2025-12-09 Nr. DBT-123-3-61-3-04401-2025-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-60/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04401-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2025 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Baltijos korporacija“, individualios įmonės „A. Z. firma“, uždarosios akcinės bendrovės „MT Group“, mažosios bendrijos „E-Crs“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos oro uostai“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, akcinė bendrovė „Oro navigacija“, dėl įsakymo panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjos (pagal tuometinę procesinę situaciją) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vakarų Baltijos korporacija“, individuali įmonė „A. Z. firma“, UAB „MT Group“, mažoji bendrija „E-Crs“ kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamos panaikinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos oro uostai“ (toliau – ir LTOU; atsakovė) generalinio direktoriaus 2025 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 1R-86 (toliau – ir 2025 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. 1R-86; Ginčijamas įsakymas), kuriuo buvo patvirtintas naujos redakcijos išankstinio leidimo (PPR) procedūros (toliau – ir Naujoji PPR procedūra) aprašymas.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir AB „Oro navigacija“.

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi administracinę bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teismas, perduodamas bylą bendrosios kompetencijos teismui, be kita ko, atsižvelgė į atsakovės LTOU atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodytus argumentus, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje, 18 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 69 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčo pobūdis yra civilinio, o ne administracinio pobūdžio, nes kyla iš civilinių teisinių santykių – naudojimosi LTOU paslaugomis sutarčių. Teismo vertinimu, ši byla yra teisminga bendrosios kompetencijos, o ne administraciniam teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme pagal ginčo teisenos taisykles, pareiškėjos laikytinos ieškovėmis, suinteresuoti asmenys – trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, pateiktas skundas – ieškiniu. (Toliau šioje nutartyje byloje dalyvaujantys asmenys ir jų pateikti procesiniai dokumentai bus įvardijami pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartyje nurodytą procesinį statusą).

Kaip, be kita ko, nurodoma ieškinyje, ieškovių orlaiviai bazuojasi Vilniaus oro uoste. 2010 m. ir vėliau su atsakove buvo sudarytos sutartys dėl aviacinių paslaugų teikimo. 2014 m. ir vėliau buvo sudarytos žemės nuomos sutartys. 2020 m. buvo perimtos teisės ir pareigos, kylančios iš sutarčių. Vėliau sudarytos nuomos sutartys dėl angarų Vilniaus oro uoste ir rinkliavų.

Išankstinio leidimo procedūra arba išankstinio suderinimo skrydžio atvykimui procedūra (angl. Prior Permission Required (PPR)) yra skelbiama viešai AB „Lietuvos oro uostai“ interneto svetainėje ir taikoma visiems atvykstantiems orlaiviams su tam tikromis išimtimis (prieiga per internetą: https://www.ltou.lt/en/ppr). Ieškovių teigimu, tiek Ginčijamas įsakymas, tiek Naujoji PPR procedūra yra nepagrįsti, neteisėti, todėl naikintini.

Ieškovės, be kita ko, nurodo, kad:

1) buvo pažeista teisės akto priėmimo procedūra. 2025 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1R-86 patvirtinta Naujoji PPR procedūra buvo priimta vienašališkai, be AB „Lietuvos oro uostai“ valdybos pritarimo (AB „Lietuvos oro uostai“ įstatų 68 punktas);

2) Naujoji PPR procedūra prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui. Vadovaujantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) konvencija, atnaujinta AB „Oro navigacija“ priimta Aviacinės informacijos publikacija (AIP), kuri visiškai atitinka ankstesnę PPR procedūrą dėl to, kad PPR netaikomas orlaiviams, besibazuojantiems oro uoste. 2025 m. rugpjūčio 7 d. AIP atnaujinta dar kartą, paliekant išlygą, kad PPR netaikomas orlaiviams, besibazuojantiems oro uoste;

3) Naujoji PPR procedūra pažeidžia nuosavybės teisės neliečiamumą ir riboja prieinamumą prie visuotinės infrastruktūros (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis). Naujosios PPR procedūros įvedimas tiesiogiai riboja orlaivių, angarų, žemės sklypų savininkų ar nuomininkų galimybę pasinaudoti savo turtu, grįžti „namo“ (į bazę). Tokie asmenys privalo iš anksto gauti PPR leidimą patekti į oro uosto teritorijoje esantį savo angarą ar kitą objektą. Leidimas gali būti nesuteiktas, atidėtas arba apribotas neaiškiais, nenurodytais kriterijais. Taip pat yra reikalingas papildomas laikas derinti atvykimą (grįžimą) prieš 2 valandas ir įvedamas draudimas grįžti į bazę bet kada. Tokia praktika sukuria papildomą administracinę kliūtį, kuria faktinis disponavimas nuosavybe tampa priklausomas nuo trečiojo asmens – oro uosto operatoriaus – valios, be aiškiai apibrėžtos teisinės prievolės leidimą suteikti;

4) Naujoji PPR procedūra riboja judėjimo laisvę ir yra diskriminuojanti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnis, Sutarties dėl Europos Sąjungos (toliau – ir ES) veikimo 21 straipsnio 1 dalis). Naujoji PPR procedūra labiausiai neigiamai paveikia nekomercinius orlaivių naudotojus – pavyzdžiui, privačius orlaivių savininkus, kurie iki šiol netrukdomai vykdė teisėtą veiklą oro uoste. Šiems subjektams įvedamas papildomas, neproporcingas administracinis barjeras naudotis savo orlaiviais ir sugrįžti į bazę, nepaisant to, kad jų veikla yra nekomercinė, nereguliari ir nekelianti realios grėsmės aviacijos saugumui. Be to, PPR režimo diferencijavimas, leidžiantis naudotis infrastruktūra be leidimo tik skraidant tarp Lietuvos oro uostų, tačiau taikant suvaržymus tarp ES šalių, prieštarauja ES laisvo judėjimo principui ir yra diskriminuojantis;

5) Naujoji PPR procedūra prieštarauja tarptautiniams ir ES teisės aktams (be kita ko, Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 22 straipsniui, Sutarties dėl ES veikimo 21 straipsnio 1 daliai, Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 5 straipsnio 1 dalies (b) punktui). Naujoji PPR procedūra yra nesuderinama su teisinės valstybės, proporcingumo ir nediskriminavimo principais;

6) Naujoji PPR tvarka nėra suderinama su skrydžių saugumu, neatitinka teisėtų lūkesčių principo ir blogina investicinę aplinką.

Ieškinyje taip pat nurodyta, kad skundžiamas aktas yra administracinis norminis teisės aktas, priimtas viešojo administravimo subjekto – AB „Lietuvos oro uostai“, kuris šiuo atveju vykdo viešojo administravimo funkcijas. Skundžiamu aktu nustatyta Naujoji PPR procedūra yra privaloma visiems oro erdvės naudotojams, todėl ginčo aktas taikomas neapibrėžtam asmenų ratui. Ginčijamas įsakymas atitinka norminio teisės akto požymius; šis teisės aktas, kuriuo patvirtinta Naujoji PPR procedūra gali būti skundžiamas administraciniam teismui (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas, be kita ko, atsižvelgė į ieškovių prašymą kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo nustatymo, ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintą teisės normą, AB „Lietuvos oro uostai“ įstatų 1, 7, 8 punktuose įtvirtintas nuostatas, 2025 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1R-86 patvirtintos Naujosios PPR procedūros bendrojoje dalyje, 1.1. punkte numatytas nuostatas. Teismas pažymėjo, jog, kaip matyti iš Ginčijamu įsakymu patvirtintų Naujosios PPR procedūros nuostatų, jos yra skirtos visiems oro vežėjams ir orlaivių operatoriams, ginčas byloje yra kilęs iš teisinių santykių, susijusių su Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų nuostatų dėl oro uosto infrastruktūros naudojimo bei skrydžių saugos ir kokybės įgyvendinimo. Tiek pagal subjektų, kuriems ši PPR procedūra taikytina, ratą, tiek pagal nuostatų paskirtį ir tikslus, Ginčijamas įsakymas gali būti vertinamas kaip priimtas veikiant viešojo administravimo srityje (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18–20 dalys). Taip pat, kaip pažymi teismas, Ginčijamas įsakymas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išskiriamus pagrindinius norminio administracinio teisės akto požymius.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

Pagal šiuo metu esančią procesinę situaciją, ieškovės prašo panaikinti atsakovės 2025 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 1R-86, kuriuo buvo patvirtintas naujos redakcijos išankstinio leidimo (PPR) procedūros aprašymas. Pagal ieškinyje ieškovių nurodytą poziciją ir pateikiamus argumentus, ginčas yra teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė LTOU atsiliepime į ieškinį (pagal pradinę procesinę situaciją – skundą) prašė perduoti administracinę (pagal tuo metu buvusią procesinę situaciją) bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui; alternatyviai, atmesti ieškovių ieškinį dėl atsakovės 2025 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 1R-86, kuriuo patvirtintas išankstinio leidimo (PPR) procedūros aprašymas, panaikinimo.

Atsakovė atsiliepime, be kita ko, nurodė, kad šiuo atveju ginčo pobūdis yra civilinio, o ne administracinio pobūdžio, kadangi kyla iš civilinių teisinių santykių – naudojimosi LTOU oro uostų paslaugomis sutarčių, todėl byla teisminga bendrosios kompetencijos, o ne administraciniam teismui. Atsakovė teikia viešąsias paslaugas, eksploatuodama tam tikrus oro uostus, o tai nėra viešasis administravimas; atsakovė nėra viešojo administravimo subjektas (AB „Lietuvos oro uostai“ įstatų 8 punktas, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18–20 dalys, 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 4 straipsnis). Atsakovė atsiliepime taip pat nurodo, kad ji nėra monopolininkė aerodromų rinkoje Lietuvoje, kadangi tokių, be LTOU oro uostų, yra apie 30 (trisdešimt), kuriais ieškovės, jeigu joms atsakovės oro uostų sąlygos yra nepriimtinos, gali laisvai naudotis. Atsiliepime atsakovė taip pat nurodo, kad Ginčijamas įsakymas yra teisėtas, todėl ieškinys turėtų būti atmestas (be kita ko, Ginčijamą įsakymą priėmė kompetentingas subjektas; Ginčijamas įsakymas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; teismas negali vertinti Ginčijamo įsakymo politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu; kt.).

Kaip, be kita ko, nurodoma atsiliepime, ieškovės yra atsakovės Vilniaus oro uosto naudotojos ir (ar) šiame oro uoste esančio turto valdytojos. Ieškovių naudojimasis oro uostu pasireiškia tuo, kad jame bazuojasi (yra laikomi) ieškovių valdomi orlaiviai. Tiesiogiai iš atsakovės oro uosto teritorijoje esantį žemės sklypą nuomojasi tik viena iš ieškovių (UAB „Vakarų Baltijos korporacija“), kuriai taip pat nuosavybės teise priklauso oro uosto teritorijoje esantis angaras. Su kitomis ieškovėmis atsakovė jokių turtinių santykių neturi. Atsakovė pažymi, kad ieškovės netiksliai, neišsamiai pateikia tarp jų ir atsakovės susiklostančius teisinius santykius, kurių pasekoje šalims kyla teisės ir pareigos iš Ginčijamu įsakymu patvirtinto Naujosios PPR procedūros aprašymo (pvz., ieškovės mini sutartį dėl aviacinių paslaugų, nors ši sutartis net nėra galiojanti). Teisinius santykius, susiklostančius tarp ieškovių ir atsakovės ieškovėms naudojantis atsakovės oro uostais, reglamentuoja konkliudentiniais ieškovių ir atsakovės veiksmais sudaromos naudojimosi šiais oro uostais sutartys. Sutarčių sąlygos reglamentuojamos įvairiuose dokumentuose, bet ne nebegaliojančiose aviacinių paslaugų sutartyse, kaip ieškinyje nurodo ieškovės. Pagrindinis dokumentas, kuriame numatytos sutarčių sąlygos yra atsakovės generalinio direktoriaus 2021 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-84 patvirtintos „Naudojimosi oro uostais bendrosios sąlygos“. Šių Bendrųjų sąlygų įvade pažymėta, kad jomis yra nustatomos bendrosios sąlygos AB „Vilniaus oro uostai“ naudotojams už naudojimąsi šių oro uostų paslaugomis. Remiantis aptariamųjų Bendrųjų sąlygų 5.1. punktu, ieškovės, naudodamosis Vilniaus oro uostu, privalo laikytis Ginčijamu įsakymu patvirtinto išankstinio leidimo (PPR) procedūros aprašymo.

Kaip, be kita ko, nurodoma atsiliepime, sparčiai besikeičiant faktinėms aplinkybėms, oro uostų užimtumui bei geopolitinei situacijai, PPR procedūros aprašymas, galiojęs iki Ginčijamo įsakymo priėmimo, tapo nepakankamas užtikrinti tinkamą atsakovės įsipareigojimų pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vykdymą. Atsakovė privalėjo nedelsiant imtis veiksmų, būtinų susiklosčiusiai situacijai išspręsti. Ginčijamu įsakymu patvirtintas Naujosios PPR procedūros aprašymas, kuriuo numatyta pareiga teikti informaciją apie skrydžius visai bendrajai aviacijai (be išimčių taikymo), yra tinkamiausias įrankis, leidžiantis užtikrinti atsakovės oro uostų operacinius pajėgumus didėjančiam aptarnaujamų orlaivių skaičiui, nedarant įtakos šių operacijų kokybei bei atsakovės įsipareigojimų pagal teisės aktų reikalavimus įgyvendinimui.

Ieškovės pateikė prašymą kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Ieškovių vertinimu, civiliniai santykiai nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių nesusiklostė.

Kaip, be kita ko, matyti iš šiuo metu galiojančių AB „Vilniaus oro uostai“ įstatų (prieiga per internetą: https://www.ltou.lt/uploads/documents/files/LTOU%20%C4%AFstatai_2024-12-09.pdf; paskutinė atnaujinimo data 2024 m. gruodžio 13 d.), ši bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovės teisinė forma – akcinė bendrovė. Bendrovė yra priskirta pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių grupei (Įstatų 1 punktas). Pagrindiniai bendrovės veiklos tikslai yra skaidriai ir efektyviai vykdyti bendrovės veiklą ir siekti su bendrovės veikla susijusių tikslų, užtikrinant viešojo intereso tenkinimą, nacionalinio saugumo tikslų įgyvendinimą, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbaus turto apsaugą, bendrovės ilgalaikės vertės augimą, efektyvumą ir konkurencingumo didinimą, finansinių ir kapitalo grąžos rodiklių gerinimą, racionalų ir efektyvų lėšų, turto ir kitų išteklių pritraukimą ir panaudojimą, naudą akcininkui ir akcininko turtiniams interesams (Įstatų 7 punktas). Bendrovės veiklos objektas – eksploatuojant tarptautinius Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus teikti viešąsias paslaugas, užtikrinant strateginį šalies interesą – valdyti ir plėtoti tarptautinių Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų infrastruktūrą, garantuoti aukščiausią skrydžių saugos, aviacijos lygį (Įstatų 8 punktas).

Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės yra: 1) šio įstatymo 1 priede nurodytos pagal savo paskirtį ar veiklos pobūdį turinčios strateginę reikšmę nacionalinio saugumo interesams valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės, kurių visus balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančios akcijos priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei; 2) valstybės valdomos bendrovės, kurioms buvo perleista nuosavybės teisė į šios dalies 1 punkte nurodytos įmonės akcijas. Aptariamojo įstatymo 1 priedo Pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašo 6 punkte nurodyta įmonė, valdanti tarptautinius Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus.

Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, Naujosios išankstinio leidimo (PPR) procedūros aprašymas patvirtintas 2025 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1R-86. (Pastebėtina, kad pats 2025 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. 1R-86 byloje nėra pridėtas).

Minėto Naujosios išankstinio leidimo (PPR) procedūros aprašymo 1 punkte įtvirtinta, kad dėl didėjančio nereguliariųjų skrydžių intensyvumo apskritai ir komercinės aviacijos skrydžių intensyvumo LTOU valdomuose Vilniaus, Kauno ir Palangos aerodromuose, siekiant užtikrinti efektyvų ir saugų aerodromo infrastruktūros ir operacinių išteklių naudojimą bei aerodromo pasirengimo skrydžiams kokybę, taikoma išankstinio leidimo procedūra. Tuo pačiu metu išankstinio leidimo procedūra (PPR) leidžia sukurti vienodas ir skaidrias sąlygas skrydžių vykdymui ir kokybiškų antžeminių paslaugų teikimui visiems oro vežėjams ir orlaivių operatoriams, planuojantiems vykdyti skrydžius LTOU Vilnius, Kaunas ir Palanga (taip expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodoma aptariamajame dokumente) aerodromuose, jeigu jie atitinka šioje procedūros aprašyme nustatytus reikalavimus. Aptariamojo aprašymo 1.1. punkte reglamentuojama Naujosios PPR procedūros taikymo sritis. Šioje nuostatoje, be kita ko, nurodyta, kad PPR taikoma visiems oro vežėjams ir orlaivių operatoriams, kurie planuoja vykdyti nereguliarius, bendrosios aviacijos, mokymo ar karinius skrydžius į LTOU valdomus Vilniaus, Kauno ir Palangos aerodromus; nurodyta, kad PPR netaikoma oro vežėjams, vykdantiems patvirtintus reguliarius skrydžius arba patvirtintus nereguliarius skrydžius skrydžių maršrutais; taip pat nurodyta, kokiems skrydžiams PPR netaikoma ir kt. Pagal Naujosios išankstinio leidimo (PPR) procedūros aprašymo 2 punktą, visiems oro vežėjams ir privatiems asmenims, planuojantiems skristi į Vilniaus, Kauno ar Palangos aerodromus, informacija apie taikytiną PPR procedūrą pateikiama Lietuvos Respublikos oro informacijos leidinyje (AIP), AD 2.20 dalyje „Vietinių aerodromų taisyklės“; išsamus PPR procedūros aprašymas ir išankstinio leidimo (PPR) prašymo forma skelbiami LTOU tinklalapyje adresu www.ltou.lt/PPR.

Aviacijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad aviacijos valstybinį valdymą pagal savo kompetenciją Lietuvos Respublikoje vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, kariuomenės vadas, Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) ir viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra (Agentūra). LTSA teisinis statusas, finansavimas, kompetencija ir kt. reglamentuojami Aviacijos įstatymo 5 straipsnyje. Agentūros teisinis statusas, finansavimas, kompetencija ir kt. reglamentuojami Aviacijos įstatymo 6 straipsnyje (minėto straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Agentūra yra civilinės aviacijos skrydžių saugos priežiūros įstaiga, kurios vienintelė dalininkė arba savininkė yra valstybė).

Aviacijos įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad skrydžių valdymo sistemos įrenginiai, skirti oro navigacijos paslaugoms teikti, ir tarptautinių oro uostų infrastruktūra, išskyrus žemę, nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei (toliau – valstybės valdoma bendrovė), arba uždarajai akcinei bendrovei ar akcinei bendrovei, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybės valdomai bendrovei. Teisiniame reglamentavime (Aviacijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje), be kita ko, įtvirtinta, kad aviacijos saugumą užtikrina oro uostą valdanti įmonė, oro navigacijos paslaugas teikiančios įmonės, vežėjai ir subjektai, taikantys aviacijos saugumo priemones ir veikiantys oro uosto teritorijoje ar už jos ribų ir tiekiantys prekes arba teikiantys paslaugas oro uostose ar per juos (toliau – aviacijos saugumo priemones taikantys subjektai). Šioje dalyje nurodyta oro uostą valdanti įmonė, oro navigacijos paslaugas teikiančios įmonės, vežėjai ir aviacijos saugumo priemones taikantys subjektai privalo turėti aviacijos saugumo programas ir paskirti asmenis, atsakingus už šių programų įgyvendinimą.

Specialioji teisėjų kolegija pagal teisiniame reglamenatvime įtvirtintą šios kolegijos kompetenciją nevertina ginčo šalių pateiktų skirtingų argumentų dėl atitinkamų sutarčių ar (kaip nurodoma atsakovės atsiliepime) konkliudentiniais ieškovių ir atsakovės veiksmais sudaromų naudojimosi atitinkamais oro uostais sutarčių. Specialioji teisėjų kolegija taip pat nevertina ieškovių nurodytų reikalavimų formulavimo ir (ar) jų pagrįstumo.

Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Viešoji paslauga – pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, valstybės ar savivaldybės valdoma įmonė, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialių statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalį, viešųjų paslaugų teikimo administravimas – įstatymų nustatyta tvarka atliekama viešojo administravimo subjektų veikla nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir tvarką, išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas, steigiant atitinkamos formos juridinius asmenis arba parenkant kitus asmenis, teiksiančius viešąsias paslaugas, taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra.

Viešojo administravimo įgaliojimų suteikimą reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnis.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešųjų įstaigų, valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių ir asociacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus.

Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė AB „Lietuvos oro uostai“, Ginčijamu įsakymu patvirtindama Naujosios PPR procedūros aprašymą, atitinkamai reglamentavo tam tikrų pagal teisinį reguliavimą jai priskirtų vykdyti viešųjų paslaugų teikimo procedūrą. Atsakovės, kaip pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių grupei priskirtos bendrovės, teisinis statusas, jos vykdomų viešųjų paslaugų specifinis pobūdis lemia, jog dalis klausimų, be kita ko, yra tarptautinės, ES, Lietuvos nacionalinės viešosios teisės reglamentavimo dalis. Tačiau, atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, Naujosios PPR procedūros aprašyme reguliuojami klausimai šiuo atveju nėra viešasis administravimas, inter alia (be kita ko) viešųjų paslaugų teikimo administravimas minėto įstatymo 2 straipsnio 18, 22 dalyse įtvirtintų teisės normų prasme. Atsakovė AB „Lietuvos oro uostai“ šiuo atveju neveikė kaip viešojo administravimo subjektas (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 punktas, 5 straipsnis). Tuo tarpu, pats viešųjų paslaugų teikimas, visų pirma, yra privatinės teisės reglamentavimo dalykas (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 10 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-49/2020).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija nusprendžia, kad keliamas ginčas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnyje nurodytų bylų kategoriją, kurios yra priskirtinos administracinio teismo kompetencijai.

Byla grąžinama Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų Baltijos korporacija“, individualios įmonės „A. Z. firma“, uždarosios akcinės bendrovės „MT Group“, mažosios bendrijos „E-Crs“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos oro uostai“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, akcinė bendrovė „Oro navigacija“, Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys