Legislator Case Law & Legislation
2020-04-22 Nr. AB-8150-3-61-3-00588-2020-8 AI generated

2020-04-22 Nr. AB-8150-3-61-3-00588-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2020-04-22 Nr. AB-8150-3-61-3-00588-2020-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stiebas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stiebas“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl leidimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2020-04-22 Nr. AB-8150-3-61-3-00588-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Stiebas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2017 m. liepos 25 d. išduotą leidimą kasti Nr. AK-2071/42/2019 (toliau – ir skundžiamas administracinis aktas, Leidimas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-295-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00588-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stiebas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stiebas“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Stiebas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2017 m. liepos 25 d. išduotą leidimą kasti Nr. AK-2071/42/2019 (toliau – ir skundžiamas administracinis aktas, Leidimas).

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2020 m. kovo 3 d. pateikti teismui skundą, kuriame trečiaisiais suinteresuotais asmenimis būtų nurodyti asmenys, kurių teisėms ar pareigoms, pareiškėjo nuomone, šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos; pateikti skundžiamą administracinį aktą arba įrodymus, kad jo negali gauti.

Pareiškėjas 2020 m. kovo 2 d. teismui pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad kreipėsi į atsakovą dėl skundžiamo administracinio akto pateikimo, tačiau atsakovas atsisakė tokį aktą pateikti. Pareiškėjui nėra žinoma, kokiam subjektui yra išduotas Leidimas, t. y. pareiškėjui nėra žinomas skundžiamo administracinio akto turinys, dėl ko jis negali skunde nurodyti trečiųjų suinteresuotų asmenų, pateikti įstatyme numatytus įtrauktinų į bylą asmenų duomenis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduodu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjui teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi buvo išaiškinta, jog pagal ABTĮ 67 straipsnio 1 dalies 4 punktą teismas išreikalauja tik tuos įrodymus, kurių šalys negali gauti. Pareiškėjas kartu su 2020 m. kovo 2 d. pareiškimu dėl trūkumų šalinimo pridėjo dokumentą, patvirtinantį, kad pareiškėjo atstovė 2020 m. vasario 18 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl skundžiamo administracinio akto pateikimo, tačiau jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas atsisakė tenkinti šį prašymą, nepateikė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog atsakovo darbuotojas telefonu jį informavo, kad prašymas nebus tenkinamas, jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsta. Be to, pareiškėjas nepateikė prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti iki kol bus gautas oficialus atsakymas dėl 2020 m. vasario 18 d. prašymo pateikti skundžiamą administracinį aktą.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad skundžiamo administracinio akto nepateikimas yra esminis trūkumas, dėl kurio teismas negalėjo nustatyti ginčo nagrinėjimo dalyko ir išspręsti skundo priėmimo klausimo. Dėl nurodytų priežasčių, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nepašalinus nustatytų skundo trūkumų.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo skundą ir įpareigoti atsakovą pateikti teismui 2019 m. liepos 25 d. išduotą leidimą kasti Nr. AK-2071/42/2019 su visais susijusiais dokumentais.

Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į atsakovą dėl informacijos / duomenų pateikimo, todėl aplinkybė, jog teismo nustatytu trūkumų šalinimo terminu nebuvo pateiktas skundžiamas administracinis aktas, nesudaro pagrindo atsisakyti ginti pareiškėjo teises. Pareiškėjo teigimu, formalaus pobūdžio trūkumai galėjo būti pašalinti priėmus skundą nagrinėti, kadangi pagal ABTĮ nuostatas pats teismas turi teisinį pagrindą pašalinti formalaus pobūdžio trūkumus.

Pareiškėjas pažymi, kad vadovaudamasis ABTĮ 52 straipsnio 2 dalimi ir siekdamas nepraleisti termino skundui paduoti teismui pateiktame skunde nurodė prašymą dėl Leidimo išreikalavimo. Pirmosios instancijos teismas tiek 2020 m. vasario 18 d. nutartyje dėl skundo trūkumų pašalinimo, tiek skundžiamoje 2020 m. kovo 3 d. nutartyje nurodė, kad skundas laikytinas nepaduotu, kadangi kartu su skundu nebuvo pateiktas administracinis aktas (Leidimas). Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas priimtuose procesiniuose sprendimuose nepagrindė, kaip nurodytas skundo trūkumas trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, nepaaiškino pareiškėjui, kaip trūkumus pašalinti, kad būtų galimybė įgyvendinti teisę į gynybą. Dėl nurodytų priežasčių teismo priimta skundžiama nutartis yra nepagrįsta, o klausimas dėl skundo priėmimo buvo išspręstas formaliai, paneigiant pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad jeigu jis pirmiausia būtų kreipęsis į atsakovą su prašymu pateikti skundžiamą administracinį aktą, o atsakovas tokį prašymą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 „Dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ 25 punkto nuostatas nagrinėtų 20 darbo dienų, ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas skundui paduoti būtų praleistas ir teismas minėto termino neatnaujintų, kadangi aplinkybė, jog nebuvo gautas skundžiamas administracinis aktas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką nepripažintina ekstraordinarine priežastimi terminui atnaujinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties, kuria teismas laikė jo skundą nepaduodu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-341/2009; 2009 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-404/2009; 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-54/2012 ir kt.). Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo (šiuo atveju – ABTĮ) numatytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį prie skundo (prašymo, pareiškimo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) buvo nagrinėtas administracinių ginčų komisijoje ar kitoje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, – tos administracinių ginčų komisijos ar institucijos sprendimas; jeigu būtina, – dokumentas, patvirtinantis reikalavimų ar prieštaravimų skundžiamai institucijai, įstaigai įteikimo datą; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Nesant įrodymų, jog pats pareiškėjas negalėjo gauti skundžiamo akto, pirmosios instancijos teismui nekyla pareiga pačiam išreikalauti reikalingus įrodymus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, bendra tvarka yra tokia, jog įrodymus pateikia pačios proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, ir tik tuomet, kai prireikia, kai šalys negali pačios gauti įrodymų, teismas įgyja pareigą išreikalauti bylai reikalingus įrodymus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-199/2013; 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-224/2011).

Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, 2020 m. vasario 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2020 m. kovo 3 d. pateikti teismui skundžiamą administracinį aktą arba įrodymus, kad jo negali gauti; pateikti skundą, kuriame trečiaisiais suinteresuotais asmenimis būtų nurodyti asmenys, kurių teisėms ar pareigoms, pareiškėjo nuomone, šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Teismas nutartyje taip pat nurodė, kad pagal ABTĮ 67 straipsnio 1 dalies 4 punktą teismas išreikalauja tik tuos įrodymus, kurių šalys negali gauti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta ABTĮ 67 straipsnio 1 dalies 4 punkto norma reglamentuoja teismo veiksmus po skundo priėmimo, todėl šiuo atveju netaikytina. ABTĮ 56 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų.

Iš pareiškėjo skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, 14–15 punktų, skundo prašymų 2 punkto matyti, kad pareiškėjas suformulavo teismui prašymą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pateikti 2017 m. liepos 25 d. išduotą leidimą kasti Nr. AK2071/42/2019 bei visus su išduotu leidimu susijusius dokumentus. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad skundžiamo administracinio akto ir su jo išdavimu susijusių dokumentų iš atsakovo nėra gavęs, todėl pats kartu su skundu negali pateikti Leidimo.

Šalindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus pareiškėjas 2020 m. kovo 2 d. teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2020 m. vasario 18 d. kreipėsi į atsakovą dėl skundžiamo administracinio akto pateikimo, tačiau atsakovas iki teismo nustatyto termino nepateikė atsakymo į pareiškėjo užklausą. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad iš atsakovo darbuotojo telefonu sužinojo, jog jo prašymas nebus patenkintas. Pareiškėjas teigė, kad negali pašalinti teismo nustatytų skundo trūkumų, todėl prašė priimti skundą nagrinėti ir įpareigoti atsakovą pateikti skundžiamą administracinį aktą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu, spręsdamas, kad pareiškėjas nepašalino 2020 m. vasario 18 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas neturėjo objektyvių galimybių pašalinti visus teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus. Pareiškėjas nurodė teismui priežastis, kodėl jis pats negali gauti skundžiamo administracinio akto, pateikė teismui prašymą išreikalauti Leidimą iš atsakovo. Kol nėra į bylą pateikto skundžiamo administracinio akto ir su juo susijusių dokumentų, pareiškėjas taip pat negalėjo nurodyti suinteresuotus asmenis, o tai galės padaryti, kai skundžiamas administracinis aktas bus pateiktas į bylą, arba tai galės padaryti teisėjas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 5 dalimi.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip nustatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.) (žr., pvz., 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009 ir kt.).

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), yra neteisėta ir nepagrįsta, teismas šiuo nagrinėjamu atveju turėjo pareigą išreikalauti skundžiamą administracinį aktą iš atsakovo (ABTĮ 56 str. 4 d.), taip padėdamas pareiškėjui įgyvendinti procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.), ir tada spręsti skundo priėmimo klausimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atidėti bylos pagal atskirąjį skundą nagrinėjimą nurodydamas, kad su atsakovu vyksta susitikimai ir siekiama ginčą išspręsti taikiai.

Teisėjų kolegija pareiškėjos prašymą atmeta. Šioje byloje sprendžiama dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą nepašalinus skundo trūkumų pagrįstumo ir teisėtumo. Ginčo nagrinėjimas iš esmės, jei būtų priimtas pareiškėjos skundas, nagrinėtinas pirmosios instancijos teisme, todėl šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas procesinio teisinio pobūdžio klausimas, atidėti atskirojo skundo nagrinėjimą nėra teisinių pagrindų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Stiebas“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Stiebas“ skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Stiebas“ prašymą dėl bylos pagal atskirąjį skundą nagrinėjimo atidėjimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė