2025-06-04 Nr. AB-9869-3-62-3-03323-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-67-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03323-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl atsakymų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-o kalėjimo viršininko 2023 m. spalio 10 d. atsakymą Nr. SN-22-3268 (toliau – ir 2023 m. spalio 10 d. atsakymas), Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. lapkričio 8 d. atsakymą Nr. S2-2642 (toliau – ir 2023 m. lapkričio 8 d. atsakymas) ir priteisti viso 3 672 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, ir atsakovo atstovas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į Pravieniškių 1-ą kalėjimą, prašydamas grąžinti asmeninius daiktus, kurių jam negrąžino išvažiuojant iš šios įstaigos (2023 m. rugsėjo 18 d.). Pravieniškių 1-as kalėjimas 2023 m. spalio 10 d. atsakymu nurodė, kad prašyme nurodytų daiktų (ausinės „Heineken“, ausines „Sony“, MP3 grotuvą „Philips“ ir 3 prailgintuvus) įstaigoje nėra, nes atvažiuodamas į įstaigą pareiškėjas jų neatsivežė. Nesutikdamas su šiuo atsakymu, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą, kuri 2023 m. lapkričio 8 d. atsakyme taip pat nurodė, kad pareiškėjo prašomų grąžinti daiktų Pravieniškių 1-ame kalėjime nėra, taip pat nėra duomenų, kad minėti daiktai būtų perduoti įstaigos administracijai. Pareiškėjas, aiškindamasis kur dingo daiktai, taip pat kreipėsi į Vilniaus kalėjimą 2023 m. spalio 24 d. prašymu, kuris 2023 m. spalio 10 d. atsakyme nurodė pareiškėjui kreiptis Pravieniškių 1-ą kalėjimą, nes pareiškėjas buvo etapuojamas į jį ir jo asmeniniai daiktai buvo išsiųsti kartu su konvojumi. Prie minėto atsakymo pateikti: protokolas dėl nuteistojo daiktų kratos 2022 m. kovo 18 d., protokolas dėl daiktų priėmimo į sandėlį 2022 m. gegužės 15 d., 2022 m. kovo 21 d. nuteistojo daiktų aprašas Nr. 76, kvitas Nr. 212 bei dokumentai, patvirtinantys, kad daiktai perduoti Pravieniškių 1-am kalėjimui. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 6 d. buvo perkeltas tęsti bausmės atlikimą į uždaro tipo bausmės atlikimo vietos paprastąją grupę. Neturėdamas ausinių, pareiškėjas negalėjo eksploatuoti televizoriaus dėl kameroje esančio šurmulio, einant sportuoti, tai darė neigiamą įtaką jo kalinimo sąlygoms. Įkalinimo įstaiga nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d. negrąžindama pareiškėjui daiktų sukėlė jam papildomus nepatogumus, neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta 122 Eur suma.

3. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2023 m. lapkričio 18 d. buvo kalinamas Šiaulių kalėjime kameroje Nr. 90 nežmoniškomis, jo garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis, nes sanitarinis mazgas nebuvo izoliuotas nuo likusio kameros ploto ir naudojantis juo tiek garsai, tiek smarvė, tiek matomumo netinkamas ribojimas stipriai pablogino jo kalinimo sąlygas ir sukėlė nežmoniškus išgyvenimus, pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą. Pareiškėjas manė, kad už minėtą laikotarpį patirtą neturtinę žalą atsakovas turėtų atlyginti 3 000 Eur suma.

4. Pareiškėjas taip pat laikėsi pozicijos, kad laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2023 m. lapkričio 18 d., jam kalint Šiaulių kalėjime, nebuvo užtikrintas reikalingas inventorius daiktams susidėti. Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, (toliau – ir Aprūpinimo normos) 9.3 papunkčiu kalėjimo kameroje turi būti įrengta spintelė – 1 vnt. ne daugiau nei 2 asmenims naudotis. Pasak pareiškėjo, įstaiga į jo reikalavimus nereagavo ir spintelės neįrengė. Tokia buitis apsunkino jo kalinimo sąlygas, kadangi rūbus pareiškėjas turėjo laikyti maišeliuose po lova, higienos priemones ir kanceliarines priemones kur papuola, nes kameroje nebuvo vietos, kur galėtų laikytis tokius savo daiktus. Neturėjo kur laikyti savo televizoriaus. Maišeliuose laikomi daiktai įgaudavo nemalonų kvapą. Anot pareiškėjo, tokios sąlygos darė neigiamą įtaką pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjas manė, kad už minėtą laikotarpį patirtą neturtinę žalą atsakovas turėtų atlyginti 500 Eur suma.

5. Pareiškėjas tvirtino, kad nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki 2023 m. rugsėjo 18 d., kai buvo kalinamas Pravieniškių 1-ame kalėjime, buvo kerpamas antihigieniškomis sąlygomis, nesilaikant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) nustatytų reikalavimų. Tokios kirpimo sąlygos žemino pareiškėjo orumą, kėlė grėsmę jo sveikatai. Pareiškėjas kirpykloje kirpdavosi po 2-4 kartus per mėnesį. Pareiškėjas pažymėjo, kad higienos normų pažeidimą patvirtino Nacionalinis visuomenės sveikatos centro 2023 m. spalio 30 d. raštas. Pareiškėjas manė, kad už minėtą laikotarpį patirtą neturtinę žalą (neigiamas emocijas ir pablogintą psichologinę būklę) atsakovas turėtų atlyginti 50 Eur suma.

6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

7. Atsakovo atstovas dėl skundo argumentų, susijusių su daiktų saugojimu ir grąžinimu, pažymėjo, kad pareiškėjas skunde prašė panaikinti Pravieniškių 1-o kalėjimo 2023 m. spalio 10 d. atsakymą, kuriame nurodoma, jog prašomų daiktų grąžinti įstaiga neturi. Pareiškėjas atvykęs į Pravieniškių 1-ą kalėjimą su savimi atsivežė asmeninius daiktus (el. virdulį, USB duomenų laikmeną, barzdaskutę su įkrovikliu, rankinį laikrodį ir televizorių) ir tai patvirtina 2022 m. rugsėjo 19 d. paimtų saugoti iš nuteistojo daiktų kvitas Nr. 43-14248 (2023 m. sausio 10 d. persiųsta USB duomenų laikmena, 2022 m. lapkričio 15 d. televizorius perduotas pareiškėjui naudotis, rankinį laikrodį atidavė artimiesiems, tai patvirtina įrašai 2022 m. rugsėjo 19 d. paimtų saugoti iš nuteistojo daiktų kvite Nr. 43-14248). 2023 m. rugsėjo 18 d. išvykstant iš Pravieniškių 1-o kalėjimo į Šiaulių kalėjimą minimus daiktus pareiškėjas išsivežė, tai patvirtina 2023 m. sausio 10 d. paimtų saugoti iš nuteistojo daiktų kvitas Nr. SV-22837, kuriame pažymėta, jog pareiškėjas atsisakė raštiškai patvirtinti daiktų saugojimo perdavimo faktą, taip pat atsisakė patvirtinti kvito kopijos (2023 m. rugsėjo 18 d., Reg.

Nr. 74). Atsakovo atstovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Tarnybos 2023 m. lapkričio 8 d. atsakymą, nurodydamas, jog Pravieniškių 1-as kalėjimas negrąžino daiktų, kurie buvo paimti pareiškėją perkeliant į drausminę grupę Vilniaus pataisos namuose (šiuo metu vadinamas Vilniaus kalėjimu). Pareiškėjas nurodė, jog reikalaujami daiktai, pareiškėją etapuojant į Pravieniškių 1-ą kalėjimą (2022 m. gegužės 13 d.) buvo įduoti ne jam asmeniškai, o konvojaus viršininkui, kuris paketą su jo asmeniniais daiktais perdavė Pravieniškių 1-am kalėjimui.

Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas prašomus grąžinti daiktus turėjo Vilniaus kalėjime prieš atvykdamas į Pravieniškių 1-ą kalėjimą, tai patvirtina 2022 m. kovo 18 d. protokolas dėl nuteistojo daiktų kratos Nr. 81-724(I), kuriame nurodomi minėti daiktai paimti atliekant visuminę daiktų kratą pareiškėją perkeliant į drausmės grupę. Protokole nurodoma, jog daiktai perduoti į sandėlį, tai patvirtina 2022 m. kovo 21 d. protokolas Nr. 81-737(I) dėl daiktų paėmimo į sandėlį, 2022 m. gegužės 12 d. daiktų aprašas Nr.

76. Anot atsakovo atstovo, pareiškėjas nurodė, jog kvite Nr. 212 nurodyti daiktai: ausinės „Sony”, ausinės „Heineken”, Mp3 grotuvas, laidai 3 vienetai, kvite nurodyta, jog daiktai grąžinti 2022 m. gegužės 13 d., pasirašyti atsisakė, daiktai išvyko su konvojumi. Tai, jog daiktai išvyko kartu su pareiškėju patvirtina 2022 m. gegužės 12 d. perduodamų paketų su nuteistųjų daiktais sąrašas Nr. 9-2999, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas turėjo vieną paketą. Atsakovo atstovas paaiškino, jog patikrinus gautų suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių prašymų (skundų) registrą (NPS-24), Tarnybos 2023 m. lapkričio 6 d. pažymoje Nr. RV-24-4100 „Dėl nuteistojo E. V.“ nurodyta, jog pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 21 d. reg.

Nr. NPS-24-6910 pateikė Pravieniškių 1-am kalėjimui prašymą pasiimti „domino“ ir padėti į sandėlį virdulį ir kitus atliekamus daiktus. Pravieniškių 1-as kalėjimas 2023 m. rugsėjo 27 d. atsakymu Nr. SN-22-3069 nurodė jog, pareiškėjas išvykęs iš Pravieniškių 1-o kalėjimo asmeninius daiktus išsivežė su savimi į Šiaulių kalėjimą, nurodė dėl reikalaujamų daiktų kreiptis į Šiaulių kalėjimą. Atsakovo atstovas pabrėžė, jog minėtoje pažymoje nurodoma, kad nuteistasis Šiaulių kalėjimo viršininkui nepadavė jokio prašymo, kad būtų nuvestas į sandėlį pasidėti / pasiimti daiktų.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog 2023 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių kalėjimo suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolo Nr. SV-24-25836, pažymėta, jog pareiškėjas atvykęs į Šiaulių kalėjimą su savimi turėjo du lagaminus ir juodą „tašę“, tai taip pat patvirtina konvojuojamo parašas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2022 m. gegužės 12 d. Nuteistojo daiktų apraše Nr. 76, reikalaujami daiktai (ausinės „Sony“, ausinės „Heineken“, Mp3 grotuvas ir 3 laidai) pareiškėjui perduoti 2023 m. lapkričio 23 d. ir tai patvirtina pareiškėjo parašas.

Atsakovo atstovo įsitikinimu, pareiškėjas pateikė melagingus ir klaidinančius teismą duomenis ir tai patvirtina bylos medžiaga. Atsakovo atstovas akcentavo, kad tariamai negrąžinti daiktai buvo grąžinti po prašymo pateikimo. Atsakovo atstovo įsitikinimu, tai įrodo pareiškėjo nepagrįstą reikalavimą atlyginti patirtą neturtinę žalą dėl negrąžintų daiktų laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d., kadangi, kaip nurodoma 2023 m. lapkričio 6 d. pažymoje Nr. RV-24-4100, pareiškėjas prašymų nepateikė.

8. Atsakovo atstovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad Šiaulių kalėjime kameroje Nr. 90 netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, pažymėjo, jog sanitarinis mazgas įrengtas pačioje gyvenamoje patalpoje vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 12.5 papunktyje, nustatytais kamerų įrengimo reikalavimais, kuriuose numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm nuo ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Tarnyba akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog Šiaulių kalėjime kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kai sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o, nesant durų, uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą, t. y. tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo. Sanitarinio mazgo patalpos tvarkingos durys užtikrina nuteistųjų privatumą. Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad sanitarinis mazgas kameroje Nr. 90 yra atskirtas nuo bendros erdvės nesiekiančia lubų mūrine sienele, o praėjimas atitvertas durimis iš OSB plokštės, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną.

Tarnyba atkreipė dėmesį, kad sanitarinių mazgų atitvėrimas iki lubų reikalautų rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti esamas kameras, kadangi įrengus pertvaras iki lubų, sanitariniuose mazguose neliktų nei natūralios, nei dirbtinės apšvietos, be to, dalyje kamerų būtų pabloginta ventiliacija: iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, be to, 2020 m. rugsėjo 25 d. užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu – o būtent, minėtos angos iš koridoriaus pusės prijungtos prie vamzdžio, kuriuo paduodamas ir grąžinamas oras iš lauko, todėl sanitarinius mazgus atskyrus iki lubų, kai kurios ventiliacijos angos liktų tik sanitariniame mazge, o kai kurios tik likusioje kameros dalyje ir tai neabejotinai mažintų oro judėjimą.

Atsakovo atstovas pabrėžė, kad pagal higienos normos HN 134:2015 17 punktą Šiaulių kalėjime laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Tarnyba pažymėjo, kad mechaninės patalpų vėdinimo sistemos Šiaulių kalėjime negalimas, kadangi, įstaigos rėžiminio korpuso pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Atskiroms grupėms gyvenamųjų kamerų, sumontuoti skirtingi ventiliatoriai.

Taip pat atsakovo atstovas pažymėjo, kad kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas neturėjo užsistovėti.

9. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad jam kalint Šiaulių kalėjime kamera nebuvo aprūpinta reikiamais baldais daiktams susidėti ir dėl to pareiškėjas patyrė nepatogumus, kurie turi būti atlyginti pinigine suma, atsakovo atstovas pažymėjo, kad Aprūpinimo normose numatyta, kad Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti spintelė 1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims (9.3 p.); maisto produktų spintelė arba lentyna 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui (9.6 p.). Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad iš pridėtų kameros fotonuotraukų matyti, kad kameroje prie sienos yra 2 lentynos, stovi spinta su atskiromis lentynomis. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad įvertinus kameroje esamą inventorių, pareiškėjo argumentai dėl spintelių bei lentynų nebuvimo ir galimybės tinkamai laikyti daiktus, atmestini, kaip nepagrįsti. Atsakovas atstovas akcentavo, kad Šiaulių kalėjimo administracija pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameros, bet ir atnaujinami jose esantys baldai. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas Šiaulių kalėjimo administracijai neteikė prašymų ar skundų dėl netinkamo aprūpinimo inventoriumi, todėl jo nusiskundimai šiuo aspektu yra nepagrįsti. Tarnyba akcentavo, kad teisės aktai nenustato kalėjimo administracijai prievolės užtikrinti gyvenamosiose patalpose (kamerose) specialias vietas nuteistųjų ir suimtųjų asmeniams televizoriams pakabinti. Todėl, atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjo kaltinimai dėl suprastėjusio regėjimo žiūrint į pakabintą televizorių iš nedidelio atstumo yra nepagrįsti.

10. Dėl higienos normų pažeidimo kirpykloje, Tarnyba pažymėjo, jog higienos normos HN 134:2015 12 punkte nurodytas pažeidimas – kaip stiklo paketo įtrūkimas – yra laikytinas mažareikšmiu ir neturėjo įtakos pareiškėjo apsikirpimo metu. Pareiškėjas nesiskundė dėl kitų minėtos higienos normos reikalavimų pažeidimo. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas atsiradusios neturtinės žalos dėl minėto higienos normos pažeidimo, nedetalizavo, tik deklaratyviais teiginiais nurodė, kad buvo kerpamas antihigieniškomis sąlygomis dėl, ko buvo pažemintas jo orumas ir sukelta grėsmė sveikatai.

11. Atsikirsdamas į atsiliepimą pareiškėjas papildomai akcentavo, kad pareiškėjui nenumatyta prievolė pateikti prašymą dėl saugomų daiktų grąžinimo, abejojo atsakovo atstovo pateiktų nuotraukų autentiškumu, be kita ko, tvirtino, kad dėl sanitarinio mazgo ne visiško izoliavimo kameroje buvo juntamas blogas kvapas, pabrėžė, kad kameroje nėra jokios spintos, įstaiga slepia pareiškėjo teiktus prašymus ir pretenzijas dėl su tuo susijusių nepatogumų, prašė išreikalauti iš atsakovo atstovo pareiškėjo konsultacijų dažnumą ir kreipimosi pas psichologus įrodymus.

II. 12. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog perkėlus jį į Šiaulių kalėjimą, jam nebuvo grąžinti jo asmeniniai daiktai. Pareiškėjo teigimu, laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d. jam nebuvo grąžinti asmeniniai daiktai (ausinės „Heineken“, ausinės „Philips“ ir trys laidai). Skunde nurodoma, jog 2023 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjas iš Pravieniškių 1-o kalėjimo išvyko į Šiaulių kalėjimą. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į Pravieniškių 1-o kalėjimo administraciją su prašymu grąžinti negrąžintus daiktus.

14. Teismas nustatė, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-as kalėjimas 2023 m. spalio 10 d. atsakymu Nr. SN-22-3268 pareiškėjui nurodė, jog Pravieniškių 1-as kalėjimas neturi prašomų grąžinti daiktų, paaiškino, jog pareiškėjas, atvykęs į Pravieniškių 1-ą kalėjimą, su savimi atsivežė asmeninius daiktus (el. virdulį, USB duomenų laikmeną, barzdaskutę su įkrovikliu, rankinį laikrodį ir televizorių). Šias aplinkybes patvirtina 2022 m. rugsėjo 19 d. paimtų saugoti iš nuteistojo daiktų kvitas. 2023 m. rugsėjo 18 d. išvykstant iš Pravieniškių 1-o kalėjimo į Šiaulių kalėjimą, minimus daiktus pareiškėjas išsivežė ir tai patvirtina paimtų saugoti iš nuteistojo daiktų kvitas, kuriame pažymėta, jog pareiškėjas raštiškai atsisakė patvirtinti daiktų saugojimo perdavimo faktą. Pareiškėjui apskundus šį atsakymą Lietuvos kalėjimų tarnybai, pastaroji 2023 m. lapkričio 8 d. pateikė atsakymą Nr. S2-2642, kuriame nurodė, jog skundas dėl Pravieniškių 1-o kalėjimo viršininko 2023 m. spalio 10 d. atsakymo Nr. SN-22-3268 ir asmeninių daiktų negrąžinimo yra nepagrįstas.

15. Pacitavęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 38 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 27 punktą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 53 punktą, 7.3 papunktį, teismas priėjo prie išvados, kad pagrindiniai nuteistųjų poreikiai tenkinami valstybės lėšomis. Teismas pareiškėjo nurodytus nepatogumus dėl neturėjimo savo minimų daiktų, atsižvelgęs į perkėlimo laikotarpius, nelaikė tokio pobūdžio nepatogumais, kurie galėtų būti įvertinti pinigais. Teismas, vertindamas pataisos įstaigos veiksmų teisėtumą nurodytų teisės aktų kontekste, pažymėjo, kad minėti poįstatyminiai teisės aktai BVK nuostatoms neprieštarauja. Teismas pabrėžė, kad poįstatyminiai aktai priimti kompetentingo subjekto, įgyvendinant įstatymų leidėjo pavestas funkcijas, todėl negali būti vertinami kaip neteisėti veiksmai ir pareiškėjo, kaip terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens, specialiųjų teisių ribojimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodytų nepatogumų nėra pagrindo prilyginti kankinimui ar žiauriam elgesiui. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui tariamai negrąžinti daiktai po prašymo pateikimo buvo grąžinti pasirašytinai.

16. Teismas vertino, kad ginčijami 2023 m. spalio 10 d. atsakymas ir 2023 m. lapkričio 8 d. atsakymas yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti pareiškėjo skunde nurodomais, ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, pareiškėjas nepagrindė atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas.

17. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su sanitariniu mazgu ir privatumo pažeidimu, bei atsakovo atsiliepimo į skundą pateiktus atsikirtimus, atsižvelgęs į Eksploatavimo taisyklių 2 punktą, kuris numato, kad šios taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais, nustatęs, kad Šiaulių kalėjimas pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 12.5 p.), įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 p., Higienos norma HN 134:2015 17 p.), atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-442-575/2023), teismas konstatavo, kad atsakovo atstovo neteisėti veiksmai dėl blogo oro kameroje, nenustatyti.

18. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Šiaulių kalėjime pareiškėjui nebuvo užtikrintas inventorius – nebuvo suteikta spintelė daiktams laikyti, vadovaudamasis Eksploatavimo taisyklių 36 punktu bei Aprūpinimo normų nuostatomis, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti spintelė 1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims (9.3 p.); stalas 1 vnt. (9.4 p.); suolas arba kėdė, arba taburetė 1 sėdima vieta vienam asmeniui (9.5 p.); maisto produktų spintelė arba lentyna 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui (9.6 p.), nustatęs, kad iš atsakovo atstovo pridėtų nuotraukų matyti, jog kameroje prie sienos yra 2 lentynos, stovi spinta su atskiromis lentynomis, nenustatęs duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymus ar skundus Šiaulių kalėjimo administracijai dėl netinkamo aprūpinimo inventoriumi, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo argumentai dėl lentynų nebuvimo ir galimybės tinkamai laikyti daiktus, atmestini.

19. Teismas, vertindamas pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, jog atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ame kalėjime, suteikiant kirpėjo paslaugas, nebuvo laikomasi higienos normų, pažymėjo, kad pareiškėjas nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes pareiškėjui galėjo sukelti jo nurodytos aplinkybės dėl įskilusio stiklo paketo. Teismas pažymėjo, kad duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kerpamas šiurkščiai pažeidžiant higienos normų reikalavimus, nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, kad stiklo paketo įtrūkimas patalpose, kuriose teikiamos kirpyklos paslaugos, laikytinas mažareikšmiu, kuris negalėjo turėti įtakos pareiškėjo apsikirpimo metu laikytis kitų higienos normų. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis pataisos namų administracijai šiuo aspektu, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmestini.

20. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas savo skunde konkrečiai neįvardijo iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti neturtinė žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Skundo argumentai dėl tariamai padarytos jam neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovo atstovą dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad pareiškėjo skunde nurodomi neigiami išgyvenimai nebuvo itin stiprūs. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendė, jog administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Teismas priėjo prie išvados, kad nenustačius pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebeliko būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas.

III. 21. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

22. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjo skundo argumentus bei pateiktus įrodymus dėl daiktų saugojimo ir negrąžinimo. Pareiškėjas pabrėžia, kad jo daiktai turėjo būti grąžinti nieko nelaukiant, neprašant ir neskundžiant negrąžinimo. Pirmosios instancijos teismas neaiškiai ir nesuprantamai aiškino atsakovo atstovo vilkinimą grąžinti daiktus. Pareiškėjas pažymi, kad savo daiktais nepagrįstai negalėjo naudotis ilgą laiko tarpą (net 2 mėnesius).

23. Pareiškėjas atsakovo atstovo pateiktas nuotraukas dėl sanitarinio mazgo bei privatumo trūkumų vertina kritiškai, teigia, kad neaišku kada jos darytos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis skundėsi ne tik dėl smarvės, bet ir dėl privatumo pažeidimų, nors teismas įvertino tik blogo oro aspektą. Pareiškėjas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sienelės primūrijimas yra kapitalinis remontas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pripažino, kad sanitarinio mazgo netinkamas izoliavimas yra žmogaus teisių pažeidimas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo aspektu yra naikintinas.

24. Pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nesikreipė į Šiaulių kalėjimą ir į Lietuvos kalėjimų tarnybą dėl spintelių daiktams sudėti. Pareiškėjas nesutinka su byloje pateiktomis nuotraukomis, kad kamerose yra reikiami baldai. Pareiškėjas akcentuoja, kad nuo 2009 m. Šiaulių kalėjimo kamerose nėra tinkamo inventoriaus. Pareiškėjas nurodo, kad teisinis reguliavimas numato, kad 1 spintelė turi tekti ne daugiau kaip 2 asmenims. Tuo tarpu pareiškėjas į kamerą buvo patalpintas 5-as, todėl neturėjo kur susidėti savo daiktų.

25. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas neturtinę žalą, nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją dėl sukeltų nepatogų. Dėl sukeltų nepatogų pareiškėjas yra kreipęsis ir į atsakovo atstovą, ir į psichologę. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nepareikalavo iš atsakovo atstovo visų reikiamų dokumentų, byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ir psichines savybes. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui. Todėl yra pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

26. Pareiškėjas pabrėžia, kad įskilęs stiklo paketas kirpykloje yra jau seniai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuo aspektu taip pat įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui.

27. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I1-4186-396/2024, yra įrodymai, kurie patvirtina, jog į atsakovo atstovą pareiškėjas dėl spintelės asmeniniams daiktams kreipėsi, todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl inventoriaus trūkumo kameroje, yra nepagrįstos.

28. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tai, kad skundžiamas sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo panaikinti. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas neįvardijo iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti neturtinė žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Jo pateikto skundo argumentai dėl tariamai padarytos jam neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą. Atsakovo atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, nagrinėjamu atveju nėra sprendimo ar jo dalies panaikinimo ir negaliojimo pagrindų, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo.

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-o kalėjimo viršininko 2023 m. spalio 10 d. atsakymo ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. lapkričio 8 d. atsakymo teisėtumo ir pagrįstumo ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų reikalavimus neatitinkančių kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

30. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl ginčijamų atsakymų neteisėtumo ir netinkamų kalinimo sąlygų, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad ginčijami atsakymai yra teisėti ir pagrįsti, sprendė, kad atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl daiktų saugojimo ir grąžinimo nenustatyta, nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodytų nepatogumų nėra pagrindo prilyginti kankinimui ar žiauriam elgesiui, be to, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui tariamai negrąžinti daiktai po prašymo pateikimo buvo grąžinti pasirašytinai; nenustatė Šiaulių kalėjimo neteisėtų veiksmų dėl blogo oro kameroje; įvertinęs atsakovo atstovo pateiktas kameros, kurioje gyveno pareiškėjas, nuotraukas bei Aprūpinimo normų reikalavimus, sprendė, kad pareiškėjo skundo reikalavimai dėl lentynų nebuvimo atmestini, vertino kaip mažareikšmį pažeidimą nustatytą higienos normų pažeidimą kirpykloje (dėl įtrūkusio stiklo paketo), taip pat deklaratyviais laikė pareiškėjo argumentus dėl jo patirtos neturtinės žalos dėl šio pažeidimo. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

31. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjo skundo argumentus bei pateiktus įrodymus dėl daiktų saugojimo ir negrąžinimo, jo daiktai turėjo būti grąžinti nieko nelaukiant, neprašant ir neskundžiant negrąžinimo, pirmosios instancijos teismas neaiškiai ir nesuprantamai aiškino atsakovo atstovo vilkinimą grąžinti daiktus, akcentuoja, kad savo daiktais nepagrįstai negalėjo naudotis ilgą laiko tarpą (2 mėnesius), nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl sanitarinio mazgo, atkreipia dėmesį, kad skundėsi ne tik dėl smarvės, bet ir dėl privatumo pažeidimų, prieštarauja išvadoms, kad pareiškėjas nesikreipė į Šiaulių kalėjimą ir į Lietuvos kalėjimų tarnybą dėl spintelių daiktams sudėti, nurodo, kad teisinis reguliavimas numato, kad 1 spintelė turi tekti ne daugiau kaip 2 asmenims, teigia, kad į kamerą buvo patalpintas 5-as, todėl neturėjo kur susidėti savo daiktų, pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nepareikalavo iš atsakovo atstovo visų reikiamų dokumentų, byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ir psichines savybes, nors pareiškėjas į psichologę kreipėsi, pabrėžia, kad įskilęs stiklo paketas kirpykloje yra jau seniai ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuo aspektu įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui.

32. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies nepagrįstumas ir neteisėtumas. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

Dėl ginčijamų atsakymų panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo už ne laiku grąžintus daiktus

33. Pareiškėjas skunde prašė panaikinti Pravieniškių 1-o kalėjimo viršininko 2023 m. spalio 10 d. atsakymą Nr. SN-22-3268, Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. lapkričio 8 d. atsakymą Nr. S2-2642 ir tvirtino, kad įkalinimo įstaiga nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d. negrąžindama pareiškėjui daiktų (ausinių „Heineken“, ausinių „Sony“, MP3 grotuvo „Philips“ ir 3 prailgintuvo), sukėlė jam papildomus nepatogumus, todėl jam turėjo būti atlyginta 122 Eur neturtinė žala.

34. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą tvirtino, kad pareiškėjas meluoja ir klaidina teismą, Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės 2023 m. lapkričio 6 d. pažyma patvirtina, kad nuteistasis Šiaulių kalėjimo viršininkui nepadavė jokio prašymo, kad būtų nuvestas į sandėlį pasidėti / pasiimti daiktų, jam pateikus prašymą, daiktai buvo grąžinti.

35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Pravieniškių 1-o kalėjimo administracija 2023 m. spalio 10 d. atsakymu pareiškėjui nurodė, jog Pravieniškių 1-as kalėjimas neturi prašomų grąžinti daiktų, paaiškino, jog pareiškėjas, atvykęs į Pravieniškių 1-ą kalėjimą, su savimi atsivežė asmeninius daiktus (el. virdulį, USB duomenų laikmeną, barzdaskutę su įkrovikliu, rankinį laikrodį ir televizorių). Šias aplinkybes patvirtina 2022 m. rugsėjo 19 d. paimtų saugoti iš nuteistojo daiktų kvitas. 2023 m. rugsėjo 18 d. išvykstant iš Pravieniškių 1-o kalėjimo į Šiaulių kalėjimą, minimus daiktus pareiškėjas išsivežė ir tai patvirtina paimtų saugoti iš nuteistojo daiktų kvitas, kuriame pažymėta, jog pareiškėjas raštiškai atsisakė patvirtinti daiktų saugojimo perdavimo faktą. Pareiškėjui apskundus šį atsakymą Lietuvos kalėjimų tarnybai, pastaroji 2023 m. lapkričio 8 d. pateikė atsakymą Nr. S2-2642, kuriame nurodė, jog skundas dėl Pravieniškių 1-o kalėjimo viršininko 2023 m. spalio 10 d. atsakymo Nr. SN-22-3268 ir asmeninių daiktų negrąžinimo yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nenustatyta. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyti nepatogumai negali būti prilyginti kankinimui ar žiauriam elgesiui. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui tariamai negrąžinti daiktai po prašymo pateikimo buvo grąžinti pasirašytinai.

36. Pažymėtina, kad Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, 53 punktas, kuriuo remiasi pareiškėjas, numato, kad laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas darbuotojas privalo užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietų įstaigai perduoti suimtųjų ir nuteistųjų asmeniniai daiktai, kurių jie nepasiima laikinai išvykdami iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba negali turėti dėl paskyrimo į paprastąją ar drausmės grupę arba atlikdami drausminę nuobaudą, bus saugiai laikomi, kol suimtasis ar nuteistasis vėl galės šiais daiktais naudotis. Šie daiktai perduodami saugoti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir suimtajam ar nuteistajam grąžinami sugrįžus į suėmimo vykdymo (bausmės atlikimo) vietą arba įgijus teisę šiuos daiktus turėti. Greitai gendantys maisto produktai sunaikinami. Už laisvės atėmimo vietų įstaigai neperduotus saugoti suimtojo ar nuteistojo asmeninius daiktus laisvės atėmimo vietų įstaiga neatsako.

37. Pažymėtina, kad minėta nuostata numato įkalinimo įstaigos darbuotojų pareigą užtikrinti daiktų saugojimą. Daiktų grąžinimas siejamas su nuteistojo sugrįžimu į suėmimo vykdymo (bausmės atlikimo) vietą arba įgijimu teisės daiktus. Teisėjų kolegija nemato pagrindo nesutikti su atsakovo atstovo pozicija, kad daiktai privalėjo būti grąžinti pareiškėjui pateikus prašymą Šiaulių kalėjimui, kur daiktai buvo saugomi. Byloje nėra duomenų, kad pateikus prašymą Šiaulių kalėjimui, įkalinimo įstaiga tyčia ilgą laiko tarpą vilkino daiktų grąžinimą.

38. Pažymėtina, kad pareiškėjas pateikė prašymą atgauti daiktus Pravieniškių 1-am kalėjimui. Pravieniškių 1-as kalėjimas 2023 m. spalio 10 d. atsakymu (ginčijamu atsakymas) informavo, kad jo prašomų daiktų neturi, informavo, kad pareiškėjas visus savo asmeninius daiktus išsivežė į Šiaulių kalėjimą. Nesutikdamas su įkalinimo įstaigos atsakymu, pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybai. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, Tarnyba 2023 m. lapkričio 8 d. atsakymu (ginčijamas atsakymas) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Minėtu atsakymu taip pat pabrėžta, kad visus asmeninius daiktus pareiškėjas išsivežė į Šiaulių kalėjimą bei informavo, kad dėl daiktų grąžinimo į Šiaulių kalėjimo administraciją pareiškėjas nesikreipė.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas neprašė daiktų grąžinti iš Šiaulių kalėjimo. Pareiškėjas niekaip nepaaiškino aplinkybių, kodėl dėl daiktų grąžinimo nesikreipė į Šiaulių kalėjimo administraciją, nors skundžiamuose atsakymuose tiek Pravieniškių 1-as kalėjimas, tiek Tarnyba pabrėžė, kad visus daiktus pareiškėjas pasiėmė vykdamas į Šiaulių kalėjimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo abejoti, kad daiktai buvo vežami ir saugomi Šiaulių kalėjime, o pareiškėjui nepateikus prašymo konkrečiai Šiaulių kalėjimui jie ir toliau buvo saugomi ten.

40. Pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš Pravieniškių 1-o kalėjimo neva neteisėtų veiksmų, negrąžinant jo prašomų daiktų, tačiau byloje nėra aiškių įrodymų ir objektyvių duomenų, kad šį įstaiga jo prašomus daiktus turėjo ir sąmoningai vilkino daiktų grąžinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, daiktų grąžinimo uždelsimą nulėmė pareiškėjo pasyvus elgesys neprašant daiktų iš Šiaulių kalėjimo, nors duomenys apie tai, kad daiktai yra ten, pareiškėjui buvo suteikti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad Pravieniškių 1-as kalėjimas neteisėtai negrąžino pareiškėjui daiktų ir Pravieniškių 1-o kalėjimo viršininko 2023 m. spalio 10 d. atsakymas Nr. SN-22-3268 bei Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. lapkričio 8 d. atsakymas Nr. S2-2642 yra neteisėti ir nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas šioje dalyje yra nepagrįstas.

Dėl blogo kvapo ir teisės į privatumą pažeidimo

41. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2023 m. lapkričio 18 d. buvo kalinamas Šiaulių kalėjime kameroje Nr. 90 nežmoniškomis, jo garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis, nes sanitarinis mazgas nebuvo izoliuotas nuo likusio kameros ploto ir naudojantis juo tiek garsai, tiek smarvė, tiek matomumo netinkamas ribojimas stipriai pablogino jo kalinimo sąlygas ir sukėlė nežmoniškus išgyvenimus, pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą. Pareiškėjas manė, kad už minėtą laikotarpį patirtą neturtinę žalą atsakovas turėtų atlyginti 3 000 Eur suma.

42. Atsakovo atstovas atsiliepime neginčijo, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, tačiau teigė, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Tarnyba pažymėjo, kad Šiaulių kalėjimo kamerose sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o, nesant durų, uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą, t. y. tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens teisės į privatumą. Sanitarinio mazgo patalpos tvarkingos durys užtikrina nuteistųjų privatumą.

43. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal Eksploatavimo taisyklių 2 punktą šios taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Teismas nustatė, kad Šiaulių kalėjimas pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 12.5 p.), įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 p., Higienos norma HN 134:2015 17 p.). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl blogo oro.

44. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tvirtina, kad nuotraukas dėl sanitarinio mazgo bei privatumo trūkumų vertina kritiškai, teigia, kad neaišku kada jos darytos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis skundėsi ne tik dėl smarvės, bet ir dėl privatumo pažeidimų, nors teismas įvertino tik blogo oro aspektą. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sienelės primūrijimas yra kapitalinis remontas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pripažino, kad sanitarinio mazgo netinkamas izoliavimas yra žmogaus teisių pažeidimas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo aspektu yra naikintinas.

45. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuoseklioje praktikoje konstatuojama, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje (po reorganizacijos Šiaulių kalėjime) kamerų sanitarinių mazgų įrengimas, kai sanitariniai mazgai atskirti žymiai aukštesnėmis nei 1,5 m atitvarinėmis konstrukcijomis, o, nesant durų, uždengti nepermatoma užuolaida, užtikrina asmenų privatumą, t. y. tokios naudojimosi sanitariniais įrenginiais sąlygos laikytinos nepažeidžiančiomis asmens privatumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-826-520/2021; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-284-556/2022; 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1037-602/2022; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-39-1188/2024 ir kt.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių teisinių ir faktinių pagrindų nukrypti nuo aptartos nuoseklios praktikos, jų nenustatė ir teisėjų kolegija. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. kovo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-78-1047/2025, be kita ko, patvirtino, kad kameroje, kurioje buvo kalinimas ir pareiškėjas, sanitarinio mazgo įrengimas nepažeidžia teisės į privatumą.

46. Nors pirmosios instancijos teismas nenustatė pažeidimų dėl netinkamos ventiliacijos ir sklindančio nemalonaus kvapo iš sanitarinio mazgo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023, 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023, 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-39-1188/2024) pripažįstama, jog situacija, kai kameroje sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios erdvės ir dėl to gyvenamojoje erdvėje tvyro nemalonus kvapas, ypač kai toje patalpoje gyvena keli asmenys, sanitariniame mazge nėra efektyvios oro šalinimo sistemos ir pan., yra nepriimtina visuomenėje, nesuderinama su humanizmo principu, žemina asmens orumą ir atsižvelgiant į pažeidimo mastą bei trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, nustatytus kitus pažeidimus, atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, paprastai yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

47. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teismų praktiką ir atsižvelgusi į tai, jog byloje ginčijamu laikotarpiu (nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2023 m. lapkričio 18 d.) sanitarinis mazgas kameroje Nr. 90, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, į pareiškėjo paaiškinimus, kad kameroje pareiškėjas buvo kartu su dar 4 asmenimis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad kameroje iš sanitarinio mazgo jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas patyrė su tuo susijusius nepatogumus. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog kameroje Nr. 90 iš sanitarinio mazgo jautėsi nemalonus kvapas ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

48. Atsižvelgusi į tai, kad nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2023 m. lapkričio 18 d., t. y. 30 dienų, pareiškėjas buvo kalinamas kameroje kartu su dar 4 asmenimis, kurioje jautė iš sanitarinių mazgų sklindantį nemalonų kvapą, prieina prie išvados, kad visa tai pareiškėjui sukėlė nepatogumus, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023; 2023 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023; 2023 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-423-502/2023, 2024 m. kovo 13 d. nutartys administracinėse bylose Nr. TA-9-492/2024, Nr. TA-49-1188/ 2024), teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati priteistina suma yra 60 Eur. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje iš dalies keistinas, priteisiant pareiškėjui 60 Eur neturtinės žalos atlyginimą už nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2023 m. lapkričio 18 d. kalint Šiaulių kalėjimo kameroje Nr. 90 patirtus nepatogumus dėl blogo oro sklindančio iš sanitarinio mazgo.

Dėl inventoriaus trūkumo

49. Pareiškėjas skunde laikėsi pozicijos, kad nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2023 m. lapkričio 18 d. jam kalint Šiaulių kalėjime nebuvo užtikrintas reikalingas inventorius daiktams susidėti, nors pagal Aprūpinimo normų 9.3 papunktį priklausė, kad būtų įrengta spintelė – 1 vnt. ne daugiau nei 2 asmenims naudotis. Pareiškėjas už minėtą laikotarpį patirtą neturtinę žalą įvertino 500 Eur suma.

50. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pareiškėju, pažymėjo, kad iš pridėtų kameros fotonuotraukų matyti, kad kameroje prie sienos yra 2 lentynos, stovi spinta su atskiromis lentynomis. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad įvertinus kameroje esamą inventorių, pareiškėjo argumentai dėl spintelių bei lentynų nebuvimo ir galimybės tinkamai laikyti daiktus yra nepagrįsti.

51. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktas nuotraukas bei Aprūpinimo normų 9.3 – 9.6 papunkčius, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo argumentai dėl lentynų nebuvimo ir galimybės tinkamai laikyti daiktus, atmestini.

52. Pareiškėjas apeliaciniame skunde abejoja byloje pateiktų nuotraukų patikimumu, nesutinka, kad kameroje yra reikiami baldai, pabrėžia, kad ne kartą kreipėsi į įstaigą dėl trūkstamo inventoriaus.

53. Įvertinusi Lietuvos informacinės sistemos Liteko duomenis, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas kitoje administracinėje byloje I1-4186-394/2024 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-02891-2023-3) pateikė skundą Regionų administraciam teismui, kuriuo prašė priteisti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, kai nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. lapkričio 28 d., pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 90, be kita ko, nesant jo kameroje tinkamo inventoriaus spintelės. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Aprūpinimo normomis pripažino, kad kameroje Nr. 90 yra viena pastatoma lentyna, spintelių asmeniniams daiktams susidėti nėra, nedidelis veidrodis pakabintas kameros sanitariniame mazge virš kriauklės. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, be kita ko, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių kalėjime, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė. Teismas konstatavo, kad kamera Nr. 90 nebuvo tinkamai aprūpinta privalomu inventoriumi, t. y. spintelėmis asmeniniams daiktams susidėti, taigi atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti tam tikrus nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusia 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-69-556/2025 paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

54. Taigi nagrinėjamoje byloje dėl keliamo reikalavimo, kad Šiaulių kalėjime laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2023 m. lapkričio 18 d. pareiškėjas nebuvo aprūpintas inventoriumi (spintele) daiktams susidėti tarp tų pačių šalių (pareiškėjo E. V. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos), dėl to pačio dalyko ir iš esmės tuo pačiu pagrindu yra priimtas įsiteisėjęs sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įsiteisėjusia 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-69-556/2025.

55. ABTĮ 103 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. ABTĮ 137 straipsnis nustato, kad apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.

56. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija prieina išvados, kad administracinė byla dėl pareiškėjo reikalavimų priteisti neturtinę žalą dėl to, kad nebuvo aprūpintas inventoriumi daiktams susidėti jam kalint nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2023 m. lapkričio 18 d. Šiaulių kalėjime kameroje Nr. 90 nutrauktina.

Dėl higienos normų pažeidimo kirpykloje

57. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių 1-ame kalėjime, buvo kerpamas antihigieniškomis sąlygomis, nesilaikant higienos normos HN 134:2015 nustatytų reikalavimų. Tokios kirpimo sąlygos žemino pareiškėjo orumą, kėlė grėsmę jo sveikatai. Pareiškėjas kirpykloje kirposi po 2-4 kartus per mėnesį. Pareiškėjas pažymėjo, kad higienos normų pažeidimą patvirtino Nacionalinės visuomenės sveikatos centro 2023 m. spalio 30 d. raštas. Pareiškėjas už minėtą laikotarpį patirtą neturtinę žalą įvertino 50 Eur suma.

58. Atsakovas atsiliepime į skundą neginčijo nustatytų higienos normų pažeidimo, paaiškino, kad minėti trūkumai juos nustačius nedelsiant buvo pašalinti, vertino pažeidimą kaip mažareikšmį neturėjusį įtakos pareiškėjo apsikirpimo metu, pabrėžė, kad pareiškėjas nesiskundė dėl kitų minėtos higienos normos reikalavimų pažeidimo, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas atsiradusios neturtinės žalos dėl minėto higienos normos pažeidimo, nedetalizavo, tik deklaratyviais teiginiais nurodė, kad buvo kerpamas antihigieniškomis sąlygomis dėl, ko buvo pažemintas jo orumas ir sukelta grėsmė sveikatai.

59. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė atsakovo pozicijai, kad pažeidimas mažareikšmis, pareiškėjo nusiskundimai dėl minėto pažeidimo yra deklaratyvūs.

60. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad įskilęs stiklo paketas kirpykloje buvo jau seniai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuo aspektu įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui.

61. Byloje nėra ginčo dėl nustatyto higienos normos pažeidimo. Pareiškėjas iš esmės taip pat neginčija, kad Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui 2023 m. spalio 30 d. raštu nustačius pažeidimą, minėti higienos normos pažeidimai buvo pašalinti. Minėtas aplinkybes patvirtina ir 2023 m. atliktų darbų priėmimo aktas, 2023 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaita faktūra KL Nr. 0219 bei Nacionalinės visuomenės sveikatos centro 2023 m. gruodžio 15 d. patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.80 Mr) PA-7790.

62. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl nustatyto pažeidimo nepatyrė neturtinės žalos, tvirtina, kad jam nepagrįstai perkelta įrodinėjimo našta.

63. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovui). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

64. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

65. Įvertinusi nustatyto higienos normos pažeidimo pobūdį (įskilęs stiklo paketas), atsižvelgusi į tai, kad kitų higienos normų pažeidimų pareiškėjas nenurodė ir jos byloje nenustatytos, taip pat nustačiusi, kad pareiškėjas nedetalizavo dėl minėtos higienos normos patirtos neturtinės žalos pobūdžio, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo nagrinėjamu atveju pripažinti, kad dėl nustatyto higienos normos pažeidimo pareiškėjas patyrė tokio lygio nepatogumus, kurie galėtų būti įvertinti kaip neturtinė žala, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.

66. Nors pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą būti aktyviam ir iš atsakovo atstovo išreikalauti jo sveikatos duomenis, kreipimosi į psichologus įrodymus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ne kiekvienu atveju minėtus duomenis privaloma pateikti ar išreikalauti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į bylos aplinkybių visumą, į nustatytų pažeidimų pobūdį, pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodomą patirtą neturtinę žalą, į tai, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių sveikatos sutrikimų, kuriuos turėtų patvirtinti išreikalauti sveikatos duomenys, o pareiškėjo kreipimosi į psichologą kartų skaičius savaime neturtinės žalos nepatvirtina, sprendžia, kad minėtų bylos duomenų pateikimas byloje esant tokioms aplinkybėms nekeistų atlikto vertinimo, todėl minėtas apeliacinio skundo argumentas nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylos baigties

67. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėjui iš atsakovo priteisiant 60 Eur neturtinę žalą už nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2023 m. lapkričio 18 d. kalint Šiaulių kalėjimo kameroje Nr. 90 patirtus nepatogumus dėl blogo oro sklindančio iš sanitarinio mazgo, nutraukiant apeliacinį procesą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė, nes nebuvo aprūpintas inventoriumi daiktams susidėti jam kalint nuo 2023 m. spalio 18 d. iki 2023 m. lapkričio 18 d. Šiaulių kalėjime kameroje Nr. 90, priteisimo, kitoje dalyje paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už netinkamas įkalinimo sąlygas neužtikrinant inventoriaus daiktams susidėti nutraukti.

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Pareiškėjo E. V. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 60 (šešiasdešimt) Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Kitoje dalyje Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė