2021-04-28 Nr. AB-8969-3-63-3-01539-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2972-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01539-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 28.2; 28.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. (8.3)TP-20-NT-826-8733 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 21R2-161 (AG2-120/14-2020).

2. Pareiškėja nurodė, kad ji kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių su prašymu jai suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje, be to, prašė nušalinti Tarnybos Klaipėdos skyrių nuo jos prašymo nagrinėjimo. Tarnybos Klaipėdos skyrius Ginčijamu sprendimu atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjos pareikštas prašymas dėl nušalinimo buvo ignoruotas. Pareiškėjos nuomone, Ginčijamas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

3. Pareiškėjos teigimu, Ginčų komisija skundą išnagrinėjo formaliai, nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjos prašymu nušalinti Tarnybos Klaipėdos skyrių, buvo suinteresuota priimant sprendimą. Ginčų komisija nepasisakė dėl Europos Sąjungos teisės nagrinėjamu klausimu.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015, įsiteisėjusiu 2015 m. rugpjūčio 19 d., iš pareiškėjos buvo priteista 983,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2020 m. liepos 16 d. Tarnybos Klaipėdos skyriuje buvo gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje. 2020 m. rugpjūčio 3 d. gautas pareiškėjos pranešimas, kad artimiausiu metu ji neturi galimybių padengti antrinės teisinės pagalbos išlaidų skolos. 2020 m. rugpjūčio 4 d. antstolė Laima Neniškienė pateikė informaciją, kad vykdant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015, likusi neišieškota skolos suma sudaro 956,45 Eur. Tarnybos Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ, Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą.

6. Atsakovas pažymėjo, jog vadovaujantis VGTPĮ 11 straipsnio 10 dalimi, pareiškėja turi teisę kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu papildomai įvertinti jos individualią situaciją ir išimties tvarka jai suteikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, tačiau pareiškėja Tarnybai nėra pateikusi prašymo dėl jos individualios situacijos papildomo įvertinimo.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. kovo 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2020 m. liepos 16 d. kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių su prašymu jai suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje. Skundžiamu sprendimu teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą atsisakyta vadovaujantis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11, 14 punktais.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjos mokėtina suma už jai anksčiau teiktą antrinę teisinę pagalbą yra pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir ši suma nesudaro ginčo dalyko nagrinėjamoje byloje. Įvertinęs tai, jog pareiškėja nėra apmokėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015 nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bei tai, kad pareiškėja į atsakovą kreipėsi ne dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas pagrįstai nagrinėjamu atveju taikė VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto nuostatas.

10. Teismas, įvertinęs tai, jog duomenys, patvirtinantys įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimą, yra būtini asmens teisės gauti antrinę teisinę pagalbą buvimui nustatyti, nesutiko su Ginčų komisijos išvada, kad atsakovo reikalavimas pareiškėjai pateikti dokumentus, patvirtinančius valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimą, yra perteklinis. Kadangi pareiškėja Tarnybos prašomų dokumentų, patvirtinančių sumokėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė, Tarnyba Ginčijamu sprendimu pagrįstai atsisakė pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą ir VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto pagrindu.

11. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja pasinaudojo teise papildomai kreiptis į Tarnybos Klaipėdos skyrių su motyvuotu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjos konstitucinė teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą yra pažeista.

12. Dėl pareiškėjos prašyme išdėstyto reikalavimo nušalinti Tarnybos Klaipėdos skyrių nuo šio prašymo nagrinėjimo teismas nurodė, kad teisinis reguliavimas nedetalizuoja, kaip turi būti įforminamas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, atsisakymas nusišalinti. Taigi, galima daryti išvadą, jog nesant reikalavimo nusišalinimo atsisakymą įforminti atskiru sprendimu, tai gali būti padaroma ir konkliudentiniais veiksmais. Ginčijamas sprendimas patvirtina, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo nenusišalino. Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėja teigė, kad tarp jos ir Tarnybos Klaipėdos skyriaus yra kilęs interesų konfliktas, ji neįvardijo aplinkybių, kurioms esant jos prašymo nagrinėjimas Tarnybos Klaipėdos skyriuje galėjo sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Teismas priėjo prie išvados, jog Tarnybos Klaipėdos skyrius pagrįstai nenusišalino nuo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo.

13. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad Ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatytos sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo tvarkos, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus, jo panaikinimui pagrindo nėra. Ginčų komisijos sprendimas paliktinas nepakeistu. Kadangi byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos skundą nagrinėjant Ginčų komisijoje, pareiškėja naudojosi nušalinimo teise, jos skundo argumentas, kad Ginčų komisija buvo suinteresuota priimant sprendimą, pripažintas nepagrįstu.

III. 14. Pareiškėja S. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundo reikalavimus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

14.1. Buvo pažeista pareiškėjos konstitucinė teisė į antrinę teisinę pagalbą, ji yra diskriminuojama dėl socialinės padėties. Pareiškėja neturi kompetencijos atstovauti save teisme, jos turtas ir dokumentai buvo nusavinti, aukšti valdžios pareigūnai grasino su ja susidoroti, pareiškėjai buvo nepagrįstai taikytas baudžiamasis persekiojimas, materialinė padėtis neleidžia samdyti laisvai praktikuojančio advokato.

14.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutarime byloje Nr. KT20-N11/2018 konstatavo, kad VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas, kurio pagrindu atmestas pareiškėjos prašymas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pirmosios instancijos teismas šio Konstitucinio Teismo nutarimo esmės ir prasmės neatskleidė ir nepateikė objektyvių teisinių motyvų ir argumentų.

14.3. Byla Nr. el-880-243/2015 buvo sufabrikuota, nes antrinė teisinė pagalba šioje byloje teikiama nebuvo. Pareiškėja negali inicijuoti ginčo dėl neteisingai priteistos 983,94 Eur skolos, nes jai nesuteikiama antrinė teisinė pagalba.

14.4. Teisėja E. Kiaurakytė nagrinėjo šią ir visas bylas, susijusias su pareiškėjos teisėmis, šališkai.

14.5. Pareiškėja nesupranta teismo argumento, kad ji nepasinaudojo teise kreiptis į Tarnybą su motyvuotu prašymu dėl savo individualios situacijos įvertinimo. Tarnybai žinomos aplinkybės, kad pareiškėjos visas turtas ir dokumentai buvo be pagrindo nusavinti 2000 m., kad ji yra neįgali, kad ji siekia teisingumo dėl neteisingo sprendimo dėl 983,94 Eur skolos priteisimo, kad jos materialinė padėtis sunki, gyvena viena ir negali dirbti dėl sveikatos būklės.

14.6. Nei Tarnyba, nei Ginčų komisija, nei teismas nepasisakė dėl Europos Sąjungos teisės aktų klausimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, ne kartą yra akcentavęs, kad teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti ir neribojama. Šią teisę suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir ji yra realizuojama laikantis teisės aktais nustatytų sąlygų ir tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje: Nr. A822-1042/2009 ir kt.).

16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, nustato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos statymas. Ginčui aktuali VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalis (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.), kurioje įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, vienas iš jų – jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies (Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas).

17. Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutarimu pripažino, kad VGTPĮ (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pastarajame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktus išaiškinimus ir padarytas išvadas ne kartą pritaikė savo jurisprudencijoje, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4732-822/2019, konstatuodamas, kad Tarnybos sprendimas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, t. y. nei į asmens turtą ir pajamas, nei į teisingumo interesus, inter alia (lot. be kita ko) bylos ar taikomos teisės sudėtingumą, tam tikrus asmens socialinės ir asmeninės padėties ypatumus, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Akcentuotina, kad minėta Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija reiškia ne tai, kad valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba turi būti teikiama, neatsižvelgiant į pareiškėjo skolą Tarnybai (Lietuvos valstybei), o tai, kad, sprendžiant dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, asmens įsiskolinimo Tarnybai (Lietuvos valstybei) faktas savaime nėra pakankamas ir turi būti vertinamos papildomos aplinkybės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-662/2020).

19. Po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo priėmimo įsigaliojo ginčui aktualių VGTPĮ nuostatų pakeitimai. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu (2018 m. birželio 30 d. Nr. XIII-1437), įsigaliojusiu 2019 m. sausio 1 d. (to paties įstatymo 19 str. 1 d.), Įstatymo 11 straipsnio 10 dalis buvo pakeista, ją išdėstant taip: „Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai“. Be to, VGTPĮ 11 straipsnis papildytas 11 dalimi, pagal kurią „Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju Tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“ Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo tvarką, kai pareiškėjas kreipiasi į Tarnybą dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sprendimų priėmimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-121 (2019 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 1R-16 redakcija, įsigaliojusi 2019 m. sausio 8 d.), pagal kurio 4 punktą Tarnyba individualią pareiškėjo situaciją papildomai vertina gavusi jo rašytinį prašymą ir atsižvelgdama į pateiktus prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją.

20. Byloje esantys duomenys ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-880-243/2015 iš pareiškėjos priteisė 983,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą pagal Tarnybos 2010 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-9-10 ir 2012 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-9-12. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėja nebuvo visiškai apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos, teiktos kitoje byloje, išlaidų. Byloje taip pat nėra duomenų, tokių argumentų pareiškėja nenurodė ir skunde, kad ji, siekdama gauti antrinę teisinę pagalbą būtų pateikusi motyvuotą prašymą kartu su pagrindžiančiais įrodymais dėl papildomo pareiškėjos individualios situacijos vertinimo. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes ir į tai, kad Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtino pareiškėjos teisę kreiptis į Tarnybą, jog pastaroji pakartotinai įvertintų situaciją, neatsižvelgiant į pareiškėjos skolą Tarnybai (Lietuvos valstybei), tačiau šia teise pareiškėja nesinaudojo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju Tarnybos Klaipėdos skyrius Ginčijamu sprendimu pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentu, kad buvo pažeista jos konstitucinė teisė į antrinę teisinę pagalbą.

21. Priešingai nei teigia pareiškėja, pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai paaiškino Konstitucinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimą ir atkreipė dėmesį į ginčui aktualios VGTPĮ normos pasikeitimus nuo 2019 m. sausio 1 d., t. y. įstatymų leidėjo priimtus po Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimo priėmimo.

22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir išsamiai atsakė į pareiškėjos skunde keliamus klausimus dėl jos teisės į gynybą neužtikrinimo. Pažymėtina tai, kad VGTPĮ 11 straipsnio 11 dalies nuostatos formuluotė aiškintina taip, kad Tarnybai VGTPĮ nustatytais pagrindais atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą asmeniui, šis asmuo įgyja teisę kreiptis į Tarnybą dar kartą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją, t. y. nurodyta teisės norma reikalauja asmens aktyvių veiksmų įrodant aplinkybės, kurios, jo manymu, turėtų pagrįsti jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (pvz. sunki finansinė padėtis, kitų šeimos narių išlaikymas ir pan.). Vadovaujantis šia teisės nuostata Tarnybai nėra suteikti įgaliojimai savo iniciatyva vertinti asmens individualių aplinkybių, jo finansinės padėties.

23. Jau minėta, kad pareiškėja, siekdama gauti antrinę teisinę pagalbą, privalėjo pateikti motyvuotą prašymą kartu su pagrindžiančiais įrodymais dėl papildomo pareiškėjos individualios situacijos įvertinimo. Šiame kontekste vertinant teisinę situaciją nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas pateikti motyvuotą prašymą negali būti vertinamas kaip teisinis reikalavimas, trukdantis įgyvendinti teisę į antrinę teisinę pagalbą formaliais pagrindais, nes tokiame prašyme turi būti nurodomos individualios situacijos įvertinimui reikšmingos aplinkybės, kurias pagrindžia kartu teikiami įrodymai. Šiuo atveju nebuvo teikiamas nei prašymas dėl individualaus situacijos vertinimo, nei įrodymai, pagrindžiantys situacijos individualumą. Taip pat pažymėtina, kad teisinis pagrindas pripažinti diskriminavimo dėl socialinės padėties faktą būtų tuo atveju, jeigu pareiškėjai prašant individuali situacija nebūtų vertinama apskritai arba ją įvertinus pareiškėjos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos būtų atmestas tokiais pagrindais, kurie leistų konstatuoti esant diskriminavimo požymių.

24. Šiuo atveju pareiškėja neinicijavo procedūros dėl situacijos individualaus įvertinimo, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atmetus pareiškėjos prašymą bendrais pagrindais buvo pažeista pareiškėjos konstitucinė teisė į antrinę teisinę pagalbą ir ji diskriminuojama dėl socialinės padėties.

25. Pareiškėjos teiginiai dėl „sufabrikuotos“ bylos (šios Nutarties 14.3 p.) laikytini pareiškėjos gynybine pozicija ir subjektyviu faktiniu aplinkybių vertinimu, todėl atmestini. Kaip minėta, antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas iš pareiškėjos priteistas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris turi privalomą galią ir kuriame nustatytos aplinkybės šioje byloje iš naujo nevertinamos.

26. Vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl teisėjos šališkumo, teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę.

27. Šiuo atveju tai, kad pareiškėjos nurodomas aplinkybes teismas įvertino ne pareiškėjai palankiu būdu, savaime, nenustačius šios Nutarties 26 punkte nurodytų sąlygų, negali būti pagrindas teismo šališkumui įrodyti. Kadangi byloje nenustatyta nei viena sąlyga, kuria galėtų būti pagrindžiamos abejonės pareiškėjos nurodytos teisėjos nešališkumu, teisėjų kolegija pareiškėjos argumentus dėl teisėjos šališkumo pripažįsta nepagrįstais.

28. Likę pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai yra abstraktūs ir / ar deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo ginčo situaciją vertinti kitaip, nei tai darė pirmosios instancijos teismas.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė