146b942d-78cc-4712-9b2b-030d48712555 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-854-634/2015Teisėja Silvana Girdenienė                                    Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00409-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 4 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Gintarei NorkeliÅ«naitei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei, atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ J.

J., jos gynėjui advokatui Rokui Rudzinskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiųjų S. K. ir M. K., bei atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ J. J. gynėjo advokato Roko Rudzinsko apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d., vadovaujantis BK 40 str.

J. J. perduota laiduotojai J. P. jos atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas paskirtas vieneriems metams be užstato.LaikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ , nuspręsta taikyti J. J. nekilnojamajam turtui: butui su rÅ«siu, esančiam (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki bus atlyginti civiliniai ieÅ¡kiniai.Baudžiamoji byla nutraukta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 4 d.).IÅ¡ J. J. S. K. priteista 14 710,38 Eur neturtinei žalai atlyginti.IÅ¡ J. J.

M. K. priteista 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ ERGO Insurance SE S. K. priteista 2500 Eur neturtinei ir 7620,48 Eur turtinei žalai atlyginti.IÅ¡ ERGO Insurance SE M. K. priteista 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ J. J. M. K. priteistos 608,20 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : J. J. buvo kaltinama tuo, kad 2013-09-30, apie 19.40 val. (duomenys neskelbtini) r. sav. kelyje (duomenys neskelbtini) 5 km 383 m, vairuodama automobilį „Subaru Legacy“, v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 28 p., 125 p., 133 p., 134 str. reikalavimus, t. y. vairuodama transporto priemonę, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesielgė kelyje taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui, nevažiavo kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, pasirinkdama važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kelio bÅ«klę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, nesulėtino greičio ir nesustojo, nors to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, bet iÅ¡važiavo į kairę kelio pusę ir susidÅ«rė su prieÅ¡ais artėjančiu automobiliu „Peugeot 206“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamu V.

K., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilį „Peugeot 206“, v/n (duomenys neskelbtini) vairavęs V. K., dėl eismo įvykio metu jam padarytų sužalojimų, t. y. dėl stipraus kÅ«no sumuÅ¡imo ir sukrėtimo, pasireiÅ¡kusio dauginiais krÅ«tinės lÄ stos, dubens ir galÅ«nių kaulų lūžimais, dauginiais vidaus organų plyÅ¡imais, nukraujavimu į kÅ«no ertmes, žuvo. Veika kvalifikuota pagal BK 281 str. 5 d.Nukentėjusios ir civilinės ieÅ¡kovės S. K. ir M. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o patenkinti jų reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo visa apimtimi, t. y.

S. K. priteisti 100000 Lt, M. K. 200000 Lt, likusioje dalyje Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ bei priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai grindė savo argumentacijÄ dėl taikytinos teismų praktikos ir dėl to nepakankamai įvertino žmonos ir dukters neturtinę žalÄ . Precedento tokiam atvejui, kaip iÅ¡nagrinėtoje byloje, nėra. Å is precedentas yra unikalus tuo, kad nukentėjusioji dukra – turi negaliÄ (aklumas), kuri jÄ darė ir Å¡iuo metu daro priklausomÄ nuo tėvų visam gyvenimui (o jai po kaltininkės aplaidumo valdant padidinto pavojingumo Å¡altinį netekus vieno iÅ¡ tėvų – jos gyvenimas pasunkėjo dvigubai), t. y. nukentėjusioji M.

K. niekada negalės gyventi visiÅ¡kai nepriklausoma ir ji neteko pusės jai globos reikalingos kiekvienÄ dienÄ . Antras kriterijus – kaltinamosios finansinė situacija yra labai gera ir tikėtina, kad ji su laiku gerės (ji kelia kvalifikacija studijuodama, jos sutuoktinis yra gerai ne tik Varėnoje ar jos apylinkėse, bet ir visoje Lietuvoje žinomas verslininkas). Trečiasis kriterijus – žuvusysis kaltinamosios sukeltoje avarijoje niekaip neįtakojo sukelti avarijÄ ar rastis neigiamoms pasekmėms (nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų).

Dėl to pirmosios instancijos teismo nustatytoji virÅ¡utinė neturtinės žalos riba negali bÅ«ti traktuojama pagrįsta.Teigia, kad teismų suformuota praktika bylose dėl neturtinės žalos nukentėjusiojo mirties atveju atlyginimo jo artimiesiems yra vienas iÅ¡ reikÅ¡mingų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad suformuotais precedentais teismai turi vadovautis atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstÄ .

Kauno apygardos teismas jau yra sprendęs bylų dėl gyvybės atėmimo, pripažindamas, kad gyvybė yra aukščiausias teisinis gėris bei vertybė. Tuo aspektu pažymėjo, kad šeima taip pat yra vienas iš pačių aukščiausių teisinių gėrių. O šioje byloje abu minėti gėriai buvo sunaikinti. Teismų praktika, kuria grindžia pirmosios instancijos teismas savo nuosprendį neturi nei precedento galios, nei „analogiškos situacijos“ nei -juo labiau - res iudicata galios.

Pirmos instancijos teismo nuosprendyje cituota byla Nr. 2K-188/2009, kurioje žuvusieji asmenys, dėl kurių netekties artimiesiems priteista po 30 000 Lt, buvo jau suaugę vaikai, nuo kurių tėvų gyvenimo kokybė ir gerovė nebuvo priklausoma. Tuo tarpu, nors M. K. yra sulaukusi pilnametystės, ji yra faktiÅ¡kai priklausoma nuo S. K.. Byloje Nr. 2K-127/2010 neturtinė žala sumažinta iki 13 000 ir 15 000 Lt. Dviratininkė iÅ¡važiavo iÅ¡ Å¡alutinio į pagrindinį keliÄ . Vairuotojas virÅ¡ijo leistinÄ greitį 15 km/val.

Pripažinta abiejų eismo įvykio dalyvių kaltė. Nukentėjusiojo asmens kaltė nustatant neturtinės žalos dydį yra reikšminga kaip kriterijus, mažinantis nustatytinos žalos dydį. Tuo tarpu V. K. nepažeidė jokių KET nuostatų, kad tai būtų turėję įtakos avarijai įvykti. Byloje Nr. 2K-416/2010 dėl perėjoje partrenktų žmonių: 4 metai laisvės apribojimo, atidedant 3 metams bei 58 520 Lt žalos. Byloje Nr. 2K- 593/2011 – 2 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo, bausmę atidedant 1 metams bei 30 000 Lt.

Techniškai netvarkingas automobilis, sunkiai pakrautas, važiavo maksimaliu leistinu greičiu, nesilaikė pareigos laikytis saugumo. Pripažįstama, jog privalu įvertinti atsakovo (dėl eismo įvykio kalto asmens) finansinę būklę. Šioje byloje neturtinė žala sumažinama dėl sunkios atsakovo būklės (nuo 70 000 iki 30 000 Lt). Šiuo atveju kaltinamosios finansinė padėtis bei materialinė gerovė vertintina pagal šiuos faktus – nekilnojamas turtas Vilniuje, kvalifikuota specialistė, verslininkų šeima, teisė vairuoti neatimta.

Å ie rodikliai leidžia neabejoti, jog atsakovės finansinė padėtis tik gerės ypač turint mintyje tai, kad jokio teisinio apribojimo dėl V. K. žūties kaltinamoji nepatirs (teisė vairuoti neatimama, laisvė nėra apribojama), tai reiÅ¡kia, kad kaltinamoji galės ir toliau vykdyti visas iki Å¡iol vykdytas ekonomines veiklas bei užsidirbti. Byloje Nr. 2K-90/2012 – 3 m. laisvės apribojimo, atidedant 2 metams bei po 14 000 Lt neturtinės žalos. Vilkikas įvažiavo į lengvÄ jÄ , važiavusiÄ prieÅ¡ais.

Byla Nr. 2K-431/2013 priteista po 100 000 Lt, 70 000 Lt ir 50 000 Lt. VirÅ¡ytas greitis.Atkreipė dėmesį į Kauno apygardos teismo nagrinėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1A-573-175/2009, kurioje nustatyta, kad eismo įvykio metu mirė nukentėjusiųjų artimieji – A. M., A. M., mažametė M. M., mažametė D. M., D. S., L. B. ir mažametė E. S. Pasekmės neatitaisomos – atimtos septynių žmonių gyvybės, tame tarpe trijų mažamečiu, jos skaudžios, mirusiųjų artimiesiems neįkainojamos.

Dėl savo vaikų ir vaikaičių tragiÅ¡kos netekties artimieji patyrė daug skausmo, dvasinių sukrėtimų, iÅ¡gyvenimų, ilgalaikį emocinį stresÄ . Ä®vertinęs visas aplinkybes apylinkės teismas nukentėjusiųjų pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos atlyginimo žymiai sumažino ir nusprendė už kiekvienos gyvybės atėmimÄ priteistinÄ suma sumažinti iki 200 000 Lt. Nukentėjusiųjų vertinimu, atotrÅ«kis tarp 200 000 Lt sumos, priteistos Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-573-175/2009, ir 50 000 Lt, kuriuos priteisė pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, yra pernelyg reikÅ¡mingas, ypač turint mintyje tai, kad M.

K. atveju žala, kuriÄ ji patyrė yra ypatingai neatitaisomo pobÅ«džio, kadangi jos negalia jÄ visada darė priklausomÄ nuo tėvo V. K., kuris žuvo, ir nuo mamos S. K., o Å¡iuo metu ir tolimesnėje ateityje tik viena pati mama S. K. turės rÅ«pintis sunkiÄ negalia turinčiÄ dukra M. K.. PraÅ¡o įvertinti tai, kad psichologinė žala tiek M. K., tie S. K. turi ilgalaikį poveikį, kadangi konsultacijos, gydymas tęsiasi iki Å¡iol. Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ J. J. gynėjas advokatas Rokas Rudzinskas praÅ¡o pakeisti 2015-08-25 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo – sumažinant nukentėjusiosioms S. K. ir M.

K. priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas neturtinės žalos atlyginimÄ ir nustatydamas jos dydį, netinkamai laikėsi civilinės teisės normų nuostatų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus, be to, nukrypo ir nuo naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi bÅ«ti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, o padarinių, kad ir kokie jie skaudÅ«s bÅ«tų, sureikÅ¡minimas, formaliai įvertinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymÄ , taikymas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015).

Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti ne tik į nusikalstama veika sukeltus padarinius, bet ir į Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , bei argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015).Atkreipia dėmesį, jog kilę padariniai nustatant neturtinės žalos dydį neturėtų bÅ«ti vieninteliai, o teismas turėtų pasisakyti ir dėl kitų kriterijų į kuriuos turėtų bÅ«ti atsižvelgiama priteisiant neturtinės žalos dydį.

Mano, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į apeliantės turtinę padėtį. Nurodydamas tik tai, kad apeliantė augina du nepilnamečius vaikus, dirba veterinarijos gydykloje gydytoja ir nuosavybės teise turi butÄ Vilniuje, tačiau nepasisakė, ar Å¡ios aplinkybės turėjo reikÅ¡mės nustatant neturtinės žalos dydį. Å iuo atveju teismas turėjo įvertinti apeliantės ir jos sutuoktinio gaunamas pajamas ir kitÄ turimÄ turtÄ bei nustatyti, ar priteisus tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimus nukentėjusiosioms, apeliantė realiai galės jÄ grÄ Å¾inti.

Atsižvelgiant į apeliantės ir jos Å¡eimos finansinę padėtį, matyti, kad tokio dydžio teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas jai bÅ«tų sunkiai pakeliama naÅ¡ta. Ji iki 2014 m. lapkričio mėn. dirbo veterinarijos klinikoje, kurioje vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ bÅ«davo maždaug 861 Lt (249,4 Eur) per mėnesį. Å iuo metu yra išėjusi motinystės atostogų ir gauna motinystės paÅ¡alpÄ , kurios dydis taip pat yra labai nedidelis (iki 2015 m. gruodžio 31 d. mokama 248, 81 Eur dydžio motinystės paÅ¡alpa, o nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. bus mokama 141, 04 Eur dydžio motinystės paÅ¡alpa).

Apeliantės sutuoktinio gaunamos pajamos taip pat yra mažos. Pagal teismui pateikiamus duomenis matyti, kad jos sutuoktinis užsiima individualia veikla iš kurios gaunamos pajamos nesiekia nei 1000 litų (289 Eur) per mėnesį (2011 m. buvo gauta 11838, 99 Lt pajamų; 2012 m. buvo gauta 10852, 32 Lt pajamų; 2014 m. buvo gauta 5205, 48 Lt pajamų). Taigi, apeliantės ir jos sutuoktinio vidutinės gaunamos pajamos nesiekia nė 2000 litų (550 Eur) per mėnesį, o atsižvelgiant į tai, jog apeliantė ir jos sutuoktinis ne tik turi apsirūpinti savimi, gyvenamuoju būstu, buitimi, bet ir savo mažamečiais vaikais, todėl akivaizdu, kad tokio dydžio teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas butų sunkiai pakeliamas.Pirmosios instancijos teismas nurodo, jog J.

J. turi nuosavybės teise priklausantį butÄ Vilniuje, kuriuo galėtų padengti nukentėjusiosioms priteistÄ neturtinę žalÄ . Pabrėžia, jog Å¡io buto pardavimas, siekiant atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , yra problematiÅ¡kas, nes Å¡is butas yra vienintelis nekilnojamasis Å¡eimos turtas. Nors apeliantė ir jos du nepilnamečiai vaikai Å¡iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) ir ten yra registruota jų gyvenamoji vieta, tačiau tos patalpos, kuriuose dabar gyvena J. J. su savo vaikais, yra nuomojamos, todėl pavyzdžiui, nuomotojui nutraukus nuomos sutartį ar pan., Å¡eima, pardavusi butÄ , realiai neturėtų jokios gyvenamosios vietos.

BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties, teismas, siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, gali uždrausti apeliantei parduoti jai nuosavybės teise priklausantį butÄ . Atkreipia dėmesį į tai, kad J. J. turi du mažamečius vaikus, kurių tinkamam vystymuisi ir auklėjimui taip pat reikalingos didelės iÅ¡laidos. Akivaizdu, jog Å¡i aplinkybė taip pat apsunkina realias galimybės greitai grÄ Å¾inti tokio dydžio priteistÄ neturtinę žalÄ nukentėjusiosioms, be kita ko, gali nukentėti ir mažamečių vaikų interesai, nes jiems skiriamų lėšų dydis ženkliai sumažėtų.Mano, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas. Nors ir pripažino, kad apeliantė pažeidė kelių eismo taisykles, tačiau atsižvelgus į pažeidimo padarymo faktines aplinkybes, teisingai jo nevertino kaip Å¡iurkÅ¡taus. Kaip matyti iÅ¡ faktinių aplinkybių, autoįvykio metu J. J. automobilį vairavo nevirÅ¡ydama leistino maksimalaus greičio, automobilį vairavo blaivi, o manevras dėl kurio ji iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ Ä¯vyko veikiant instinktyviai pamačius prieÅ¡ais visai Å¡alia iÅ¡nirusį iÅ¡ tamsos pėsčiÄ jį, stovintį važiuojamojoje kelio dalyje, kuris, be kita ko, tokiais savo veiksmais taipogi pažeidė kelių eismo taisykles, nes eidamas/stovėdamas važiuojamosios dalies kraÅ¡tu tamsiu paros metu nedėvėjo atÅ¡vaitų, žibinto ar Å¡viesÄ atspindinčios liemenės (KET 48 p.), taip pat jis privalėjo judėti prieÅ¡ transporto priemonių kryptį, o ne palei jÄ (KET 44 p.), be to, pėsčiasis įvykio metu buvo neblaivus (Å¡ias aplinkybes jis patvirtinto ir duodamas parodymus kaip liudytojas).

Nors teismas pripažino, kad J. J. pažeidė kelių eismo taisykles, nes turėjo ne bandyti apvažiuoti pėsčiÄ jį, o stabdyti transporto priemonę, tačiau akivaizdu, kad toks jos manevras buvo atliktas instinktyviai dėl netikėtai kelyje atsiradusios kliÅ«ties. Galima preziumuoti, kad jeigu minėtas pėsčiasis bÅ«tų laikęsis visų kelių eismo taisyklių reikalavimų (ėjęs teisinga kelio puse, bÅ«tų apsivilkęs Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę ar bent jau atÅ¡vaitÄ ), bÅ«tų buvęs blaivus, eismo įvykio nė nebÅ«tų įvykę.

Todėl nustačius tokias faktines aplinkybes ir tai, jog kelių eismo pažeidimas buvo neatsargus, apeliantė kilusių padarinių nenorėjo ir nesiekė, ir nors kilo negrįžtamos pasekmės, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad pažeidimas susijęs su itin dideliu apeliantės neatsargumu, kitų eismo dalyvių negerbimu ir Å¡iurkščiu kelių eismo taisyklių nesilaikymu, o tai, pagal kasacinio teismo praktikÄ , tiesiogiai koreliuoja su neturtinės žalos dydžiu, kuris, nustačius tokias aplinkybes, turėtų bÅ«ti mažintinas.

Skunde nurodo, kad naujausiÄ kasacinio teismo praktikÄ kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 10 000 Lt (2896,20 Eur) iki 50 000 Lt (14 481 Eur) (žuvusiojo vaikui) ir nuo 15 000 Lt (4344,30 Eur) iki 60 000 Lt (17 377,20 Eur) (žuvusiojo sutuoktiniui). Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis bÅ«tent Å¡iais, naujais kasacinio teismo nustatytais kriterijais, t. y. naujesniu kasacinio teismo suformuotu precedentu.

Minimo naujausio kasacinio teismo precendento negalima laikyti kokiu nors pavieniu atveju, nes Å¡iuo precedentu vadovaujasi ir jį taiko žemesnės instancijos teismai, pvz. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. birželio 12 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-184-149/2015. Taigi, apeliantės nuomone, teismas turėjo vadovautis ne 2009-2013 metų, bet bÅ«tent Å¡iais naujausiais 2015 metų kasacinio teismo praktikos nustatytais neturtinės žalos dydžiais, kurie yra pakitę lyginant su senesne teismų praktika.Vadovaujantis naujausia teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio tokiose bylose, pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai S. K. priteisė kiek didesnę nei maksimaliÄ tokiose bylose priteistinÄ neturtinę žalÄ , o nukentėjusiajai M.

K. priteisė netgi 3000 Eur didesnę neturtinę žalÄ , negu kasacinio teismo praktikoje nurodomas maksimalus dydis (maksimalus dydis - 14 481 Eur, o priteista 17 500 Eur). Teigia, jog atsižvelgus į tai, jog apeliantės turtinė padėtis nėra gera, darbo užmokestis yra pakankamai mažas, jos sutuoktinio pajamos taip pat nedidelės, Å¡eima augina du mažamečius vaikus, padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo Å¡iurkÅ¡tus ar susijęs su itin dideliu neatsargumu, be to, paties eismo įvykio kilimui turėjo ir trečiųjų asmenų padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurių nebuvus, nebÅ«tų įvykęs ir autoįvykis.

Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas tokio dydžio neturtinę žalÄ nukentėjusiosioms Å¡ių aplinkybių nevertino, o rėmėsi vien tik nusikalstamos veikos pasekmių kriterijumi.Atsikirtimu į apeliacinį skundÄ S. K. ir M. K. praÅ¡o atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. J. gynėjo skundÄ atmesti. Nurodo, kad skundo argumentai dėl prastos J. J. turtinės padėties yra nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad butas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra vienintelė Å¡eimos gyvenamoji vieta.

Nėra pagrindo konstatuoti, kad pardavus butÄ Å¡eima realiai neturėtų kur gyventi, kadangi tokiÄ teisę užtikrina sudarytos nuomos sutartys, iÅ¡lieka galimybė užsidirbti. Teisė vairuoti transporto priemones nebuvo atimta, todėl darbas teritoriniu atžvilgiu nėra apribotas. Nors J. J. kalba apie jos vaikų interesų galimus pažeidimus siekiant atlyginti priteistÄ neturtinę žalÄ , tačiau bÅ«tent pastarosios veiksmai lėmė žuvusiojo dukters, turinčios regos negaliÄ , interesų pažeidimus.

J. J. turtinės padėties sunkumas įrodinėjamas tik apeliacinės instancijos teisme, konkrečių įrodymų apie patiriamas dideles iÅ¡laidas nepateikta. Tai, kad J. J. vairavo transporto priemonę nevirÅ¡ydama leistino maksimalaus greičio, buvo blaivi nekeičia fakto, kad ji valdė padidintos rizikos Å¡altinį. Be to, kelių eismo taisyklės įpareigoja pasirinkti ne maksimalų leistinÄ , tačiau saugų greitį. KritiÅ¡kai vertina skundo teiginius, jog pėsčiasis iÅ¡niro iÅ¡ tamsos, kas ir lėmė staigų manevrÄ , kadangi Å¡ios aplinkybės prieÅ¡tarauja byloje nustatytiems faktams, kur konstatuota, jog pėsčiasis nebuvo kliÅ«timi kilti eismo įvykiui.

Meteorologinės sÄ lygos taip pat neturi įtakos kaltės nustatymui. Vairuotojas privalo vairuoti taip, kad galėtų sustabdyti automobilį iki bet kurios iÅ¡ anksto matomos kliÅ«ties. Nesutinka su teiginiu, jog apylinkės teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kadangi naujausioje teismų praktikoje priteista neturtinė žala yra kur kas didesnė nei toji, kuriÄ priteisė pirmosios instancijos teismas. Teismo posėdyje atleista nuo baudžiamosios atsakomybės J. J., jos gynėjas prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusiųjų skundÄ atmesti, prokurorė prašė palikti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-08-25 nuosprendį nepakeistÄ , apeliacinius skundus atmesti.

Nukentėjusiųjų S. K. ir M. K., bei atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ J. J. gynėjo advokato Roko Rudzinsko apeliaciniai skundai atmetami. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina apeliacinio skundo ribose. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų apeliacinių skundų turinio, juose nėra ginčijamas veikos kvalifikavimas ar teismo iÅ¡vados dėl bylos faktinių aplinkybių, tačiau tiek nukentėjusiosios – civilinės ieÅ¡kovės S. K. ir M.

K., tiek atleista nuo baudžiamosios atsakomybės J. J. nesutinka su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu. Skundžiamas teismo sprendimas patikrinamas tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose.Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiosios – civilinės ieÅ¡kovės S. K. ir M. K. baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ J. J. neturtinę žalÄ â€“ M. K. 200 000 Lt/57 924 Eur, S. K. 100 000 Lt/28 962 Eur. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė S. K. iÅ¡ draudimo bendrovės 2500 Eur, o iÅ¡ J.

J. 15 000 Eur (Å¡iÄ sumÄ sumažino iki 14 710,38 Eur, kadangi dalis žalos (289,62 Eur) buvo atlyginta), tuo tarpu M. K. iÅ¡ draudimo bendrovės 2500 Eur, o iÅ¡ J. J. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamÄ nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagÄ teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius nukentėjusiosioms, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, tinkamai laikėsi civilinės teisės normų nuostatų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgė į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, nukentėjusiųjų patirtų asmeninių iÅ¡gyvenimų dydį ir emocinių sukrėtimų pobÅ«dį, žalÄ padariusio asmens kaltę, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir teisingai nustatė nukentėjusiųjų – civilinių ieÅ¡kovių S. K. ir M.

K. patirtos neturtinės žalos dydžius, kuriuos mažinti ar didinti nėra jokio pagrindo. Su skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais motyvais teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka, todėl keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais neturi pagrindo. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , bei argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ .

Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška.

Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atleista nuo baudžiamosios atsakomybės J. J., vairuodama automobilį, t. y. valdydama padidinto pavojaus Å¡altinį, suvokdama, kad tokioje situacijoje jai taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus.

Esant tokiai situacijai svarbiÄ reikÅ¡mę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingÄ kompensacijÄ už patirtÄ moralinę skriaudÄ , antra vertus – atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iÅ¡ jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis bÅ«tų teisingas.Atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. J. atstovas skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės nevisapusiÅ¡kai įvertino padaryto pažeidimo faktines aplinkybes.

Tačiau prieÅ¡ingai Å¡iems teiginiams, pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiosioms jau atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, J. J. eismo įvykio metu buvo blaivi, leistino maksimalaus važiavimo greičio nevirÅ¡ijo, bei sÄ moningai nesiekė nukentėjusiosioms sukelti dvasinių, moralinių iÅ¡gyvenimų ir antrÄ kartÄ Ä¯ tai atsižvelgti ir dar labiau mažinti priteistÄ neturtinės žalos dydį nėra pagrindo. Tuo tarpu J.

J. siekis sumenkinti savo kaltę ir dalį atsakomybės perkelti trečiajam asmeniui, neva iÅ¡ tamsos staiga iÅ¡nirusiam pėsčiajam, prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, jog J. J. turėjo objektyvias galimybes tokiÄ kliÅ«tį (pėsčiÄ jį) pastebėti ir efektyviai stabdant turėjo galimybę sustabdyti automobilį iki pėsčiojo, tačiau pasirinko kitÄ elgesio variantÄ â€“ iÅ¡važiuoti į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , kas ir buvo bÅ«tina kilusio eismo įvykio ir atsiradusių padarinių kilimo sÄ lyga.

Tai, kad vairuotoja nevirÅ¡ijo leistino maksimalaus važiavimo greičio nesudaro pagrindo jos veikos vertinti kaip mažiau pavojingos ir neturi įtakos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ . Kaip teisingai konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje Å¡iuo atveju kelių eismo taisyklės numato reikalavimÄ nevirÅ¡yti leistino greičio, tačiau pabrėžiama, kad kiekvienu atveju pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog J. J. pastebėjusi kelyje kliÅ«tį nesugebėjo rasti teisingo sprendimo iÅ¡kilusioje situacijoje, transporto priemonės nestabdė, greičio nelėtino, priėmė sprendimÄ iÅ¡važiuoti į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , dėl ko ir įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Å iuo atveju žuvusiojo V. K. veiksmai niekaip neįtakojo eismo įvykio kilimo.

Å ios faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertintos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ . Sutiktina su J. J. atstovo skundo argumentais, kad sprendžiant kompensuotinos neturtinės žalos dydį teismas taip pat turi įvertinti ir žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog Varėnos rajono apylinkės teismas į šį neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų atsižvelgė, įvertino tai, kad J.

J. augina du mažamečius vaikus, dirba veterinarijos gydykloje gydytoja, turi nekilnojamÄ jį turtÄ Vilniuje. Tai, kad apeliantė Å¡iuo metu nedirba, yra vaiko priežiÅ«ros atostogose, todėl jos gaunamos pajamos yra mažos nesuteikia pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžio. Apeliantė yra jauno, darbingo amžiaus moteris, turintį aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , o skundžiamu nuosprendžiu jokie laisvės apribojimai jos atžvilgiu nebuvo taikyti, teisė vairuoti transporto priemones neatimta.

Skunde akcentuotos aplinkybės susijusios su apeliantės vyro vykdoma veikla ir gaunamomis pajamomis taip pat neįtakoja skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadų dėl priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumo. J. J. teigimu, butas Vilniuje, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra vienintelė Å¡eimos gyvenamoji patalpa, todėl jo realizavimas yra neįmanomas. Tačiau bylos duomenys rodo, jog apeliantės ir jos Å¡eimos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), taigi Å¡eima turi bÅ«stÄ ir aukščiau paminėtos iÅ¡vados daryti nėra pagrindo.

Argumentai apie tai, jog priteistos neturtinės žalos dydis turės įtakos apeliantės nepilnamečių vaikų interesams atmestini kaip nepagrįsti, šiuo atveju proporcingai negali būti ignoruojami ir nukentėjusiųjų asmenų interesai, kuriems apeliantės nusikalstamais veiksmais padaryta žala. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų S. K. ir M. K. skundo, kuriuo prašoma didinti priteistos neturtinės žalos dydį, jis iš esmės grindžiamas analogiškomis aplinkybėmis, kaip ir teismui pateiktas civilinis ieškinys, jog dėl vyro ir tėvo žūties padaryta ypač didelė neturtinė žala, tai yra išgyvenimai dėl taip tragiškai ir staiga prarasto artimo žmogaus, psichologinės pasekmės išlikusios iki šios dienos, o M.

K. sveikatos bÅ«klė (turima negalia – aklumas) po tėvo mirties daro jÄ iÅ¡imtinai priklausomÄ tik nuo motinos S. K.. Apeliacinius skundus nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusiosios S. K. ir M. K., kurios dėl J. J. nusikalstamų veiksmų neteko vyro ir tėvo, patyrė neturtinę žalÄ . Pagrįstai atsižvelgta į tai, kad S. K. ir M. K. santykiai su žuvusiuoju buvo labai Å¡ilti, artimi, rÅ«pestingi. S. K. po vyro mirties iki Å¡iol vartoja raminamuosius vaistus, jai diagnozuota depresija, vargina nerimas, slogi nuotaika, nemiga, apetito stoka, ji neteko gyvenimo bendrakeleivio (t. 3, b. l. 29-38).

Nukentėjusioji M. K. dar iki tėvo žūties turėjo ir Å¡iuo metu turi 10 proc. darbingumo lygį, tačiau po tėvo žūties jos sveikata pablogėjo, 2014-02-26 atlikta akies operacija, dėl prastos psichologinės bÅ«senos lankėsi pas gydytojus (t. 1, b. l. 68, t. 3, b. l. 28). Skaudžiai iÅ¡gyveno tėvo netektį, neteko moralinio palaikymo, didžiosios dalies fizinės pagalbos, tapo sunkiau mokytis universitete, tai ji gali padaryti tik padedama mamos S. K.. Visgi, pirmiau nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertintos ir, teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiosioms padarytos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas tinkamai, tuo labiau, kad visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas neturtinės žalos atlyginimo atveju objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi jos nėra galima tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.Apeliantai cituodami teismų praktikÄ , tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius, nesivadovavo teismų praktika analogiÅ¡kose bylose bei priteisė, atitinkamai, per dideles ar per mažas sumas neturtinei žalai atlyginti.

Šioje dalyje pažymėtina, jog šiuos teiginius apeliantai grindžia pavieniais teismų praktikos pavyzdžiais, visgi teismų praktikoje nėra konkrečiai įtvirtinti jų nurodomi neturtinės žalos dydžiai, kiekvienu atveju yra priteisiama konkreti suma konkrečioje situacijoje, kuri nėra identiška nagrinėjamai, tai yra kiekvienu atveju yra vertinamos išskirtinės bylos aplinkybės bei atsižvelgus į jas priteisiami neturtinės žalos dydžiai gali netgi žymiai skirtis. Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas.

Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, bÅ«na skirtingas.Nukentėjusiųjų manymu, Å¡ioje byloje sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ turėtų bÅ«ti vadovaujamasi 2009-12-09 Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-573-175/2009, kurioje teismas priteisė iÅ¡ R.M. 1 420 000 Lt neturtinę žalÄ bendroje sumoje nukentėjusiųjų A.Å ., G.S., A.M., V.A.B., R.S. naudai. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, tokie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, skunde minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės Å¡iuo atveju negali bÅ«ti tapatinamos.

Cituojamu atveju buvo atimtos septynių žmonių gyvybės, tame tarpe trijų mažamečių, nagrinėjamu atveju žuvo vienas asmuo, akivaizdu, jog kilę padariniai nėra adekvatūs.Sutiktina, jog aktualiausioje teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 10 000 Lt (2896,20 Eur) iki 55 244 Lt (16 000 Eur) (žuvusiojo vaikui) ir nuo 15 000 Lt (4344,30 Eur) iki 65 603 Lt (19 000 Eur) (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015).

Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose. Tai, kad M. K. priteistos neturtinės žalos dydis nežymiai viršija žuvusiojo vaikui priteistinos neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose pateisinama konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad tėvo žūtis ypatingai įtakojo M.

K. psichinę ir fizinę sveikatÄ , o dėl turimo tik 10 proc. darbingumo ji tapo iÅ¡imtinai priklausoma tik nuo motinos S. K., tokiu bÅ«du neteko vieno iÅ¡ tėvų globos, pagalbos, paramos, kuri jai reikalinga kiekvienÄ dienÄ . Å iuo atveju M. K. gyvenimo kokybė ir gerovė liko vieno asmens rankose. Darytina iÅ¡vada, kad priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose bÅ«na skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi.Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, Å¡iuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatyti neturtinės žalos dydžiai nukentėjusiesiems atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktikoje tokio pobÅ«džio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius ir nėra nei per maži, kaip kad apeliaciniame skunde teigia nukentėjusiosios, nei per dideli, kaip kad nurodo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J.

J. atstovas. Taigi, keisti nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str. n u t a r i a : Nukentėjusiųjų S. K. ir M. K., bei atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ J. J. gynėjo advokato Roko Rudzinsko apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                       Giedrius Endriukaitis Teisėjai                                                                                                               Evaldas Gražys                                                                                                                            Algirdas Jaliniauskas