2016-05-25 Nr. AB-11571-3-63-3-00358-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-829-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00358-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei Ž. D. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Ž. D. (toliau – ir atsakovė) 305,18 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Prašyme nurodoma, jog pareiškėjui pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Pareiškėjas pažymėjo, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso turto objektas, esantis (duomenys neskelbtini). Prašymo reikalavimą grindė tuo, jog atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir iš atsakovės pareiškėjui priteisė 232 Eur už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Spręsdamas dėl apmokestinimo vietine rinkliava pagrįstumo, teismas vadovavosi Vietos savivaldos įstatymu, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai) (Nuostatų redakcijos su vėlesniais pakeitimais), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija.

Teismas nustatė, kad atsakovei laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, priklausė nekilnojamojo turto objektas – butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini).

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas teikiamu prašymu iš atsakovės prašo priteisti vietinę rinkliavą nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nutartys administracinėse bylose Nr. A438-2346/2012, Nr. A438-2405/2012), teismas nurodė, kad Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis.

Atsižvelgęs į Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnį bei į aktualias Nuostatų teisės normas, teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas priteisti vietinės rinkliavos skolą už laikotarpį iki 2010 m. sausio 1 d. yra nepagrįstas (pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą), todėl prašymą priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmetė, kitą pareiškėjo reikalavimo dalį tenkino ir priteisė pareiškėjui 232 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos. Akcentavo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, priteista suma, kuri yra piniginė prievolė, po litų perskaičiavimo į eurus, apvalinama vieno euro tikslumu, paliekant perskaičiuotą skaičių eurais nepakitusį.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.

Pareiškėjas įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas padarė materialinės teisės normų pažeidimų. Pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė MAĮ įtvirtintą senaties terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 305,18 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės Ž. D.

Pirmosios instancijos teismas 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir iš atsakovės pareiškėjui priteisė 232 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., kitą pareiškėjo prašymo dalį atmetė, šį sprendimą grįsdamas tuo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatytą penkerių metų mokesčio apskaičiavimo bei perskaičiavimo senaties terminą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl senaties termino pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnį taikymu.

Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad Rinkliavų įstatyme, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta.

Kita vertus, iš Rinkliavų įstatymo matyti, kad jis reglamentuoja pagal reguliavimo objektą, metodą ir dalyką, panašius teisinius santykius – valstybės rinkliavą ir vietinę rinkliavą.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 15 punktą ir 68 straipsnį, valstybės rinkliavai yra taikomos Mokesčių administravimo nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl senaties termino taikymo, už kurį valstybės rinkliavos (mokesčio) administratoriui leidžiama apskaičiuoti ar perskaičiuoti valstybės rinkliavą (mokestį) jos mokėtojui.

Atkreiptinas dėmesys, kad Mokesčių administravimo įstatymas nėra tiesiogiai taikomas vietinės rinkliavos teisiniuose santykiuose (Mokesčių administravimo įstatymo 13 str.). Todėl darytina išvada, kad nėra tvirtintos teisės normos, kuri tiesiogiai reglamentuotų senaties terminų taikymo klausimus teisiniuose santykiuose, kurie atsiranda vietinės rinkliavos srityje.

Tokiais atvejais, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalies nuostatomis, tenka spręsti teisės analogijos taikymo klausimus. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalį, teisės analogijos klausimas turi būti sprendžiamas, visų pirma, taikant tą teisės normą (įstatymą), kuri reglamentuoja panašius teisinius santykius, o jei ir tokių teisės normų nėra, įpareigoja teisės analogijos klausimą spręsti taikant bendruosius įstatymų pradmenis ir jų prasmę, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaip jau buvo minėta, valstybės rinkliava ir vietinė rinkliava pagal reguliavimo objektą, metodą ir dalyką, yra artimiausi vienas kitam bei panašiausi teisiniai santykiai, kas savo ruožtu lemia, kad vietinės rinkliavos atžvilgiu turi būti taikomos tos įstatyminės normos, kurios taikomos ir valstybės rinkliavos atžvilgiu.

Pažymėtina, kad senaties terminų klausimas šioje srityje tokiu pat būdu yra sprendžiamas ir administracinių teismų praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis bei kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/ 2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015).

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija), teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygų kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės, dominuojančios šioje srityje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Visa tai apibendrinus spręstina, kad pirmosios instancijos teismas byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams teisingai pritaikė Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias mokesčio apskaičiavimo bei perskaičiavimo senaties terminą, ir pagrįstai pareiškėjui nepriteisė vietinės rinkliavos, apskaičiuotos už 2008 ir 2009 metus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas priteistą vietinės rinkliavos sumą netinkamai perskaičiavo į eurus.

Pagal dominuojančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., administracines bylas Nr. A-1055-442/2015, Nr. A-360-575/2015, Nr. A-899-442/2015, Nr. A-360-575/2015, Nr. A-1202-575/2015), perskaičiuojant priteistas vietinės rinkliavos sumas iš litų į eurus, turi būti taikoma Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalis ir suma apvalinama euro centų tikslumu. Todėl, vadovaujantis aptarta teisės norma, pareiškėjui priteistina 232,22 Eur suma.

Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl priteistinos rinkliavos sumos dydžio tikslintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės Ž. D. priteisti 232,22 Eur (du šimtus trisdešimt du eurus dvidešimt du euro centus) vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė