147ca986-065f-4ec1-a18e-2ea60170ff36 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-968-279/2016 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00141-2015-1 Procesinio sprendimo kategorija: 1.11.3.; 3.6.; 3.21.(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 13 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei, pareiškėjui V.

K. ir jo atstovui advokato padėjėjui Jonui Povilioniui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui K. Ch., trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei A. R., nedalyvaujant pareiÅ¡kėjams A. K., N. K., R. J., S. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. K., N. K., R. J., S. K., V. K. skundÄ atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :              pareiÅ¡kėjai A. K., N. K., R. J., S. K. teismo posėdyje nedalyvauja, jiems apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjai skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė:

1) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Panevėžio skyrių (toliau – ir NŽT Panevėžio skyrius) grÄ Å¾inti paveldėtojams natÅ«ra 742/826 dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys;

2) įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių už 628,74 kv. m. žemės sklypo dalį iÅ¡mokėti proporcingai visiems paveldėtojams piniginę kompensacijÄ ;

3) priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 1991 m. – 1992 m. praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį G. K. priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ dviejų aukÅ¡tų mÅ«rinį gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ , buvusį adresu (duomenys neskelbtini) Panevėžys, Panevėžio miesto valdybai pateikė K. K., V. K., J. K. ir V. K. Panevėžio miesto valdyba 1992 m. rugsėjo 14 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ½ dalį grÄ Å¾ino K.

K. ir likusiÄ dalį, t. y. ½ bendrai J. K., V. K. ir V. K. Vyresniojo notaro Kauno notarinio archyvo Panevėžio miesto 1931 metams pripažinimo aktų knygos pirmykščio iÅ¡raÅ¡o duomenys patvirtino, kad G. K. įsigijo žemės sklypÄ , kurio kraÅ¡tinės greta (duomenys neskelbtini) yra 36,27 m., greta (duomenys neskelbtini) ploto – 8,53 m., greta (duomenys neskelbtini) – 81,07 m. ir greta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – 66,14 m. Vadovaujantis minėtaisiais duomenimis, iÅ¡ viso G.

K. nuosavybės teise valdė 1370,74 kv. m. žemės sklypÄ , buvusį adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), Panevėžys). Pažymėjo, jog atkuriant nuosavybės teises buvo pateiktas minėtasis 1931 m. notarų knygos iÅ¡raÅ¡as, patvirtinantis pretendentų nuosavybės teisę į namÄ ir 1370,74 kv. m. ploto žemės sklypÄ . PaaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjas V. K. kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių ir prašė atkurti nuosavybės teises į suformuotÄ 742 kv. m. ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Panevėžys, kadangi 1370,74 kv. m.

žemės sklypas, buvo suformuotas ir patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės detaliuoju planu, o už likusiÄ sklypo dalį (628,74 kv. m.) – iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ . NŽT Panevėžio skyrius 2015 m. kovo 12 d. raÅ¡te nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises į buvusios žemės savininkės G. K. iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, buvo vadovaujamasi Kauno notarinio archyvo iÅ¡raÅ¡u ir Panevėžio miesto nekilnojamųjų turtų savininkų bei valdytojų apdedamų 1939-1943 penkmečiui nekilnojamojo turto mokesčiu sÄ raÅ¡u, kuriame nurodyta, kad žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), valdė G.

K., o mÅ«rinis 2-jų aukÅ¡tų gyvenamasis namas stovėjo nuosavame 182 kv. m. žemės sklype. Kadangi Panevėžio miesto nekilnojamųjų turtų savininkų bei valdytojų apdedamų 1939-1943 penkmečiui nekilnojamojo turto mokesčiu sÄ raÅ¡as yra vėlesnis dokumentas, todėl nuosavybės teisės turi bÅ«ti atkuriamos pagal vėlesniame dokumente nurodytÄ Å¾emės sklypo plotÄ . PareiÅ¡kėjai su tokia NŽT Panevėžio skyriaus pozicija nesutinka, teigia, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) 9 straipsniu, nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ hipotekos knygų, jei Å¡ių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų iÅ¡duoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai.

Teigė, jog iÅ¡raÅ¡as, hipotekos knygos, turto perleidimas yra pagrindinis ir svarbiausias dokumentas patvirtinantis nuosavybės teisę. Kitais dokumentais galima remtis tik tuo atveju, jei nebÅ«tų iÅ¡likusių iÅ¡vardintų dokumentų. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas V. K. ir pareiÅ¡kėjų atstovas advokato padėjėjas J. Povilionis prašė tenkinti skundÄ jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu. Pažymėjo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, kad G. K. nuosavybės teise įsigijo namÄ ir 1370,74 kv. m.

žemės sklypÄ , tai įrodo notaro patvirtintas pirkimo pardavimo sandoris, duomenų, jog G. K. įsigytÄ Å¾emės sklypÄ bÅ«tų pardavusi, dovanojusi ar perleidusi nuosavybės teises, nėra, todėl pareiÅ¡kėjų reikalavimas atkurti nuosavybės teises į 1370,74 kv. m. žemės sklypÄ yra teisėtas ir pagrįstas.Atsakovo atstovas NŽT Panevėžio skyrius atsiliepime ir jo atstovas teismo posėdyje nesutiko su pareiÅ¡kėjų skundo reikalavimais ir prašė juos atmeti kaip nepagrįstus.

Teigė, jog atkuriant nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ yra vadovaujamasi AtkÅ«rimo įstatymo 9 straipsnyje nurodytais nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais. PaaiÅ¡kino, jog tais atvejais, kai yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, vadovaujamasi vėlesnės datos dokumentu. Nagrinėjamu atveju vėlesniu dokumentu, kuriuo ir vadovaujasi NŽT Panevėžio skyrius, yra Panevėžio miesto nekilnojamųjų turtų savininkų bei valdytojų apdedamų 1939-1943 penkmečiui nekilnojamojo turto mokesčiu sÄ raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Panevėžys (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) Panevėžys) ir namÄ , stovintį 182 kv. m.

žemės sklype nuosavybės teise valdė G. K. Teigė, kad NŽT Panevėžio skyrius galėtų spręsti nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ 182 kv. m. G. K. turėtÄ Å¾emę Panevėžio mieste, tačiau V. K., K. K., J. K. ir V. K. turto paveldėtojai privalo pateikti paveldėjimo teises liudijančius dokumentus ir suderinti sprendimų projektus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, grÄ Å¾inant natÅ«ra žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžys.Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pagal AtkÅ«rimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į žemę, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, todėl tik Å¡i institucija (iÅ¡skyrus teismÄ ) įstatymo nustatyta tvarka yra įpareigota spręsti dėl pateiktų dokumentų tinkamumo.

Pažymėjo, kad 2002 m. kovo 26 d. Panevėžio miesto savivaldybės valdyba sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino (duomenys neskelbtini) detalųjį planÄ ir suteikė suformuotiems sklypams adresus. PaaiÅ¡kino, kad 2002 m. sausio 7 d. svarstant sklypų detalųjį planÄ , V. K., atstovaudamas K. K. ir V. K., pasirašė suderintame sklypų plane. Nurodė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino grÄ Å¾inamų žemės sklypų planus ir duomenis.

Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, iÅ¡sprendus klausimÄ dėl teisės į atkuriamÄ nuosavybę, bÅ«tų galima spręsti dėl teisėto ir tinkamo jos atkÅ«rimo bÅ«do ir dydžio.Skundas tenkinamas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl buvusios žemės sklypo savininkės G. K. nuosavybės teise iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos valdyto žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini), Panevėžys (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), Panevėžys), į kurį pareiÅ¡kėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, žemės sklypo ploto dydžio t.y. kuriuo dokumentu, Vyresniojo notaro Kauno notarinio archyvo Panevėžio miesto 1931 metams pripažinimo aktų knygos pirmykščio iÅ¡raÅ¡o duomenimis ar Panevėžio miesto nekilnojamųjų turtų savininkų bei valdytojų apdedamų 1939-1943 penkmečiui nekilnojamojo turto mokesčiu sÄ raÅ¡u, reikia vadovautis sprendžiant nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimÄ .

Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiÅ¡kėjai nėra asmenys, kuriems turėtų bÅ«ti atkuriamos nuosavybės teisės į G. K. nuosavybės teise valdytÄ nacionalizuotÄ Å¾emės sklypÄ , todėl teismas Å¡ių aplinkybių netiria. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises natÅ«ra į G. K. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emės sklypÄ , buvusį adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys ir Å¡iame sklype buvusiai savininkei priklausiusį namÄ 1991 m. -1992 m.

Panevėžio miesto valdybai pateikė G. K. sÅ«naus V. K. sutuoktinė K. K. ir jos vaikai (G. K. vaikaičiai) V. K., J. K. ir V. K. Panevėžio miesto valdyba 1992 m. rugsėjo 14 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė grÄ Å¾inti ½ dalį namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžys, K. K. ir ½ dalį bendrai J. K., V. K., V. Ki. Tai, kad nuosavybės teisės į nurodyto nekilnojamojo turto (statinio), dalis Panevėžio miesto valdybos 1992 m. rugsėjo 14 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) atkurtos K.

K., J. K., V. K. bei V. K. patvirtina Nekilnojamojo turto kadastro ir registro 2001 m. gruodžio 5 d. duomenys. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybei atliekant sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), detalųjį planavimÄ , žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kurio plotas 826 kv. m., ribų paženklinimo-parodymo aktu 2006 m. birželio 20 d. susipažino ir su jame nustatytu plotu sutiko bei žemės sklypo plane savo ir atstovaujamos K. K. pagal 2005 m. gegužės 11 d.

įgaliojimÄ vardu pasirašė V. K. IÅ¡ nekilnojamojo turto registro 2006 m. gruodžio 19 d. iÅ¡raÅ¡o duomenų matoma, kad K. K. 2006 m. balandžio 21 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu paveldėjo V. K. grÄ Å¾intÄ , atkuriant nuosavybės teises į 1/6 dalį gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Panevėžys, o pagal 2012 m. kovo 16 d. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ po K. K. mirties, jos turtÄ paveldėjo vienintelis įpėdinis sÅ«nus V. K. Byloje taip pat nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino grÄ Å¾inamų natÅ«ra žemės sklypų planus, taip pat nustatė, kad žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, plotas yra 0,0826 ha. 2015 m. kovo 23 d. patikslintu praÅ¡ymu V. K. kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių ir prašė atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės G. K. nuosavybės teise valdytÄ 1370,74 kv. m. ploto žemės sklypÄ , esantį Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, jog Å¡iuo adresu suformuotas žemės sklypas 826 kv. m. NŽT skyrius, atsakydamas į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , 2015 m. balandžio 23 d. raÅ¡te nurodė, kad K.

K., V. K., J. K. ir V. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,0182 ha G. K. turėtos žemės lygiomis dalimis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nustatyta tvarka suformuotas ir patvirtintas detaliuoju planu, sklypo plane piliečiams, kurie turėjo nuosavybės teise priklausančius pastatus (jų dalis), nustatytos jų panaudojamos žemės sklypo dalys, o V. K. naudojama sklypo dalis yra 0,0124 ha. NŽT Panevėžio skyrius taip pat nurodė, kad pareiškėjas turi teisę atkurti ¼ dalį (0,0046 ha) G.

K. turėtos žemės, todėl į šį plotÄ gali bÅ«ti atkuriamos nuosavybės teisės, grÄ Å¾inant natÅ«ra 0,0046 ha dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kita dalis gali bÅ«ti parduodama ar iÅ¡nuomojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nustatyta tvarka. Nagrinėjant bylÄ nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai A.

K., S. K., R. J. ir N. K. yra J. K. įpėdiniai, 2008 m. gruodžio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu paveldėję J. K. atkurtÄ nuosavybės teisę į 1/6 G. K. priklausiusio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Panevėžys, dalį. IÅ¡ nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje esančio Panevėžio Notaro K. B. 1391 metams aktų knygos (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 1931 m. spalio 5 d. G. K. nuosavybės teise įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžys, susidedantį iÅ¡ žemės sklypo Å¡io didumo ir sienose: iÅ¡ prieÅ¡akio greta Klaipėdos g. apie 36,27 m., greta (duomenys neskelbtini) ploto – 8,53 m., greta (duomenys neskelbtini) žemės – 81,07 m ir greta (duomenys neskelbtini) žemės – 66,14 m. ir ant Å¡io žemės sklypo esančio dviejų aukÅ¡tų namÄ su visais įrenginiais ir praeitimis.

Pagal atliktus G. K. įsigyto sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini) Panevėžys kraÅ¡tinių ilgius apskaičiuotas sklypo plotas yra 1370,74 kv. m. Tuo tarpu iÅ¡ Lietuvos centrinio valstybinio archyvo 2009 m. rugpjūčio 21 d. pažymos, ir iÅ¡ kartu su ja pateikto, be jau minėto Panevėžio Notaro K. B. 1391 metams aktų knygos (duomenys neskelbtini) akto iÅ¡raÅ¡o, Panevėžio miesto nekilnojamųjų turtų savininkų bei valdytojų, apdedamų 1939-1943 m. penkmečiui nekilnojamojo turto mokesčiu sÄ raÅ¡o, suraÅ¡yto 1938 m. gruodžio 15 d., matoma, kad G.

K. nuosavybės teise priklausė 182 kv. m. ploto mÅ«rinis dviejų aukÅ¡tų gyvenamasis namas ir nuosavas sklypas, iÅ¡ viso 182 kv. m., tačiau Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje apie nekilnojamÄ jį turtÄ taip pat pažymėta, kad minėtasis sklypo plotas, t. y. 182 kv. m., įraÅ¡ytas pieÅ¡tuku. Be to, iÅ¡ buvusios savininkės G. K. nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje esančio Panevėžio valstybinio archyvo 1992 m. birželio 5 d. iÅ¡raÅ¡o, matoma, kad Panevėžio miesto DŽDT vykdomojo komiteto Finansų skyrius 1944-1945 m. ir 1946-1948 m. trobesių ir žemės rentos, namų valdos inventorinėje knygoje buvo nustatęs trobesių draudimo įkainojimÄ 76.600. (nenurodytais vienetais) žemės rentos už 182 kv. m.

žemės sklypo plotÄ , tuo tarpu tame pačiame archyvo įraÅ¡e užfiksuota, kad 1948 m. žemės rentos plotas 959 kv. m., o pagal 1949-1950 m. trobesių inventorinės knygos duomenis, Eil. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) „K. G., M.“ užraÅ¡as užbrauktas, paraÅ¡yta „B. Ū.V.“, trobesių draudimo įkainojimas 49.640. (nenurodytais vienetais) žemės rentos, plotas 734 kv. m., su pastaba – nacionalizuota. IÅ¡ Nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje esančios Panevėžio teritorinės valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1992 m. gegužės 15 d. pažymos matoma, kad namų valda, esanti adresu Panevėžio m. (duomenys neskelbtini)5 pagal birželio 9 d.

Panevėžio V. Komiteto sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) kaip beÅ¡eimininkė namų valda pervesta į vietinės Tarybos minicipalinį fondÄ ; namų valdos adresas buvo nurodytas (duomenys neskelbtini); pagal tų metų duomenis gyvenamojo namo bendras naudojimo plotas buvo 202,86 kv. m., gyvenamasis plotas 150,89 kv. m.; bendras žemės sklypo plotas pagal tų metų duomenis 734 kv. m. Vertinant pateiktus duomenis apie G. K. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emės sklypo ploto dydį, teigtina, jog jie yra prieÅ¡taringi.

Spręsdamas ginÄÄ dėl nuosavybę patvirtinančių dokumentų, teismas vertina, ar nuosavybę patvirtinantys dokumentai atitinka teisės aktais jiems nustatytus reikalavimus, ar jie patvirtina teisę į nuosavybės atkÅ«rimÄ ir ar atsakovas, spręsdamas klausimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus vertino tinkamai. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bendras įrodymų viseto vertinimo principas įpareigoja teismÄ vertinti visus dokumentus, kuriuose yra duomenų apie nuosavybės teise valdytÄ turtÄ (2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-148/2013).Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ hipotekos knygų, jei Å¡ių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų iÅ¡duoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai, tuo tarpu Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ bei patvirtinantys giminystės ryšį, neiÅ¡liko, turi teisę dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryÅ¡io nustatymo kreiptis į teismÄ Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 12 punkte nurodyta, kokie dokumentai patvirtina nuosavybės teises ir kurių pagrindu gali bÅ«ti priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Be dokumentų, nurodytų AtkÅ«rimo įstatyme ir minėtoje Tvarkoje, žemės valdymo nuosavybės teise faktÄ patvirtinantys dokumentai įvardinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ â€œ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto įrodančių papildomų dokumentų“.

Atsižvelgiant į pastarojo Nutarimo 1.1.5. punktÄ , žemės valdymo nuosavybės teise faktÄ patvirtinančiais dokumentais taip pat gali bÅ«ti mokesčių mokėjimo kvitai, įsiskolinimo bankui bei kiti dokumentai, kuriais remiantis, galima nustatyti turėtos žemėvaldos plotÄ ir buvimo vietÄ . Aptartų teisės aktų nuostatos sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad teisės aktai nenustato baigtinio dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises, sÄ raÅ¡o. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad turi bÅ«ti vertinami visi dokumentai, kuriuose yra duomenų apie asmens iki nacionalizacijos valdytos žemės plotÄ ir buvimo vietÄ .

Kaip minėta, G. K. nuosavybės teisėmis valdytÄ 1370,74 kv. m. žemės sklypÄ , į kurį nuosavybės teises pretenduoja atkurti pareiÅ¡kėjai, patvirtina Panevėžio Notaro K. B. 1391 metams aktų knygos (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o duomenys. Atsakovo teigimu, atkuriant nuosavybės teises pareiÅ¡kėjams turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos centrinio valstybės archyvo perduotuose Panevėžio miesto nekilnojamų turtų savininkų bei valdytojų apdedamų 1939-1943 m. penkmečiui nekilnojamojo turto mokesčiu sÄ raÅ¡u, kuriame nurodyta, kad G.

K. valdė 182 kv. m. dydžio žemės sklypÄ , buvusį adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Tvarkos 13 punktu, jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai iÅ¡duotÄ dokumentÄ . Tvarkos 13 punkto nuostatos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos izoliuotai, jos aiÅ¡kintinos ir Konstitucijos, ir AtkÅ«rimo įstatymo kontekste, kadangi to reikalauja konstitucinis teisinės valstybės ir iÅ¡ jo iÅ¡vedamas teisės aktų hierarchijos principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas).

Be to, kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Tvarkos 13 punkte nurodytas imperatyvus nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų eiliÅ¡kumas, atkuriant nuosavybės teises pagal vėliausiai iÅ¡duotÄ dokumentÄ , reiÅ¡kia, kad vėlesnis dokumentas turi bÅ«ti toks, kuris aiÅ¡kiai ir pagrįstai paneigia ar pakeičia ankstesnį dokumentÄ (2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-858-1056/2010). Nagrinėjamu atveju Panevėžio miesto nekilnojamų turtų savininkų bei valdytojų apdedamų 1939-1943 m. penkmečiui nekilnojamojo turto mokesčiu sÄ raÅ¡as yra vėlesnės datos dokumentas nei Panevėžio Notaro K.

B. 1931 metams aktų knygos (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡as, tačiau kaip nurodyta Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2009 m. rugpjūčio 6 d. pažymoje Panevėžio miesto nekilnojamų turtų savininkų bei valdytojų apdedamų 1939-1943 m. penkmečiui nekilnojamojo turto mokesčiu sÄ raÅ¡e įraÅ¡e apie G. K. nuosavybės teise valdomÄ turtÄ â€“ mÅ«rinį dviejų aukÅ¡tų gyvenamÄ namÄ ir žemės sklypÄ , jo plotas (182 kv. m.) įraÅ¡ytas pieÅ¡tuku. Nepaisant to, kad pastarasis dokumentas yra suraÅ¡ytas vėlesne data, tačiau jame pateikta informacija nėra aiÅ¡ki ir sukelianti abejonių, jog bÅ«tent pieÅ¡tuku įraÅ¡ytas žemės sklypo plotas yra G.

K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas, taip pat nėra aiÅ¡ku, ar nurodyto sklypo plotas turėtų bÅ«ti laikytinas žemės sklypu, esančiu po G. K. nuosavybės teise priklausiusiu namu ar tai žemės sklypo plotas, kuris atsižvelgiant į Å¡io dokumento paskirtį, t. y. nustatantis nekilnojamojo turto mokestį nekilnojamųjų turtų savininkams bei valdytojams 1939-1943 m. penkmečiui, turėtų bÅ«ti suprantamas kaip G. K. nuosavybės teise valdyto žemės sklypo ir namo plotas, kuriam taikytinas nekilnojamojo turto mokestis ir ar tokio ploto nustatymui nėra taikytos kokios nors iÅ¡imtys, lengvatos ar nuolaidos, taip pat ir galimai neobjektyvÅ«s dėl buvusios savininkės galimų motyvų neteikti tikrų duomenų apie valdytos žemės plotÄ dėl tuo laikotarpiu taikytinu represinių priemonių.

Byloje taip pat nenustatyta, kad G. K. 1930 m. spalio 5 d. įsigijusi žemės sklypÄ ir jame esantį namÄ , iki 1940 m. nacionalizacijos atlygintinai ar neatlygintinai bÅ«tų perleidusi kitiems asmenims. Tokia prielaida turėtų bÅ«ti įrodyta įstatymų nustatyta tvarka. Be to, kiti G. K. nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje esantys duomenys (pvz., Panevėžio miesto DŽDT vykdomojo komiteto Finansų skyriaus trobesių mokesčio ir žemės rentos namų valdos inventorinių knygos duomenys) nėra laikytini pakankamais ir sudarančiais pagrindÄ spręsti, kad G.

K. bÅ«tų perleidusi jai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl G. K. nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto iki 1940 m. nacionalizacijos, kai tuo tarpu Panevėžio miesto DŽDT vykdomojo komiteto finansų skyriaus trobesių mokesčio ir žemės rentos namų valdų inventorinėse knygose nurodyti žemės rentos plotai už vėlesnius nei iki 1940 m. laikotarpius, t. y. nuo 1944 m. iki 1950 m. Dėl nurodytų motyvų, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas netinkamai įvertino nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje buvusius raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius buvusios savininkės nuosavybės teises į žemę, todėl nepagrįstai nusprendė, jog G.

K. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 182 kv. m. žemės sklypÄ , buvusį adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, reglamentuoja AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnis, kurio 2 dalis numato tris nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dus. Vienas iÅ¡ jų, tai nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimas grÄ Å¾inant natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamÄ teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypÄ .

AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu piliečiui sugrÄ Å¾intas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotÄ , į kurį pagal šį įstatymÄ jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotÄ valstybė jam atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime yra pažymėjęs, kad okupacinei valdžiai 1940 m. ir vėliau nacionalizavus ir kitais neteisėtais bÅ«dais nusavinus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, žemę, miÅ¡kus, vandens telkinius ir kitÄ privačiÄ nuosavybę, buvo paneigta pati žmogaus prigimtinė teisė turėti privačiÄ nuosavybę. <...> Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai 1990 m. lapkričio 15 d. priėmus sprendimÄ , jog bÅ«tina atkurti nuosavybės teises, buvo konstatuota, kad neginčytinai pripažįstamas Lietuvos piliečių nuosavybės teisių tęstinumas, kad Lietuvos piliečiai turi teisę susigrÄ Å¾inti įstatymo apibrėžtose ribose ir tvarka jiems priklausiusį turtÄ natÅ«rÄ , o nesant galimybės susigrÄ Å¾inti turtÄ natÅ«ra – gauti kompensacijÄ .

Nuostata, kad jei negalima grÄ Å¾inti turto natÅ«ra, turi bÅ«ti skiriama kompensacija, neprieÅ¡tarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija, neprieÅ¡tarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ <...>.Nagrinėjant bylÄ nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės valdyba 2002 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl supaprastinta tvarka parengtų detaliųjų planų tvirtinimo ir adresų suteikimo“ patvirtino (duomenys neskelbtini) detalųjį planÄ ir suteikė suformuotiems sklypams adresus, o 2006 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl grÄ Å¾inamų natÅ«ra žemės sklypų planų ir duomenų patvirtinimo“ patvirtino grÄ Å¾inamų žemės sklypų planus ir duomenis, tame tarpe ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, plotÄ (0,082 kv. m.). Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015 m. sausio 30 d. iÅ¡raÅ¡o duomenimis, minėtojo žemės sklypo plotas yra 0,0826 ha, tačiau Lietuvos valstybei priklauso 742/826 sklypo dalis, kita sklypo dalis pirkimo-pardavimo sutartimi perduota privačion nuosavybėn.Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas privalo užbaigti įgyvendinti pareiÅ¡kėjų nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ras pagal 1991 m.

– 1992 m. asmenų, turėjusių teisę į G. K. nuosavybės teise valdytÄ nacionalizuotÄ 1370, 74 kv. m. žemės sklypÄ , buvusį adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, praÅ¡ymus, pareiÅ¡kėjams natÅ«ra grÄ Å¾inant 742 kv. m. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, ir iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ proporcingai už natÅ«ra negrÄ Å¾intÄ 628,74 kv. m. sklypo dalį.PareiÅ¡kėjai skunde ir patikslintame taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 44straipsnio 1 dalis, nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ ; to paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas. Kadangi nagrinėjamo teisinio ginčo atveju sprendimas yra palankus pareiÅ¡kėjams, atsakovui kyla pareiga atlyginti pareiÅ¡kėjo patirtas kreipimosi į teismÄ iÅ¡laidas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-119-502/2015, 2015 m. gegužės 20 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-169-143/2015).PareiÅ¡kėjai patirtoms bylinėjimosi iÅ¡laidoms pagrįsti pateikė 2015 m. gegužės 27 d. banko nurodymo, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimÄ , kopijÄ ir 2015 m. gegužės 29 d.

Atstovavimo N. K. ir V. K. sutarčių kopijas ir 2015 m. gegužės 29 d. pinigų priėmimo kvitÄ , patvirtinantį, kad V. K. advokato padėjėjui sumokėjo 800,00 Eur sumÄ . Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. PareiÅ¡kėjų paduoto skundo reikalavimai patenka į neapmokestinamų skundų kategorijÄ . Todėl vadovaujantis ABTÄ® 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sumokėtas žyminis mokestis grÄ Å¾intinas jį sumokėjusiam pareiÅ¡kėjui V.

K. Žyminį mokestį grÄ Å¾ina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo sprendimu.Sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, remiamasi ABTÄ® 45 straipsnio nuostatomis, suinteresuotos Å¡alies praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų atlyginimo, pateiktas raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, iÅ¡nagrinėjamas teismui priimant sprendimÄ dėl administracinės bylos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi taisyklės, kad Å¡ioje normoje iÅ¡ esmės įtvirtintas suinteresuotai Å¡aliai adresuotas reikalavimas praÅ¡yme dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo nurodyti iÅ¡laidas pagrįsti konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTÄ® 57 straipsnio nustatytus reikalavimus (2012 m. kovo 2 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-113/2012).

Prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus (2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-2022/2010), išsamus ir su pagrindimu (2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-34/2011). Patirtos teismo išlaidos turi būti įrodytos, t. y. nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, tačiau būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (išlaidų realumas) (2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-34/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 144 – 216 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui iÅ¡laidų apskaičiavimo ir pagrindimo, remiantis ABTÄ® nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡reikÅ¡tas reikalavimas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas paliekamas nenagrinėtu. Kartu pažymėtina, jog toks sprendimas nepanaikina pareiÅ¡kėjo teisės pateikti praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo su Å¡ių iÅ¡laidų paskaičiavimu ir jų pagrindimu – Å¡iÄ teisę jis gali realizuoti, bet ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (ABTÄ® 45 straipsnio 1 dalis).

Tokiu atveju, teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ iÅ¡nagrinėtų raÅ¡ytinio proceso tvarka, priimdamas nutartį(ABTÄ® 45 straipsnio 2 dalis).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : skundÄ patenkinti.           Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais atkurti V.

K., N. K., A. K., S. K. , R. J. nuosavybės teises į buvusios savininkės G. K. iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , grÄ Å¾inant natÅ«ra 742 kv.m. žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, o už likusiÄ 628,74 kv.m. žemės sklypo dalį iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ . GrÄ Å¾inti V. K. 28,00 Eur (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) jo 2015-05-27 AB SEB bankas sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos :                                                                                                       Nijolė Čekanauskienė                                                                                                                                                                                                                                                     Dalia Pranckienė                                                                                                                                                                                                                                                 Irena Varžinskienė                                                                                                                      Â