2018-11-06 Nr. AB-19885-3-64-3-01940-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-753-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01940-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas nubausti vyr. tyrėją S. P., kuris jį sulaikė, ir atlyginti jam 100 Eur neturtinę žalą bei nurašyti skirtą administracinę 30 Eur nuobaudą.

II. Regionų apygardos administracinis teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškėjo R. B. skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 16 d. pateikė skundą Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir Šiaulių apsk. VPK) prašydamas nubausti vyr. tyrėją S. P., atlyginti 100 Eur neturtinę žalą ir nurašyti jam skirtą administracinę 30 Eur nuobaudą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą nubausti vyr. tyrėją S. P. atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka), nurodė, kad valstybės tarnautojo nubaudimas ar nenubaudimas negali būti laikomas kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimu, kad tarnybinės atsakomybės taikymas yra įstaigos diskrecija. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo grindžiamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais. Tokio pobūdžio reikalavimas nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją, o nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teismų, todėl pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teismas atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Dėl pareiškėjo prašymo panaikinti (nurašyti) jam skirtą administracinę 30 Eur nuobaudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir Kodeksas) 615 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 621 straipsniu ir 622 straipsniu, pareiškėjui išaiškino, kad jis, nesutikdamas su 2018 m. rugpjūčio nutarimu Nr. 40-ANR_N-7322-2018, kuriuo jam buvo paskirta 30 Eur nuobauda, turi teisę kreiptis į šį nutarimą priėmusią instituciją, t. y. Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kuri pareiškėjo skundą, kartu su administracinio nusižengimo byla, persiųs atitinkamam apylinkės teismui.

III. Pareiškėjas R. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį.

Pareiškėjas teigia, kad rugpjūčio 9 d. paskambino į policiją, siekdamas išsiaiškinti, ar gali ginklą laikyti namuose, po 15 min. atvažiavo policija, kuri siekė nustatyti pareiškėjo girtumą, ir neteisėtai atliko kratą dviejuose butuose. Pareiškėjas nurodė, kad išsigandęs išmetė ginklą į konteinerį, todėl policijos pareigūnas liepė jam ieškoti ginklo konteineryje. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai nepagrįstai surašė protokolą, paėmė jį iš namų, todėl prašo nubausti vyr. tyrėją S. P., kuris jį sulaikė, ir atlyginti jam 100 Eur moralinę žalą bei nurašyti jam skirta 30 Eur administracinę baudą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R. B. skundą dėl to, kad jis nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. numatytais pagrindais), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtinta ir tai, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, nes sprendė, kad pareiškėjo siekiamo inicijuoti ginčo dalis dėl pareigūno nubaudimo nesusijusi su pareiškėjo teisėmis ir teisėtais interesais, o reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nuobaudos už administracinį nusižengimą panaikinimo nėra kilęs iš sprendimo, priimto atsakovui vykdant veiklą viešojo administravimo srityje, jie susijęs su administracinio nusižengimo teisena, todėl turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 4 d.).

Taigi administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Jei teismas skundo priėmimo stadijoje nustato bent vieną iš minėtoje teisės normoje nurodytų aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą procesinių prielaidų yra ginčo priskirtinumas atitinkamos kompetencijos teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektas, tiek kaip subjektas, skiriantis administracines nuobaudas už padarytus administracinius nusižengimus bei atliekantis kitus veiksmus administracinių nusižengimų teisenoje. Todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi, ar kilo iš kitos atsakovo veiklos, nesusijusios su viešuoju administravimu.

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas siekia, jog būtų nubaustas Šiaulių apsk. VPK pareigūnas S. P. ir panaikinta Šiaulių apsk. VPK 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje skirta nuobauda. Pagal Kodekso 621 straipsnį šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimų administracinių nusižengimų bylose teisėtumas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Kodekso 673 straipsnis reglamentuoja nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymo kontrolę ir su šių nutarimų vykdymu susijusių klausimų sprendimą. Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolę atlieka ir su šio nutarimo vykdymu susijusius klausimus sprendžia nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas), o tais atvejais, kai nutarimą priėmė teismas, – institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą (Kodekso 673 str. 1 d.). Skundus dėl nutarimus skirti administracines nuobaudas vykdančių institucijų ir dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų veiksmų nagrinėja apylinkės teismai, laikydamiesi šio kodekso XXXIV ir XXXVI skyriuose nustatytų reikalavimų (Kodekso 673 str. 3 d.).

Nei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, nei ABTĮ nuostatos nenustato, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius administracinių nusižengimų teisenoje, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skundas dėl nuobaudas panaikinimo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl tarnybinės atsakomybės pareigūnui taikymo nenagrinėtinas teismų, todėl atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija pritardama teismo nutartyje nurodytiems motyvams jų papildomai nedėsto, pažymi, kad buvo remtasi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-517-520/2016, 2017 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-851-552/2017).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atkreipia dėmesį, kad ji motyvuojama abstrakčiu argumentu, jog pareiškėjas šio reikalavimo negrindžia Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais. Pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad jis kreipėsi į atsakovą Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl šaunamojo ginklo laikymo, kad atlikdami patikrinimą dėl šaunamojo ginklo laikymo pareigūnai galėjo pažeisti teisės aktus, leidžia manyti, kad neturtinę žalą pareiškėjas patyrė atsakovui atliekant viešojo administravimo veiksmus. Be to, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir tais atvejais, kai ją patiria atsakomybėn už administracinių nusižengimų padarymą traukiamas asmuo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1908-756/2015). Tuo atveju, jei teismui nepakanka duomenų skundo priėmimo metu išvadai padaryti dėl reiškiamo reikalavimo pagrindų, pareiškėjui turėtų būti pasiūlyta patikslinti atitinkamą skundo dalį (ABTĮ 33 str. 1 d., 24 str. 2 d. 7 p.), ir tik po to sprendžiama dėl skundo priėmimo nagrinėti teisme.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl nuobaudos pareigūnui skyrimo bei skundo dalį dėl pareiškėjui už administracinį nusižengimą paskirtos nuobaudos panaikinimo, tačiau netinkamai išsprendė skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmimo klausimą, todėl tenkinant pareiškėjo atskirąjį skundą iš dalies, minėta nutarties dalis naikintina, pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimas, atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus motyvus, grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2, 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti R. B. skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir perduoti šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė