2025-12-10 Nr. AB-22067-3-64-3-02676-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1486-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02676-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) Dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo (realizavimo) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnis); 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, t. y. išaiškinta: Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, neatitinka faktinės tikrovės; 3) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo pareiškėjas yra skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi (toliau – ir 2024 m. birželio 11 d. įsakymas); 4) į bylos nagrinėjimą kviesti: Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorę J.K. ir direktoriaus pavaduotoją A.P. (dėl atlyginimo už papildomi atliktą (atliekamą) darbą aplinkybių); 5) įpareigoti atsakovą įgyvendinti (vykdyti) įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 straipsnio 1, 3 dalys ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4, 6, 8–10 punktai) normas arba panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas) arba išspręsti ginčą kitu, įstatymų nustatytu būdu; 6) panaikinti Administracijos 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymas) (toliau kartu – ir skundžiami įsakymai).

Pareiškėjas prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo dalies apskundimo, be kita ko, nurodė, kad apie šio įsakymo egzistavimą sužinojo tik gavęs 2024 m. rugpjūčio 27 d. laišką, todėl terminas skundui paduoti atnaujintinas dėl svarbios priežasties,.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde administraciniam teismui kelia reikalavimą panaikinti tris Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus priimtus skundžiamus įsakymus, ir reiškia išvestinius, su šiais reikalavimais susijusius, reikalavimus.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido įstatymo nustatytą terminą skundui dėl skundžiamų Administracijos įsakymų paduoti.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, paduodamas pareiškimą (skundą), prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Administracijos 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti, tačiau neprašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl kitų skundžiamų Administracijos įsakymų paduoti. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo paduoti, nurodė, kad svarbios termino praleidimo priežastys - „fakto nežinojimas, savalaikis darbdavio (atsakovės) nesupažindinimas su juo“, detaliau pareiškėjas nepaaiškino termino praleidimo priežasčių, nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis, nepagrindė, kas sutrukdė kreiptis į teismą anksčiau. Atsižvelgdamas į minėtą aplinkybę, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo atnaujinti praleistą pareiškimo (skundo) padavimo terminą.

Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas jau seniai žinojo apie siekiamus apskųsti įsakymus, nes į teismą dėl jų apskundimo pirmą kartą kreipėsi dar 2024 m. rugsėjo 18 d. ir Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-15812-641/2024 jo skundas buvo laikytas nepaduotu, kadangi pareiškėjas nepašalino nustatytų trūkumų. Vėliau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Taigi, pareiškėjas jau nuo 2024 m. spalio 17 d. nuolat teikia analogiškus skundus, žinodamas, kad yra praleidęs terminus skundžiamiems aktams apskųsti, vadinasi, apie skundžiamus įsakymus žino jau nuo 2024 m. rugsėjo 18 d. Todėl tai, kad darbdavys (atsakovas) laiku jo nesupažindino su įsakymu, kaip nurodo pareiškėjas, niekaip nepagrindžia, kodėl skundą šioje byloje jis pateikė tik 2025 m. spalio 3 d. – praleidęs įstatymo nustatytą 30 dienų apskundimo terminą daugiau kaip vienerius metus, skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas po 2024 m. spalio 17 d. nutarties Nr. I3-15812-614/2024 priėmimo nuolat teikia analogiškus skundus, tačiau niekada nepagrindžia termino skundui paduoti praleidimo priežasčių ir šiuo pagrindu analogiški jo skundai jau yra atsisakyti priimti.

Teismas pažymėjo, kad ABTĮ 18 straipsnyje nurodytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai. Teismas nusprendė, jog pareiškėjo skundo dalis pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka tikrovės, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė nei aiškiai suformuluoto prašymo, nei teisinio pagrindo, nurodančio, kuris konkrečiai teisės aktas ar jo nuostata, taikytina šioje byloje, kelia abejonių dėl atitikties Konstitucijai, todėl pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą atmetė kaip teisiškai nepagrįstą.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

III. Pareiškėjas P. V. padavė teismui atskirąjį skundą, prašydamas: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartį ir grąžinti jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; 2) kreiptis į Konstitucinį Teismą; 3) pripažinti aplinkybę, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka tikrovės; 4) priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti bylą ir pan.), ją pateikti Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde gausiai cituoja Teisėjų etikos kodekso ir kitų teisės aktų normas bei laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 14 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas.

Įvertinęs bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės, nes pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido įstatymo nustatytą pareiškimo (skundo) padavimo terminą ir, prašydamas atnaujinti praleistą pareiškimo (skundo) padavimo terminą, nenurodė jokių svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti minėtą terminą.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su tokiais pačiais kaip ir šioje byloje teikiamais skundo reikalavimais jau ne kartą buvo kreipęsis į Regionų administracinį teismą. Pareiškėjas dar 2024 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti skundžiamus įsakymus, kartu pridėdamas jų kopijas (administracinė byla Nr. I3-15812-641/2024, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01425-2024-6). Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus grąžino pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS- 75-662/2025 minėtą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiami įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir apie šiuos įsakymus bei jų turinį pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. rugsėjo 18 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu) tik 2025 m. spalio 3 d., t. y. praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti terminą tik skundo reikalavimui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo panaikinimo paduoti ir neprašė atnaujinti terminą skundo reikalavimams dėl kitų skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad dėl pareiškėjo pareiškime (skunde) nurodytų reikalavimų ir aplinkybių, esant analogiškai situacijai, jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-485-552/2025; 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS- 712- 968/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS- 1003- 492/2025 ir kt.), todėl pirmosios instancijos pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

Pareiškėjas skunde taip pat suformulavo prašymą pripažinti tam tikras aplinkybes. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ABTĮ 17 ir 18 straipsnių nuostatas, tai, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; kt.), konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas pripažinti, jog teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės, nenagrinėtinas šioje byloje.

Dėl pareiškėjo suformuluotų prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str.), priimti atskirąją nutartį (ABTĮ 110 str. 1 d.), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą pasisakė, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-575/2025; 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712-968/2025; 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-857-520/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-916-1188/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė, todėl minėti prašymai netenkinami.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Jolanta Malijauskienė

Iveta Pelienė

Virginija Volskienė