2023-03-22 Nr. AB-6330-3-61-3-03354-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-385-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03354-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno tardymo izoliatorius (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už piniginę prievolę nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už piniginę prievolę nuo administracinės bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 10 000 neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už piniginę prievolę nuo administracinės bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1 Pareiškėjas nuo 2021 m. gruodžio 7 d. Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI) atlieka kardomosios priemonės – suėmimo vykdymą. Ten jis yra prastai maitinamas pagal esamus valgiaraščius.

2.2 Atsižvelgiant į tai, kad valgiaraščius tvirtina Kalėjimų departamentas, atsižvelgdamas į sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro patiekalų receptūrą ir technologinius aprašymus, kuriems finansavimą skiria Teisingumo ir Finansų ministerijos, o Kauno TI tik vykdo Kalėjimų departamento patvirtintus valgiaraščius, todėl Kauno TI negali būti atsakovas ir įtraukiamas byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

2.3 Teisingumo ir Finansų ministerijos nesudaro sąlygų tinkamam finansavimui, todėl nėra tvirtinami ir / ar gerinami valgiaraščiai ir mityba, kuri šiuo metu nėra proporcinga ir tinkamos energetinės vertės. Šias aplinkybes pripažįsta ir Kalėjimų departamentas, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga.

2.4 Dėl nurodytų priteistinų sumų žalai atlyginti, nurodė, kad jos yra kančių pasekmė, nurodytų dydžių kompensavimas yra adekvatus esančioms pasekmėms nepertraukiamu laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 7 d. iki dabar.

2.5 Kalėjimų departamentas 2018 m. sausio 12 d. raštu Nr.2S-141 informavo, kad parengė ir patvirtino naujus valgiaraščius ir tikėjosi juos įgyvendinti nuo 2018 m. sausio 1 d. Buvo paskaičiuotas lėšų poreikis naujų valgiaraščių įgyvendinimui, tačiau Teisingumo ministerija neskyrė finansų, todėl nebuvo galimybės įgyvendinti maitinimą pagal naujus valgiaraščius.

2.6 Seimo kontrolierių įstaiga 2019 m. lapkričio 29 d. raštu Nr.1/3D2995 nurodė, kad itin didelį susirūpinimą kelia tai, jog nors valgiaraščių sudėtis yra keičiama, tačiau jų energetinė vertė iš esmės nekinta (nedidėja). Paros maitinimo išlaidų normos suimtiesiems ir nuteistiesiems nesikeitė dešimtmetį, nors per tą laikotarpį, maisto produktų kainos keitėsi kelis kartus. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims nėra užtikrinamas visavertis kokybiškas maitinimas, kai paros maitinimo išlaidos vienam asmeniui nesiekia net 2 Eur. Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį, kad valstybės pareiga rūpintis nuteistaisiais yra įtvirtinta tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą yra pažymėjęs, kad valstybės valdžia negali remtis lėšų ar kitų išteklių trūkumu kaip žmogaus teisių neužtikrinimo pateisinimu.

2.7 Pareiškėjas nurodė, kad jam nėra suprantama, kodėl jis negali maitintis pagal valgiaraštį, skirtą moterims, o šios atvirkščiai. Moterims yra skiriami didesni lėšų poreikiai, patiekalai, apie kurių dalį vyrai gali tik pasvajoti. Pagal įstatymą visi yra lygūs. Pravieniškių PN-AK 2022 m. liepos 11 d. rašte Nr. 73742 nurodė, kad mokslininkai teigia, jog vyrų ir moterų valgiaraštis turi skirtis, kad renkantis maistą svarbu žinoti, jog tai, kas naudinga vyrams, gali nebūti naudinga moterims ir atvirkščiai, tačiau plačiau apie tai nepasisako ir negali pateikti faktinių įrodymų argumentams pagrįsti.

2.8 Pareiškėjas teigė, kad dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, tenka patirti didelių nepatogumų, fizinių ir dvasinių išgyvenimų, nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas viršija kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 ir 7 straipsniais ir Europos Žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1 Kalėjimų departamentas savo veikloje vadovaujasi teisingumo ministro įsakymais, kuriuose nustatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų, skiriamų paros maitinimo išlaidų normų, taikomų laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose asmenims. Kol šio pobūdžio teisės normos įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos, jos yra teisėtos. Pareiškėjas dėl šioje byloje taikomų teisės aktų teisėtumo ištyrimo aplinkybių ir teisinių argumentų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 113 str.) neišdėstė, skundą grindė bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais, prašymo ištirti norminio teisės akto atitikimą nepateikė.

4.2 Suimtieji ir nuteistieji visuose tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose maitinami vadovaujantis Vyriausybės nutarimu patvirtintomis mitybos normomis, taip pat Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais.

4.3 Patvirtintus valgiaraščius, patiekalų receptūrą ir technologinius aprašymus parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras), jie atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

4.4 Siekiant gerinti nuteistųjų maitinimą, 2020 metais buvo parengti ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-387 patvirtini nuteistųjų (suimtųjų) maitinimo valgiaraščių pakeitimai, juos papildant naujais valgiaraščiais.

4.5 Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad jo atžvilgiu aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų nebūtų laikomasi. Seimo kontrolierių įstaiga (toliau – Seimo kontrolierius) 2019 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. 1-3D-2994 nagrinėjo dietinį ir specialųjį maitinimą, kaip būtinosios gydymo sudėtinės dalies užtikrinimą tiek įkalinimo įstaigoje, tiek Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Kadangi pareiškėjo skunde neišskirtas dietinis maitinimas ir nenurodoma, kad buvo paskirtas specialus maitinimas, todėl Seimo kontrolieriaus raštas yra neaktualus šios bylos kontekste.

4.6 Pareiškėjas dėl prasto maitinimo ginčui aktualiu laikotarpiu į Kalėjimų departamentą nesikreipė, todėl Kalėjimų departamentas plačiau apie tai pasisakyti negali. Nuteistųjų maitinimo užtikrinimas yra prioritetinė Kalėjimų departamentui skirtų lėšų panaudojimo sritis, todėl šiai sričiai skiriama pakankamai lėšų, kad nuteisti asmenys gautų pilnavertį ir subalansuotą maitinimą, atsižvelgiant į anksčiau minėtas fiziologines mitybos normas ir patvirtintus valgiaraščius.

4.7 Kalėjimų departamentas pagal BVK 6 straipsnį (nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principas) vadovaujasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių. Kalėjimų departamentas veikia tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis, vykdo įstatymų nustatytus reikalavimus, bei laikosi Konvencijos 3 straipsnio (kankinimo uždraudimas) nuostatų. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie leistų teigti, kad Kalėjimų departamentas pažeidė BVK ir Konvencijos nuostatas.

4.8 Pareiškėjas deklaruoja, kad patyrė neturtinę žalą, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų, leidžiančių kilti Kalėjimų departamento viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindė prašomos sumos apskaičiavimą, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

6. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

6.1 BVK 173 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Valgiaraščius, patiekalų receptūrą ir technologinius aprašymus parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.

6.2 Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad būtų kreipęsis su skundais dėl to, jog konkretaus maitinimo metu jam buvo patiektas netinkamos kokybės maistas ar nepakankamas maisto kiekis. Pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl Taisyklėse nustatytų maisto normų taikymo.

6.3 Pateikti su skundu įrodymai nėra tardymo izoliatoriaus, Teisingumo ministerijos atsakymai į pareiškėjo skundus, pretenzijas – minėti atsakymai neturėjo įtakos pareiškėjo teisių apimčiai, todėl nelaikyti tinkamais įrodymais nagrinėjamoje byloje. Minėti įrodymai yra ankstesnio laikotarpio raštai ir juose minimos aplinkybės skundo padavimo metu yra pasikeitusios. Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-387 patvirtino nuteistųjų (suimtųjų) maitinimo valgiaraščių pakeitimus, juos papildė naujais valgiaraščiais. Taip pat pareiškėjas nedetalizavo, išsamiai nepaaiškino, kada tiksliai ir kodėl maistas buvo tiekiamas nekokybiškas ar buvo patiektas per mažas maisto kiekis ir jis neatitiko Taisyklėse nustatytų normų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas dėl neatitikimo Taisyklėse nustatytiems reikalavimams nesikreipė į tardymo izoliatoriaus administraciją, Teisingumo ministeriją ir nesant įrodymų, kad administracija, Teisingumo ministerija nesiėmė priemonių šias pretenzijas išspręsti, pareiškėjo argumentai dėl blogos maisto kokybės ir kiekio yra subjektyvūs ir nepagrįsti.

6.4 Pareiškėjo nurodyti abstraktūs teiginiai, jų nepagrindžiant, negali būti laikomi neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti.

7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Finansų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą

su juo nesutiko.

8. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

8.1 Pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 1 dalį valstybės biudžeto asignavimų valdytojai yra įstaigų, nurodytų Seimo patvirtintame valstybės biudžete, vadovai (ministerijose – ministrai ar jų įgalioti asmenys, teismuose – teismų pirmininkai ar jų įgalioti teismų kancleriai), jeigu jų vadovaujamos įstaigos atitinka nors vieną šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąlygą.

Kalėjimų departamentas nėra asignavimų valdytojas, o tik biudžetinė įstaiga, pavaldi Teisingumo ministerijai ir įgyvendina vieną iš Teisingumo ministerijos vykdomų programų – Bausmių sistemos programą.

8.2 Teisingumo ministras, kaip asignavimų valdytojas, paskirstydamas asignavimus, skiria dalį asignavimų Kalėjimų departamentui Bausmių sistemos programai vykdyti, tvirtina programų sąmatas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, užtikrina paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą ir pan.

8.3 Finansų ministerija pateikė informaciją apie Kalėjimų departamentui skirtus valstybės biudžeto asignavimus 2016–2022 metais ir nurodė, kad iš jos matyti, jog Kalėjimų departamentui skiriami asignavimai, palyginti su 2016 metais nuolat augo. Pagal 2016 metų patikslintą planą Kalėjimų departamento asignavimai sudarė 69 526,6 tūkst. Eur, o 2022 metais - 81 966,9 tūkst. Eur, t. y. padidėjo 12 440,3 tūkst. Eur arba 17,9 proc.

8.4 Pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, kad Finansų ministerija nesudaro tinkamų sąlygų mitybos išlaidoms finansuoti yra nepagrįstas.

8.5 Finansų ministerijos kompetencija yra apibrėžta Finansų ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 7 punkte nustatyti Finansų ministerijos veiklos tikslai, o 8 punkte – funkcijos.

8.6 Nei Nuostatai, nei atsiliepime nurodyti teisės aktai nesuteikia teisės Finansų ministerijai atstovauti Lietuvos valstybei bylose, kuriose reikalaujama priteisti neturtinę žalą dėl netinkamo maitinimo įkalinimo įstaigoje, todėl Finansų ministerija yra netinkamas Lietuvos valstybės atstovas šioje administracinėje byloje.

8.7 Finansų ministerijos manymu, pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų, jam kilusios žalos ir priežastinio ryšio), todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TI atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

10.1 Kauno TI suimtiesiems ir nuteistiesiems tiekiamas maistas yra gaminamas ūkio būdu, todėl įstaiga maistą gali gaminti iš aukščiausios kokybės produktų, o šias aplinkybes taip pat patvirtina viešai paskelbtos viešojo pirkimo sutartys. Pareiškėjui yra užtikrinamas tinkamas ir ypač kokybiškas maitinimas atitinkantis Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius.

10.2 Papildomi neigiami išgyvenimai gali būti savaime nulemti laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo ir suimtiesiems (nuteistiesiems) taikomų teisių suvaržymo.

10.3 Pareiškėjas konkrečių neigiamų pasekmių ir išgyvenimų nedetalizavo, jokių juos pagrindžiančių įrodymų nepateikė, nėra duomenų, kurie patvirtintų pablogėjusią fizinę ar psichinę pareiškėjo būklę, ir nustatyto priežastinio ryšio tarp jos ir Kauno TI ar atsakovo atstovų veiksmų ar neveikimo.

10.4 Nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, yra akivaizdu, kad nei atsakovo atstovai, nei Kauno TI nepažeidė teisės aktų reikalavimų, pareiškėjo teisių ir laisvių, todėl nėra būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimą maistu reglamentuoja BVK 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Būtinybė užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą taip pat įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 p.).

13. Įstatymuose įtvirtintą kalinamų asmenų teisę į aprūpinimą maistu įgyvendina Vyriausybės, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus bei pataisos įstaigų vadovų priimti teisės aktai: Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymui Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ buvo keičiami nuteistųjų maitinimo valgiaraščiai, kuriuos parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas, Kalėjimų departamento direktoriaus Taisyklės, kurios parengtos vadovaujantis, be kita ko, BVK. Šiose taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Remiantis Taisyklių 7 punktu (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 20 d.), suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.

14. Nurodytuose teisės aktuose nėra išskiriamas atskiras valgiaraštis sportuojantiems ar nesportuojantiems vyrams, todėl pareiškėjas negalėjo turėti teisėtų lūkesčių gauti padidinto kaloringumo maisto davinį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų. Pažymėtina, kad subjektyvus maisto skonio suvokimas taip pat savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

15. Pareiškėjas teigdamas, kad maitinimas jam buvo nepakankamas, nenurodė, koks maitinimas jam turėjo būti (ar buvo) skirtas ir kokiu pagrindu. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas darė išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu realiai tiekiamo maitinimo energetinė vertė neatitiko teisės aktų reikalavimų.

16. Į pareiškėjo teiginius, jog jis buvo diskriminuojamas dėl maitinimo (valgiaraščių sudarymo) nuteistųjų moterų atžvilgiu, būtina pažymėti, kad pataisos namai vykdo tiek Kalėjimų departamento direktoriaus, tiek teisingumo ministro įsakymus, kuriuose numatyti tokie reikalavimai, t. y., kad moterų ir vyrų valgiaraščiai skiriasi, atsižvelgiant į moterų ir vyrų fiziologines savybes.

17. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad Sveikatos priežiūros tarnyba ginčo laikotarpiu būtų rekomendavusi ar skyrusi specialų maitinimą pareiškėjui pagal medicinines indikacijas (dietinį maitinimą ar padidinto kaloringumo maisto davinį pagal ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, medicinines indikacijas). Todėl, nesant sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijos skirti pareiškėjui kitokį maitinimą, nei maitinimą pagal valgiaraštį, atitinkantį fiziologines mitybos normas, pripažintina, jog pataisos namų administracija neturėjo faktinio pagrindo individuliai koreguoti pareiškėjo maitinimą, nes Taisyklių 7 punktas nenustato kalinimo įstaigos pareigos koreguoti valgiaraštį individualiai konkrečiam asmeniui, jei toks valgiaraštis asmeniui nebuvo rekomenduotas sveikatos priežiūros specialistų. Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl maisto kokybės ar kaloringumo į Kauno TI administraciją ar Kalėjimų departamentą byloje nėra.

18. Pagal pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti Kalėjimų departamento veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams, todėl darytina išvada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad Kalėjimų departamentas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.

19. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Kalėjimų departamento nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 8.3 punkte įtvirtinta Kalėjimų departamento funkciją prižiūrėti ir kontroliuoti bausmių (išskyrus baudas), baudžiamojo poveikio priemonių (išskyrus turto konfiskavimą ir įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), auklėjamojo poveikio priemonių (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą) ir kardomosios priemonės – suėmimo vykdymą Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose (be kita ko, laisvės atėmimo vietose). Nuostatų 8.36 papunktyje nurodyta, kad Kalėjimų departamentas atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jam pavestas funkcijas.

20. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą būtent dėl netinkamo teisinio reguliavimo ar tinkamo maitinimo pataisos įstaigose neužtikrinimo. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų skundęsis Kalėjimų departamento direktoriui dėl to, kad Kauno TI buvo netinkamai nagrinėjami jo skundai dėl maisto normų.

21. Pateikti su skundu įrodymai nėra tardymo izoliatoriaus, Teisingumo ministerijos ar kitos institucijos atsakymai į pareiškėjo skundus, pretenzijas – minėti atsakymai neturėjo įtakos pareiškėjo teisių apimčiai, todėl nelaikyti tinkamais įrodymais nagrinėjamoje byloje.

22. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju atsakovo atstovo Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų nenustatyta. Darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė CK 6.271 straipsnyje nustatytos vienos iš valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos – neteisėtų veiksmų, todėl neturi teisės į žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, atmestinas kaip nepagrįstas.

23. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš, jo teigimu, neteisėtų Teisingumo ministerijos veiksmų (priimtų teisės aktų), tačiau pareiškėjo nurodomi teisės aktai yra galiojantys, įstatymų nustatyta tvarka nepripažinti neteisėtais. Pareiškėjo skunde išdėstyti motyvai, dėl kurių pareiškėjas nesutinka su teisiniu reglamentavimu, nesudaro pagrindo abejoti teisės aktų teisėtumu.

24. Teismas pažymėjo kad nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovo atstovo Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų. Teisingumo ministras, tvirtindamas 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir vėlesnius, veikė Teisingumo ministerijai priskirtų kompetencijų ribose.

25. Pareiškėjo skunde nėra bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis, turėtų būti nustatyta, jog Teisingumo ministerijos neteisėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėjui buvo neužtikrintas tinkamas maitinimas. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad Teisingumo ministerija nepriėmė teisės aktų, užtikrinančių tinkamą nuteistųjų maitinimą.

26. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė aplinkybes, neįvardino konkrečių Teisingumo ministerijos aktų, pareiškėjo manymu, pažeidusių jo teises ir sukėlusių neturtinę žalą, nepagrindė skundo teisiniais argumentais. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad būtų kreipęsis su skundais dėl to, jog konkretaus maitinimo metu jam buvo patiektas netinkamos kokybės maistas ar nepakankamas maisto kiekis. Pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl Taisyklėse nustatytų maisto normų taikymo. Pateikti su skundu įrodymai nėra tardymo izoliatoriaus, Teisingumo ministerijos atsakymai į pareiškėjo skundus, pretenzijas, jie skirti kitam asmeniui – minėti atsakymai neturėjo įtakos pareiškėjo teisių apimčiai, todėl nelaikyti tinkamais įrodymais nagrinėjamoje byloje. Be to pateikti įrodymai yra ankstesnio laikotarpio raštai ir juose minimos aplinkybės pareiškėjo skundo padavimo metu yra pasikeitusios.

27. Nepateikus argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovo atstovas Teisingumo ministerija veikė nepagrįstai ir neteisėtai, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų. Nagrinėjamu atveju nekonstatavus Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip conditio sine qua non (lot. – būtina, privaloma sąlyga) turtinei ar neturtinei žalai kilti, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo Teisingumo ministerijos viešoji atsakomybė negalima, pareiškėjo skundas šioje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

28. Pareiškėjas teigė, kad Finansų ministerija nesudarė sąlygų tinkamam maitinimo finansavimui egzistuoti, todėl Kalėjimų departamentas negalėjo skirti / tvirtinti ir / ar gerinti atitinkamų valgiaraščių ir mitybos, kuri šiuo metu nėra proporcinga ir tinkama energetinės vertės kontekste, todėl jis patyrė neturtinę žalą.

29. Teismas pažymėjo, kad Finansų ministerija atsiliepime detaliai išdėstė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymą ir vykdymą. Iš atsiliepime išdėstytų teisės aktų nuostatų matyti, kad teisingumo ministras, kaip asignavimų valdytojas, paskirstydamas asignavimus, skiria dalį asignavimų Kalėjimų departamentui Bausmių sistemos programai vykdyti, tvirtina programų sąmatas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, užtikrina paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą ir pan. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, kad Finansų ministerija nesudaro tinkamų sąlygų mitybos išlaidoms finansuoti atmestinas kaip nepagrįstas.

30. Taip pat akcentuotina, kad skunde pareiškėjas nepateikė duomenų, jog Finansų ministerija atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai neužtikrinti pilnavertiško maitinimo, t. y. nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Nenustačius Finansų ministerijos neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Finansų ministerijos, yra nepagrįstas ir atmestinas.

31. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, jog jis negauna maitinimo pagal savo fiziologinius poreikius, duomenų, kad įrodymų, kad dėl maitinimo kreipėsi į Kauno TI ar kitas institucijas į bylą nepateikė. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų (laboratorijos cheminių tyrimų rezultatų ar kitų duomenų), iš kurių būtų galima spręsti, kad dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo deficitinė. Teismui nepateikus tokio pobūdžio įrodymų, negalima konstatuoti, kad nebuvo laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų. Kaip minėta, valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Teismo vertinimu, subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovų neteisėtus veiksmus.

32. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo atstovų atsiliepimus, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimą, konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimai dėl institucijų nepriimtų administracinių aktų yra nepagrįsti.

33. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovo atstovai Kalėjimų departamentas, Teisingumo ministerija ir Finansų ministerija pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Nesant vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo klausimą, taigi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 34. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už piniginę prievolę nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už piniginę prievolę nuo administracinės bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo analogiškus argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymi, kad teismas netinkamai vadovavosi ABTĮ 80 straipsniu ir įrodymais, kurie buvo vertinami formaliai.

36. Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37. Atsakovo atstovas pateikia šiuos argumentus bei paaiškinimus:

37.1 Teismas išsamiai išnagrinėjo tiek pareiškėjo, tiek kitų proceso dalyvių pateiktus argumentus ir įrodymus. Kalėjimų departamentas sutinka su teismo padaryta išvada, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui realiai tiekiamo maitinimo energinė vertė neatitiko teisės aktų reikalavimų.

37.2 Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepažeidė procesinės teisės normų, taip pat nagrinėjamu atveju nėra ABTĮ 146 ir 147 straipsniuose įtvirtintų sprendimo panaikinimo ir negaliojimo pagrindų, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

38. Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

39. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių skundas netenkintas. Teisingumo ministerijos nuomone, teismo sprendime buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinti visi argumentai dėl fiziologinių maisto energetinių normų, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.

40. Finansų ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

41. Finansų ministerija atsiliepime dėsto argumentus, teiktus pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų, jam kilusios žalos ir priežastinio ryšio), todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde net neprašo iš Finansų ministerijos priteisti neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų atsakovo atstovų veiksmų (priimtų teisės aktų) užtikrinant maitinimą pataisos įstaigose ir tinkamą maitinimo finansavimą.

43. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

44. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas skundą grindžia deklaratyviais argumentais, į atsakovo atstovus dėl nurodomų pažeidimų nesikreipė, konstatavo, kad jokių Kalėjimų departamento, Teisingumo ir Finansų ministerijų neteisėtų veiksmų nenustatyta, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

45. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai vadovavosi ABTĮ 80 straipsniu ir įrodymais, kurie buvo vertinami formaliai.

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis motyvų. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodė jokių bylos faktinių aplinkybių, įrodymų, įstatymų, kuriais grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.).

47. Nors pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacine tvarka tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reguliavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmestas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, įvertinti visi pareiškėjo argumentai dėl netinkamo maitinimo, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas priėjo prie bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstų išvadų. Taigi, pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovų neteisėtais veiksmais (neveikimu).

48. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų (neveikimo)), pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atlyginti neturtinę žalą.

49. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė patyręs objektyvias neigiamas pasekmes, todėl teisėjų kolegija šios bylos faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto (ABTĮ 56 str. 5 d.), todėl viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų formuojama praktika dėl įrodymų pateikimo ir vertinimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo, tačiau tokių savo argumentų detalizuoja, nepagrindžia, kokių įrodymų byloje trūko, kokios aplinkybės, pareiškėjo vertinimu, nebuvo nustatytos, tinkamai pagrįstos įrodymais bei įvertintos. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-520/2020; kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys