1473e40a-e84b-431d-b6d7-5cf664be3b45 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-218-553/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18142-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 63; 121.21(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos (buv. Lipnickienė) ir Liudos Uckienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (atsakovo) N. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-24 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-512-910/2014 pagal ieÅ¡kovo V.

U. ieÅ¡kinį atsakovui N. S. dėl skolos priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo N. S. 10 600,00 Lt skolos, 3 182,88 Lt palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad pagal 2008-08-22 skolos raÅ¡tÄ atsakovas pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovo 10 200,00 Lt, įsipareigodamas skolÄ grÄ Å¾inti iki 2010-08-22.

Pagal kitÄ 2008-08-22 skolos raÅ¡tÄ atsakovas pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovo 8 500,00 Lt, įsipareigodamas pasiskolintus pinigus grÄ Å¾inti iki 2009-09-22, be to, sumokėti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas. Bendra skolos suma – 18 700,00 Lt. IeÅ¡kovo teigimu, pirma skolos dalis grÄ Å¾inta, praleidus sutartimi sulygtÄ terminÄ , t. y. 2011-12-07; iki 2012-09-05 dalimis grÄ Å¾inta iÅ¡ viso 8 100,00 Lt. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas atsisakė 1 800,00 Lt dydžio reikalavimo dalies. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko.PaaiÅ¡kino, kad jis iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiskolino 10 200,00 Lt ir iki 2013-05-31 yra grÄ Å¾inęs 9 900,00 Lt, todėl atsiliepimo pateikimo metu buvo skolingas 800,00 Lt.

Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kinyje pateiktos faktinės aplinkybės yra klaidingos: 2008-08-22 paskolos raÅ¡to pagrindu atsakovui 8 500,00 Lt suma nebuvo perduota. Atsakovo teigimu, jis neatsisako parašų ant abiejų paskolos sutarčių, tačiau jis buvo skolingas ieÅ¡kovui tik 10 200,00 Lt. Dalį skolos atsakovas ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino per UAB „Corporo debt collection“, kitÄ dalį – tiesioginiais banko pavedimais ieÅ¡kovui. Atsakovas nurodo, kad jo pasiraÅ¡ytas 2008-08-22 skolos raÅ¡tas dėl 8 500,00 Lt skolinimo neatitinka paskolos sutarčiai keliamų reikalavimų (nėra gavėjo patvirtinimo, kad jis gavo paskolÄ ), be to, ieÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis tikrai perdavė atsakovui 18 700,00 Lt.

Atsiliepime nurodoma, kad, priimdamas 10 200,00 Lt, atsakovas žodžiu garantavo ieÅ¡kovui, jog pasiskolintÄ sumÄ grÄ Å¾ins, tačiau nepateikė jokių prievolių užtikrinimo priemonių; dėl to ieÅ¡kovas kitu tos pačios dienos skolos raÅ¡tu užsitikrino savo suteiktos paskolos grÄ Å¾inimÄ . IÅ¡ atsakovo pasiraÅ¡yto skolos raÅ¡to taip pat neaiÅ¡ku, kur jis buvo pasiraÅ¡ytas, kodėl vienas raÅ¡tas raÅ¡ytas ranka, o kitas – spausdintas. Jei atsakovas iÅ¡ tiesų skolinosi 18 700,00 Lt sumÄ , tai dėl kokios priežasties nebuvo sudaryta viena paskolos sutartis, kodėl tÄ pačiÄ dienÄ imta paskola iÅ¡skaidyta į du tos pačios dienos skirtingo turinio skolos raÅ¡tus.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-24 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: nutraukė bylos dalį dėl 1 800,00 Lt skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo N. S. ieÅ¡kovo V. U. naudai; priteisė iÅ¡ atsakovo N. S. ieÅ¡kovo V. U. naudai 8800 Lt skolos, 3545,68 Lt palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 12 345,68 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2013-05-30 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 371,39 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų.

Priteisė iÅ¡ atsakovo N. S. 30,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . GrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui V. U. iÅ¡ valstybės biudžeto 40,50 Lt žyminio mokesčio dalį iÅ¡ sumokėto pagal 2013-07-18 kvitÄ Å¾yminio mokesčio.Teismas nurodė, kad pareigÄ Ä¯rodyti pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktÄ tenka paskolos davėjui, Å¡iuo atveju – ieÅ¡kovui. Atitinkamai atsakovas turėjo teisę nurodyti argumentus ir teikti įrodymus, paneigiančius ieÅ¡kovo įrodinėjamÄ pinigų perdavimo faktÄ (CPK 12, 178 straipsniai).

Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovo atsikirtimus į ieÅ¡kinį, kuriais nurodė, kad skolos raÅ¡tÄ dėl 8 500,00 pinigų sumos pasirašė kaip tam tikrÄ garantijÄ , jog grÄ Å¾ins 10 200,00 Lt skolÄ pagal kitÄ tos pačios dienos skolos raÅ¡tÄ . Nustatė, kad nors abu skolos raÅ¡tai suraÅ¡yti vienos dienos data, tačiau jų turinys skiriasi. Atsakovas, bÅ«damas jaunas ir turintis iÅ¡silavinimÄ bankininkystės srityje, turėjo ir galėjo suprasti savo veiksmus, numatė ar galėjo numatyti tokių veiksmų galimas pasekmes.

Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , konstatavo, kad ieÅ¡kovas įrodė, jog paskolos sutarties dalykas atsakovui buvo perduotas pagal abu 2008-08-22 skolos raÅ¡tus, tuo tarpu atsakovas neįrodė nesutikimo su ieÅ¡kiniu pagrindu įvardytų aplinkybių. IeÅ¡kovui atsisakius ieÅ¡kinio dalies dėl 1 800,00 Lt, bylos dalį nutraukė. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-24 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovo 300,00 Lt skolos, likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad:Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, kuriame nurodoma, kad įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymas ginčuose, kylančiuose iÅ¡ paskolos teisinių santykių, siejamas su tinkamu paskolos sutarties įforminimu, t.y. ar skolos dokumentas atitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus.

Tuo atveju, kai paskolos raÅ¡telyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimo gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktÄ tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kaip skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktÄ pareiga tenka paskolos gavėjui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-366/2010; 2014-02-19 nutartis civ. b. 3K-3-37/2014).

Atsakovo pasiraÅ¡yti skolos raÅ¡tai ne visiÅ¡kai atitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus, nes skolos raÅ¡tuose nėra pažymimas paskolos sutarties dalyko perdavimas;Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog ieÅ¡kovas ir atsakovas buvo nutarę pradėti bendrÄ verslÄ , kurio įstatinis kapitalas sudarys 20 000,00 Lt (98 akcijos – 9 800,00 Lt; 102 akcijos – 10 200,00 Lt). Atsakovui priklausė 102 akcijos ir jis pasiskolino 10 200,00 Lt iÅ¡ ieÅ¡kovo kaip verslo partnerio. Tai, kad atsakovas Å¡iÄ sumÄ skolinosi verslui pradėti, patvirtina skolos raÅ¡to pasiraÅ¡ymo data 2008-08-22 ir bendrovės steigimo dokumentų sudarymas 2008-08-26.

AntrÄ jį skolos raÅ¡telį pasirašė dėl ieÅ¡kovo intereso užsitikrinti pinigų grÄ Å¾inimÄ ;Pirmosios instancijos teismas, aiÅ¡kindamas sutartį, turėjo vadovautis CK 6.193 str. nuostatomis ir prioritetÄ teikti Å¡alių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį. Atsakovas skolinosi įnaÅ¡ui bendrovės įstatiniam kapitalui, todėl antroji suma jam nebuvo reikalinga. Teismas negalėjo remtis atsakovo amžiumi ir iÅ¡silavinimu priimdamas sprendimÄ . Sutartį su skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo bendrove dėl 14 400,00 Lt dydžio skolos grÄ Å¾inimo atsakovas teigia sudaręs dėl spaudimo ir grasinimų;Dar nesuėjus skolos (10 200,00 Lt) grÄ Å¾inimo terminui 2010-05-03 Å¡alys pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį už simbolinę kainÄ 102,00 Lt.

IeÅ¡kovas patikino atsakovÄ , kad skola gali bÅ«ti grÄ Å¾inama atsakovui priimtinu laiku, remiantis Å¡iomis aplinkybėmis neturėtų bÅ«ti priteisiamos palÅ«kanos už delsimÄ grÄ Å¾inti skolÄ . IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-24 sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad:Pirmosios instancijos teismas kruopščiai iÅ¡tyrė ieÅ¡kovo ir atsakovo pateiktus įrodymus, iÅ¡analizavo Å¡alių elgesį po skolos raÅ¡to pasiraÅ¡ymo ir konstatavo, kad ieÅ¡kovas įrodė jog paskolos dalykas atsakovui buvo perduotas pagal abu 2008-08-22 skolos raÅ¡tus, tuo tarpu atsakovas neįrodė nesutikimo su ieÅ¡kiniu pagrindu įvardytu aplinkybių;Å alys dėl 10 200,00 Lt paskolos suteikimo susitarė anksčiau nei buvo atsakovui perduoti pinigai ir pasiraÅ¡ytas skolos raÅ¡telis, todėl skolos raÅ¡telis ir buvo paruoÅ¡tas iÅ¡ anksto ir atspausdintas. 2010-08-22 atsakovas paprašė paskolinti dar 8 500,00 Lt ir nesant galimybių atspausdinti skolos raÅ¡telio bendrai sumai, atsakovas ranka surašė skolos raÅ¡tÄ dėl 8 500,00 Lt.

Jokio materialaus garanto už suteiktÄ paskolÄ ieÅ¡kovas nereikalavo;Atsakovas,pasiraÅ¡ydamas antrÄ jį skolos raÅ¡telį dėl 8 500,00 Lt, skolÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti iki 2009-08-22, tuo tarpu pirmoji paskola be jokių palÅ«kanų buvo suteikta iki 2010-08-22. Todėl nelogiÅ¡ki atsakovo argumentai, kad antroji suma yra užtikrinimo garantas, kadangi jis jÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti anksčiau nei pagrindinę skolÄ . Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino visas aktualaus klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikÅ¡mę kilusio ginčo teisingam iÅ¡sprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti Å¡io teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b.

Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo paskolos sutarties sudarymÄ ir skolos egzistavimÄ .Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-340/2011, 2013 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; kt.). Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.Paskolos sutartis yra viena iÅ¡ civilinių teisinių asmenų kreditavimo formų.

Ä®statyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

Å ios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindÄ teigti, kad tokio pobÅ«džio sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui bÅ«tinas pinigų arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena Å¡alis iÅ¡reiÅ¡kia sutikimÄ kitai skolinti pinigus arba daiktÄ , o atitinkamai kita Å¡alis – sutinka priimti pinigus arba daiktÄ ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grÄ Å¾inti pinigus ar daiktÄ , paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas.

Taigi paskolos sutarties esminėmis sÄ lygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentÄ . Å ios esminės paskolos sutarties sÄ lygos suponuoja vienos Å¡alies – paskolos davėjo – pareigÄ perduoti paskolos dalykÄ , o kitos Å¡alies – paskolos gavėjo – pareigÄ grÄ Å¾inti paskolos dalykÄ bei mokėti sutartÄ atlyginimÄ už naudojimÄ si paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė.

Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grÄ Å¾inti paskolos dalykÄ , paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrÄ Å¾inti paskolos dalykÄ , jo dalį ir atlygį už daikto skolinimÄ , jeigu toks buvo Å¡alių sutartas.Paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į Å¡ių santykių specifikÄ , paplitimÄ , paskolos sutarties realinį pobÅ«dį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos raÅ¡ytinės formos samprata, palyginus su ta bendrÄ ja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui.

Å i teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai Å¡alys nebuvo pasiraÅ¡iusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiÅ¡kais, raÅ¡tais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos raÅ¡ytinės formos sutarties bendrosios paprastos raÅ¡ytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir iÅ¡davęs paskolos raÅ¡telį arba kitokį skolos dokumentÄ , patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui. Å ių dokumentų materialioji teisinė reikÅ¡mė reiÅ¡kiasi ir tuo, kad juose raÅ¡tu yra iÅ¡reikÅ¡ta vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių (paskolos gavėjo) valia, jie iÅ¡duodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neiÅ¡reikÅ¡tos raÅ¡ytine forma, egzistavimÄ .

Tokie dokumentai suponuoja iÅ¡vadÄ dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymÄ , o jų buvimas pas skolininkÄ yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis). CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose taikytinÄ protingo žmogaus standartÄ .Pažymėtina ir tai, kad tiek raÅ¡ytinei paskolos sutarčiai, tiek ir raÅ¡ytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui (toliau – raÅ¡ytinė paskolos sutartis) keliami tapatÅ«s turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimÄ .

Paprastai Å¡iuose dokumentuose turėtų bÅ«ti atskirai, padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> Å¡i sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties Å¡alims iÅ¡vengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali bÅ«ti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiÅ¡kinant raÅ¡ytinės sutarties arba raÅ¡ytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sÄ lygas, vertinant panaudotÄ terminologijÄ , gramatinės iÅ¡raiÅ¡kos formas.Bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo į įrodinėjimo dalykÄ visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sÄ lygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentÄ .

Å ių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieÅ¡kovui (CPK 12, 178 straipsniai). Jos gali bÅ«ti, be kita ko, nustatytos teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiÅ¡kinant raÅ¡ytinės sutarties arba raÅ¡ytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sÄ lygas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutarčių aiÅ¡kinimui taikomi ir UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principai, kurių 4 skyrius yra skirtas iÅ¡imtinai sutarčių aiÅ¡kinimui.

Skiriami du vyraujantys sutarčių aiÅ¡kinimo metodai – subjektyvusis ir objektyvusis. Subjektyvusis metodas reikalauja, kad, aiÅ¡kinant sutartis, bÅ«tų nustatyti tikrieji, t. y. subjektyvÅ«s, Å¡alių ketinimai. Objektyvusis metodas nurodo, kad, aiÅ¡kinant sutartis, pabrėžiama gramatinė sutarties teksto iÅ¡raiÅ¡ka, o ne Å¡alių vidinių ketinimų nustatymas. Sutarčių konsensualizmo principas reikalauja, kad teismas, aiÅ¡kindamas sutartį, prioritetÄ teiktų Å¡alių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį.

Tai ir įtvirtinta CK 6.193 straipsnio nuostatose, pagal kurias turi būti laikomasi šių principų:

1) sÄ Å¾iningumas aiÅ¡kinant sutartį;

2) pirmenybės teikimas tikriesiems šalių ketinimams, o ne vien rėmimasis pažodiniu sutarties tekstu;

3) atsižvelgimas į protingo žmogaus kriterijų, kai tikrųjų šalių ketinimų negalima nustatyti;

4) sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimas atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ ir sudarymo aplinkybes;

5) esant abejonių dėl sÄ vokų, atsižvelgiama į sutarties prigimtį, esmę ir jos dalykÄ ;

6) abejojant dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kintinos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai (contra proferentem taisyklė);

7) sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimas vartotojo naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai;

8) atsižvelgimas į Å¡alių derybas iki sutarties sudarymo, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo, papročius. Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės nuosekliai iÅ¡plėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004;2004 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Libra Vitalis“ v.

UAB ,,Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004;2005 m. rugsėjo 19 d.nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „BIVAINIS“ v. A. B. firma „ARUM“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje VÄ® Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R.

M. v. bendra Lietuvos–Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2011 m. kovo 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. U. v. D. R., bylos Nr. 3K-3-107/2011; kt.). Aplinkybė, kad raÅ¡ytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įraÅ¡o nėra), nėra kliÅ«tis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimÄ . Bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įraÅ¡ytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo.

Å alių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įraÅ¡as apie pinigų ar daikto perdavimÄ . Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymÄ , jos dalyko perdavimÄ reikÅ¡mingas sutarties lingvistinis aiÅ¡kinimas, panaudota terminologija, gramatinės iÅ¡raiÅ¡kos formos, taip pat reikÅ¡mingos sutarties sÄ lygos dėl skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus ar daiktÄ , reikÅ¡mingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininkÄ , įraÅ¡ai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymÄ (grÄ Å¾inimas dalimis, mokėjimas palÅ«kanų, derybos dėl grÄ Å¾inimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo bÅ«dų, ir kt.).

Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kuriÄ kitÄ aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡ jų viseto duomenų padaręs iÅ¡vadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus Å¡iame CPK numatytas iÅ¡imtis. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs sutarties sÄ lygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remiantis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktÄ .

IÅ¡vadÄ dėl tokių sÄ lygų vertinimo tik kaip atitinkamo ketinimo arba tik įsipareigojimo ateityje perduoti paskolos dalykÄ , gali lemti byloje surinktų įrodymų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Kai paskolos sutartis, kuri turi bÅ«ti sudaryta raÅ¡ytine forma, tokia forma sudaryta nebuvo, o ieÅ¡kovas sutarties sudarymui patvirtinti remiasi atsakovo iÅ¡duotu dokumentu, neatitinkančiu CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimų, tai reiÅ¡kia įstatymo reikalaujamos sutarties paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymÄ ir įrodymų leistinumo sutarties sudarymo faktui įrodyti ribojimÄ (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

Tokiu atveju ieÅ¡kovas paskolos sutarties sudarymo, jos esminių sÄ lygų egzistavimÄ turi įrodyti leistinais ir patikimais įrodymais. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams, bÅ«tent kai:

1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų;

2) sandorio sudarymo faktÄ patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl Å¡alies kaltės;

3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu;

4) atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Å ias iÅ¡imtis patvirtinančias aplinkybes teismai turi nustatyti ir motyvuoti nutartyje (sprendime) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiÅ¡kai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje.

Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 straipsnio 1, 3 dalys). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Kai ginčas kyla dėl paskolos sutarties, kuri turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, ir ginčijama sutartis yra rašytinė paskolos sutartis, tai atsakovui teigiant, kad jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Kai ginčas kyla dėl paskolos sutarties, kuri turi būti sudaryta rašytine forma, tačiau ginčijama sutartis nėra rašytinė paskolos sutartis ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkantis dokumentas, atsakovas, ginčydamas paskolos sutartį tuo pagrindu, kad pinigų ar daiktų jis faktiškai negavo arba gavo mažiau, negali remtis liudytojų parodymais, išskyrus atvejus, numatytus CK 1.93 straipsnio 6 dalyje, taip pat kai paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl paskolos gavėjo atstovo piktavališko susitarimo su paskolos davėju, arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių, (CK 6.875 straipsnio 2 dalį).

Å ias iÅ¡imtis patvirtinančias aplinkybes teismai turi nustatyti ir motyvuoti nutartyje (sprendime) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , kadangi netinkamai vertino paskolos sutarties sudarymÄ ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo. Be to, pirmosios instancijos teismas, aiÅ¡kindamas sutartį, turėjo prioritetÄ teikti Å¡alių tikrajai valiai.

EsÄ teismas netinkamai vertino įrodymus, nes antrÄ jį skolos raÅ¡telį atsakovas pasirašė dėl ieÅ¡kovo intereso užsitikrinti pinigų grÄ Å¾inimÄ . Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka.Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas N. S. 2008-08-22 pasirašė skolos raÅ¡tÄ , kuriame nurodė, kad skolinasi iÅ¡ ieÅ¡kovo V. U. 10 200,00 Lt ir įsipareigojo skolÄ grÄ Å¾inti 2010-08-22. Kitame tos pačios dienos skolos raÅ¡te atsakovas nurodė, kad skolinosi iÅ¡ ieÅ¡kovo 8 500,00 Lt ir įsipareigojo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas bei skolÄ grÄ Å¾inti iki 2009-08-22.

Atsakovas bylos nagrinėjimu metu neginčijo pirmojo skolos raÅ¡telio ir nurodo, kad ieÅ¡kovui pagal pirmÄ jį skolos raÅ¡telį jis likęs skolingas tik 300,00 Lt. Atsakovas nesutinka su antruoju skolos raÅ¡teliu, teigia, kad tai buvo paskolos grÄ Å¾inimo užtikrinimas, be to ginčija pinigų gavimo faktÄ ir nurodo, kad skolos raÅ¡te nėra padaryta įraÅ¡yto apie tai, kad jis gavo pinigus. Vertinant Å¡alių sudarytos skolos raÅ¡tų tekstÄ matyti, kad raÅ¡te vartojamos sÄ vokos yra bÅ«dingos paskolos sutarčiai, kad Å¡alys susitarė ne tik dėl paskolos dydžio, bet ir dėl kitų paskolos sÄ lygų, atsakovas pasiraÅ¡ydamas skolos raÅ¡tus nustatė grÄ Å¾inimo terminÄ , be to antrasis ginčijamas skolos raÅ¡tas yra paties atsakovo ranka suraÅ¡ytas.

Atsakovo argumentas, kad antrasis skolos raÅ¡tas yra pirmojo skolos raÅ¡to užtikrinimo priemonė, atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi raÅ¡to tekstas neatitinka prievolių užtikrinimo turinio, taip pat šį argumentÄ paneigia ir tai, kad antruoju skolos raÅ¡tu atsakovas pasiskolino mažesnę sumÄ ir numatė trumpesnį skolos grÄ Å¾inimo terminÄ . ReikÅ¡minga ir tai, kad abiejuose skolos raÅ¡tuose yra naudojamas tas pats iÅ¡sireiÅ¡kimas „skolinuosi“, kuris vienu atveju atsakovo nėra ginčijamas – atsakovas pripažįsta gavęs paskolÄ .

Å i aplinkybė sudaro pagrindÄ vertinti, kad atsakovas abejais atvejais, atitinkamu bÅ«du pasiraÅ¡ydamas skolos raÅ¡tus, jiems suteikė tÄ pačiÄ prasmę. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nepaisant to, kad skolos raÅ¡tas neatitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimų, tačiau ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje įrodė paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sÄ lygų egzistavimo faktÄ (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Tuo tarpu atsakovas, remdamasis pinigų negavimo aplinkybe, jam tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė (CPK 176, 177, 185 straipsniai).

Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡alių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įraÅ¡as apie pinigų ar daikto perdavimÄ . Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymÄ , jos dalyko perdavimÄ reikÅ¡mingas sutarties lingvistinis aiÅ¡kinimas, panaudota terminologija, gramatinės iÅ¡raiÅ¡kos formos, taip pat reikÅ¡mingos sutarties sÄ lygos dėl skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus ar daiktÄ , reikÅ¡mingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininkÄ , įraÅ¡ai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymÄ (grÄ Å¾inimas dalimis, mokėjimas palÅ«kanų, derybos dėl grÄ Å¾inimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo bÅ«dų, ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad antrasis skolos raÅ¡tas buvo suraÅ¡ytas paties atsakovo ranka ir jame nurodyta sÄ vokos „skolinuosi“, „privalau grÄ Å¾inti“, kad atsakovas sudarė Skolos grÄ Å¾inimo sutartį, kuria skolininkas raÅ¡tu dar kartÄ patvirtino, kad V. U. jis yra skolingas 14 400 Lt, ir įsipareigojo skolÄ grÄ Å¾inti dalimis po 200 Lt kiekvienÄ mėnesį bei tokį įsipareigojimÄ kurį laikÄ vykdė, o teismo posėdžio metu negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl sutiko dėl tokios dydžio skolos, ir kitas aukščiau aptartas aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad atsakovas yra skolingas ieÅ¡kovui.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                              Aldona Tilindienė              Loreta Bujokaitė Liuda Uckienė