2015-11-18 Nr. AB-22374-3-61-3-04971-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-1359-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04971-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. T. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. T. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydama: išspręsti, ar teisėtai ji laikoma teista pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. gegužės 29 d. sprendime Nr. 11SP-6993 išvardintus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius; ar pareiškėjai taikytinas teistumas; ar pareiškėjai negalioja 2003 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo išaiškinta, kad papildomai valstybinės pensijos atėmimas prilygsta baudimui už tą patį nusikaltimą antrą kartą; ar teisėtai pareiškėjai atimta valstybinė pensija antrą kartą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi (b. l. 12–13) atsisakė priimti pareiškėjos E. T. skundą ir, įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais grąžino pareiškėjai.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., administracines bylas Nr. A14-261/2007; Nr. AS146-669/2009; Nr. AS146-20/2012). Be to, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS822-172/2010; Nr. AS143-560/2010; Nr. A502-447/2010; Nr. A143-2053/2012).

Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Kitaip tariant, skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (žr. LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį adm. byloje Nr. AS438-94/2009). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos suformuluoti reikalavimai neatitinka pirmiau aptartų nuostatų, kadangi jais nėra išsprendžiamas ginčas, pareiškėja siekia tik juridinio fakto konstatavimo, o šio pobūdžio skundų nagrinėjimas administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja E. T. atskiruoju skundu (b. l. 15–17) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį ir priimti naują – pripažinti Vidaus reikalų ministro sprendimą Nr. 1D-7730(11) neteisėtu ir nepagrįstu.

Pareiškėjos manymu, teismas pažeidė ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, nes nenustatė termino skundo trūkumams pašalinti. Iš skundo turinio matyti, jog iš esmės teismui pareiškėja skundė Vidaus reikalų ministro sprendimą Nr. 1D-7730(11), kuriuo netenkintas jos skundas ir paliktas galioti Vidaus reikalų ministerijos kanclerio 2015 m. gegužės 29 d. sprendimas „Dėl pareigūnų ir karių pensijos neskyrimo E. T.“ Nr. 11SP-6993.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos E. T. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ nustatyta tvarka (136 str., 148 str.), su šia teismo nutartimi iš esmės nesutinka.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į administracinį teismą įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Be kitų skundui keliamų reikalavimų, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamąsias dalis) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Skundas turi būti surašytas aiškiai ir suprantamai, jame turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyti skundžiami atitinkamos institucijos (viešojo administravimo subjekto) veiksmai (neveikimas) ar aktai (sprendimai), nurodytas aiškus ir konkretus skundo reikalavimas bei aiškiai ir konkrečiai išdėstytos skundą pagrindžiančios faktinės aplinkybės. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai, netiksliai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus būtinų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog teismas, nustatęs skundo trūkumus, turėtų padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (ABTĮ 10 str.), t. y. nustatyti terminą, per kurį pareiškėjas galėtų patikslinti skundą, aiškiai suformuluoti reikalavimus ir pan. (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 21 d. nutartis adm. byloje Nr. AS-1225-143/2015).

Įvertinusi pareiškėjos E. T. teismui pateiktą skundą (b. l. 1–2), kolegija pažymi, jog pareiškėja suformulavo šiuos reikalavimus: išspręsti, ar teisėtai ji laikoma teista pagal Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. gegužės 29 d. sprendime Nr. 11SP-6993 išvardintus Baudžiamojo kodekso straipsnius; ar jai taikytinas teistumas; ar jai negalioja 2003 m. liepos 4 d. Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo išaiškinta, kad papildomai valstybinės pensijos atėmimas prilygsta baudimui už tą patį nusikaltimą antrą kartą; ar teisėtai pareiškėjai atimta valstybinė pensija antrą kartą. Iš paminėtų reikalavimų bei iš skundo turinio yra pagrindas manyti, jog pareiškėja nesutinka Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 1D-7730(11), kurį, be kitų dokumentų, pareiškėja kartu su skundu pateikė teismui.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas, įvertinęs pareiškėjos skundą, nenustatė termino skundo trūkumams pašalinti, todėl nesuteikė pareiškėjai galimybės patikslinti (suformuluoti) skundo reikalavimus. Taigi, siekiant tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimą, byla turi būti grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija panaikina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. T. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė