2016-01-26 Nr. AB-2176-3-61-3-00278-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-290-143/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00278-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 20

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Philip Morris Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Philip Morris Baltic“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Philip Morris Baltic“ (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. ATK2-198/13 taikyti ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus (toliau – ir Nutarimas); 2) teismui nusprendus taikyti pareiškėjui administracinę atsakomybę už Tabako kontrolės įstatymo reikalavimų nesilaikymą, pakeisti Nutarimo dalį dėl 20 000 Lt dydžio baudos paskyrimo ir paskirti pareiškėjui mažesnę, nei Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 9, 10 dalyse nustatytos sankcijos vidurkis, baudą; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme.

Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas Nutarimu už Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimus paskyrė 20 000 Lt baudą. Atsakovas Nutarime nurodė, kad Trakų rajono vartotojų kooperatyvui priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) laikomos ir parduodamos cigaretės „Partner Red“, ant kurių pakelio celofaninio įpakavimo yra geltonos spalvos atidarymo juostelė, kurioje 7 kartus aplink cigarečių pakelį pateiktas užrašas tamsiai mėlynomis raidėmis „Naujas skonis“. Atidarius cigarečių pakuotę, ant vidinės pakuotės dalies, virš užrašo „Partner“, pateiktas užrašas „Nuo šiol naujas Partner skonis“. Pakelio viduje įdėta balto fono su pilkais dryžiais ir pilku herbo fragmentu skrajutė. Skrajutės fonas toks pat abiejose pusėse. Vienoje skrajutės pusėje per vidurį mėlynomis raidėmis pateiktas užrašas „Naujas skonis“, apačioje baltame fone pateiktas užrašas „Rūkančiųjų oda sensta greičiau“. Kitoje skrajutės pusėje pateiktas užrašas „Nuo šiol pasikeitęs tabako mišinys ir naujas Partner skonis“.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai plačiai aiškina tabako gaminių reklamos sąvoką, neteisėtai ir neproporcingai išplečia ūkio subjekto administracinę atsakomybę, o kartu paneigia vieną iš konstitucinių teisių į saviraiškos (informacijos) laisvę tiek pareiškėjo, tiek vartotojų teisių požiūriu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 25 str. 2 d.). Atsakovas Nutarime laikosi nepagrįstos nuomonės, kad ant juostos ir skrajutėse esanti informacija apie pasikeitusį cigarečių „Partner“ skonį laikytina tabako gaminių reklama. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas, platindamas gaminius su juostomis ir skrajutėmis, kuriose buvo pateikta informacija apie pasikeitusį tabako gaminių skonį, pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytą tabako gaminių reklamos draudimą bei to paties straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Pareiškėjas su tokia atsakovo išvada nesutiko, nurodė, kad informacija, kuri buvo pateikta ant juostų ir skrajučių, negali būti laikytina tabako gaminių reklama, bet, priešingai, šios informacijos pateikimu pareiškėjas realizavo savo Konstitucijoje laiduotą teisę į informacijos (saviraiškos) laisvę ir vartotojų teisę gauti teisingą ir išsamią informaciją apie rinkoje siūlomas prekes ir paslaugas.

Pareiškėjas pažymėjo, jog, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 1997 m. vasario 13 d. nutarimą, Departamentas, siekdamas ant juostos ir skrajutėse esančią informaciją pripažinti tabako gaminių reklama, turėjo nustatyti dvi aplinkybes: pirma, kad pareiškėjo skleista informacija buvo apie tabako gaminius, ir, antra, kad skleista informacija apie tabako gaminius tiesiogiai ar netiesiogiai skatino tabako gaminių vartotojus įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Atsakovas teisingos ir objektyvios informacijos apie pasikeitusį tabako gaminio skonį pateikimą interpretuoja ne tik visiškai nukrypdamas nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos panašiose bylose, tačiau dar ir neteisingai bei nepagrįstai aiškina būdvardžio „naujas“ reikšmę. Pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (internetinėje jo versijoje) pateiktą žodžio „naujas“ reikšmę, pavyzdžiui, neseniai padarytas, kitoks, negu anksčiau buvęs, ir t. t., šis būdvardis nei savarankiškai, nei kartu su žodžiu „skonis“ jokiu būdu, t. y. tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai, negali turėti skatinamojo poveikio vartotojo ekonominiam elgesiui. Žodžių junginys „naujas skonis“ išreiškia objektyviai (tiesos kriterijumi) patikrinamą informaciją.

Pareiškėjas teigė, jog informacija apie produkto skonį yra itin svarbi vartotojui, todėl šios ir kitos panašios informacijos atžvilgiu vartotojai negali būti klaidinami. Pareiškėjas ant juostos ir skrajutėse skleisdamas informaciją, išimtinai susijusią su pasikeitusiu tabako gaminio „Partner“ skoniu, tik informavo šių cigarečių vartotojus apie pasikeitusį cigarečių skonį ir jokiais kitais būdais neskatino esamų ar potencialių vartotojų vartoti ir / ar įsigyti šių tabako gaminių. Pareiškėjo nuomone, sunkiai tikėtina, kad objektyvios informacijos vartotojams pateikimas galėtų kažkokiu būdu paskatinti juos pirkti ir / ar vartoti šios rūšies tabako gaminius. Be to, atsakovas Nutarime nepateikė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, bei įrodymų, kad skrajutėse ir ant juostos pateikta informacija galėtų paskatinti vartotojus įsigyti ir (ar) vartoti (daugiau) konkrečios rūšies tabako gaminių. Informacija apie produkto skonio pasikeitimą vartotojo nemotyvuoja ir nesuteikia jam jokio stimulo, dėl kurio jis turėtų bent mažiausią paskatą keisti savo ekonominį elgesį ir įsigyti ir (ar) vartoti (daugiau) „Partner“ prekių ženklu pažymėtų cigarečių.

Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas nepagrįstai ir neproporcingai apribojo jo konstitucinę saviraiškos laisvę bei vartotojų teisę į teisingos ir išsamios informacijos gavimą. Pareiškėjas, skrajutėse pateikdamas informaciją, kuri nėra laikytina tabako gaminių reklama, nepažeidė ir Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 5 dalies.

Pareiškėjo manymu, nepagrįstai skirta maksimalaus dydžio ekonominė sankcija – 20 000 Lt. Jis ėmėsi priemonių, kad būtų užkirstas kelias galimiems žalingiems tariamo pažeidimo padariniams, t. y. nutraukė ginčo tabako gaminių gamybą ir išėmė visus ginčo tabako gaminius iš prekybos, padėjo atsakovui tyrimo metu, todėl šie veiksmai turėtų būti laikytini atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Departamentas nepagrindė atsakomybę sunkinančių aplinkybių jokiais įrodymais, be to, Nutarimu pareiškėjo veiksmus kvalifikuodamas pagal kvalifikuotą administracinio teisės pažeidimo sudėtį, nebeturi teisės vertindamas baudos dydį remtis bei papildomai pripažinti sunkinančiomis aplinkybėmis tuos pareiškėjo veiksmus, į kuriuos jau buvo atsižvelgta taikant kvalifikuotą administracinio teisės pažeidimo sudėtį, ir taip pažeidė non bis in idem principą. Departamentas turėjo paskirti baudą, kurios dydis yra ne didesnis nei sankcijos vidurkis, arba, teismui pripažinus pareiškėjo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, skirti ekonominės sankcijos vidurkį.

Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Departamentas, priimdamas Nutarimą, vadovavosi įstatymu, teisingumo ir protingumo principais, baudą individualizavo pagal baudos skyrimo taisykles, todėl paskirta ekonominė sankcija yra teisėta, pagrįsta ir proporcinga padarytam teisės pažeidimui ir keisti Nutarimą nėra juridinio pagrindo.

Atsakovas, pagrįsdamas savo poziciją, pažymėjo, kad, aiškinant Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių teisės normas teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo metodu, aiškinimas turi būti siejamas su Tabako kontrolės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta šio įstatymo paskirtimi, įstatymo tikslu. Tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad vienas iš valstybės tabako kontrolės politikos principų yra drausti tabako gaminių reklamą, taip pat drausti tabako gaminių įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimą. Informacija apie tabako gaminius turi būti suprantama absoliučios tabako gaminių reklamos draudimo kontekste, nes, pagal Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, tabako gaminių reklama yra bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie tabako gaminius, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinanti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Pareiškėjas platina cigaretes „Partner“ Lietuvos Respublikos rinkoje, todėl yra tiesiogiai suinteresuotas skatinti tokių cigarečių įsigijimą ir vartojimą, palaikyti jų tolesnį vartojimą.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai, jog juostose ir skrajutėse pateikiama informacija nelaikytina reklama, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas juostomis ir skrajutėmis pateikė tabako gaminių reklamą ir draudžiamą informaciją skrajutėse, skirtose išsinešti.

Atsakovas nurodė, kad, vertinant komercinį pateiktos informacijos pobūdį, pažymėtinas tokios informacijos pateikimo pagrindinis (dominuojantis) tikslas. Šiuo atveju aplink cigaretes „Partner“, vidinės pakelio dalies ir pakelyje esančioje skrajutėje, t. y. trimis skirtingais būdais, pateikiama informacija buvo skleidžiama ne remiantis įstatyme įtvirtintais reikalavimais, o taip, kad ji skatino įsigyti ir (ar) vartoti konkrečius tabako gaminius „Partner Red“, „Partner Blue“ ir „Partner Silver“. Todėl, objektyviai vertinant, tokios informacijos pagrindinė (dominuojanti) funkcinė paskirtis nebuvo tik faktinės informacijos apie tabako gaminius pateikimas, kaip nurodė pareiškėjas.

Atsakovas pažymėjo, kad tabako gaminių reklamos sąvoka yra siejama ne su informacijos skleidėjo subjektyviais tikslais, bet su informacijos sklaidos poveikiu visuomenės nariams, t. y. su nustatymu, kad skleidžiama informacija tiesiogiai ar netiesiogiai skatinama įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Apie tokį poveikį gali būti sprendžiama konkrečiu atveju įvertinant visumą nagrinėjamos situacijos aplinkybių, vadovaujantis iš esmės objektyviais, o ne subjektyviais kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kad pakankamu yra ir netiesioginis tabako gaminių įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimas, norint įrodyti aptariamą poveikį nėra būtina pateikti tiesioginius įrodymus, kad tam tikros informacijos sklaida realiai paskatino tabako gaminių įsigijimą ir (ar) vartojimą.

Atsakovas nurodė, kad šios informacijos pateikimas apie konkrečius tabako gaminius, cigaretes „Partner Red“, „Partner Blue“ ir „Partner Silver“, yra konkrečių tabako gaminių platintojo produkcijos įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimas, siūlant ne tik esamiems vartotojams išbandyti „naują skonį“, bet pritraukti ir potencialiai naujus tabako gaminių vartotojus išbandyti „naują skonį“, t. y. įsigyti ir vartoti šiuos tabako gaminius, o tai atitinka Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintos tabako gaminių reklamos apibrėžimą. Atsakovo poziciją patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus skrajutėse pateiktos informacijos visumą, jos pateikimo vietą, būdą, formą, darytina išvada, kad taip pareiškėjas pateikė tabako gaminių reklamą, skatino ir toliau įsigyti ir (ar) vartoti „Partner“ cigaretes.

Atsakovas pažymėjo, jog šiuo atveju pareiškėjas pateikė ne tik tabako gaminių reklamą, bet ir papildomą Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nenustatytą informaciją, nurodytą aplink cigaretes „Partner“, vidinės pakelio dalies ir pakelyje esančioje skrajutėje, kaip reklamos priemonėse, skirtose vartotojams išsinešti. Nurodė, kad Tabako kontrolės įstatyme nustatytas absoliutus vaizdinės ir grafinės informacijos draudimas. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2159/211.

Atsakovo teigimu, vertinant pareiškėjo pateiktą informaciją tabako gaminių reklamos draudimo kontekste, nepagrįsta tabako gaminius išskiriančią ir vartotojo dėmesį atkreipiančią informaciją, kuri pateikta draudžiamu būdu skrajutėse išsinešti, vertinti kaip Tabako kontrolės įstatymo reikalavimus atitinkančią, o ne kaip tabako gaminių reklamą ir draudžiamu būdu pateiktą informaciją. Taip pateikta komercinė informacija, jos forma, būdas, vieta atkreipia vartotojo dėmesį į konkrečias cigaretes: „Partner Red“, „Partner Blue“ ir „Partner Silver“, ir skatina jas nusipirkti, o tai yra Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1, 5 dalių reikalavimų pažeidimas.

Atsakovo nuomone, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad Departamentas nepagrįstai apriboja saviraiškos laisvę ir tabako gaminių vartotojų teisę gauti informaciją. Ūkio subjektai privalo atsižvelgti, kad tabako gaminiams yra taikomas ypatingas teisinis reguliavimas, šių produktų reklama yra draudžiama, taip pat nustatyta daug kitų draudimų, susijusių su tabako gaminiais.

Atsakovas pažymėjo, kad rūkymo žala yra visuotinai pripažįstama, todėl įstatymų leidėjas uždraudė Lietuvos Respublikoje bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiamą tabako gaminių ir paslėptą tabako gaminių reklamą. Šis draudimas vienodai taikomas ir nėra diskriminacinis ir tenkina viešąjį interesą. Pagal Tabako kontrolės įstatymą tabako gaminiai priskiriami specialiems gaminiams, kurių gamybai, prekybai, įvežimui, importui, reklamai, kitoms su jais susijusioms veiklos rūšims ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinis teisinis reglamentavimas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2006 m. gruodžio 12 d. sprendime byloje C-380/03 Vokietijos Federacinė Respublika prieš Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą pažymėjo, kad, pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio 2 dalį, saviraiškos laisvei gali būti taikomi tam tikri apribojimai ar sankcijos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie demokratinėje visuomenėje yra būtini siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1, 5 dalių pažeidimą padaro jau antrą kartą per vienus metus: įsigaliojusiu Departamento 2013 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. ATK2-96/13 buvo nubaustas už Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1, 5 dalių pažeidimus, dėl to konstatuotinas veikos pakartotinumas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl pažeidimo kvalifikavimo, t. y. dėl to, ar užrašų ir skrajučių ir jose esančios informacijos pateikimo turinį, būdą ir formą galima laikyti tabako gaminių reklama, draudžiamos informacijos pateikimo faktu skrajutėse, skirtose išsinešti. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo nustatytais Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimais ir prašė panaikinti (pakeisti) 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. ATK2-198/13.

Teismas vadovavosi Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi. Teismas palaikė atsakovo nuomonę, kad aprašytais būdais skrajutėse ir ant cigarečių pakelių buvo siekiama reklamuoti „Partner Red“, „Partner Blue“ ir „Partner Silver“ cigaretes, skatinant jas įsigyti ir (ar) vartoti. Tabako gaminių reklamos sąvoka yra siejama ne su informacijos skleidėjo subjektyviais tikslais, bet su informacijos sklaidos poveikiu visuomenės nariams, t. y. su nustatymu, kad skleidžiama informacija tiesiogiai ar netiesiogiai skatinama įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Apie tokį poveikį gali būti sprendžiama konkrečiu atveju įvertinant visumą nagrinėjamos situacijos aplinkybių, vadovaujantis iš esmės objektyviais, o ne subjektyviais kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kad pakankamas yra ir netiesioginis tabako gaminių įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimas, norint įrodyti aptariamą poveikį, nėra būtina pateikti tiesioginius įrodymus, kad tam tikros informacijos sklaida realiai paskatino įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius.

Teismas nurodė, kad, vertinant komercinį pateiktos informacijos pobūdį, pažymėtinas pagrindinis (dominuojantis) tokios informacijos pateikimo tikslas. Šiuo atveju aplink cigaretes „Partner“, vidinės pakelio dalies ir pakelyje esančioje skrajutėje, t. y. trimis skirtingais būdais, pateikiama informacija buvo skleidžiama ne remiantis įstatyme įtvirtintais reikalavimais, o taip, kad ji skatino įsigyti ir (ar) vartoti konkrečius tabako gaminius: „Partner Red“, „Partner Blue“ ir „Partner Silver“ cigaretes, todėl, vertinant objektyviai, tokios informacijos pagrindinė (dominuojanti) funkcinė paskirtis nebuvo tik faktinės informacijos apie tabako gaminius pateikimas, kaip nurodė pareiškėjas.

Tiek esamam, tiek potencialiam vartotojui nurodant, kad cigarečių skonis yra pasikeitęs į naują, kitokį, nei anksčiau buvo, tai sukelia teigiamas emocijas, įspūdį, kad nuo šiol cigaretės bus „skanesnės“, taigi patrauklesnės nei anksčiau, o tai skatina įsigyti ir vartoti naujesnio skonio cigaretes arba tiesiog tokias „naujas“ cigaretes išbandyti. Tokia informacija yra nukreipta siekiant išlaikyti jau esamus vartotojus ir pritraukti potencialius naujus vartotojus. Toks informacijos apie tabako gaminius pateikimas tiesiogiai skatina juos įsigyti ir vartoti, yra skirtas išimtinai tabako gaminių reklamai, pardavimų skatinimo tikslams.

Pareiškėjo pateikiama informacija apie produkto skonio pasikeitimą yra viena iš pagrindinių vartotojų ekonominę elgseną lemiančių veiksnių. Šios informacijos pateikimas išskirtinai apie konkrečius tabako gaminius, šiuo atveju apie cigaretes „Partner Red“, „Partner Blue“ ir „Partner Silver“ ir pasikeitusį jų skonį, nurodant kaip cigarečių privalumą, įgyja akivaizdų pranašumą ir patrauklumą prieš nepasikeitusius tabako gaminius, o tai draudžiama pagal tabako gaminių reklamos sąvoką. Išskirtinumo iš kitų tabako gaminių įspūdį patvirtina ir pats tabako gaminio pateikimo būdas per cigarečių pakelio išorinius požymius, t. y. aplink cigarečių pakelį pateikta geltonos spalvos juostelė, kurioje yra tamsiai mėlynomis raidėmis užrašas „naujas skonis“ (7 kartus), tokią reklaminę informaciją sustiprinant ant vidinės pakuotės dalies pakartotinai ir papildant užrašą „Nuo šiol naujas PARTNER skonis“ bei skrajute apie tabako gaminį vartotojams išsinešti, kurioje nurodoma nenustatyta Tabako kontrolės įstatyme informacija („Partner“ prekės ženklas, užrašas „Nuo šiol pasikeitęs tabako mišinys ir naujas PARTNER skonis“, „NAUJAS SKONIS“, „Rūkančiųjų oda sensta greičiau“, užrašų raidės mėlynos spalvos, kaip ir cigarečių pakelio fono, kuriame pateiktas prekės ženklas „Partner“, apipavidalinta kita nenumatyta vaizdine informacija – pilkas herbo fragmentas, o visas herbo vaizdinys pateiktas ant paties cigarečių pakelio), kuriai šiame įstatyme nustatytas absoliutus tokios vaizdinės ir grafinės informacijos draudimas.

Toks informacijos apie tabako gaminius pateikimas yra skirtas išimtinai tabako gaminių reklamai, pardavimų skatinimo tikslams, t. y. skatina juos įsigyti ir vartoti.

Teismas padarė išvadą, kad šios informacijos pateikimas apie konkrečius tabako gaminius, cigaretes „Partner Red“, „Partner Blue“ ir „Partner Silver“, yra konkrečių tabako gaminių platintojo produkcijos įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimas, siūlant ne tik esamiems vartotojams išbandyti „naują skonį“, bet pritraukti ir potencialiai naujus tabako gaminių vartotojus išbandyti „naują skonį“, t. y. įsigyti ir vartoti šiuos tabako gaminius, o tai atitinka Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintos tabako gaminių reklamos apibrėžimą.

Teismas vadovavosi Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalimi ir pažymėjo, jog informacijos turinio sąrašas yra baigtinis. Remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad Trakų rajono vartotojų kooperatyvui priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) buvo laikomos ir parduodamos cigaretės „Partner Red“, ant kurių pakelio celofaninio įpakavimo yra geltonos spalvos atidarymo juostelė, kurioje 7 kartus aplink cigarečių pakelį pateiktas užrašas tamsiai mėlynomis raidėmis „Naujas skonis“. Atidarius cigarečių pakuotę, ant vidinės pakuotės dalies, virš užrašo „Partner“, pateiktas užrašas „Nuo šiol naujas Partner skonis“. Pakelio viduje įdėta skrajutė baltame fone su pilkais dryžiais ir pilku herbo fragmentu. Skrajutės fonas toks pat abiejose pusėse. Vienoje skrajutės pusėje per vidurį mėlynomis raidėmis yra užrašas „Naujas skonis“, apačioje baltame fone pateiktas užrašas „Rūkančiųjų oda sensta greičiau“. Kitoje skrajutės pusėje pateiktas užrašas „Nuo šiol pasikeitęs tabako mišinys ir naujas Partner skonis“. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad skrajutėse, įdėtose cigarečių pakeliuose, buvo pateikta draudžiama informacija apie tabako gaminius. Vartotojas, gavęs papildomą draudžiamą informaciją apie tabako gaminius, skatinamas pirkti ir vartoti būtent UAB „Philip Morris Baltic“ platinamas „Partner Red“, „Partner Blue“ ir „Partner Silver“ cigaretes. Teismas pritarė atsakovo nuomonei, kad tiek esamam, tiek potencialiam vartotojui nurodymas, jog cigarečių skonis yra pasikeitęs į naują, į kitokį, nei anksčiau buvo, sukelia teigiamas emocijas, įspūdį, kad nuo šiol cigaretės bus „skanesnės“, taigi patrauklesnės nei anksčiau, o tai skatina įsigyti ir vartoti naujesnio skonio cigaretes arba tiesiog tokias „naujas“ cigaretes išbandyti. Tokia informacija yra nukreipta siekiant išlaikyti jau esamus vartotojus ir pritraukti potencialius naujus vartotojus. Toks informacijos apie tabako gaminius pateikimas tiesiogiai skatina juos įsigyti ir vartoti, yra skirtas išimtinai tabako gaminių reklamai, pardavimų skatinimo tikslams.

Teismas vadovavosi Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju UAB „Philip Morris Baltic“ pateikė skrajutėse papildomą, įstatyme nenustatytą, informaciją, nurodytą kaip reklamos priemonėse, skirtose vartotojams išsinešti. Aiškinant Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių teisės normas teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo metodu, aiškinimas turi būti siejamas su Tabako kontrolės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta šio įstatymo paskirtimi, įstatymo tikslu – „Atsižvelgiant į tai, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, šio Įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui“. Tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad vienas iš valstybės tabako kontrolės politikos principų yra drausti tabako gaminių reklamą, o 6 punkte – drausti tabako gaminių įsigijimo ir (ar) vartojimo skatinimą. Informacija apie tabako gaminius turi būti suprantama absoliučios tabako gaminių reklamos draudimo kontekste. Pagal Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, tabako gaminių reklama yra bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie tabako gaminius, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinanti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius. Atsižvelgęs į aprašytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas reklamavo tabako gaminius, pateikė draudžiamą informaciją apie tabako gaminius, platino reklaminę informaciją apie tabako gaminius skrajutėse, skirtose išsinešti.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2009 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-433/2009, 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1060/2009, 2009 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-80/2009, išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2263/2012, 2012 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2788/2012, 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1569/2008). Atsižvelgęs į anksčiau išdėstytus argumentus ir įvertinęs skrajutėse pateiktos informacijos visumą, jos pateikimo vietą, būdą, formą, teismas padarė išvadą, kad tokiu būdu pareiškėjas pateikė tabako gaminių reklamą, skatino ir toliau įsigyti ir (ar) vartoti cigaretes „Partner“.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, kad atsakovas nepagrįstai apribojo saviraiškos laisvę ir tabako gaminių vartotojų teisę gauti informaciją. Ūkio subjektai privalo atsižvelgti, kad tabako gaminiams taikomas ypatingas teisinis reguliavimas, šių produktų reklama yra draudžiama, taip pat numatyta daug kitų draudimų, susijusių su tabako gaminiais. Teismas rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimu byloje C-380/03 Vokietijos Federacinė Respublika prieš Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog nepagrįstai skirta maksimalaus dydžio ekonominė sankcija – 20 000 Lt. Pažymėjo, kad pareiškėjas Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus padaro nebe pirmą kartą, sistemiškai neužtikrina šio įstatymo reikalavimų laikymosi (atsakovo duomenimis, pareiškėjo atžvilgiu už panašaus pobūdžio Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimus jau ne kartą yra taikytos ekonominės sankcijos, o pareiškėjas šių pažeidimų nepripažįsta ir dėl jų nesigaili). Teismas nenustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pareiškėjo argumentą, kad jis ėmėsi priemonių, jog būtų užkirstas kelias galimiems žalingiems tariamo pažeidimo padariniams, t. y. nutraukė ginčo tabako gaminių gamybą ir išėmė visus ginčo tabako gaminius iš prekybos, teismas laikė logišku ir suprantamu veikimu, siekiant išvengti analogiško Tabako kontrolės įstatymo pažeidimo konstatavimo ateityje. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjui pažeidimo nepašalinus ir tęsiant su Tabako kontrolės įstatymu nesuderinamą veiklą jo veiksmai galėtų būti vertinami neigiamai, kaip itin socialiai neatsakingo asmens. Pareiškėjo argumento, kad padėjo atsakovui tyrimo metu, šioje byloje teismas taip pat nelaikė lengvinančia aplinkybe (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-122/2011). Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl nekliudymo ir padėjimo. Atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą, daromų pažeidimų sistemiškumą, taip pat į tai, kad padarytas pažeidimas yra sudėtinis (Tabako kontrolės įstatymo 17 str. 1, 5 d.), į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad baudos dydis pagrįstai buvo skirtas ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis. Bausmės neišvengiamumo principas turi egzistuoti, negalima nepaisyti įstatymų leidėjo valios ir sumažinti ekonominę sankciją dėl subjektyvių ir nepagrįstų aplinkybių.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, padarė išvadą, kad Nutarimas nekeistinas, o likusi skundo dalis atmestina.

Teismas, be to, nustatė, kad pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, todėl jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas taip pat nepatenkino.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti iš atsakovo jo naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovas bei teismas nepagrįstai plačiai aiškino tabako gaminių reklamos sampratą, todėl nepagrįstai, neteisėtai ir neproporcingai išplėtė ūkio subjekto (apelianto) administracinę atsakomybę, taip pažeisdami ir vieną iš apelianto konstitucinių teisių – ūkio subjekto teisę į saviraiškos laisvę, įtvirtintą Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje. Teismas, sutikdamas su Nutarime išdėstytais atsakovo motyvais, sprendime laikosi nepagrįstos nuomonės, kad ant „Partner“ tabako gaminių pakuotės bei pakuotės viduje pateikta objektyvi informacija apie naują šių tabako gaminių skonį yra laikytina tabako gaminių reklama.

2. Nesutinka su teismo išvada, kad, platindamas „Partner“ tabako gaminius, pateikė tabako gaminių reklamą, dėl to tokiais savo veiksmais pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatytą tabako gaminių reklamos draudimą. Informacija, kuri buvo pateikta ant „Partner“ tabako gaminių, negali būti laikytina tabako gaminių reklama, nes ši objektyviai teisinga informacija buvo pateikta neutraliai, todėl ja vartotojai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo ir negalėjo būti skatinami įsigyti ir / ar vartoti tabako gaminius. Teismo pateiktas ginčo objektyvios informacijos pateikimo vartotojams vertinimas tabako gaminių reklama yra visiškai nepagrįstas, neteisingas, nes prieštarauja tarptautiniuose, Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintai ir teismų praktikos bei doktrinos išplėtotai reklamos, įskaitant tabako gaminių reklamą, sampratai, kuri skatinamąjį šios informacijos poveikį vartotojų ekonominiam elgesiui laiko esminiu – būtinu – informacijos kvalifikavimo reklama požymiu. Priešingai nei nurodė atsakovas, objektyvios informacijos apie pasikeitusį „Partner“ tabako gaminio skonį pateikimu tik siekė informuoti vartotojus apie tai, kad nuo šiol šiuo prekių ženklu pažymėtų tabako gaminių skonis bus kitoks. Informacijos apie naują „Partner“ tabako gaminių skonį pateikimu realizavo jam Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalyje laiduotą konstitucinę teisę į informacijos (saviraiškos) laisvę ir sudarė sąlygas suaugusiems „Partner“ cigarečių vartotojams Lietuvoje realizuoti jų (vartotojų) konstitucinę teisę į teisingos ir visapusiškos informacijos apie siūlomus produktus gavimą (Konstitucijos 25 str. 2 d.).

3. Nesutinka su teismo išvada, kad padarė ir Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pažeidimą, pateikdamas papildomą įstatyme nenumatytą informaciją, nurodytą skrajutėse, kaip reklamos priemonėse, skirtose vartotojams išsinešti. Skrajutėse buvo pateikta tik neutralaus pobūdžio objektyviai patikrinama teisinga informacija apie naują „Partner“ tabako gaminių skonį, todėl informacijos pateikimas skrajutėse negali būti laikomas prieštaraujančiu Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintiems reikalavimams, nes nepatenka į Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnyje numatytą tabako gaminių reklamos draudimo taikymo sritį, kadangi, visų pirma, nelaikytinas tabako gaminių reklama. Skrajutėse pateikta informacija nėra ir negali būti laikoma tabako gaminių reklama, nes joje nebuvo pateikta reklaminio pobūdžio informacijos apie tabako gaminius ir ji neskatino tabako gaminių įsigijimo ir (ar) vartojimo, todėl skrajučių pateikimas kartu su „Partner“ tabako gaminiais, jų viduje, šiuos tabako gaminius įsigijusiems asmenims nėra laikytinas Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pažeidimu.

4. Teismas nepasisakė dėl skundo argumentų dėl teisės į saviraiškos laisvę pažeidimo. Pripažinus apelianto skelbiamą informaciją tabako gaminių reklama ir nepripažinus, kad atsakovas Nutarimu neteisėtai ir nepagrįstai apribojo apelianto saviraiškos laisvę, demokratinėje visuomenėje susidarytų nepateisinama situacija, kai ūkio subjektui, gaminančiam ir / ar platinančiam tabako gaminius, būtų draudžiama skleisti bet kokią visuomenei ar tam tikrai jos daliai aktualią informaciją (t. y. ne tabako gaminių reklamą), o pilnamečiai tabako gaminių vartotojai būtų diskriminuojami, nes jų teisė gauti informaciją būtų nepagrįstai apribota.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde naujų argumentų nepateikė. Teisės aktais ir faktinėmis bylos aplinkybėmis vadovavęsis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas, vertindamas byloje esančias aplinkybes, nepažeidė nei materialinės, nei procesinės teisės normų, vadovavosi teismų praktika, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir vertintinas kaip jo subjektyvi nuomonė bei gynybinė pozicija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2013 m. gruodžio 5 d. nutarimo matyti, kad ekonominė sankcija – 20 000 Lt dydžio bauda – pareiškėjui paskirta už Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimus. Todėl teisės taikymo požiūriu nagrinėjamai bylai yra aktualus šių teisės normų aiškinimas ir jų taikymas byloje nagrinėjamoje situacijoje. Paminėtose straipsnio dalyse (bylai aktuali 2012-06-21 įstatymo Nr. IX-2102 redakcija) nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje tabako gaminių reklama, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, taip pat paslėpta tabako gaminių reklama draudžiama (17 str. 1 d.); šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją leidžiama pateikti tik kartu su išdėstytais tabako gaminiais. Ji negali būti pateikiama lankstinukuose, skrajutėse ir kitokiomis reklamos priemonėmis, skirtomis vartotojams išsinešti; be to, prekybos tabako gaminiais vietose draudžiama pateikti tabako gaminių ar jų pakuočių imitacijas ir atvaizdus. Tabako gaminių prekybos vietose apie tabako gaminius negali būti pateikiama jokia kita šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nenustatyta vaizdinė ar grafinė informacija (17 str. 5 d.).

Kadangi nurodytose teisės normose yra pateiktos nuorodos į Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalį (str. 1 d.) bei į šio straipsnio 3 dalį (str. 2 ir 5 d.), nagrinėjamai bylai yra aktualus ir šių Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio dalių aiškinimas. Aptariamo straipsnio 2 dalyje yra nustatytos jo 1 dalyje nurodyto draudimo išimtys, pagal kurias tabako gaminių reklamos draudimas netaikomas šio straipsnio 3 dalyje nurodytai informacijai, pateikiamai prekybos tabako gaminiais vietose, kuriose tabako gaminiai parduodami vartotojui (1 p.); tabako gaminius gaminančių arba jais prekiaujančių juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų registruotiems pavadinimams ir prekių ženklams (jeigu tabako gaminio, tabako gaminių gamintojo pavadinimas ar prekių ženklas yra sudedamoji šių juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų registruoto pavadinimo dalis), kai šie pavadinimai ir prekių ženklai pateikiami iškabose ant šių juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų buveinės ar padalinio pastato. Ant juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų valdomo transporto gali būti pateikiami tik tabako gaminius gaminančių arba jais prekiaujančių juridinių asmenų ar užsienio juridinių asmenų filialų registruoti pavadinimai (3 p.). Aptariamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tabako gaminių prekybos vietose ant įrangos, skirtos tabako gaminiams išdėstyti, leidžiama pateikti tik šią informaciją: 1) gamintojo, pardavėjo pavadinimą ir buveinės adresą; 2) parduodamų tabako gaminių pavadinimus; 3) žodžius „Prekiaujame“ arba „Parduodame“; 4) dervų, nikotino, anglies monoksido kiekį cigaretėse; 5) tabako gaminių kainas.

Pasisakydama dėl nurodytų teisės normų aiškinimo, kolegija pažymi, kad jų išdėstymo konstrukcija bei įstatymų leidėjo nustatyta jų tarpusavio sąsaja, taip pat Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnio (2012-06-21 įstatymo Nr. XI-2102 redakcija) 18 ir 5 dalyse pateiktas tabako gaminių reklamos ir paslėptos tabako gaminių reklamos sąvokų apibūdinimas („tabako gaminių reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie tabako gaminius, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinanti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius“; „paslėpta tabako gaminių reklama - bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie tabako gaminius, tabako gaminių gamintojus, importuotojus ar pardavėjus, jų firmos vardą (pavadinimą), prekės ženklą ar veiklą tokia forma, kuri gali suklaidinti reklamos vartotojus dėl šios informacijos pateikimo tikrojo tikslo. Visais atvejais paslėpta reklama laikomas toks informacijos pateikimas, kai už jį apmokama ar kitaip atsilyginama“) suponuoja būtinumą aiškinti šias teisės normas sisteminiu teisės aiškinimo būdu. Be to, kolegija pažymi, kad, aiškinant šias teisės normas, yra būtina atsižvelgti į Tabako kontrolės įstatymo tikslus, suformuluotus jo 1 straipsnio 2 dalyje („Atsižvelgiant į tai, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, šio Įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui“).

Aiškindama nurodytas Tabako kontrolės įstatymo normas paminėtu būdu, kolegija pažymi, jog įstatymo 2 straipsnio 18 ir 5 dalyse pateiktų nuostatų visuma leidžia daryti išvadą, kad tabako gaminių reklama yra bet kokia, taip pat ir šio įstatymo 17 straipsnyje nurodyta, neapibrėžtam asmenų ratui prieinama ir skirta informacija apie tabako gaminius. Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies taikymo prasme tokia, nors į tabako gaminių reklamos sampratą patenkanti informacija, yra leistina tik tais atvejais, kai jos pateikimo vieta ir būdai atitinka šio straipsnio 2 dalies reikalavimus. Todėl, vertinant, ar informacija apie tabako gaminius Tabako kontrolės įstatymo taikymo prasme yra leistina, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, ar ši informacija yra leistina turinio prasme (Tabako kontrolės įstatymo 17 str. 3 d.), ar jos pateikimo būdas (vieta, forma ir pan.) neviršija Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nustatytų minimalių reikalavimų. Nustačius, jog konkrečioje situacijoje yra pažeistas nors vienas iš nurodytose teisės normose nustatytų reikalavimų, laikytina, kad viešai pateikiama informacija apie tabako gaminius (tabako gaminių reklama) Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio taikymo prasme yra draudžiama. Kolegija taip pat pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog tabako gaminių reklamos draudimas Tabako kontrolės įstatyme nustatytas imperatyvo būdu, bei į šio įstatymo pagrindinį tikslą, nurodytą jo 1 straipsnio 2 dalyje, visi dviprasmiškumai ir neaiškumai, vertinant konkrečios faktinės situacijos aplinkybes, turi būti traktuojami viešojo intereso uždrausti tabako reklamą naudai.

Pasisakydama dėl faktinių bylos aplinkybių, kolegija pažymi, kad skundžiamame atsakovo nutarime yra detaliai aprašyti tiek pati paminėtose juostose ir skrajutėse pateikta informacija apie pareiškėjo gaminamas ir platinamas cigaretes „Partner“, tiek šios informacijos pateikimo (platinimo) būdai. Pastebėtina, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovo nutarime pateiktų aprašymų tikslumo ir teisingumo. Nagrinėjamo ginčo esmė yra šios informacijos ir jos pateikimo būdo įvertinimas (reikšmės nustatymas) Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalių taikymo prasme, t. y. pareiškėjo kvestionuojama aplinkybė, kad tokio turinio informacija ir jos pateikimo būdai gali (pagal pareiškėją, negali) būti laikomi draudžiama tabako gaminių reklama.

Vertindama aptariamos informacijos turinį ir jos pateikimo (platinimo) paminėtus tris skirtingus būdus, kolegija pirmiausia pažymi, kad pareiškėjo nurodytas šios informacijos su saviraiškos laisve sietinas platinimo aspektas, net jį ir nustačius, savaime nepaneigia kito, Tabako kontrolės įstatymo taikymo požiūriu reikšmingo, tabako gaminių reklamos skleidimo aspekto. Tai reiškia, kad ta pati su tabako gaminiais bent kokiu būdu sietina informacija, priklausomai nuo jos turinio ir skleidimo (platinimo) būdo, gali atitikti du paminėtus (ar dar daugiau) jos vertinimo aspektus. Tačiau, nustačius, kad tokios informacijos turinys bei jos (informacijos) platinimo būdas gali būti vertinami ir kaip tabako gaminių reklama, bei, nenustačius Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų išimčių iš bendrosios tabako gaminių reklamą draudžiančios taisyklės, turi būti konstatuota, kad tai yra Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatytų draudimų pažeidimas.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti iš esmės tie patys (pirmosios instancijos teismo aptarti) nesutikimo su atsakovo priimtu nutarimu argumentai, taip pat atskirai akcentuodama tai, kad, pirma, pareiškėjo platintose cigaretėse „Partner“ nurodyta informacija apie jų naują skonį jokiais aspektais negali būti pripažinta leistina informacija Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir šio straipsnio 3 dalies taikymo prasme; antra, šios informacijos pateikimo būdų įvairovė (naujo skonio akcentavimas keliais atskirais būdais) leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad tai yra vartotojams skirta šių cigarečių reklama, t. y. Tabako kontrolės įstatymo taikymo požiūriu draudžiama tabako gaminių reklama, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nurodytais, kolegijos vertinimu, išsamiais ir pakankamais argumentais (jų nekartodama), pritaria teismo išvadai, kad pareiškėjas (atsakovo nutarime nurodytomis priemonėmis ir būdais) padarė Tabako kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatytų draudimų pažeidimus.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija, patikrinusi bylą, nenustatė kitų, pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodytų, motyvų, sudarančių pagrindą panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu ir 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Philip Morris Baltic“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė