2025-04-16 Nr. AB-6787-3-63-3-03624-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-748-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-03624-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, D. M.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas I. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Mažeikių skyriaus (toliau – ir Mažeikių skyrius) 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą „Dėl I. M. vaikų išlaikymo išmokų skolos išieškojimo priverstine tvarka“ Nr. VRE-SP2 15969 (toliau – ir 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Klaipėdos skyrius) 2022 m. birželio 15 d. atsakymą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (8.20E) DV-S-49519 (toliau – ir 2022 m. birželio 15 d. atsakymas); 3) panaikinti VSDFV 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. (18.2E) I13014 (toliau – ir 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimas) bei įpareigoti Klaipėdos skyrių perskaičiuoti pareiškėjo skolą Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė pareiškėjo ir D. M. santuoką bei patvirtino 2005 m. balandžio 11 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje šalys susitarė, kad nepilnamečiai vaikai F. J. M. (šiuo metu F. J. P.), M. M. bei L. E. M. lieka gyventi su mama D. M., o pareiškėjas moka materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis 200 Lt (arba 57,92 Eur) periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, o jiems besimokant vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose iki jiems sukaks 24 metai.

2.2. Pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus pareiškėjas visuomet vykdė. Pareiškėjas 2006 m. pavasarį išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę. Tarptautiniai tarpbankiniai pavedimai tuo metu buvo labai brangūs, todėl pareiškėjas laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. išlaikymą savo vaikams teikė darydamas grynųjų pinigų perlaidas per POST OFFICE ir Opal Transfer, atlikdamas perlaidas D. M. į Ūkio banką, o 2018–2019 m. lėšas pervesdavo į D. M. banko sąskaitą. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. D. M. sumokėjo 3 183 Eur, tačiau D. M. melagingai nurodo, kad tai pinigai, kuriais buvo dengiamas įsiskolinimas už solidarų kreditą. Pareiškėjas nei asmeninių, nei solidarių su D. M. kreditorių neturėjo. Nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. sūnaus M. M. ir dukters L. E. M. (sūnus F. J. P. 2011 m. birželio 15 d. tapo pilnamečiu) išlaikymo lėšos buvo pervedamos į sūnaus M. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje SEB banke. Pinigai į šią sąskaitą buvo pervedami ne tik iki sūnaus M. M. pilnametystės (2016 m. gegužės 3 d.), bet ir vėliau – iki 2017 m. lapkričio 2 d.

2.3. D. M. 2009 m. vasario 25 d. kreipėsi į VSDFV dėl išmokų vaikams mokėjimo, pateikė 2009 m. sausio 15 d. prašymus išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo (toliau – ir Fondas, VIF) gauti bei pasinaudodama tuo, kad pareiškėjo vaikų išlaikymui daromos grynųjų pinigų perlaidos neatsispindi gavėjo sąskaitoje, pateikė klaidinančią, tikrovės ir faktinių aplinkybių neatitinkančią, informaciją, kad ji negauna vaikams skirto išlaikymo. VIF 2009 m. birželio 11 d. priėmė sprendimus Nr. 1.35-7440, Nr. 1.35-7441, Nr. 1.35-7442 „Dėl išmokos iš Vaikų fondo mokėjimo“. Apie priimtus sprendimus pareiškėjas turėjo būti informuotas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, tačiau tai nebuvo padaryta. 2010 m. rugpjūčio 24 d. buvo parengtas raštas pareiškėjui, adresas nurodytas Lietuvoje, nors jis nuo 2006 m. negyveno Lietuvoje ir buvo deklaravęs išvykimą į užsienį. Duomenų, patvirtinančių tai, kad šis raštas buvo išsiųstas ir įteiktas pareiškėjui nėra. D. M. niekada neinformavo pareiškėjo, jog iš VIF gauna vaikų išlaikymo išmokas. Apie D. M. mokamas išmokas pareiškėjas sužinojo tik 2017 m. lapkričio mėnesį, gavęs iš Jos Didenybės teismų ir tribunolo tarnybos Išlaikymo priskyrimo reikalų centro 2017 m. lapkričio 6 d. pranešimą apie nutarimą dėl išlaikymo, o vėliau ir VIF direktoriaus 2017 m. birželio 19 d. sprendimus. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į VSDFV ir nurodė, kad išlaikymas vaikams visada buvo mokamas. Nors 2018 m. sausio 10 d. VSDFV buvo pateikti tai patvirtinantys dokumentai, tačiau VSDFV Mažeikių skyrius nesivadovavo teisės aktais ir nepriėmė sprendimo nutraukti išmokų mokėjimą D. M. ir toliau nepagrįstai mokėjo išmokas. VSDFV Mažeikių skyrius perskaičiavo skolą, nustatė permoką D. M. ir priėmė 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimus Nr. IVI_SP2-1983, Nr. IVI_SP2-1985 ir Nr. IVI_SP2-1987. D. M. už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nustatė 4 848,42 Eur vaikų išlaikymo išmokų permoką. Nustačius permoką buvo sumažinta pareiškėjo skola valstybės biudžetui.

2.4. VSDFV Mažeikių skyrius 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu nusprendė išieškoti iš pareiškėjo 10 660,72 Eur skolą į valstybės biudžetą. Šis sprendimas pareiškėjui (jo atstovės prašymu) buvo įteiktas tik 2022 m. rugpjūčio mėn. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 14 d. pakartotinai kreipėsi į VSDFV Mažeikių skyrių bei pakartotinai pateikė dokumentus, patvirtinančius jog jis teikė išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir papildomai pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad teikė išlaikymą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d, tačiau VSDFV Mažeikių skyrius 2019 m. rugsėjo 5 d. pateikė atsakymą, kad vaikų išlaikymo išmokų skola valstybės biudžetui nebus perskaičiuota.

2.5. Pareiškėjo atstovė advokatė 2019 m. lapkričio 7 d. pateikė prašymą dėl pareiškėjo skolos valstybės biudžetui perskaičiavimo, tačiau VSDFV Klaipėdos skyrius 2022 m. birželio 15 d. pateikė atsakymą, kuriuo atsisakė ištirti ir vertinti pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus nurodydamas, kad vaikų išlaikymo išmokos nebus perskaičiuojamos. Pareiškėjo skundą dėl minėto atsakymo VSDFV iš esmės atmetė, iš dalies tenkino tik vieną reikalavimą. Neįsiteisėjus 2022 m. lapkričio 9 d. VSDFV sprendimui, VSDFV Klaipėdos skyrius 2022 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė išieškoti priverstine tvarka iš pareiškėjo 696,92 Eur skolą. Pagal su sprendimu pateiktą priedą skola apskaičiuota už dukrai L.E. M. laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 5 d. mokėtas išmokas, nutraukiant visų skolų priskaičiuotų delspinigių ir palūkanų išieškojimą.

2.6. 2022 m. birželio 15 d. atsakymas yra neteisėtas, nes nebuvo įvertinti pareiškėjo naujai pateikti dokumentai dėl skolos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., atsakovui nepagrįstai nurodant, kad pakartotinai prašymai ar skundai nėra nagrinėjami, jeigu pareiškėjas nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti anksčiau priimto sprendimo pagrįstumu.

2.7. D. M. beveik dešimt metų tuo pačiu metu gavo vaikams skirtą išlaikymą ir iš pareiškėjo, ir iš VIF. Visas D. M. nuo 2009 m. balandžio 1 d. nepagrįstai išmokėtas išmokas VSDFV Klaipėdos skyrius privalo išieškoti iš jos pačios, kadangi ji, kreipdamasi dėl išmokų gavimo, pateikė klaidinančią informaciją, vėliau nevykdė pareigos informuoti VIF apie gaunamą iš pareiškėjo išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Tačiau VSDFV Mažeikių skyrius, vėliau VSDFV Klaipėdos skyrius nesivadovavo teisiniu reglamentavimu, gero administravimo bei teisėtumo principais, pareiškėjo pateiktais dokumentais, dėl ko neteisingai perskaičiavo valstybės biudžetui skolą, nurodydami, kad pareiškėjo skola yra 10 660,72 Eur.

2.8. VSDFV, prieš priimdama 2017 m. birželio 19 d. sprendimus dėl įsiskolinimo, neįvykdė pareigos patikrinti, ar nuo 2009 m. birželio 11 d. nebuvo atsiradę įstatyme nustatytų pagrindų sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą, ar D. M. nėra gavusi dvigubų išlaikymo lėšų už tą patį laikotarpį. Be to, vadovaujantis gero administravimo principu, prieš priimdamas teisines pasekmes sukeliančius sprendimus dėl skolos, susidariusios per ilgą laikotarpį, išieškojimo, nesuteikė galimybės pareiškėjui pateikti paaiškinimus ir turimus duomenis šiuo klausimu.

2.9. D. M. paprašius, pareiškėjas nuo 2014 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. gruodžio mėnesio sūnui M. M. ir dukrai L. E. M. skirtą išlaikymą pervesdavo į M. M. sąskaitą, tačiau atsakovas nevertino šių aplinkybių ir nepagrįstai apskaičiavo 1 937,48 Eur įsiskolinimą už dukros išlaikymą. Vien ta aplinkybė, kad mokėjimų išrašuose nėra nurodyta, jog tai išlaikymo lėšos visiems vaikams, negali lemti pareiškėjo pareigos antrą kartą vykdyti jau įvykdytą prievolę. Pateikti įrodymai patvirtina, kad į sūnaus M. M. sąskaitą ir į D. M. sąskaitą pareiškėjas pervedė ženkliai didesnę sumą, nei pareiškėjas privalo mokėti pagal teismo sprendimą sūnaus išlaikymui, todėl atsakovas turėjo šias lėšas užskaityti kaip išlaikymą skirtą abiem vaikams, t. y. M. M. ir L. E. M..

2.10. VSDFV Mažeikių skyrius, skaičiuodamas pareiškėjui vaikų išlaikymo išmokų permokų dydį, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo teikiamas išlaikymas vaikams buvo ženkliai didesnis nei teismo priteistas ir, kad pareiškėjas D. M. prašymu keletą mėnesių vaikams išlaikyti skirtas lėšas sumokėjo jai iš anksto, todėl per laikotarpį nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo keli mėnesiai, kuriais pareiškėjas nepervedė pinigų. VSDFV Mažeikių skyrius už šiuos mėnesius skolą nepagrįstai skaičiavo pareiškėjui, bet ne permoką D. M.. VSDFV Klaipėdos skyrius neperskaičiavo vaikų išlaikymo išmokų, todėl šios sumos nepagrįstai yra reikalaujamos iš pareiškėjo.

2.11. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 21 d. per advokatą L. M. kreipėsi į VSDFV, nurodydamas, kad D. M. elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo teisėmis, nes gauna vaikams skirtą išlaikymą ir iš pareiškėjo ir iš VIF. Tačiau VSDFV nenutraukė išmokų mokėjimo ir D. M. vaikų išlaikymo išmokos už dukrą L. E. M. buvo mokamos iki 2018 m. gegužės 31 d. (paskutinis mokėjimas 2018 m. birželio 21 d.), taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2.12. VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. gegužės 16 d. rašte ir 2019 m. rugsėjo 5 d. rašte padaryta skaičiavimo klaida nurodant pareiškėjo skolos sumą.

2.13. VSDFV 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjo skundą, t. y. panaikino 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį dėl skolos dalies išieškojimo, dėl kurios išieškojimo yra priimti 2017 m. birželio 19 d. sprendimai Nr. V3-705, Nr. V3-706 ir Nr. V3-707 ir kuriai 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo priėmimo metu buvo suėjusi išieškojimo senatis, tačiau VSDFV nevertino pateiktų įrodymų ir aplinkybių, jog visas 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas yra neteisėtas, nes pakartotinai priimtas jau esančiai skolai, o šio sprendimo panaikinimas iš dalies neužkerta kelio du kartus išieškoti tą pačią skolą iš pareiškėjo. Paskutinis vaikas, kuriam VIF mokėjo išmokas, buvo L. E. M., išmokos mokamos buvo iki 2018 m. gegužės 31 d., todėl nėra ir nebuvo jokio teisinio pagrindo priimti papildomą 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą, kadangi visos skolos jau buvo apskaičiuotos. Panaikinant neteisėtai priimtą sprendimą iš dalies, paliekama galioti kita sprendimo dalis. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimas taip pat patvirtina faktą, kad iš pareiškėjo norima išieškoti tą pačią skolą du kartus, nors šiuo sprendimu panaikinamos palūkanos ir delspinigiai.

2.14. Šiuo metu yra keturi galiojantys sprendimai, kurių pagrindu iš pareiškėjo yra išieškoma ta pati 10 660,72 Eur skola valstybės biudžetui: 2017 m. birželio 19 d. VSDFV sprendimai Nr. V3-705, Nr. V3-706 ir Nr. V3-707, kurie pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalį yra ir vykdomasis dokumentas; 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas, kuris paliktas iš dalies galioti, ir kuris remiantis Įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi taip pat yra vykdomasis dokumentas. Todėl VSDFV 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimas ir 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas yra neteisėti, be motyvų, todėl naikintini.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1. 2009 m. vasario 25 d. D. M. kreipėsi į VIF, prašydama skirti išmokas nepilnamečiams vaikams F. M., M. M. ir L. E. M., nes vaikų tėvas I. M. nemoka 2005 m. gegužės 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo kiekvienam vaikui po 200 Lt (57,92 Eur). Kartu su prašymu pareiškėja pateikė antstolės pažymą apie negautą išlaikymą. 2009 m. birželio 11 d. VIF direktorius priėmė sprendimus Nr. 1.35-7440, Nr. 1.35-7441, Nr. 1.35-7442, kuriais pareiškėjos nepilnamečiams vaikams buvo paskirtos vaikų išlaikymo išmokos po 195 Lt (56,48 Eur). VIF pareiškėjui 2010 m. rugpjūčio 24 d., adresu, (duomenys neskelbtini) išsiuntė raštą Nr. (1.34-18685)D2-18429 „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo“ kartu su 2009 m. birželio 11 d. sprendimų Nr. 1.35-7440, Nr. 1.35-7441, Nr. 1.35-7442 nuorašais. 2011 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. V2-6723 „Dėl sprendimo pakeitimo ir išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo“ nuo 2011 m. birželio 15 d. nuspręsta nutraukti išmokų iš VIF mokėjimą F. M., kadangi minėtas asmuo sulaukė pilnametystės. 2016 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. V2-6217 „Dėl sprendimo pakeitimo ir išmokų iš vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“ nuspręsta nuo 2016 m. gegužės 3 d. nutraukti išmokų mokėjimą M. M..

4.2. 2017 m. birželio 19 d. VIF priėmė tris sprendimus dėl vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimo išieškojimo iš pareiškėjo: sprendimu Nr. V3-705 nuspręsta išieškoti 1 637,62 Eur skolą dėl išmokų F. J. M. (išmokų išmokėjimo data nuo 2009 m. liepos 10 d. iki 2011 m. liepos 22 d.) bei 5 procentus metinių palūkanų; sprendimu Nr. V3-706 nuspręsta išieškoti 5 635,23 Eur skolą dėl išmokų L. E. M. (išmokų išmokėjimo data nuo 2009 m. liepos 10 d. iki 2017 m. gegužės 23 d.) bei 5 procentus metinių palūkanų; sprendimu Nr. V3-707 nuspręsta išieškoti 4 954,97 Eur skolą dėl išmokų M. M. (išmokų išmokėjimo data nuo 2009 m. liepos 10 d. iki 2016 m. birželio 22 d.) bei 5 procentus metinių palūkanų. 2017 m. lapkričio 21 d. pareiškėjo advokatas atsiuntė pranešimą, kuriuo informavo VIF, jog D. M. elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja teisėmis, nes pareiškėjas teikė išlaikymą savo vaikams. 2018 m. liepos 17 d. pareiškėjo advokatas pateikė mokėjimo dokumentus, iš kurių buvo matyti, jog jis pervesdavo pinigines lėšas į D. M. banko sąskaitas, o dalį vaikų išlaikymui skirtų lėšų pagal D. M. rašytinį prašymą pervedė į nepilnamečio vaiko M. M. banko sąskaitą. Įvertinęs pareiškėjo pateiktus mokėjimo dokumentus, VSDFV Mažeikių skyrius 2018 m. rugpjūčio 17 d. priėmė sprendimus Nr. IVI_SP-1983, IVI_SP2-1985, Nr. IVI_SP2-1987 „Dėl D. M. vaiko išlaikymo išmokos permokos nustatymo“. Iš viso šiais sprendimais nustatyta 4 848,42 Eur permoka: dėl nepilnamečiam vaikui L. E. M. nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. mokėtų išmokų susidarė 1 882,91 Eur permoka; dėl nepilnamečiam vaikui M. M. nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. mokėtų išmokų susidarė 2 570,15 Eur permoka; dėl nepilnamečiam vaikui F. J. P. (buvusi pavardė – M.) nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. mokėtų išmokų susidarė 395,36 Eur permoka. Nustačius D. M. 4 848,42 Eur permoką, pareiškėjo skola sumažėjo permokos suma. 2019 m. gegužės 17 d. buvo priimtas sprendimas dėl 10 660,72 Eur skolos (t. y. 8133,32 Eur vaikų išlaikymo išmokų, 434,04 delspinigių, 2093,36 Eur delspinigių) išieškojimo priverstine tvarka ir per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateiktas vykdyti 2019 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymas Nr. 28255.

4.3. VSDFV Klaipėdos skyrius 2022 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimą Nr. VRE_SP2-35800 „Dėl D. M., vaikų išlaikymo išmokų permokų skolininko, skolos išieškojimo priverstine tvarka“, D. M. šį sprendimą apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

4.4. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 20 d. kreipėsi dėl vaikų išlaikymo skolos sumažinimo, 2022 m. birželio 15 d. raštu VSDFV Klaipėdos skyrius informavo, jog vaikų išlaikymo išmokos nebus perskaičiuojamos, nes su prašymu pateikti dokumentai jau buvo įvertinti ir pakartotinai vertinami nebus. Taip pat informavo pareiškėją, jog priverstinio skolos išieškojimo procedūros Anglijoje yra sustabdytos. Pareiškėjas pateikė skundą VSDFV, kuri 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu neatnaujino termino paduoti skundui dėl VIF 2017 m. birželio 19 sprendimų Nr. V3-705, V3-706 ir V3-707 ir šią dalį skundo paliko nenagrinėtą; taip pat panaikino 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį dėl skolos dalies išieškojimo, dėl kurios išieškojimo yra priimti VIF 2017 m. birželio 19 d. sprendimai Nr. V3-705, Nr. V3-706, Nr. V3-707 ir kuriai 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo priėmimo metu buvo suėjusi išieškojimo senatis; įpareigojo VSDFV Klaipėdos skyrių patikslinti 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą dėl išieškomos vaikų išlaikymo išmokų skolos dydžio, sprendime papildomai nurodant išieškomų išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimo teisinį pagrindimą aritmetine išraiška; įpareigojo VSDFV Klaipėdos skyrių patikslinti 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą ir mokėjimo nurodymą Nr. 28255 dėl palūkanų ir delspinigių išieškojimo nutraukimo atsižvelgiant į naują teisinį reglamentavimą.

4.5. VSDFV Klaipėdos skyrius 2022 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo patikslino 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą ir nusprendė iš pareiškėjo išieškoti skolą, kuri 2022 m. lapkričio 22 d. dieną yra 696,92 Eur. Kartu su sprendimu buvo parengta skolos detalizavimo lentelė ir joje nurodytas įsiskolinimas, atsiradęs po 2017 m. birželio 19 d. sprendimų priėmimo, t. y. pareiškėjo įsiskolinimas nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio. Taip pat detalizacijos lentelėje išaiškinta, jog yra nutrauktas palūkanų ir delspinigių išieškojimas. Pareiškėjas VSDFV dėl minėto sprendimo pateikė skundą.

4.6. Pareiškėjas yra praleidęs apskundimo terminą dėl 2017 m. birželio 19 d. VIF sprendimų Nr. V3-705, V3-706, V3-707 panaikinimo. Minėti sprendimai nebuvo užginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, nors pareiškėjas buvo juos gavęs. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl D. M. nustatytos 4 848,42 Eur permokos, atitinkamai pareiškėjo skola sumažėjo tik 4 848,42 Eur. 2017 m. birželio 19 d. sprendimais iš pareiškėjo buvo nutarta išieškoti 12 227,82 Eur, tad išskaičiavus permoką, likusi išieškoma pareiškėjo skolos suma pagal 2017 m. birželio 19 d. sprendimus buvo 7 379,40 Eur, tačiau ši skola nebuvo ginčijama. Pareiškėjas nepateikė jokių svarbių priežasčių, kodėl praleido apskundimo terminą. Nei VIF, nei VSDFV teritoriniai skyriai neturėjo pagrindo savo iniciatyva tikrinti, ar D. M. negauna dvigubų išlaikymo lėšų ir stabdyti jai tolimesnių išmokų mokėjimo.

4.7. Atsakovas akcentuoja, kad prieš priimant 2009 m. birželio 11 d. sprendimus dėl išmokų skyrimo pareiškėjo vaikams, VIF patikrino D. M. pateiktus dokumentus. Vienas iš pateiktų dokumentų buvo antstolės N. J. 2009 m. sausio 8 d. pažyma, patvirtinanti, jog dėl išlaikymo išieškojimo yra užvesta vykdomoji byla ir, jog išieškotojai D. M. nėra išmokėtos išlaikymo išmokos. Ši pažyma patvirtino, jog pareiškėjas neteikia išlaikymo vaikams, kas sudaro pagrindą gauti vaikų išlaikymo išmokas iš valstybės biudžeto. Įstatymo nuostatos nenustato pareigos periodiškai tikrinti, ar vaikų išlaikymo išmokų gavėjai negauna dvigubų išlaikymo lėšų. VIF buvo tinkamai informavęs D. M. apie jos pareigą pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokų mokėjimui, tačiau tokių duomenų iš D. M. nebuvo gauta.

4.8. Jei tam tikrus neteisėtus veiksmus atliko D. M., toks ginčas (tarp pareiškėjo ir D. M.) yra labiau civilinio pobūdžio, o ne administracinio. Išmokų nutraukimas, permokų nustatymas galimas tik gavus informaciją apie išmokų skyrimui reikšmingas aplinkybes – nagrinėjamu atveju tokios informacijos iki 2017 m. lapkričio 21 d. nebuvo gauta. Informacija apie pareiškėjo galimai teikiamą išlaikymą buvo gauta 2017 m. lapkričio 21 d., pagrindžiantys duomenys gauti tik 2018 m. liepos 17 d., tuo metu D. M. nepilnamečiams vaikams jau nebebuvo mokamos jokios išmokos, nes išmokų mokėjimas buvo baigtas 2018 m. gegužės mėnesį, atitinkamai nebuvo pagrindo stabdyti išmokų mokėjimo.

4.9. Pareiškėjas žinojo apie jo nepilnamečiams vaikams mokamas vaikų išlaikymo išmokas iš valstybės biudžeto, bet buvo pasyvus, laiku nepateikė įrodymų apie vaikams teikiamą išlaikymą. VIF 2010 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjui išsiuntė raštą kartu su 2009 m. birželio 11 d. sprendimų nuorašais. Dokumentai buvo išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini) – šiuo adresu buvo deklaruota pareiškėjo gyvenamoji vieta. Pareiškėjas išvykimą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę deklaravo 2011 m. vasario 22 d.. Joks pranešimas apie neįteiktą pareiškėjui 2010 m. rugpjūčio 24 d. siuntą nesugrįžo, vadinasi, dokumentai buvo įteikti tinkamai ir pareiškėjas jau nuo 2010 m. žinojo, jog jo vaikams yra mokamos vaikų išlaikymo išmokos iš valstybės biudžeto. Jei pareiškėjas būtų bendradarbiavęs su VIF nuo 2010 m., visi dokumentai būtų pateikti laiku ir į juos būtų buvę atsižvelgta.

4.10. VIF atsižvelgė į visus skolos dydžiui reikšmingus pareiškėjo pateiktus dokumentus, todėl keisti skolos dydžio nėra teisinio pagrindo. Permokos D. M. nustatytos jau nuo 2009 m. balandžio mėnesio. Bendra permokų suma yra 4 848,42 Eur. VSDFV teritorinis skyrius netgi atsižvelgė į tuos mokėjimus, kuriuos pagal D. M. prašymą pareiškėjas pervedė į vaiko M. M. banko sąskaitą.

4.11. Išskaičius 4 848,42 Eur permoką, pagal 2017 m. birželio 19 d. priimtus sprendimus iš pareiškėjo išieškoma skola yra 7 436,40 Eur; pagal 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą iš pareiškėjo išieškoma skola yra 696,92 Eur, palūkanų ir delspinigių skaičiavimas nutrauktas. Nurodytais sprendimais iš pareiškėjo išieškotina skola yra 8 133,32 Eur. Šiuo metu jokie priverstinio išieškojimo veiksmai nėra atliekami, pagal minėtus sprendimus priverstinio išieškojimo būdu nebuvo išieškotos jokios sumos, taigi skolos dydis yra nepasikeitęs.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu su skundu nesutiko ir prašė skundo reikalavimus dėl 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo ir 2022 m. birželio 15 d. atsakymo panaikinimo palikti nenagrinėtus, o kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

6. VSDFV atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

6.1. VSDFV 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu nustatė, kad 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo skolos dalis (kuri nebuvo išieškoma VIF 2017 m. birželio 19 d. sprendimais Nr. V3-705, Nr. V3-706 ir Nr. V3-707 ir kuriai 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo priėmimo metu nebuvo suėjusi išieškojimo senatis) yra išieškoma pagrįstai; o kita pareiškėjo skolos dalis (dėl kurios išieškojimo yra priimti VIF 2017 m. birželio 19 d. sprendimai Nr. V3-705, Nr. V3-706, Nr. V3-707 ir kuriai skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo suėjusi išieškojimo senatis) buvo išieškoma nepagrįstai. VSDFV Klaipėdos skyrius įvykdė VSDFV pavedimą, priimdamas 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą. Todėl reikalavimas dėl 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo panaikinimo turi būti paliktas nenagrinėtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes šis sprendimas yra pakeistas (patikslintas) naujuoju VSDFV Klaipėdos skyriaus 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu, kurį pareiškėjas 2022 m. gruodžio 23 d. apskundė VSDFV.

6.2. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2022 m. birželio 15 d. raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, tad jo panaikinimas pareiškėjo teisinės padėties nepakeistų, todėl šis raštas negali būti nagrinėjimo teisme dalyku.

6.3. VSDFV 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu VSDFV Klaipėdos skyriui pavesta sumažinti pareiškėjo skolą valstybės biudžetui (pritaikius išieškojimo senaties terminą, nutraukus delspinigių ir palūkanų išieškojimą, taip pat patikslinus skolos susidarymo laikotarpį (kurio dalis dubliavosi su laikotarpiu, už kurį yra išieškoma pareiškėjo skola pagal VIF sprendimus). Panaikinus šį sprendimą, liktų galioti 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas, kuris iš dalies yra neteisėtas. Todėl šis pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

6.4. Pareiškėjo prašymas įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių perskaičiuoti jo skolą valstybės biudžetui nėra pagrįstas teisės aktų normomis, faktiniais duomenimis ar dokumentais. Joks teisės aktas nenumato VSDFV Klaipėdos skyriaus pareigos perskaičiuoti vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos valstybės biudžetui pagal skolininko prašymą (pageidavimą). Pagrindas perskaičiuoti skolininko skolą yra nauji (arba naujai pateikti) dokumentai, kuriuose yra duomenų apie išlaikymo vaikams mokėjimą tuo laikotarpiu, kuriuo vaikų išlaikymo išmokos buvo mokamos iš valstybės biudžeto, nustačius, kad skolininkas savo pareigos išlaikyti vaikus nevykdo. Pareiškėjo prašymas VSDFV Klaipėdos skyriui perskaičiuoti jo skolą valstybės biudžetui, teigiant, kad laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. jis mokėjo išlaikymą vaikams, negalėjo būti tenkinamas, nes teikdamas šį reikalavimą, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, o reikalavo VSDFV Klaipėdos skyriaus ir VSDFV patiems susirasti jo teiginius patvirtinančius įrodymus. Nei VSDFV, nei VSDFV Klaipėdos skyrius jokiais teisės aktais nėra įpareigoti rinkti įrodymus (dokumentus) apie išlaikymo vaikams teikimą.

6.5. Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad iš bankrutavusios akcinės bendrovės Ūkio banko bankroto administratoriaus duomenų apie D. M. gautas pinigų perlaidas laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. nėra galimybės gauti dėl objektyvių kliūčių, ir kad dėl aplinkybių, kurioms pagrįsti buvo prašyti išreikalauti papildomi įrodymai, galima spręsti pagal kitą byloje surinktą medžiagą.

II. 7. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

8.1. 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu buvo nuspręsta išieškoti priverstine tvarka į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš I. M. skolą, kuri 2019 m. gegužės 17 d. yra 10 660,72 Eur (dešimt tūkstančių šeši šimtai šešiasdešimt Eur 72 et), iš jų: išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų –8 133,32 Eur, delspinigių – 434,04 Eur, palūkanų – 2 093,36 Eur.

8.2. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2022 m. birželio 15 d. raštu Nr. (8.20E) DV_S-49519 „Dėl informacijos pateikimo“ atsakyta į pareiškėjo 2022 m. gegužės 12 d. prašymą atsakyti į pareiškėjo 2019 m. lapkričio 7 d. prašymą VSDFV Mažeikių skyriui (kurio nagrinėjimas buvo sustabdytas iki administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal D. M. skundą išnagrinėjimo). 2019 m. lapkričio 7 d. prašyme VSDFV Mažeikių skyriui pareiškėjas prašė: 1) perskaičiuoti jo vaikų išlaikymo išmokų skolą valstybės biudžetui atsižvelgiant į 2018 m. liepos 17 d. VSDFV Mažeikių skyriui pateiktus dokumentus; 2) pateikti informaciją, kada ir kaip pareiškėjas buvo informuotas apie VIF administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 11d. sprendimus „Dėl išmokos iš Vaikų fondo mokėjimo“ Nr. 1.35-7440, Nr. 1.35-7441, Nr. 1.35-7442; 3) pateikti informaciją, ar minėti sprendimai yra galiojantys ir vykdytini, ir tuo atveju, jeigu jie nėra galiojantys, pateikti informaciją, kokio sprendimo pagrindu priskaičiuotas ir vykdomas vaikų išlaikymo išmokų įsiskolinimo išieškojimas iš pareiškėjo.

8.3. 2022 m. birželio 15 d. atsakyme nurodyta, kad 2018 m. liepos 17 d. VSDFV Mažeikių skyriui pateikti dokumentai nebus pakartotinai vertinami, nes jie jau buvo įvertinti ir jais remiantis I. M. vaikų išlaikymo išmokų skola valstybės biudžetui jau buvo sumažinta, todėl jo skola valstybės biudžetui nebus perskaičiuojama; taip pat pateikta pareiškėjo prašoma informacija dėl jo informavimo apie priimtus sprendimus bei šių sprendimų galiojimo.

8.4. 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu, išnagrinėjus privaloma ikiteismine tvarka pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 13 d. skundą, buvo nuspręsta: 1) panaikinti 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. VRESP2-15969 dalį dėl skolos dalies išieškojimo, dėl kurios išieškojimo yra priimti VIF administracijos 2017 m. birželio 19 d. sprendimai Nr. V3-705, Nr. V3-706, Nr. V3-707 ir kuriai 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo priėmimo metu buvo suėjusi išieškojimo senatis; 2) įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių patikslinti 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. VRE SP2-15969 dėl išieškomos vaikų išlaikymo išmokų skolos dydžio, sprendime papildomai nurodant išieškomų išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimo teisinį pagrindimą aritmetine išraiška, t. y. nurodyti ginčytinos I. M. priskaičiuotos vaikų išlaikymo išmokų skolos priskaičiavimo laikotarpius mėnesiais bei atitinkamu laikotarpiu galiojusias teisės normas dėl vaikų išlaikymo išmokų skyrimo, mokėjimo ir skolos išieškojimo. Atitinkamai patikslinti mokėjimo nurodymą Nr. 28255; 3) įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių patikslinti 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. VRE SP2-15969 ir mokėjimo nurodymą Nr. 28255 dėl palūkanų ir delspinigių išieškojimo nutraukimo atsižvelgiant į naują teisinį reglamentavimą.

8.5. Įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 22 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad D. M. permoka yra 4 848,42 Eur.

8.6. Iš atsakovo pateiktų duomenų nustatyta, kad už pareiškėją per visą vaikų išlaikymo išmokų mokėjimo D. M. laiką iš atsakovo biudžeto buvo išmokėta 12 981,74 Eur. Ginčo tarp šalių dėl šių išmokų dydžio nėra.

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, ir Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad išmokų administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas, konstatavo, kad ginčijamu 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo skolos dydis – 8 133,32 Eur, buvo nustatytas teisingai.

10. Teismas akcentavo, kad už pareiškėją per visą vaikų išlaikymo išmokų mokėjimo D. M. laiką iš atsakovo biudžeto išmokėta 12 981,74 Eur suma ir D. M. nustatyta 4 848,42 Eur permokos suma, nagrinėjamu atveju yra jau nebekintantys dydžiai ir nebegali būti kvestionuojami, todėl skirtumas tarp išmokėtų vaikų išlaikymui išmokų dydžio – 12 981,74 Eur ir D. M. permokos dydžio – 4 848,42 Eur, ir yra pareiškėjo skola, kurios dydis – 8 133,32 Eur.

11. Teismas taip pat pažymėjo, kad ši skola ir jos dydis yra reikšmingi teisiniame santykyje, atsiradusiame tarp pareiškėjo ir atsakovo, tačiau neįtakoja tarp pareiškėjo ir D. M. atsiradusių civilinio pobūdžio teisinių santykių. Todėl, jei pareiškėjas mano, kad D. M., gaudama iš jo lėšas skirtas vaikų išlaikymui bei išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, nepagrįstai ir neteisėtai praturtėjo jo sąskaita, šiuos klausimus turi spręsti civiline teisine tvarka.

12. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nustatyta ir tai, kad 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu buvo konstatuota, kad skundžiamu 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo skolos dalis, kuri nebuvo išieškoma Vaikų išlaikymo fondo administracijos 2017 m. birželio 19 d. sprendimais Nr. V3-705, Nr. V3-706 ir Nr. V3-707 ir kuriai skundžiamo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo priėmimo metu nebuvo suėjusi išieškojimo senatis, yra išieškoma pagrįstai; o kita pareiškėjo skolos dalis (dėl kurios išieškojimo yra priimti VIF administracijos 2017 m. birželio 19 d. sprendimai Nr. V3-705, Nr. V3-706, Nr. V3-707 ir kuriai skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo suėjusi išieškojimo senatis) buvo išieškoma nepagrįstai. VSDFV Klaipėdos skyrius, vykdydamas 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą, 2022 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą Nr. VRE-SP3-1920, kuriuo patikslino skundžiamą 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą ir jį išdėstė kitaip: nurodė naują išieškotiną vaikų išlaikymo išmokų sumą (kuri nėra išieškoma VIF administracijos 2017 m. birželio 19 d. sprendimais Nr. V3-705, Nr. V3-706 ir Nr. V3-707 ir kuriai skundžiamo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo priėmimo metu nebuvo suėjusi išieškojimo senatis) 2022 m. lapkričio 22 dienai – 696,92 Eur, taip pat pateikė pareiškėjo skolos valstybės biudžetui (už 2017 m. gegužė mėn. – 2018 m. gegužė mėn. laikotarpį) skolos susidarymo detalizaciją bei teisinį pagrindą. Šiame sprendime taip pat nurodyta, kad vadovaujantis 2022 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1147 2 straipsnio 2 dalimi, su vaikų išlaikymo išmokomis susijusių 2 093,36 Eur palūkanų ir 434,04 Eur delspinigių išieškojimas nutrauktas.

13. Teismas vertino, kad visa tai lemia, jog VSDFV Klaipėdos skyriui 2022 m. lapkričio 22 d. priėmus sprendimą Nr. VRE-SP3-1920, iš esmės neteko galios ginčijamas 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas, nes jis iš esmės yra pakeistas tiek teisinės argumentacijos, tiek materialinės išraiškos (skolos dydžio) aspektais. Teismas pažymėjo, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimas Nr. VRE-SP3-1920 nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas vertino, kad šioje byloje iš esmės išnyko ginčo dalykas ir pareiškėjo šioje byloje ginčijami sprendimai jam nebesukelia teisinių pasekmių. Realias teisines pasekmes nagrinėjamu atveju pareiškėjui sukelia minėtas VSDFV Klaipėdos skyriaus 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimas Nr. VRE-SP3-1920, kurį pareiškėjas ginčija kitoje administracinėje byloje Nr. eI2-1072-776/2024. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, kad nėra teisinių prielaidų ir pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą – panaikinti 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą.

14. Teismas taip pat vertino, kad nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimą panaikinti 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą, nes šiuo sprendimu buvo nuspręsta panaikinti 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą dėl netinkamai pritaikyto senaties termino skolos atžvilgiu, įpareigojant VSDFV Klaipėdos skyrių perskaičiuoti skolą, atsižvelgiant į nuostatas dėl senaties termino taikymo. Toks 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo pobūdis atitinka teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius šiuos teisinius santykius. Šiuo aspektu teismas vadovavosi 2022 m. birželio 29 d. įsigaliojusio 2022 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1147 (toliau – Pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1147) 2 straipsnio 2 dalies nuostata, kad iki 2017 m. gruodžio 31 d. skolininkui priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių išieškojimas nutraukiamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

15. Vertindamas pareiškėjo ginčijamo 2022 m. birželio 15 d. atsakymo teisėtumą ir pagrįstumą teismas pažymėjo, kad juo buvo atsisakyta perskaičiuoti pareiškėjo skolą; taip pat pateikta pareiškėjo prašoma informacija apie priimtus sprendimus, šių sprendimų galiojimą ir kt. Teismas nurodė, kad, kaip jau nustatyta šioje byloje, pareiškėjo skolos dydis – 8 133,32 Eur, yra nustatytas teisingai. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad ginčijamu 2022 m. birželio 15 d. atsakymu konstatuotas skolos dydis buvo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo vertinimo dalykas ir šiuo metu išieškomos iš pareiškėjo skolos dydis – 696,92 Eur, yra atitinkamai išspręstas Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. VRE-SP3-1920, kurį pareiškėjas ginčija kitoje administracinėje byloje Nr. eI2-1072-776/2024. Todėl teismas vertino, kad 2022 m. birželio 15 d. atsakymas pareiškėjui yra nebeaktualus, nes nebesukelia teisinių pasekmių.

16. Teismas taip pat netenkino procesinio pobūdžio prašymo sujungti šią bylą su administracine byla Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėdamas, kad pagal ABTĮ 68 straipsnio nuostatas bylų sujungimas nėra privalomas, be to, kaip nurodo ir pats pareiškėjas prašyme dėl bylų sujungimo, dalis šios bylos teisėjų kolegijos narių, yra nusišalinę nuo administracinės bylos Nr. eI2-1072-776/2024 nagrinėjimo, todėl bylų sujungimo klausimo sprendimas yra negalimas ir dėl šios priežasties.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nustatytas pareiškėjo skolos dydis negali būti kvestionuojamas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek minėtą administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad pareiškėjo, kuris toje byloje dalyvavo trečiojo suinteresuoto asmens statusu ir teikė įrodymus dėl skolos dydžio, argumentų, susijusių su jo skolos dydžiu, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinami pagal jo skundą nagrinėjamoje byloje, t. y. šioje administracinėje byloje ir, kad teismas negali spręsti dėl pareiškėjo skolos dydžio, kol nėra nuginčytas 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas. Tačiau bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė priešingą išvadą, kad pareiškėjo skolos dydis yra nustatytas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtu sprendimu, nors šioje byloje teismas dėl pareiškėjo skolos dydžio nesprendė.

18.2. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimas VRE-SP3-1920, kurį priėmus, pasak pirmosios instancijos teismo, iš esmės neteko galios pareiškėjo ginčijamas 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas, pareiškėjo teigimu, priimtas nepasibaigus 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo apskundimo terminui, todėl yra neteisėtas, jo teisėtumą pareiškėjas ginčija administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri šiuo metu yra sustabdyta, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu, nors ir nurodydamas, kad šis 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimas nėra bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau visgi padarydamas išvadą, kad būtent šis sprendimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Esant neišnagrinėtai administracinei bylai Nr. (duomenys neskelbtini) teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ginčijamo sprendimo įtakos nagrinėjamoje byloje pareiškėjo ginčijamiems atsakovo sprendimams.

18.3. VSDFV Klaipėdos skyrius 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu VRE-SP3-1920 nesprendė dėl 2022 m. birželio 15 d. atsakymo teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad priėmus 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą, 2022 m. birželio 15 d. atsakymas pareiškėjui yra neaktualus ir nesukelia teisinių pasekmių yra nepagrįsta. 2022 m. birželio 15 d. atsakymu buvo atsisakyta vertinti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 7 d. prašymą perskaičiuoti pareiškėjo skolą atsižvelgiant į naujai pateikiamus įrodymus, įvertinus prašymą kaip pakartotinį, tačiau pareiškėjas nurodo kartu su prašymu pateikęs naujus duomenis, kurie nepagrįstai nebuvo įvertinti. Būtent dėl to, kad atsakovas neįvertino pareiškėjo naujai pateiktų įrodymų, pareiškėjo vertinimu, turinčių įtakos jo skolos dydžiui, pareiškėjas skundė 2022 m. birželio 15 d. atsakymą teismui ir teismas privalėjo šį skundo reikalavimą nagrinėti iš esmės.

18.4. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo sujungti šią bylą su administracine byla Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, nurodydamas, kad dalis šios bylos teisėjų kolegijos narių, yra nusišalinę nuo administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo, todėl bylų sujungimo šioje byloje klausimo sprendimas yra negalimas. Kita vertus, šioje byloje yra lygiai tokie patys pagrindai nusišalinti teisėjui R. Klišauskui, kuriais jis nusišalino nuo administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo. Taigi, teismo sprendimas priimtas teisėjų kolegijos, kurios vienas iš narių turėjo pagrindą nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, yra neteisėtas. Be to, teismas nepagrįstai netenkino prašymo sujungti šią bylą su administracine byla Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi bylose sprendžiami klausimai yra betarpiškai susiję.

19. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

20. Atsakovo vertinimu, teismas pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagrįstai akcentavo, kad dėl pareiškėjo skolos vyksta ginčas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

21. Atsakovo teigimu, teisės aktai nedraudžia išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai priimti sprendimų, kurie būtų privalomi teritoriniam skyriui, nėra nustatytas terminas, per kurį teritorinis skyrius turi įvykdyti VSDFV įpareigojimus. Atsakovas pažymi, kad 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimas buvo palankus pareiškėjui, todėl atsakovas skubiai įvykdė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos įpareigojimus. Nei iš skundo, nei iš apeliacinio skundo nėra aišku, kodėl pareiškėjas skundžia 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą.

22. Atsakovo vertinimu, vien tai, jog tuos pačius 2018 m. pateiktus dokumentus pareiškėjas interpretuoja kitaip nei atsakovas, nereiškia, jog 2022 m. birželio 15 d. egzistavo teisinis pagrindas dokumentus įvertinti kitaip nei 2018 m., ypač kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra priėmęs galutinę nutartį dėl 2018 m. pateiktų dokumentų įvertinimo ir permokos nustatymo pagal juos.

23. Atsakovas pritaria teismo pozicijai, kad teisės aktai numato teismo teisę, bet ne pareigą sujungti bylas. Atsakovo vertinimu, šioje byloje ir byloje (duomenys neskelbtini) yra ginčijami skirtingi sprendimai ir bylos gali būti nagrinėjamos atskirai.

24. Atsakovo vertinimu, bylą išnagrinėjo nešališkas teismas, teismo sudėtis buvo žinoma iš anksto, todėl pareiškėjas galėjo pasinaudoti nušalinimo teise, tačiau to nepadarė.

25. Atsakovas akcentuoja, kad jam nėra suteikta teisė savo nuožiūra daryti išvadas apie pervestų lėšų paskirtį, jei ji nėra aiški ir tarp vaiko tėvų yra kilęs ginčas dėl pervestų lėšų paskirties. Skolininko teikiami dokumentai apie išlaikymo teikimą turi būti ypač patikimi, konkretūs, nekeliantys abejonių, neturi būti ginčo tarp šalių dėl įmokų paskirties. Atsakovas sutinka su teismo pozicija, kad pareiškėjas, manydamas, kad D. M., gaudama iš jo lėšas skirtas vaikų išlaikymui, neteisėtai praturtėjo, turi teisę savo interesus ginti civilinio proceso tvarka.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas šį skundą atmesti.

27. VSDFV sutinka su teismo vertinimu, kad realias teisines pasekmes nagrinėjamu atveju pareiškėjui sukelia VSDFV Klaipėdos skyriaus 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimas Nr. VRE-SP3-1920, kurį pareiškėjas ginčija kitoje administracinėje byloje, todėl nėra teisinių prielaidų ir pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą.

28. VSDFV teigimu, 2024 m. birželio 15 d. atsakymas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jo panaikinimas pareiškėjo teisinės padėties nepakeistų, todėl šis raštas negali būti nagrinėjimo teisme dalyku. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šis atsakymas prarado aktualumą priėmus 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. VRE-SP3-1920.

29. VSDFV nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti VSDFV 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-13014, kuriuo VSDFV Klaipėdos skyriui pavesta sumažinti pareiškėjo skolą valstybės biudžetui, buvo nepagrįstas (nelogiškas), nes panaikinus minėtą VSDFV sprendimą, liktų galioti 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas, VSDFV pripažintas iš dalies neteisėtu, be to, pabloginantis pareiškėjo padėtį.

30. VSDFV vertinimu, pareiškėjas prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atlikti procesinius veiksmus, kurie negali būti atlikti: panaikinti 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą, kuris jau yra iš dalies panaikintas, iš dalies pakeistas; 2024 m. birželio 15 d. atsakymą, nesukeliantį tiesioginių teisinių pasekmių, be to, ginčijamą kitoje administracinėje byloje; taip pat 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą, kurį panaikinus, liktų galioti 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas, kurį taip pat prašoma panaikinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Byloje kilo ginčas dėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo, Klaipėdos skyriaus 2022 m. birželio 15 d. atsakymo, VSDFV 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes prejudicinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjo skola yra 8 133,32 Eur, pareiškėjo ginčijamas 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas iš esmės jau yra netekęs galios, priėmus VSDFV Klaipėdos skyriaus 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. VRE-SP3-1920, 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, 2022 m. birželio 15 d. atsakymas pareiškėjui yra nebeaktualus, nes nebesukelia teisinių pasekmių.

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas.

34. Dėl ginčo ribų pažymėtina, kad:

34.1. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nustatytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas apeliacinio skundo ribose.

34.2. Taigi proceso dalyvių argumentai dėl kitų tarp šalių susiklosčiusių santykių nevertinami, nes jie nesusiję su šios konkrečios bylos ginčo dalyku, juo labiau, kad dėl jų yra nagrinėjamos / išnagrinėtos kitos administracinės bylos.

34.3. Pareiškėjas prie apeliacinio skundo pridėjo 2019 m. lapkričio 7 d. prašymą su priedais, tačiau teisėjų kolegija šio dokumento neprijungia prie bylos, nes jis jau yra pateiktas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 18-80), kuri Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi prijungta prie šios nagrinėjamos bylos.

35. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teisme netenkinus pareiškėjo prašymo sujungti nagrinėjamą administracinę bylą su administracine byla Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to buvo neteisingai išspręsta byla. ABTĮ 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylą posėdžiui rengiantis teisėjas arba ją nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad tame pačiame teisme yra du ar daugiau skundų (prašymų) patikrinti to paties administracinio norminio akto teisėtumą arba skundas (prašymas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nutartimi gali juos sujungti į vieną bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra pažymėjęs, jog šis straipsnis nustato teismo teisę, bet ne pareigą sujungti bylas, o proceso dalyvių prašymai dėl bylų sujungimo teismui nėra privalomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-70/2014, 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-371/2014, 2014 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-150/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos eiga ir bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas sujungti šią bylą su kita pareiškėjo nurodyta administracine byla užtikrino šio administracinio proceso koncentruotumą bei operatyvumą.

36. Dėl prejudicinių faktų:

36.1. Vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

36.2. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės:

1) teismo sprendimo privalomumas;

2) res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia;

3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas.

ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1985-1047/2022).

36.3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 22 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad D. M. permoka yra 4 848,42 Eur, todėl nebegali būti kvestionuojamas iš pareiškėjo išieškomos skolos dydis, kuris yra 8 133,32 Eur. Teisėjų kolegija su šia išvada nesutinka, nes Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 22 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), spręsta ne dėl pareiškėjo skolos dydžio. Tą aiškiai nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-382-815/2024: „teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad būtent ginčo dėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. VRE_SP2-15969 teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimo metu turėtų būti įvertinta reali trečiojo suinteresuoto asmens I. M. turimos vaikų išlaikymo išmokų skolininko skola per visą Fondo išmokų mokėjimo laikotarpį, atsižvelgiant į skolininko pateiktus dokumentus, įrodančius vaikų išlaikymo sutartimi nustatytą periodinį išlaikymo mokėjimą, t. y. ne tik banko išrašus, bet ir pažymą iš antstolio arba darbdavio apie įvykdytus išskaitymus, nurodant vaiko vardą, pavardę, išskaitytas sumas kiekvieną mėnesį bei kada ir kam lėšos buvo pervedamos.“ Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį.

37. Dėl 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo:

37.1. Skundžiamame 2019 m. gegužės 17 d. sprendime, kuris priimtas vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsniu, 40 straipsnio 3 dalimi, nurodyta iš pareiškėjo išieškoti 10 660,72 Eur.

37.2. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnis reglamentuoja socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinio išieškojimo būdus, 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę: 1) priverstine tvarka išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas, užtikrinti skolos išieškojimą šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais; 2) teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui pasiūlymus dėl draudėjo likvidavimo inicijavimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais.

37.3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu jį apskundė VSDFV, kuri 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punktu, Pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1147 2 straipsnio 2 dalimi, panaikino dalį 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo, įpareigojo VSDFV Klaipėdos skyrių patikslinti 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą, mokėjimo nurodymą Nr. 28255.

37.4. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalis nustato, kad fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

37.5. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas nustato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės.

37.6. Pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1147 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad iki 2017 m. gruodžio 31 d. skolininkui priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių išieškojimas nutraukiamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

37.7. Kadangi dalis pareiškėjo skundžiamo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo jau yra panaikinta, todėl ši pareiškėjo reikalavimo dalis negali būti tenkinama: teismas negali panaikinti jau panaikintos 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo dalies. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė kitokius motyvus, tačiau jie pataisomi šioje nutartyje ir šiuo apsektu pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį, kuri jau panaikinta, paliekama nepakeista.

37.8. Dėl likusios nepanaikintos 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo dalies, teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo situaciją, konstatuoja, kad iš esmės VSDFV panaikino visą 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą ir turėjo taip įvardinti savo atliktus veiksmus, o ne nurodyti, kad panaikina dalį 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo. Tokia išvada darytina iš VSDFV 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį (dėl skolos dalies išieškojimo, dėl kurios išieškojimo yra priimti VIF administracijos 2017 m. birželio 19 d. sprendimai Nr. V3-705, Nr. V3-706, Nr. V3-707 ir kuriai 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo priėmimo metu buvo suėjusi išieškojimo senatis) bei įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių patikslinti 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. VRE SP2-15969 (dėl išieškomos vaikų išlaikymo išmokų skolos dydžio, sprendime papildomai nurodant išieškomų išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimo teisinį pagrindimą aritmetine išraiška, t. y. nurodyti ginčytinos I. M. priskaičiuotos vaikų išlaikymo išmokų skolos priskaičiavimo laikotarpius mėnesiais bei atitinkamu laikotarpiu galiojusias teisės normas dėl vaikų išlaikymo išmokų skyrimo, mokėjimo ir skolos išieškojimo bei dėl palūkanų ir delspinigių išieškojimo nutraukimo atsižvelgiant į naują teisinį reglamentavimą) ir atitinkamai patikslinti mokėjimo nurodymą Nr. 28255. VSDFV pozicija, kad paliktas galioti sprendimas išieškoti iš pareiškėjo skolą, nenurodant jos konkrečios sumos, laikotarpių ir išsamių teisinių pagrindų negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, įskaitant, bet neapsiribojant ir dėl to, kad negali būti patikrintas teisme. Taigi pareiškėjo skundo reikalavimo dalis panaikinti skundžiamo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo nepanaikintą dalį yra tenkintina. Priešinga pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada yra neteisėta ir nepagrįsta.

38. Dėl 2022 m. birželio 15 d. atsakymo:

38.1. Skundžiamame 2022 m. birželio 15 d. atsakyme minima, kad tai atsakymas į pareiškėjo 2022 m. gegužės 12 d. prašymą ir 2019 m. lapkričio 7 d. prašymą, nurodoma, kad už pareiškėjo vaikus išmokėtos vaikų išlaikymo išmokos nebus perskaičiuojamos, pateikti dokumentai nebus pakartotinai vertinami, suteikiama pareiškėjo prašoma informacija dėl 2009 m. birželio 11 d. sprendimų Nr. 1.35-7440, Nr. 1.35-7441, Nr. 1.35-7442 nuorašų siuntimo pareiškėjui, išieškojimo proceso sustabdymo, papildomai nurodoma, kad pareiškėjo skola yra nustatyta 10 660,72 Eur, priimtas 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas išieškoti skolą, 2019 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymas Nr. 28255, nurašytų lėšų nėra.

38.2. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 straipsnio 7 dalis) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

38.3. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad 2022 m. birželio 15 d. atsakymas pareiškėjui yra nebeaktualus, nes nebesukelia teisinių pasekmių. Priešingai – pareiškėjas pateikė konkrečius prašymus atsakovui (2022 m. gegužės 12 d. prašymą ir 2019 m. lapkričio 7 d. prašymą) ir jų išsprendimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus.

38.4. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, įvertinusi 2022 m. birželio 15 d. atsakymo turinį, daro išvadą, kad jame teisingai suteikta informacija apie 2009 m. birželio 11 d. sprendimų Nr. 1.35-7440, Nr. 1.35-7441, Nr. 1.35-7442 nuorašų siuntimą pareiškėjui, išieškojimo proceso sustabdymą, todėl ši 2022 m. birželio 15 d. atsakymo dalis paliekama galioti. Tačiau likusi 2022 m. birželio 15 d. atsakymo dalis nepagrįsta ir neteisėta:

i) nenurodytas nė vienas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimtas 2022 m. birželio 15 d. atsakymas, taip pat nenurodyta, kuo remiantis nuspręsta neperskaičiuoti už pareiškėjo vaikus išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų; ii) 2022 m. birželio 15 d. atsakyme nurodomos neteisingos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo skolos dydžio ir pareiškėjo atžvilgiu priimtų sprendimų turinio ir tarpusavio santykio. Viena vertus, 2022 m. birželio 15 d. atsakyme teigiama, kad pareiškėjo skolos dydis yra 10 660,72 Eur, nustatytas 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu, kita vertus, teigiama, kad skola nebus perskaičiuojama, vadinasi galioja ir pareiškėjo atžvilgiu priimti 2017 m. birželio 19 d. sprendimai Nr. V3-705, Nr. V3-706, Nr. V3-707, pagal kuriuos iš pareiškėjo išieškoma suma yra 12 227,82 Eur.

Kaip pagrįstai teigiama pareiškėjo procesiniuose dokumentuose, liko neaišku: ar atsakovas, nors neigia perskaičiavęs, perskaičiavo pareiškėjo skolą (pareiškėjas laikomas skolingu 10 660,72 Eur), ar neperskaičiavo, nes 2017 m. birželio 19 d. sprendimai galioja ir papildomai priimtas 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas (pareiškėjas skolingas 12227,82 Eur + 10 660,72 Eur). Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius nurodo, kad išskaičiavus permoką, išieškotą iš D. M., likusi išieškoma I. M. skolos suma pagal 2017 m. birželio 19 d.

Fondo administracijos sprendimus Nr. V3-705, V3-706, V3-707 buvo 7 379,40 Eur. Taigi naujų aplinkybių atsakovas nustatė (nustatyta, kad dalis išmokų buvo išmokėtos neteisėtai, nuspręsta jas išieškoti). Teisėjų kolegija pažymi, kad toks teisinių pagrindų nenurodymas ir faktinių aplinkybių painiojimas 2022 m. birželio 15 d. atsakyme neatitinka VAĮ reikalavimų, trukdo pareiškėjui suprasti jo atžvilgiu priimtų sprendimų turinį ir teismui patikrinti jų teisėtumą. Papildomai pažymėtina, kad kadangi 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį panaikino VSDFV, likusi dalis panaikinama šia teismo nutartimi, atitinkamai neteisėta ir nepagrįsta ir 2022 m. birželio 15 d. atsakymo dalis, kurioje vadovaujamasi 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu.

38.5. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2022 m. birželio 15 d. atsakyme tinkamai atsakyta į pareiškėjo 2019 m. lapkričio 7 d. prašymo 2 ir 3 punktus, ši 2022 m. birželio 15 d. atsakymo dalis lieka galioti, tačiau teisėjų kolegija panaikina 2022 m. birželio 15 d. atsakymo dalį, kuria atsakyta į pareiškėjo 2022 m. gegužės 12 d. prašymą ir 2019 m. lapkričio 7 d. prašymo 1 punktą. Priešinga pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada skundžiamame teismo sprendime yra neteisėta ir nepagrįsta.

39. Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus:

39.1. Pareiškėjas prašo teismo įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių perskaičiuoti pareiškėjo skolą Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui. Pažymėtina, kad ši pareiškėjo reikalavimo dalis gali būti tenkinama tik iš dalies: VSDFV Klaipėdos skyrius įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gegužės 12 d. prašymą ir 2019 m. lapkričio 7 d. prašymo 1 punktą, dėl to priimant naują sprendimą. Pažymėtina, kad teismas vertina ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jos kompetencijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016).

40. Dėl 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo:

40.1. Pareiškėjui apskundus 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą ir 2022 m. birželio 15 d. atsakymą, VSDFV priėmė 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą.

40.2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje nutartyje išdėstyti motyvai dėl 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo dalies panaikinimo (Nutarties 37 punktas su papunkčiais.), 2022 m. birželio 15 d. atsakymo dalies panaikinimo (Nutarties 38 punktas su papunkčiais) ir VSDFV Klaipėdos skyriaus įpareigojimo atlikti veiksmus (Nutarties 39 p.) atitinkamai lemia ir 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalies panaikinimą.

40.3. Teisėjų kolegija pažymi, kad: i) 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalis, kuria panaikinama 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, ji motyvuota teisės aktų nuostatomis (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 str. 4 d., VAĮ 10 st. 5 d. 5 p., Pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1147 2 str. 2 d.) ir faktinėmis aplinkybėmis; ii) 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas panaikinti 2022 m. birželio 15 d. atsakymo dalis, kuriomis tinkamai atsakyta į pareiškėjo 2019 m. lapkričio 7 d. prašymo 2 ir 3 punktus yra teisėta ir pagrįsta (Nutarties 38 punktas su papunkčiais) ; iii) 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalis, kuria pavesta VSDFV Klaipėdos skyriui priimti sprendimą dėl iš pareiškėjo išieškomos skolos, dėl kurios išieškojimo nėra priimti 2017 m. birželio 19 d. sprendimai Nr. V3-705, Nr. V3-706 ir Nr. V3-707 ir kuriai 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo priėmimo metu buvo suėjusi išieškojimo senatis, yra teisėta ir pagrįsta tiek, kiek pavedama iš naujo įvertinti, ar yra teisinis ir faktinis pagrindas išieškoti, ir jei taip, kokią sumą. Pažymėtina, kad tik toks pavedimas yra teisėtas, jo pagrindu turi būti / turėjo būti atlikta nauja administracinė procedūra, kurios rezultatas – priimtas sprendimas – gali būti skundžiamas. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad buvo priimtas naujas administracinis sprendimas – 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimas, kurio teisėtumas yra tikrinamas pirmosios instancijos teisme. Dėl jo turinio ir vertinimo teisėjų kolegija nepasisako. Likusi 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalis panaikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta. Pažymėtina, kad tik išsprendus pareiškėjo 2022 m. gegužės 12 d. prašymą ir 2019 m. lapkričio 7 d. prašymo 1 punktą, gali ir turi būti sprendžiama, ar pagrįsti pareiškėjo kiti prašymai (išreikalauti dokumentus, atnaujinti apskundimo terminus ir kt.).

41. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl teismo šališkumo, teisėjų kolegija akcentuoja, kad, siekdamas užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatose įstatymų leidėjas įtvirtino teismo nušalinimo institutą. Manydama, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, proceso šalis gali pasinaudoti ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatose numatytomis procesinėmis garantijomis bei pateikti teismui motyvuotą pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo. Reikšdama teisėjui nušalinimą, proceso šalis turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog, teismui pritaikius teisėjo nušalinimo institutą, administracinė byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai. Visais atvejais abejones dėl teismo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi proceso šalis privalo pagrįsti konkrečiais įrodymais, o ne tik samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1401-968/2025).

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė ir pareiškėjas nenurodė argumentų ir neįrodė teisėjų šališkumo nagrinėjamoje byloje. Šiame kontekste akcentuotina, kad teisėjų veiklos išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas – savaime negali būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo įrodymas. Tai, kad pareiškėjo nurodytas aplinkybes teismas įvertino pareiškėjo pozicijai nepalankiu būdu (netenkino prašymo sujungti bylas ir kt.), savaime nesudaro pagrindo konstatuoti teismo nešališkumo reikalavimų pažeidimo.

43. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl likusių proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, pažymi, jog jie, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytų bylos aplinkybių bei niekaip nekeičia padarytų išvadų, todėl detaliau dėl jų nepasisako.

44. Pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

45. Pareiškėjo skundas ir apeliacinis skundas tenkinami iš dalies, todėl pareiškėjas įgijo teisę į dalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

46. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, byloje yra pateikti įrodymai apie sumokėtą žyminį mokestį – 22,50 Eur (2022 m. gruodžio 14 d. Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. 54). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, byloje yra pateikti įrodymai apie sumokėtą žyminį mokestį – 12,25 Eur ir 800 Eur advokatui už apeliacinį skundą (2024 m. birželio 14 d. Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. 129, 2024 m. birželio 10 d. sąskaita apmokėjimui Nr. JB/IM-06/10-28, 2024 m. birželio 10 d. Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. nenurodytas). Į bylą pateiktos atstovavimo sutartys, sudarytos tarp pareiškėjo ir advokato padėjėjos ir vėliau advokatės J. B. (atitinkamai 2022 m. spalio 7 d. ir 2024 m. kovo 25 d.). Pareiškėjo prašoma priteisti suma, patirta bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (22,5 Eur + 11,24 Eur + 800 Eur), neviršija maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio, įtvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisės akto redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos). Kadangi pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, todėl proporcingai patenkintai jo reikalavimų daliai pareiškėjui iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus priteistina 625,31 Eur bylinėjimosi išlaidų (3/4 prašomos priteisti sumos). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, į bylos sudėtingumą, trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį, teikiant teisines paslaugas pareiškėjui šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra teisinga, jos mažinti papildomai nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo I. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo „Dėl I. M. vaikų išlaikymo išmokų skolos išieškojimo priverstine tvarka“ Nr. VRE-SP2 15969 dalį, kuri liko nepanaikinta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. (18.2E) I13014.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. birželio 15 d. atsakymo „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (8.20E) DV-S-49519 dalį, kuria atsakyta į pareiškėjo 2022 m. gegužės 12 d. prašymą ir 2019 m. lapkričio 7 d. prašymo 1 punktą.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. (18.2E) I13014 dalį, nurodytą šioje nutartyje.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gegužės 12 d. prašymą ir 2019 m. lapkričio 7 d. prašymo 1 punktą, dėl to priimant naują sprendimą.

Likusią pareiškėjo I. M. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Priteisti pareiškėjui I. M. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 625,31 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis eurus trisdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė