2024-10-09 Nr. AB-14513-3-62-3-02150-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1325-624/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02150-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. G. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2023 m. liepos 7 d. raštą Nr. 2D-11914 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. birželio 8 d. prašymą (toliau – ir Prašymas). Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pareiškėja yra ½ žemės sklypo dalies ir jame esančių ½ statinių dalies, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) savininkė. Žemės sklype esantis vienbutis gyvenamas namas 1A1p su priestatu 3a1p stovi ant Žemės sklypo ribos. Inspekcija 2011 m. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu (2001 m. balandžio 29 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1151) konstatavo savavališkos statybos Žemės sklype ir gyvenamojo namo 1A1 p priestato 3a1p dalies, pastatytos valstybinėje žemėje, faktus bei 2011 m. gegužės 18 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-40-110518-00022 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas). Inspekcija nustatė, kad pareiškėja, rekonstruodama vienbutį gyvenamąjį namą, pažeidė esminius statinio projekto sprendinius: vietoje suprojektuoto 4,5 m pločio bei 5 m ilgio priestato prie vienbučio gyvenamojo namo pristatė 4,65 m pločio bei 8,23 m ilgio priestatą, tuo pažeisdama esminius statinio projekto sprendinius – statinio išorės matmenis, t. y. konstatuotas pažeidimas dėl nukrypimo nuo suprojektuotų išorinių statinio matmenų.

1.2. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 pareiškėja buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos Žemės sklype padarinius, t. y. per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę; per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigota Inspekcija nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą 3a1/p Žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę. Marijampolės rajono apylinkės teismas po proceso atnaujinimo, 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016 pakeitė 2012 m. spalio 16 d. sprendimo rezoliucinę dalį, patenkino pareiškėjos priešieškinį ir leido jai teisės aktų nustatyta tvarka per šešių mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją minėtam savavališkai pastatytam gyvenamojo namo 1A1p priestatui 3a1/p žemės sklype įteisinti ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-708-555/2017 pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo rezoliucinę dalį, leisdamas pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p, Žemės sklype ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėjai neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą 6 mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo, įpareigoti atsakovę pareiškėją per 6 mėnesius išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype, ir sutvarkyti statybvietę. Per nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigoti Inspekciją nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą 3a1/p ir sutvarkyti statybvietę.

1.3. Po Savavališkos statybos akto surašymo ir Inspekcijos savavališkos statybos fakto Žemės sklype konstatavimo buvo atlikta atitinkamų veiksmų: Inspekcijos patikrinimas, ne vienas Seimo kontrolieriaus ir eksperto tyrimas, kurių išvados leidžia daryti prielaidą, kad 2011 m. nustatytas savavališkos statybos faktas Žemės sklype Inspekcijos turėtų būti patikrintas naujai, kadangi egzistuoja prielaidos konstatuoti kitokius faktinius duomenis bei priimti kitokias išvadas, nei buvo nustatyta Savavališkos statybos akte. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja kreipėsi į Inspekciją, pateikdama Prašymą, kuriuo prašė iš naujo (pakartotinai) atlikti gyvenamojo namo 1A1p priestato 3a1p Žemės sklype statybos darbų teisėtumo patikrinimą ir atitikimą šio namo rekonstrukcijos projektui bei panaikinti Savavališkos statybos aktą, konstatuojant, kad Žemės sklype savavališkos statybos nėra, kokia ji buvo nustatyta 2011 m. gegužės 18 d. Savavališkos statybos akte.

1.4. Inspekcija ginčijamu Raštu atsakė, kad neturi teisinio pagrindo vertinti savavališkos statybos padarinių pašalinimo aplinkybių kitaip, nei nurodyta 2012 m. spalio 16 d. teismo sprendime. Inspekcija teismo buvo įpareigota patikrinti, ar įvykdytas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d., priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012. Inspekcija 2023 m. balandžio 7 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje Žemės sklype ir patikrinimą vietoje atlikęs Inspekcijos darbuotojas parengė 2023 m. balandžio 7 d. faktinių duomenų matavimo schemą. Inspekcijos 2023 m. balandžio 7 d. patikrinimo metu faktinių duomenų matavimo schemoje užfiksuoti matavimai rodo, jog rekonstruotas gyvenamasis namas Žemės sklype, t. y. jo priestatas (faktiniai namo priestato išorės matmenys) iš esmės atitinka 1997 m. parengto pastato rekonstrukcijos projekto esminius sprendinius, yra be esminių nukrypimų nuo statinio projekto. 2023 m. balandžio 27 d. Inspekcija surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. F0PPA-20-230427-00005. 2023 m. balandžio 7 d. patikrinimo metu pačios Inspekcijos faktinių duomenų matavimo schemoje užfiksuoti matavimai rodo, kad rekonstruotas gyvenamasis namas Žemės sklype, t. y. jo priestatas (faktiniai namo priestato išorės matmenys) iš esmės atitinka 1997 m. parengto pastato rekonstrukcijos projekto esminius sprendinius, yra be esminių nukrypimų nuo statinio projekto. Tai patvirtina 2023 m. balandžio 7 d. užfiksuotų faktinių statinio matmenų palyginimas su statinio projektu.

1.5. Inspekcijos užfiksuoti gyvenamojo namo priestato matmenys patvirtino, jog rekonstruotas gyvenamasis namas Žemės sklype iš esmės atitinka 1997 m. parengto pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projekto esminius sprendinius, yra be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, o tai reiškia, kad pagrindo konstatuoti, jog tai yra savavališka statyba, nėra. Inspekcija galbūt padarė klaidingą išvadą dėl to, kad faktinius gyvenamojo namo priestato duomenis tikrino pagal statinio projekte esančio dokumento – priedo prie architektūrinės-planinės užduoties Nr. 105 duomenis, bet ne pagal projekto pagrindinius brėžinius, kuriuose yra pateikti projektiniai sprendiniai. Priedas prie architektūrinės-planinės užduoties Nr. 105 nėra tas dokumentas, kuriame būtų suprojektuoti galutiniai projektiniai sprendiniai, o tai tik procedūrinis tarpinis projektavimo dokumentas. Be to, tai, kad gyvenamojo namo priestato statyba neturi savavališkos statybos požymių patvirtino ir 2021 m. lapkričio 5 d. eksperto V. Š. atlikto tyrimo dėl pastato (duomenys neskelbtini) priestato 3a1/p statybos atitikimo statinio projektui metu padarytos išvados, kurios surašytos konsultacinėje išvadoje Nr. 123, kuria konstatuota, kad priestatas nėra savavališkai pastatytas, kadangi atitinka statinio projektą, kuriam buvo išduotas statybos leidimas, kuris, kaip ir statybos projektas, nebuvo pripažinti kaip neteisėtai išduoti ar panaikinti.

1.6. Inspekcija neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytus argumentus, ignoravo savo pačios priimtą sprendimą, išreikštą pažymoje, bei dėl nepaaiškinamų priežasčių ginčo priestato statybą laiko savavališka dėl to, kad jos dalis išlenda už Žemės sklypo ribos. Tačiau Žemės sklypas, t. y. jo ribos, buvo registruotos jau po projekto parengimo – Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data: 1998 m. lapkričio 16 d., kai projektas buvo parengtas 1997 m. Dėl matininko klaidos Žemės sklypo plotas buvo įregistruotas mažesnis nei buvo inventorizuotas, dėl ko dalis priestato, nesant jokios pareiškėjos kaltės, atsidūrė valstybinėje žemėje. Pareiškėjai visiškai neteisingai ir be pagrindo uždedama didelė našta ir atsakomybė pašalinti šios situacijos padarinius, dėl kurių ji nėra ir negali būti atsakinga, kadangi statybos darbai buvo atlikti pagal suderintą projektą. Projekto teisėtumas nebuvo ginčijamas nei pačios Inspekcijos, nei kitų subjektų, todėl statybos darbai, vykdomi pagal jį, yra teisėti.

1.7. Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų ir viešojo administravimo principų. Inspekcija nenurodė jokio teisinio pagrindo, neleidžiančio pakartotinai atlikti statybos patikrinimą ir įvertinti jos atitikimą projektui, statybos savininkui pateikus prašymą ir duomenis, pagrindžiančius poreikį iš naujo patikrinti ginčo statybą. Priešingai, Inspekcija paviršutiniškai ir išsamiai neįvertinusi Prašymo esmės, pažeidė administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Raštas nėra tinkamai motyvuotas, jame nebuvo įvertinti Prašymą pagrindžiantys argumentai, o Inspekcija, priimdama Raštą, neveikė rūpestingai ir atidžiai, nesilaikė visų teisės aktų reikalavimų, ir dėl to buvo paneigta pareiškėjos teisė į teisėtų lūkesčių apsaugą.

2. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė nutraukti bylą kaip nepriskirtiną administraciniams teismams arba atmesti skundą, dėstė šiuos argumentus:

2.1. Skundo didžioji dalis yra susijusi su tariamai Inspekcijos neteisingai nustatytu savavališkos statybos faktu, tačiau priėmus galutinį teismo sprendimą ir jam įsiteisėjus, šalių ginčas dėl teisės yra užbaigiamas ir šalių teisės ir pareigos vienas kito atžvilgiu juo yra ir nustatomos, ir patvirtinamos. Šiuo atveju yra priimtas ir įsiteisėjęs 2012 m. spalio 16 d. teismo sprendimas, kuris įgijęs vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkei pačiai geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. 2012 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėja buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdomas priverstinai; sprendimas per nustatytą terminą nebuvo įvykdytas, o Inspekcija, vykdydama Marijampolės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-933-570/2023, atliko 2012 m. spalio 16 d. sprendimo įvykdymo patikrinimą ir 2023 m. balandžio 27 d. aktu dar kartą konstatavo, kad 2012 m. spalio 16 d. sprendimas nėra įvykdytas ir šis aktas buvo pateiktas Marijampolės teismui.

2.2. Pareiškėja Prašymu Inspekcijai nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad ji parengė projektinę dokumentaciją, gavo statybą leidžiantį dokumentą, neišardė savavališkai perstatyto ar pertvarkyto gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype, ar įsigijo iš valstybės nesuformuotą valstybinės žemės plotą, kuriame savavališkai pastatyta priestato dalis (įsiterpusį tarp Žemės sklypo ir tarp naujai suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir kurio plotas yra 1,88 kv. m). Be to, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o to paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai įtvirtinta, jog nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, bet kokie kiti juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, todėl atmestini ir pareiškėjos skundo argumentai, kad naudojamas Žemės sklypas visuomet buvo didesnis, t. y. jo naudojamas plotas siekė 613 kv. m, o išskirtas plotas siekė 619 kv. m, tačiau dėl matininko klaidos sklypo plotas buvo įregistruotas tik 599 kv. m., dėl ko dalis priestato atsidūrė valstybinėje žemėje.

2.3. Ginčijamas Raštas yra teisėtas ir motyvuotas, atitinkantis VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus, priimtas nepažeidžiant procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, kompetentingo viešojo administravimo subjekto, jame nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės ir argumentai, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėja nepagrindė, kuo tiksliai pasireiškė jos teisių pažeidimas priėmus Raštą. Teisines pasekmes pareiškėjai sukėlė ir sukelia teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimas, kurio pareiškėja nėra įvykdžiusi iki šiol ir kuris šiuo metu yra vykdomas priverstinai. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl fakto, ne dėl teisės, o tokios bylos nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai, todėl byla dėl šių aplinkybių turėtų būti nutraukta. Tenkindamas skundą ir panaikindamas Raštą ar įpareigodamas Inspekciją atlikti veiksmus, teismas pareiškėjos galimai pažeistų teisių niekaip neapgintų ir šis procesas liktų beprasmis.

II. 3. Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimu atmetė skundą.

4. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja, ginčydama Raštą, iš esmės nesutinka su tuo, kad Inspekcija nepagrįstai nustatė savavališkos statybos faktą perstatytai ar pertvarkytai gyvenamojo namo priestato 3a1/p daliai. Tačiau priėmus galutinį teismo sprendimą ir jam įsiteisėjus, šalių ginčas dėl teisės yra užbaigiamas ir šalių teisės ir pareigos vienas kito atžvilgiu juo yra ir nustatomos, ir patvirtinamos. Nagrinėjamu atveju yra priimtas, įsiteisėjęs ir šiuo metu priverstinai vykdomas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimas (iš dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi), kuriuo buvo patvirtintas ginčo statinio savavališkos statybos faktas, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjos teiginiai, kad rekonstruotas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) iš esmės atitinka 1997 m. parengto pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projekto esminius sprendinius, yra be esminių nukrypimų nuo statinio projekto, o tai reiškia, kad pagrindo konstatuoti, jog tai yra savavališka statyba, nėra, todėl šie teiginiai teismo atmesti kaip nepagrįsti. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į šias aplinkybes, Inspekcijos atsisakymas iš naujo (pakartotinai) atlikti gyvenamojo namo 1A1p priestato 3a1p (duomenys neskelbtini) statybos darbų teisėtumo patikrinimą ir atitikimą šio namo rekonstrukcijos projektui, esant galiojančiam ir priverstinai vykdomam teismo sprendimui, bei panaikinti Savavališkos statybos aktą, konstatuojant, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos nėra, kokia ji buvo nustatyta Savavališkos statybos akte, yra pagrįstas, teisėtas ir jį naikinti nėra jokio pagrindo.

5. Teismas kartu akcentavo, jog pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 251 straipsnio 2 dalį skundas visais atvejais netiriamas, jeigu jo padavimo metu nuo pažeidimų padarymo, skundžiamų sprendimų priėmimo praėjo daugiau kaip 10 metų. Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija Savavališkos statybos akto teisėtumą, kuris priimtas daugiau nei prieš 10 metų, todėl, teismo vertinimu, Inspekcija, vadovaudamasi minėta Įstatymo nuostata, visiškai pagrįstai ir teisėtai galėjo pareiškėjos skundo netirti ir šiuo pagrindu.

6. Teismas, apibendrinęs sprendimo motyvus, padarė išvadą, jog pareiškėjos ginčijamas Inspekcijos atsakymas buvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis, Inspekcija paaiškino, kad aplinkybės yra ištirtos bendrosios kompetencijos teismų ir dėl jų įrodomosios vertės įsiteisėjusiuose sprendimuose (nutartyse) yra pasisakyta, taip pat atsakyme yra nurodyti taikytini teisės aktai bei teismų praktika, taigi Raštas atitinka esminius VAĮ reikalavimus. Dėl to, teismo vertinimu, Raštas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, o pareiškėjos skundas atmestinas. Kadangi teismas sprendimą priėmė ne pareiškėjos naudai, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo tenkinti jos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 40 str. 1 d.).

III. 7. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.

8. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiško bylos įrodymų ir aplinkybių bei pareiškėjos argumentų vertinimo, skundžiamą sprendimą motyvuodamas iš esmės tuo, jog yra priimtas, įsiteisėjęs ir šiuo metu priverstinai vykdomas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimas (iš dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi). Dėl to, pareiškėjos vertinimu, teismas netinkamai vertino bylos įrodymus (ABTĮ 56 str. 7 d.). Pareiškėja kartu apeliaciniame skunde dėsto aplinkybes, jos vertinimu, patvirtinančias skundo reikalavimo pagrįstumą ir paneigiančias atsakovo bei pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ginčo esmės.

9. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

10. Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas visapusiškai ir objektyviai ištyrus bylos aplinkybes, todėl jo naikinti pagrindo nėra, o apeliacinis skundas turi būti atmestas. Atsakovas akcentuoja, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėja buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, o šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdomas priverstinai, tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Byloje nagrinėjimas ginčas kilo dėl Inspekcijos 2023 m. liepos 7 d. rašte Nr. 2D-11914 „Dėl jūsų prašymo“ nurodyto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti jos Prašymą pagrįstumo.

12. Bylos duomenimis, pareiškėja 2023 m. birželio 8 d. prašymu „Dėl statybos (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Inspekciją, prašydama iš naujo (pakartotinai) atlikti gyvenamojo namo 1A1p priestato 3a1p (duomenys neskelbtini) statybos darbų teisėtumo patikrinimą ir atitikimą šio namo rekonstrukcijos projektui bei panaikinti Savavališkos statybos aktą, konstatuojant, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) savavališkos statybos nėra, kokia ji buvo nustatyta 2011 m. gegužės 18 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-40-110518-00022.

13. Inspekcija, atsakydama į Prašymą, 2023 m. liepos 7 d. raštu Nr. 2D-11914 pareiškėją informavo, kad priimtas ir įsiteisėjęs 2012 m. spalio 16 d. teismo sprendimas, įgijęs vykdytinumo savybę, turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, todėl Inspekcija vertinti savavališkos statybos padarinių pašalinimo aplinkybių, kitaip nei nurodyta 2012 m. spalio 16 d. teismo sprendime, neturi teisinio pagrindo.

14. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Inspekcijos yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjos skundą atmetė.

15. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjos apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: Marijampolės rajono apylinkės teismas, tenkinęs Inspekcijos ieškinį, 2012 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 įpareigojo atsakovę A. G. įstatymų nustatyta tvarka pašalinti savavališkos statybos žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), padarinius, t. y. per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo dienos išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę.

16. Šis sprendimas, išnagrinėjus prašymą dėl proceso atnaujinimo, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu, pakeistu Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi, buvo pakeistas: tenkinus atsakovės A. G. priešieškinį, atsakovei A. G. leista teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a 1/p, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovei A. G. neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą 6 mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo, įpareigoti atsakovę A. G. per 6 mėnesius išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę; per nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigoti ieškovę nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą 3a1/p, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškant jos patirtas išlaidas iš atsakovės.

17. Kadangi pareiškėja per Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu nustatytą terminą neparengė projektinės dokumentacijos, negavo statybą leidžiančio dokumento, neišardė savavališkai pastatyto gyvenamojo namo priestato 3a1/p, žemės sklype, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012, kuriuo pareiškėja įpareigota išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę, buvo perduotas vykdyti civilio proceso nustatyta tvarka.

18. Už šio teismo sprendimo nevykdymą, Marijampolės apylinkės teismas, tenkinęs antstolės Svajonės Žukaitienės pareiškimus, A. G. 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-1815-570/2023, skyrė 100 Eur dydžio baudą, 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-933-570/2023 – 100 Eur dydžio baudą.

19. Pažymėtina, kad Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 12 d. nutartyje, atmesdamas pareiškėjos argumentus, jog, atsižvelgiant į jos sūnaus matavimu, savavališkos statybos padariniai iš esmės yra pašalinti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 iš esmės yra įvykdytas, nurodė, kad “<…> šias aplinkybes visiškai paneigia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) raštas Nr. 2D-11275, kuriame nurodyta, jog inspekcijos įgaliotas pareigūnas nustatė, kad A. G., rekonstruodama vienbutį gyvenamąjį namą, pažeidė esminius statinio projekto sprendinius: vietoje suprojektuoto 4,5 m pločio bei 5 m ilgio priestato pareiškėja pristatė 4,65 m pločio bei 8,23 m ilgio priestatą , tuo pažeisdama esminius statinio projekto sprendinius – statinio išorės matmenis. <…>”.

20. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl Inspekcijos sprendimo, kuriuo atsakant į 2023 m. birželio 8 d. prašymą, kuriuo iš esmės buvo prašoma Inspekcijos pasinaikinti 2011 m. gegužės 18 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-40-110518-00022: viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Pagal viešojoje teisėje įtvirtintą principą, viešojo administravimo subjektams viskas, kas tiesiogiai neleista įstatymo, yra uždrausta (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1917/2012).

21. Nagrinėjamu atveju vykdant administracinę procedūrą Inspekcijos priimtas 2011 m. gegužės 18 d. Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-40-110518-00022 yra realizuotas jai (Inspekcijai) pasikreipus į Marijampolės rajono apylinkės teismą su ieškiniu pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuris civilinėje byloje priėmė sprendimą. Teisės aktai, reglamentuojantys Inspekcijos kompetenciją statybos valstybinės priežiūros srityje, nenumato, kad ji turėtų teisę pasinaikinti realizuotą savavališkos statybos aktą, o įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 str.). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr., pvz., EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Brumarescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 8564/02).

22. Taigi nagrinėjamu atveju Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, veikiantis statybos valstybinės priežiūros srityje, teisėtai ir pagrįstai, atsisakė tenkinti pareiškėjos Prašymą.

23. Klausimai, susiję su Inspekcijos veiksmais, atliktais vykdomojoje byloje, iš jų – ir su aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 iš esmės yra įvykdytas, yra ne šios administracinės bylos, o Civilinio proceso kodekso tvarka nagrinėjamos bylos dalykas. Kaip minėta (šios nutarties 19 p.), įsiteisėjusioje Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartyje, kuriam ir buvo pateikti taip pareiškėjos akcentuojami Inspekcijos matavimai, atmetė pareiškėjos argumentus, jog savavališkos statybos padariniai iš esmės yra pašalinti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 iš esmės yra įvykdytas.

24. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai, tinkamai aiškinęs ir taikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, priėmė sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

25. Kadangi ši apeliacinės instancijos teismo nutartis priimama ne pareiškėjos naudai, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė