.4-63-3-00493-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarties S. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimu S. Z. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas skiriant už tai subendrintą nuobaudą - 160 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda S. Z. skirta už tai, jog 2009 m. gruodžio 19 d., apie 12.30 val., Alksnynės gatvėje prie namo Nr.7, Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę „Fiat Brava“, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bei išvažiuodama iš kiemo į kelią, nedavė kelio juo važiuojančiam automobiliui „Opel Astra“ ir su juo susidūrė, taip apgadindama abu automobilius ir pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 107 ir 238 punktus.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs S. Z. skundą, 2011 m. kovo 3 d. nutartimi jo netenkino. Teismas nurodė, jog asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, ekspertizės aktu, eismo įvykio protokolu, R. B. paaiškinimu, tarnybiniu pranešimu, fotonuotraukomis, eksperto V. P. paaiškinimais, liudytojų R. K., policijos pareigūnų R. S. ir M. K. parodymais, kita bylos medžiaga. Teismas pažymėjo, jog S. Z. argumentas, jog ji važiavo Alksnynės gatvės atšaka, o ne išvažiavimu iš kiemo į Alksnynės gatvę, ir dėl to ne dėl jos kaltės įvyko transporto priemonių susidūrimas, paneigtas byloje surinktais įrodymais.

S. Z. ir nukentėjusioji R. B. pripažįsta, kad automobilius patraukė bendru susitarimu iš įvykio vietos, dėl ko tiksli susidūrimo vieta įvykio vietos schemoje tiksliai nenustatyta, tačiau iš byloje esančių visumos duomenų matyti, jog susidūrimas įvyko Alksnynės gatvėje ir dėl to ginčo nėra. Tokią susidūrimo vietą parodė ir S. Z. prašymu liudytoju apklaustas L. J. (L. J.), be to, pati S. Z. patvirtino tai parašu eismo įvykio protokole nubraižytoje eismo įvykio schemoje, kad važiavo iš kiemo į gatvę, protokole pripažino ir savo kaltę dėl įvykio.

Liudytojas R. K., važiavęs su nukentėjusiąja R. B., teismo posėdžio metu taip pat parodė, jog S. Z. išvažiavusi iš kiemo į Alksnynės gatvę sudarė kliūtį, ir kad iš pradžių pripažino kaltę bei užpildė eismo įvykio protokolą, tačiau pastebėjusi, jog baigėsi transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo galiojimas, pradėjo ginčyti kaltę. Įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas R. S. teismo posėdžio metu parodė, jog jam atvykus automobiliai iš įvykio vietos buvo patraukti, tačiau jam nekilo abejonių dėl susidūrimo kaltininko, įvykio dalyviai sakė, jog pažeidėja kaltę pradėjo ginčyti pastebėjusi, jog pasibaigęs jos vairuojamo automobilio valdytojo civilinės atsakomybės draudimas.

Teismas pabrėžė, jog liudytojų R. K. ir R. S. parodymai nuoseklūs, atitinka faktines bylos aplinkybes, o ekspertizės akto išvadų pagrįstumo neįtakoja net jeigu autoavarijos vietos plane, pateiktame ekspertui, pažeidėjos teigimu, netiksliai nurodytas išvažiavimas, kuriuo ji važiavo. Bet kuriuo atveju, plane teisingai nubraižytas Alksnynės gatvės vingis, kurį akcentuoja pažeidėja, ir išvažiavimai iš kiemų, iš kurių išvažiuojant į Alksnynės gatvę privaloma praleisti gatve važiuojančius automobilius ir neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad susidūrimas įvyko Alksnynės gatvėje, į kurią iš kiemo įvažiavo S. Z..

Teismas akcentavo, jog nagrinėjamoje byloje yra teisiškai nereikšmingos kitos S. Z. keliamos įvykio versijos ir prielaidos, nes surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos kaltę. Teismas nurodė, jog nutarimo dalies dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį S. Z. neginčija, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, iš pažymos apie KET pažeidimus matyti, jog ji skundžiamo nutarimo priėmimo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, kas pagrįstai įvertinta kaip sunkinanti administracinę atsakomybę aplinkybė.

III. Nesutikdama su Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi, S. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Institucijos nutarimą ir teismo nutartį panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog atsitrenkimas įvyko dėl R. B. kaltės. Pažymi, jog pirmuoju nutarimu, kurį Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi panaikino ir grąžino bylą naujam svarstymui, jai buvo skirta 100 Lt, tačiau Institucija jokio papildomo tyrimo nesiėmė ir pagal senus duomenis priėmė naują nutarimą, kuriuo ji nubausta 160 Lt bauda. Mano, jog teismo nutartis neteisėta, nes ekspertas autotechnikas V. P. pateikė teismui neteisingą eismo įvykio schemą, pabrėžia, jog ji važiavo ne iš 5-o namo kiemo, o keliu nuo 13 ir 15 namų sankryžos, liudytojas L. J. teismo posėdyje susidūrimo vietos nepatvirtino, nes įvykio schema jam nebuvo parodyta, o tai, kad ji pasirašė administracinio teisės pažeidimo protokole, nėra jos kaltės įrodymas, R. K. ir policijos pareigūnai suinteresuoti byloje asmenys, o byloje nebuvo apklausti pirmi į įvykio vietą atvykę pareigūnai, neišreikalauta hidrometeorologinės tarnybos pažyma apie pažeidimo dieną buvusią orų prognozę bei pažyma iš Klaipėdos kelių direkcijos apie kelių būklę.

Atsiliepdamas į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo jį atmesti palaikydamas apygardos administracinio teismo nutarties motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pažymėtina, jog apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo tuos pačius nesutikimo argumentus, kuriuos dėstė pirmosios instancijos teisme, ir į kuriuos Klaipėdos apygardos administracinis teismas motyvuotai atsakė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentacija dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, todėl jos nebekartoja.

Papildomai pažymėtina, jog apeliantė tvirtindama, kad teismas rėmėsi liudytojų R. K., R. S. bei M. K. (policijos pareigūnai) parodymais, nors jie suinteresuoti byloje asmenys, jokių aplinkybių, dėl kurių minėti asmenys būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, nenurodo, tokių nenustatė ir teismas, todėl jis pagrįstai jų parodymais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota Institucijos nutarime. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmens kaltė šiuo atveju nustatyta ne vien tik paminėtų liudytojų parodymais, bet visa byloje surinktų įrodymų visuma.

Dėl apeliantės teiginių, jog byloje nesurinkti visi reikiami įrodymai, t .y. nebuvo apklausti pirmi į įvykio vietą atvykę pareigūnai, neišreikalauta hidrometeorologinės tarnybos pažyma apie pažeidimo dieną buvusią orų prognozę bei pažyma iš Klaipėdos kelių direkcijos apie kelių būklę, pasakytina, kad S. Z. pirmosios instancijos teismo posėdžiuose dalyvavo su advokatu arba buvo jo atstovaujama, tačiau tokie prašymai nereikšti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apie tikrąsias įvykio aplinkybes sprendė pagal byloje buvusią medžiagą, kuri, teisėjų kolegijos nuomone, buvo pakankama spręsti S. Z. atsakomybės klausimą.

Dėl Institucijos nutarimu paskirtos nuobaudos pasakytina, jog dėl to paties įvykio byla apygardos administraciniame teisme pagal S. Z. skundą buvo nagrinėjama antrą kartą. Pirmasis nutarimas apeliantės atžvilgiu priimtas 2010 m. vasario 10 d. ir juo skirta subendrinta 100 Lt bauda, kuri Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi panaikinta bylą grąžinant nagrinėti iš naujo Institucijai. Išnagrinėjusi bylą iš naujo, Institucija už tas pačias veikas S. Z. 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimu skyrė subendrintą 160 Lt baudą, kurią ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas paliko galioti. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, padėtis negali būti bloginama dėl jo paties paduoto skundo. Priešingu atveju vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje įtvirtintas draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas – non reformatio in peius.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Institucija, nagrinėdama bylą iš naujo, 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimu negalėjo skirti didesnės baudos negu buvo prieš tai paskyrusi 2010 m. vasario 10 d. nutarimu. Klaipėdos apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi šios klaidos neištaisė, todėl teismo nutartis atitinkamai keistina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

S. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį pakeisti nurodant, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimu S. Z. už pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje, skirta subendrinta 160 Lt bauda mažintina iki 100 Lt.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius