14765bca-7d1c-49ed-bb47-445a5033456f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1667-629/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04987-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 12.15.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė,dalyvaujant pareiÅ¡kėjos bendrovės „Boehringer Ingelheim RCV GmbH & Co KG“ atstovams A. U. ir advokatui Evaldui Lukauskui, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Renaldui Mundeikiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundÄ pareiÅ¡kėjai bendrovei „Boehringer Ingelheim RCV GmbH & Co KG“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI) su skundu (I t., b. l. 1–2) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2014 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. S-202(7-151/2014) 1 p., kuriuo panaikinta VMI 2014 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 67-74 dalis, kuria nurodyta sumokėti į biudžetÄ 5 070 908 Lt (1 468 636,37 Eur) pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 1 205 043,51 Lt (349 004,70 Eur) PVM delspinigius ir 10 proc. dydžio 507 091 Lt (146 863,70 Eur) PVM baudÄ , ir palikti galioti Å¡iÄ VMI 2014 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 69-74 dalį.Skunde nurodė, kad bendrovės „Boehringer Ingelheim RCV GmbH & Co KG“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja, Bendrovė) Lietuvos filialas iÅ¡ patronuojančios įmonės Austrijoje įsigytus medikamentus Lietuvos vaistų didmenininkams parduoda gerokai mažesne kaina nei įsigijimo, taikydamas „NARA“ nuolaidų schemÄ .

Schemos esmė – PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodomas bendras parduodamų prekių kiekis, tačiau dalis prekių, prie kurių PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodomas prieraÅ¡as „NARA“, parduodamos nuline verte, t. y. prekės parduodamos pritaikant „natÅ«rinę“ nuolaidÄ . Bendrovė kas mėnesį apmoka Lietuvos filialui už didmenininkams nemokamai patiektas prekes (prekės su prieraÅ¡u „NARA“) susidariusį kainų skirtumÄ , t. y. medikamentų įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumÄ .MGK nurodo, kad Bendrovės filialui pervedamos lėšos, skirtos kompensuoti Lietuvos filialo patirtas iÅ¡laidas, negali bÅ«ti traktuojamos kaip trečiojo asmens mokamas atlygis už didmenininkams patiektas prekes Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMÄ®) prasme.

MGK konstatavo, kad Bendrovė ir Lietuvos filialas PVM tikslais sudaro vienÄ apmokestinamÄ jį asmenį, tačiau, atsakovės teigimu, MGK nevertino aplinkybės, kad Lietuvos filialas dalį prekių, t. y. prekes, kurioms buvo taikoma „NARA“ nuolaidų sistema, didmenininkams perdavė neatlygintinai. Pagal PVMÄ® 5 str. nuostatas neatlygintinas prekių, kurių pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo PVM mokėtojo įtraukta į PVM atskaitÄ , perdavimas asmeniui, kuris įgyja teisę ja disponuoti, laikomas prekių suvartojimu privatiems poreikiams tenkinti, t. y. prekių tiekimu, bei yra PVM objektas.

VMI įsitikinimu, MGK netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl yra pagrindas panaikinti ginčijamÄ MGK sprendimo dalį. PareiÅ¡kėja bendrovė „Boehringer Ingelheim RCV GmbH & Co KG“ atsiliepime į atsakovo skundÄ prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (I t., b. l. 21–27).PareiÅ¡kėjos nuomone, VMI neturi teisės apskųsti teismui MGK sprendimo, nes nepateikia jokių argumentų dėl VMI ir MGK iÅ¡siskyrusios nuomonės dėl teisės aktų aiÅ¡kinimo. Be to, Bendrovė pažymėjo, kad PVMÄ® 15 str. 7 d. 1 p. nustatyta, kad į apmokestinamÄ jÄ vertę neįtraukiamos įvairios nuolaidos, suteikiamos prekės tiekimo ar paslaugos teikimo metu.

Didmenininkams pateikiamas medikamentų kiekis (pažymėtas prierašu „NARA“) yra nuolaidos natūra. Remiantis PVMĮ 15 str. 7 d. 1 p., nuo nuolaidos PVM neskaičiuojamas. Kadangi prekės su prierašu „NARA“ yra nuolaidos, negalima laikyti, kad jos buvo parduotos didmenininkams kaip nemokamos prekės – dovanos, todėl negali atsirasti prievolė skaičiuoti PVM nuo prekių suvartojimo privatiems poreikiams pagal PVMĮ 5 str. 1 d.Bendrovės nuomone, ji, kaip savo filialo Lietuvoje steigėja, ir jos Lietuvos filialas yra laikomi tuo pačiu apmokestinamuoju asmeniu.

Lietuvos filialui pervedamos lėšos, skirtos kompensuoti Lietuvos filialo patirtas iÅ¡laidas, PVMÄ® 15 str. 1 d. prasme negali bÅ«ti laikomos atlygiu, gaunamu iÅ¡ trečiojo asmens už didmenininkams pateiktas prekes. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno AVMI) su atsakovo skundu sutiko. Atsiliepime nurodė, kad MGK, grįsdama sprendimo dalį tuo, kad Bendrovė Lietuvos filialo atžvilgiu nėra trečiasis asmuo, neatsižvelgė į tai, kad neatlygintinas prekių tiekimas yra PVM objektas PVMÄ® 5 str. prasme, t. y. netinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, todėl yra pagrindas tenkinti atsakovo skundÄ (I t., b. l. 14–15).Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundÄ tenkinti, remdamasis skunde iÅ¡dėstytais argumentais.

Papildomai pažymėjo, kad Bendrovė filialui kompensuodavo bÅ«tent už neatlygintinai teikiamas prekes. Be to, taikytos nuolaidos nelogiÅ¡kos, per didelės, todėl negali bÅ«ti laikomos nuolaidomis.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovai prašė VMI skundÄ atmesti, remdamiesi atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad VMI siekia apskaičiuoti Bendrovei papildomai mokėtinÄ PVM kitu faktiniu ir teisiniu pagrindo nei MGK panaikintame sprendime. Å iuo atveju VMI situacijÄ vertina formaliai, neatsižvelgia, jog buvo taikoma nuolaidų natÅ«ra sistema.

Pabrėžė, jog teisės aktai nereglamentuoja nuolaidų dydžių. 2014 m. Bendrovė taikė netgi didesnes nuolaidas, tačiau mokesčių administratorius pažeidimų nenustatė. Atkreipė dėmesį, jog PVM skaičiuojamas nuo apmokestinamosios vertės, Bendrovė PVM mokėjo, tačiau PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nuolaida buvo atvaizduojama kitaip. Mano, kad Å¡iuo atveju Bendrovės naudai turėtų bÅ«ti taikomas turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principas. Taip pat nurodė, kad nuolaidos pavadinimas „NARA“ yra vokiÅ¡kų žodžių Natural Rabatt, reiÅ¡kiančių nuolaidÄ natÅ«rÄ , sutrumpinimas.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (I t., b. l. 190). Teismas: k o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas. Byloje kilo ginčas dėl MGK 2014 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. S-202(7-151/2014), kuriuo nuspręsta panaikinti atsakovo sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjos prievolės sumokėti į biudžetÄ PVM, PVM delspinigius ir PVM baudÄ , teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatyta, kad Kauno AVMI, atlikusi užsienio vieneto „Boehringer Ingelheim RCV GmbH & Co KG“ PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., surašė 2014 m. sausio 27 d. patikrinimo aktÄ Nr. (04.1) FR0680-33.

Patikrinimo metu Kauno AVMI nustatė, kad tikrinamuoju laikotarpiu Bendrovė vykdė farmacijos prekių didmeninę prekybÄ . Bendrovė veiklÄ Lietuvoje vykdo per Austrijos įmonės Boehringer Ingelheim RCV GmbH & Co KG Lietuvos filialÄ . Tikrinamuoju laikotarpiu Bendrovės Lietuvos filialas vykdė pardavimus (tiekė medikamentus) Lietuvos vaistų didmenininkams UAB „Armila“, UAB „Medikona“, UAB „Nemuno vaistinė“, UAB „Limedika“, UAB „Tamro“, UAB „Vitafarma“ ir UAB „EVD“.

Kauno AVMI vertino, kad motininės įmonės atlygis Lietuvos filialui už prekes su prierašu „NARA“, pateiktas Lietuvos vaistų didmenininkams už 0 Lt, priklausė nuo tiektų medikamentų skaičiaus (kiekio) ir yra atlygio dalis už prekes. Filialui jo motininės įmonės mokamas „kainų skirtumas“ tiesiogiai priklauso nuo Lietuvos filialo su prierašu „NARA“ patiektų medikamentų kiekio ir tiesiogiai susijęs su prekių tiekimu, todėl šis „kainų skirtumas“ laikomas trečiosios šalies Lietuvos filialui mokamu atlygiu už jo Lietuvos vaistų didmenininkams tiekiamas prekes, o filialo su prierašu „NARA“ ir nuline verte tiekiamos prekės – PVM objektu, nuo kurių turėjo būti apskaičiuotas standartinio tarifo PVM.

Kauno AVMI Bendrovei papildomai apskaičiavo 5 071 825 Lt PVM (MGK byla, I t., b. l. 76–92). Minėtas Kauno AVMI patikrinimo aktas buvo patvirtintas Kauno AVMI 2014 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-140, kuriuo nurodyta pareiÅ¡kėjai sumokėti į biudžetÄ 5 071 825 Lt PVM, 1 205 270 Lt PVM delspinigių, 5 071 83 Lt PVM baudÄ (MGK byla, I t., b. l. 68–74).PareiÅ¡kėja, nesutikdama su minėtu Kauno AVMI sprendimu, pateikė skundÄ atsakovei. VMI 2014 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 69-74 patvirtino Kauno AVMI 2014 m. kovo 24 d. sprendimÄ Nr. (04.7.2)-FR0682-140 (MGK byla, I t., b. l. 54–55).Nesutikdama su VMI sprendimu, Bendrovė pateikė skundÄ MGK, kuri 2014 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. S-202(7-151/2014) nusprendė panaikinti VMI 2014 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 69-74 dalį, kuria nurodyta pareiÅ¡kėjai sumokėti į biudžetÄ 5 070 908 Lt PVM, 1 205 043,51 Lt PVM delspinigius ir 10 proc. dydžio 507 091 Lt PVM baudÄ , VMI 014 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. 69-74 dalį, kuria nurodyta pareiÅ¡kėjai sumokėti į biudžetÄ 917 Lt PVM, 226,49 Lt PVM delspinigius bei 92 Lt PVM baudÄ , paliko nenagrinėtÄ .

MGK sprendime, be kita ko, nurodė, kad Bendrovė ir Lietuvos filialas PVM tikslais sudaro vienÄ apmokestinamÄ jį asmenį; Bendrovė yra įregistruota Lietuvoje PVM mokėtoja, o Lietuvos filialas naudoja Bendrovės PVM kodÄ Lietuvoje ir atskiros PVM registracijos neturi; Bendrovė Lietuvos filialo atžvilgiu negali bÅ«ti traktuojama kaip trečioji Å¡alis; atitinkamai pagal Bendrovės ir Lietuvos filialo sudarytÄ sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo paslaugų sutartį Bendrovės Lietuvos filialui pervedamos lėšos, skirtos kompensuoti Lietuvos filialo patirtas iÅ¡laidas (įskaitant ir už suteiktas natÅ«rines nuolaidas, pažymėtas „NARA“), negali bÅ«ti traktuojamos kaip trečiojo asmens už didmenininkams pateiktas prekes mokamas atlygis PVMÄ® 15 str. 1 d. prasme (I t., b. l. 4–8).

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3212-575/2016 konstatavo, kad byloje vyksta ginčas dėl to kas yra PVM objektas ir Å¡io mokesčio subjektas PVMÄ® taikymo prasme. Centrinis mokesčių administratorius ir MGK spręsdami mokestinį ginÄÄ skirtingai interpretavo įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatas, todėl atsakovė skundÄ teismui dėl MGK 2014 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. S-202 (7-151/2014) panaikinimo padavė teisėtai.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pakartotinai dėl atsakovės teisės kreiptis į teismÄ nepasisakys. Kaip matyti iÅ¡ atsakovės skundo, VMI savo pozicijÄ dėl MGK sprendimo panaikinimo argumentuoja tuo, kad MGK neįvertino PVMÄ® 5 str. nuostatų, pagal kurias neatlygintinas prekių, kurių pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo PVM mokėtojo įtraukta į PVM atskaitÄ , perdavimas asmeniui, kuris įgyja teisę ja disponuoti, laikomas prekių suvartojimu privatiems poreikiams tenkinti, t. y. prekių tiekimu, bei yra PVM objektas.Pažymėtina, kad tiek Kauno AVMI patikrinimo akte, tiek jį patvirtinančiame Kauno AVMI sprendime bei VMI 2014 m. birželio 30 d. sprendime Nr. 69-74 vadovautasi PVMÄ® 3 str., 2 str. 5 d., 4 str., ir Bendrovei paskaičiuotas papildomai mokėtinas PVM tuo pagrindu, kad Bendrovės Lietuvos filialui pareiÅ¡kėjos mokamas kainų skirtumas, susidaręs dėl prekių su prieraÅ¡u „NARA“ teikimu, buvo įvertintas kaip trečiosios Å¡alies (motininės įmonės, kuri yra kitas PVM mokėtojas) filialui mokamas atlygis už didmenininkams tiekiamas prekes, o filialo su prieraÅ¡u „NARA“ ir nuline verte tiekiamos prekės – PVM objektu.

Pagal PVMÄ® 3 str. PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas Å¡ias sÄ lygas:

1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;

2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;

3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklÄ , t. y. veikdamas kaip toks. Pagal PVMÄ® 2 str. 5 dalį atlygis – viskas, kas pinigais ar bet kokia kita forma gauta arba gautina kaip atlyginimas už tiekiamas prekes ir arba teikiamas paslaugas iÅ¡ pirkėjų (klientų) ir (arba) trečiosios Å¡alies. Pagal PVMÄ® 4 str. prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sÄ lygas Å¡is asmuo ar trečioji Å¡alis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas.Kadangi, vadovaujantis PVMÄ® 15 str. 1 d., apmokestinamÄ jÄ vertę, nuo kurios turi bÅ«ti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis (iÅ¡skyrus patį PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas, arba jo vardu trečiasis asmuo, Kauno AVMI ir VMI papildomai mokėtinÄ PVM Bendrovei apskaičiavo nuo Bendrovės savo filialui Lietuvoje iÅ¡mokėtos kompensacijos už suteiktas „NARA“ nuolaidas.

Teismas, įvertinęs mokesčių administratorių sprendimų bei skundžiamo MGK sprendimo argumentus bei surinktÄ medžiagÄ , sutinka su MGK sprendime iÅ¡dėstyta pozicija, kad Bendrovės filialui pervedamos lėšos, skirtos kompensuoti filialo patirtas iÅ¡laidas (įskaitant ir už suteiktas natÅ«rines nuolaidas, pažymėtas „NARA“), negali bÅ«ti traktuojamos kaip trečiojo asmens už didmenininkams patiektas prekes mokamas atlygis PVMÄ® 15 str. 1 d. prasme, nes Bendrovė savo Lietuvos filialo atžvilgiu negali bÅ«ti traktuojama kaip trečioji Å¡alis.Visų pirma, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.53 str. juridinio asmens filialas yra struktÅ«rinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų.

Juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo. Juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles. Kaip teisingai pažymėjo MGK, šiuo atveju medikamentų tiekėjas yra Bendrovė, būtent ji yra sudariusi sutartis su didmenininkais dėl įvairių medikamentų tiekimo. Visa atsakomybė ir rizika dėl medikamentų tiekimo sutarčių su didmenininkais vykdymo, patirtos žalos ir gynybos išlaidų atlyginimo taip pat tenka pačiai Bendrovei. Bendrovės Lietuvos filialas gali suteikti pardavimo nuolaidas klientams tik esant išankstiniam Bendrovės sutikimui ir Bendrovė turi kompensuoti filialui tokių pardavimo nuolaidų išlaidas.

Be to, Bendrovei tenka visos jos filialo, vykdant veiklÄ , patirtos iÅ¡laidos, įskaitant bendrÄ sias veiklos iÅ¡laidas, finansavimo kaÅ¡tus ir nepaprastÄ sias iÅ¡laidas, nustatomas remiantis filialo pelno nuostolio ataskaita, parengta pagal priimtus vietinius apskaitos principus. Bendrovė nemoka filialo pelno, pajamų mokesčių ir atidėtojo pelno mokesčio, bet kompensuoja reklamos ir pardavimų skatinimo iÅ¡laidas. Bendrovės su Lietuvos filialu sudarytos sÄ skaitų faktÅ«rų iÅ¡raÅ¡ymo paslaugų sutarties nutraukimo atveju jokios kompensacijos už Å¡ios sutarties vykdymÄ pagal Å¡iÄ sutartį nėra mokėtinos, o sutartys, sudarytos su teritorijos trečiosiomis Å¡alimis didmenininkais turi bÅ«ti nutraukiamos arba nemokamai perleidžiamos Bendrovei.Teismo vertinimu MGK iÅ¡samiai ir motyvuotai paneigė VMI iÅ¡vadas dėl pareiÅ¡kėjai apskaičiuotų papildomai mokėtinų PVM sumų, apskaičiuotų nuo Bendrovės savo filialui iÅ¡mokėtų kompensacijų už didmenininkams suteiktas nuolaidas.

Kaip matyti iÅ¡ VMI skundo teismui, atsakovė iÅ¡ esmės neginčija MGK iÅ¡vadų dėl negalimumo laikyti Bendrovę trečiuoju asmeniu jos Lietuvos filialo atžvilgiu, tačiau VMI mano, kad tokiu atveju pareiÅ¡kėja turėtų bÅ«ti apmokestinama už neatlygintinÄ prekių tiekimÄ (PVMÄ® 5 str.).Teismas atkreipia dėmesį, kad Å¡iuo atveju atsakovė laikosi prieÅ¡ingos pozicijos nei buvo iÅ¡sakyta Kauno AVMI bei VMI sprendimuose. Iki skundžiamo MGK sprendimo priėmimo VMI laikėsi pozicijos, kad pareiÅ¡kėja turėtų bÅ«ti apmokestinama todėl, kad prekės su prieraÅ¡u „NARA“ realiai sumoka Bendrovė, o pagal PVMÄ® 2 str. 5 d. atlygiu laikomas ir iÅ¡ trečiosios Å¡alies pinigais gautas atlyginimas už tiekiamas prekes, ir bÅ«tent nuo jo, vadovaujantis PVMÄ® 15 str. 1 d. skaičiuojama apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi bÅ«ti apskaičiuotas PVM.

Po skundžiamo MGK sprendimo priėmimo VMI laikosi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjos su prieraÅ¡u „NARA“ teiktos prekės didmenininkams vis dėlto buvo perduotos neatlygintinai, todėl, vadovaujantis PVMÄ® 5 str. 1, 2 d., tai yra prekių suvartojimas privatiems poreikiams tenkinti, kuris taip pat laikytinas prekių tiekimu už atlygį. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar prekių su prieraÅ¡u „NARA“ tiekimas reiÅ¡kia nuolaidÄ , ar prekių dovanojimÄ . Kaip matyti iÅ¡ Bendrovės su didmenininkais sudarytų sutarčių (II t., b. l. 2–5;

MGK byla, II t., b. l. 13–41), Bendrovė su didmenininkais sutardavo dėl tam tikro dydžio, iÅ¡reikÅ¡to procentais, nuolaidos natÅ«ra taikymo atitinkamiems medikamentams visuose užsakymuose. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų ir byloje esančios medžiagos, Bendrovė, be kita ko, taiko nuolaidų teikimo natÅ«ra sistemÄ , pagal kuriÄ nuolaida taikoma patiekiant didmenininkui jo užsakytÄ medikamentų kiekį, tačiau prie dalies medikamentų nurodant standartinę jų kainÄ be nuolaidos, o prie likusio užsakymo kiekio (prekės su prieraÅ¡u „NARA“), kurio vertė atitinka taikomos nuolaidos dydį, nenurodant jokios kainos.

Tokiu bÅ«du galutinė užsakymo vertė yra mažesnė, t. y. su Bendrovės ir didmenininko sutarta nuolaida. Pažymėtina, kad didmenininkai gauna bÅ«tent tokį medikamentų kiekį, kokio užsisakė, tačiau nuolaidos procentas skaičiuojamas ne nuo kiekvieno prekės vieneto atskirai, o nuo bendros užsakymo sumos.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo teigti, kad prekių su prieraÅ¡u „NARA“ tiekimas yra dovanojimas, o ne nuolaidų taikymas. Minėtų sandorių turinys patvirtina, kad Bendrovė didmenininkams taikė bÅ«tent nuolaidas, kurios buvo iÅ¡reikÅ¡tos natÅ«ra, o ne įprastiniu bÅ«du, nuolaidÄ pritaikant kiekvienam prekės vienetui.

Teisės aktai nedraudžia nuolaidas įforminti tokiu bÅ«du, kokį taikė pareiÅ¡kėja. Be to, teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus taikytinų nuolaidų dydžio, todėl VMI argumentai, kad ir dėl dydžio Bendrovės taikytos nuolaidos negali bÅ«ti laikomos nuolaidomis, vertintini kritiÅ¡kai. Taigi, teismo vertinimu, VMI iÅ¡vados dėl Bendrovės prekių su prieraÅ¡u „NARA“ tiekimo laikymo vartojimo privatiems poreikiams tenkinti yra nepagrįstos. Pažymėtina, kad pagal PVMÄ® 15 str. 7 d. 1 p. į apmokestinamÄ jÄ vertę įvairios nuolaidos, suteikiamos prekės tiekimo ar paslaugos teikimo metu, neįtraukiamos, todėl nėra pagrindo Bendrovės apmokestinti papildomu PVM, todėl atsakovės skundas dėl MGK sprendimo dalies panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 2 p., 132 str. 1 d. ir 133 str., n u s p r e n d ž i a : Atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                      Milda Vainienė