14685ef3-2c52-4d00-b8a2-e0c3fb0bf78f · Klaipėdos apylinkės teismas

?Baud?Baudžiamoji byla Nr. 1-739-526/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01058-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.3.; 2.3.6.4.5. (S) N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 30 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Linai Dabulskienei, A. M., dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei, gynėjui advokatui Raimondui Simonavičiui, nukentėjusiajam J. G., nukentėjusiojo atstovui advokatui Mindaugui RepÅ¡ui, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui ArtÅ«rui Jaskelevičiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje Č.

M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" - vairuotoju/kasininku, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., n u s t a t ė : Č. M. 2018-01-05, apie 13.46 val., Klaipėdos mieste, Smiltelės gatvėje, vairuodamas autobusÄ â€žEvobus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keturių eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas antra eismo juosta, bÅ«damas neatsargus, sukdamas Smiltelės ir Vingio gatvių sankryžoje į kairę, t. y.

įvažiuodamas į Vingio gatvę, nepraleido per pėsčiųjų perėjÄ jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės ėjusios pėsčiosios P. G. ir jÄ partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų bei nepataisomų kÅ«no subjaurojimų P. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu bÅ«du Č. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 4 d. nutarimo redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 158 p. (Sukdamas sankryžoje į kairę arba į deÅ¡inę, vairuotojas privalo duoti keliÄ eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kuriÄ jis suka, eismo juostas.

Sukdamas į keliÄ su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti keliÄ eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kuriÄ važiuojamosios dalies, į kuriÄ jis suka, eismo juostÄ ) reikalavimus ir tai lėmė Å¡io eismo įvykio kilimÄ . Pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ ÄŒ. M. visiÅ¡kai prisipažino kaltu ir parodė, kad jis pilna apimtimi sutinka su jam pareikÅ¡tu pirminiu ir papildytu kaltinimais. Jis kaltinime nurodytu metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vairavo bendrovei priklausantį autobusÄ - vežė keleivius iÅ¡ Klaipėdos miesto į „Šernų sodus“ ir atgal į KlaipėdÄ .

Buvo blogos oro sÄ lygos, sukdamas iÅ¡ Smiltelės gatvės į Vingio gatvę, jis nepastebėjo per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusios mergaitės ir jÄ kliudė. Jis sustabdė autobusÄ . IÅ¡lipęs pamatė ant pėsčiųjų perėjos antroje eismo juostoje stovintį vyrÄ , kuris rankose jau laikė mergaitę. Grįžęs į autobusÄ paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Vėl iÅ¡lipęs iÅ¡ autobuso, vyro ir mergaitės neberado. Po įvykio buvo nuvykęs į ligoninę, bendravo su sužalotos mergaitės tėvais, jų atsiprašė.

Jis savanoriÅ¡kai padengė dalį nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos – 2000 eurų, pervesdamas pinigus į depozitinę teismo sÄ skaitÄ . Tai padarė todėl, kad nukentėjusiosios tėvas atsisakė nurodyti savo sÄ skaitÄ . Jis nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl įvykio. PraÅ¡o jo atžvilgiu nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal laidavimÄ . Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais. Nukentėjusysis ir nepilnametės nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymÄ J.

G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018-01-05, apie 14.00 val., bÅ«nant TelÅ¡ių rajone, paskambino žmona V. G. ir pranešė, kad dukra P. G. negrįžo iÅ¡ mokyklos, į skambučius neatsako. Rytais jis P. nuveža į mokyklÄ , o pasibaigus pamokoms, ji savarankiÅ¡kai pareina į namus. P. į namus grįžta tuo pačiu marÅ¡rutu - eina deÅ¡iniuoju Smiltelės gatvės Å¡aligatviu. Maždaug po 10 min. žmona dar kartÄ paskambino ir pranešė, kad sužinojo, jog netoli nuo namų, Smiltelės ir Vingio gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu autobusas partrenkė ir sužalojo kažkokiÄ mergaitę.

Paskambinus į Klaipėdos vaikų ligoninę sužinojo, kad sužalota mergaitė turėjo telefonÄ , kokiu naudojasi P.. Dukra buvo gydoma Reanimacijos skyriuje, nes patyrė sunkius sužalojimus apatinėje kÅ«no dalyje, jai buvo atlikta operacija. Pradžioje buvo didelė grėsmė P. gyvybei, po to padėtis stabilizuota. Eismo įvykio metu dukrai P. buvo pradurtas kairės pusės plautis, lūžo Å¡onkauliai, deformuota krÅ«tinės lÄ sta, sumuÅ¡ta Å¡irdis, trÅ«ko blužnis, skilo dubens ar klubo kaulas, sėdmenų raumenys nuplėšti nuo kaulų.

IÅ¡kart po įvykio, socialiniame tinkle „facebook“, patalpino praneÅ¡imÄ apie šį įvykį, prašė atsiliepti liudytojus. Atsiliepė mergina, kurios vardas J.. Ji paaiÅ¡kino, kad matė, kaip dukra po partrenkimo bandė atsikelti nuo gatvės. J. davė savo kontaktinį telefono numerį, kurį perdavė policijos pareigÅ«nui. P. G. dėl eismo įvykio metu patirtų sunkių kÅ«no sužalojimų buvo gydoma ne tik Klaipėdos vaikų ligoninėje, bet buvo pervežta tolimesniam gydymui į Kauno klinikas.

Kauno klinikose dukra buvo gydoma 2 mėnesius, o po to 24 dienas buvo atliekama reabilitacija Kačerginėje esančiame „Vaikų reabilitacijos centre“. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų dukrai buvo negrįžtamai sutrikdyta sveikata, nes medikai nurodė, jog visiÅ¡kai atstatyti vaikščiojimo funkcijos nepavyks. Dukrai buvo paÅ¡alinta dalis sėdmenų, dėl ko akivaizdžiai pablogėjo estetinis vaizdas bei buvo sutrikdyta vaikščiojimo funkcija. IÅ¡ medikų žino, kad ateityje teks atlikti P. nemažiau penkių rekonstrukcinių operacijų, tačiau nėra jokių aiÅ¡kių prognozių kokį rezultatÄ tai duos.

Dukra dėl Å¡io įvykio patyrė didelį sukrėtimÄ , jai teko iÅ¡kęsti daug fizinio skausmo bei patirti nemalonių moralinių iÅ¡gyvenimų, todėl nepageidauja, kad su ja bÅ«tų atliekami procesiniai veiksmai, kad ji bÅ«tų apklausiama dėl su eismo įvykiu susijusių aplinkybių. Kaltininko automobilio draudimo bendrovė „BTA“ jau iÅ¡mokėjo 5000 eurų iÅ¡mokÄ neturtinei žalai atlyginti ir apie 1000 eurų turtinei žalai atlyginti. Atstovaudamas dukros interesus jis pareiÅ¡kė 70 000 eurų civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 81-88) Nukentėjusioji V.

G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018-01-05, apie 13.30 val., nesulaukus iÅ¡ mokyklos grįžtančios dukros P. G., gim. (duomenys neskelbtini), pažvelgus per balkono langÄ pamatė, kad Vingio ir Smiltelės gatvių sankryžoje yra įvykęs eismo įvykis. Sankryžoje stovėjo autobusas ir policijos automobilis. Nuskubėjusi į įvykio vietÄ iÅ¡ policijos pareigÅ«nų ir kitų įvykio vietoje buvusių asmenų sužinojo, kad autobusas važiuodamas per sankryÅ¾Ä partrenkė per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusiÄ mergaitę, kurios asmens duomenų niekas nežinojo.

Pasakė, kad kažkoks vyras tÄ mergaitę iÅ¡sivežė. Po to ji telefonu bendravo su savo vyru J. G., kuriam paaiÅ¡kino visas aplinkybes. Nuvykus į Klaipėdos vaikų ligoninę sužinojo, kad eismo įvykio metu buvo sužalota dukra P. G.. Apie dvi savaites P. G. buvo gydoma Reanimacijos skyriuje, o po to perkelta į Chirurgijos skyrių. 2018-02-05 dukra buvo pervežta tolimesniam gydymui į Kauno klinikas, kur buvo gydoma dar 2 mėnesius. Po to, 24 dienas buvo atliekama reabilitacija. Eismo įvykio metu dukra P. G. patyrė itin sunkius sužalojimus, nes be kaulų lūžių ir kitų daugybinių sužalojimų, jai buvo paÅ¡alinta dalis sėdmenų, dėl ko sutriko vaikščiojimo funkcija ir akivaizdžiai pasikeitė estetinis vaizdas.

Medikai prognozuoja, kad ateityje P. teks atlikti nemažiau penkių rekonstrukcinių operacijų. Nepageidauja, kad su mažamete dukra P. G. būtų atliekami procesiniai veiksmai, nes jai tektų vėl prisiminti nemalonius išgyvenimas. Dukrai P. teko iškęsti daug fizinio skausmo bei patirti nemalonių moralinių išgyvenimų, nes gydymo procesas buvo labai ilgas ir sudėtingas, todėl nesutinka, kad ji būtu apklausiama, ar su ja būtų atliekami kiti procesiniai veiksmai. Apie eismo įvykio kilimo aplinkybes P. niekada nepasakojo, o ji su vyru neklausinėjo.

Dėl eismo įvykio patyrė moralinę ir turtinę žalÄ . Dalyvauti procese nepilnametės dukros P. G. atstove pagal įstatymÄ nepageidauja, nes byloje vyras J. G. atstovauja dukros interesams. (1 t., b. l. 105-110) Liudytoja J. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018-01-05 apie 13.45 val., vairuodama automobilį „Ford Focus“, važiavo Vingio gatve Smiltelės gatvės kryptimi, Klaipėdoje. Nelijo, buvo apsiniaukę. Privažiavusi prie Å¡viesoforu reguliuojamos sankryžos su Smiltelės gatve sustojo, nes važiavimo kryptimi degė raudonas Å¡viesoforo signalas.

Ketino sankryžoje sukti į kairę, į Smiltelės gatvę ir važiuoti prekybos centro „Big“ kryptimi. PrieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostos buvo atskirtos skiriamÄ ja juosta su saugumo salele. Laukiant žalio Å¡viesoforo signalo pamatė kaip pėsčiųjų perėjoje, esančioje į kairę nuo skiriamosios juostos, prieÅ¡prieÅ¡iniam eismui skirtose juostose, nuo važiuojamosios kelio dalies bando atsikelti apie 8 metų amžiaus mergaitė. Kai pamatė mergaitę, ji buvo ant pėsčiųjų perėjos, apie iki 1 m atstumu iki saugumo salelės. Mergaitė buvo suklupusi, ji buvo atsirėmusi į važiuojamÄ jÄ dalį keliais ir rankomis.

Ji bandė atsistoti rankomis remdamasi į asfaltÄ , tačiau vėl suklupo. Netrukus prie mergaitės pribėgo vyras, kuris jÄ pakėlė nuo gatvės. Pastebėjo, kad jis atbėgo nuo Smiltelės gatvės pusės. Vyras mergaitę laikė apglėbęs ir jÄ kažkur nusinešė. Apie iki 10 metrų atstumu nuo pėsčiųjų perėjos buvo sustojęs mėlynos spalvos autobusas. Å alia mergaitės ant pėsčiųjų perėjos gulėjo kuprinė. Pagal pamatytÄ vaizdÄ suprato, kad mergaitė galimai buvo partrenkta mėlyno autobuso, įvažiavusio į Vingio gatvę iÅ¡ Smiltelės gatvės. TÄ pačiÄ dienÄ interneto socialiniame tinkle „Facebook“ pamatė praneÅ¡imÄ apie tai, kad ieÅ¡komi liudytojai matę eismo įvykį.

Susisiekusi su skelbimo autoriumi pasakė kÄ matė ir papraÅ¡ius davė savo kontaktinius duomenis. (1 t., b. l. 115-121) Liudytojas V. C. parodė, kad 2018-01-05 apie 14.00 val., vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, važiavo Smiltelės gatve, Klaipėdoje, nuo Å ilutės pl., prekybos centro „BIG“ kryptimi. Važiavimo sÄ lygos buvo blogos, nes lijo, buvo apsiniaukę, asfaltuota kelio danga buvo Å¡lapia. Privažiavęs Å¡viesoforu reguliuojamÄ Smiltelės ir Vingio gatvių sankryÅ¾Ä sustojo, nes degė raudonas Å¡viesoforo signalas.

Privažiavo kraÅ¡tine, kairiÄ ja eismo juosta, nes ketino sukti į kairę ir važiuoti buvusio naktinio klubo „Kalifornija“ kryptimi. Sankryžos kairėje pusėje, Vingio gatvėje, ten kur ketino važiuoti, ant pėsčiųjų perėjos pamatė mažametę mergaitę, kuri vis bandė atsikelti nuo gatvės. Pradžioje nesuprato, kas jai nutiko. Suprato tik tai, kad mergaitei kažkas negerai, nes jai nepavykdavo atsikelti nuo gatvės, ji vis nugriÅ«davo. Kai pamatė mergaitę, ji buvo ant pėsčiųjų perėjos, maždaug ties antr,os eismo juostos viduriu.

Tuo pačiu metu, apie 10 metrų atstumu nuo pėsčiųjų perėjos, Vingio gatvėje, „Kalifornijos“ kryptimi stovėjo didelis marÅ¡rutinis autobusas. Autobusas stovėjo ant abiejų eismo juostų, didesnė jo dalis buvo pirmoje eismo juostoje. Jis nedelsdamas nubėgo prie mergaitės. Pribėgęs paėmė mergaitę ant rankų, nes jos bandymai atsikelti buvo nesėkmingi. Mergaitė nieko nekalbėjo, tik be perstojo dejavo. Atidengęs veidÄ pamatė, kad ji labai iÅ¡blyÅ¡kusi, lÅ«pos buvo pajuodusios.

IÅ¡oriÅ¡kai sužalojimų nesimatė. Pakėlus mergaitę priėjo autobuso vairuotojas, nepažįstamas vyras, kuris pasakė: „….o Dieve nejaugi, aÅ¡ jÄ partrenkiau“. Vairuotojui liepė kviesti pagalbÄ . Matėsi, jog mergaitės bÅ«klė prastėja, ji buvo iÅ¡tikta Å¡oko, į aplinkÄ nelabai reagavo tik nuolat dejavo, todėl nusprendė jÄ vežti ligoninės kryptimi. Norėjo mergaitę greičiau perduoti greitosios medicinos pagalbos medikams. Kadangi automobilio salonas buvo užkrautas daiktais, tai mergaitę iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡vežė nepažįstamo vyro, kaip vėliau sužinojo R. vairuojamu automobiliu.

Važiuojant paskambino pagalbos telefonu ir paaiÅ¡kino visas aplinkybes. Bendraujant su pagalbos centro operatore buvo sutarta, kad iÅ¡ sužeistÄ mergaitę perims medikai prie „Vėtrungės pasažo“, Taikos prospekte. Perdavus mergaitę, sugrįžo į įvykio vietÄ , kur jau buvo atvykę policijos pareigÅ«nai. Jiems papasakojo apie įvykį, surašė paaiÅ¡kinimÄ . Kaip įvyko mergaitės partrenkimas, nematė. Daro prielaidÄ , kad mergaitę galimai kliudė autobusas, kurio vairuotojas mergaitės nepastebėjo. (1t., b. l. 123-129) Liudytojas L.

Å ., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Bendrovė užsiima keleivių vežimu iÅ¡ Klaipėdos miesto į individualius sodus, esančius Klaipėdos rajone. Nuo 2015 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ autobuso vairuotoju dirba Č. M., kurį gali charakterizuoti tik teigiamai. Č. M. yra pareigingas, atsakingas, drausmingas darbuotojas, kuris jam pavestÄ darbÄ atlieka profesionaliai ir be didesnių priekaiÅ¡tų. Nusiskundimų Č. M. iÅ¡ klientų nebuvo gavę, alkoholiniais gėrimais jis nepiktnaudžiauja. 2018-01-05 apie 11.00 val., paskambino Č.

M. ir pranešė, kad Klaipėdos mieste, Vingio ir Smiltelės gatvių sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu pėsčiasis atsitrenkė į autobusÄ . Č. sakė, kad įvykio vietoje nebėra pėsčiojo. Jis buvo stipriai susijaudinęs, kalbėjo nenuosekliai, vis kartojo, kad nieko nematė. Č. aiÅ¡kinamos įvykio aplinkybės buvo miglotos, nesuprato, kur galėjo dingti partrenktas pėsčiasis, todėl paragino jį apžiÅ«rėti autobusÄ iÅ¡ visų pusių. Maždaug po 10 min.

Č. M. perskambino ir pranešė, jog iÅ¡siaiÅ¡kino, kad buvo partrenkta mergaitė, kuriÄ kažkoks vyras paėmė ir iÅ¡sivežė. Vėliau iÅ¡siaiÅ¡kino, kad prie kažkokio prekybos centro Klaipėdoje, medikai perėmė mergaitę iÅ¡ to vyro ir nuvežė į ligoninę. Č. M. lankė mergaitę ligoninėje, bendravo su jos tėvais, jų atsiprašė dėl įvykio. Č. M. Å¡is įvykis labai sujaudino ir sukrėtė, jam buvo sunku susitaikyti, kad nepastebėjo pėsčiosios, jÄ kliudė ir sužalojo.

Eismo įvykio metu Č. M. vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį autobusÄ â€žEvobus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo techniÅ¡kai tvarkingas, turėjo galiojančiÄ techninę apžiÅ«rÄ bei civilinės atsakomybės draudimÄ . UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesams ikiteisminio tyrimo metu ir teisme atstovaus įgaliotas atstovas – advokatas ArtÅ«ras Jaskelevičius. (1t., b. l. 130-135) Eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad eismo įvykis įvyko pėsčiųjų perėjoje, esančioje Smiltelės ir Vingio gatvių sankryžoje, Klaipėdoje.

Didžiausias leistinas greitis- 50 km/h, kelio danga- asfaltas, Å¡lapia. Pėsčiųjų perėja pažymėta vertikaliu (kelio ženklas Nr. 533, „Pėsčiųjų perėja“) ir horizontaliu (KET 3 pr., 1.13.3 „Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iÅ¡ stačiakampių, žymi pėsčiųjų perėjÄ , kurioje eismas reguliuojamas Å¡viesoforu.“) kelio ženklinimu. Autobusas „Evobus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra Vingio gatvėje, 17,40 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos, priekine dalimi pasuktas JÅ«rininkų prospekto kryptimi. (1t., b. l. 9-14) 2018-01-05 autobuso „Evobus“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad sugadinimų nėra. (1t., b. l. 18) 2018-01-05 tarnybiniame praneÅ¡ime tyrėjas Ž. S. nurodė, kad autobuso vairuotojui Č. M. nustatytas 0,00 prom. blaivumas. (1t., b. l. 26) 2018-01-05 degalinėje „Neste“, Smiltelės g. 17, Klaipėdoje, įrengta stacionare vaizdo kamera nustatyta, kad autobusas („Evobus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), sukdamas Smiltelės ir Vingio gatvių sankryžoje į kairę, įvažiuodamas į Vingio gatvę, nepraleido per pėsčiųjų perėjÄ iÅ¡ deÅ¡inės pusės ėjusios pėsčiosios P. G., kuriai tuo metu degė žalias Å¡viesoforo signalas, ir jÄ partrenkė. (1t., b. l. 33-35) 2018-05-08 teismo medicinos iÅ¡vadoje Nr. G 388/2018(03) nurodyta, kad P. G. buvo nustatyta politrauma: krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas su odos nubrozdinimais krÅ«tinės kairėje, dauginiais kairiųjų Å¡onkaulių lūžimais, kairės pusės hemopneumotoraksu, lydimu kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, pilvo sumuÅ¡imas su odos nubrozdinimais juosmens bei pilvo apačioj, blužnies plyÅ¡imu, kairiojo klubakaulio sparno lūžimu, masyvi plėštinė tarpvietės žaizda su iÅ¡orinių lytinių organų, makÅ¡ties, iÅ¡angės suraukėjo, keliamojo raumens, sėdmenų raumenų atplėšimu, lydimais trauminio Å¡oko, raumenų, odos, paodžio, aseptinės nekrozės, sepsio, poodinės kraujosruvos blauzdose.

Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų P. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. (1t., b. l. 60-62) Teismo medicinos ekspertas R. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo iÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes. Ar mergaitei buvo padarytas nepataisomas kÅ«no subjaurojimas, atsakyti negali, nes tai įvertinti yra ne eksperto, o teismo prerogatyva. Tokiu bÅ«du, kaltinamojo Č. M. kaltė pilnai įrodyta aukščiau aptartų teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 p. (Sukdamas sankryžoje į kairę arba į deÅ¡inę, vairuotojas privalo duoti keliÄ eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kuriÄ jis suka, eismo juostas.

Sukdamas į keliÄ su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti keliÄ eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kuriÄ važiuojamosios dalies, į kuriÄ jis suka, eismo juostÄ .) reikalavimus ir tai lėmė Å¡io eismo įvykio kilimÄ . Eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs, jeigu Č. M. nebÅ«tų pažeidęs nurodytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Neatsirastų ir pasekmių - nebÅ«tų sunkiai sužalota nukentėjusioji P. G.. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančiÄ teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje iÅ¡vardinti sužalojimai, kuriuos patyrė mažametė P. G., į byloje pateiktus papildomus medicininius duomenis bei fotonuotraukas, teismo medicinos eksperto R.

P. paaiÅ¡kinimus, daro iÅ¡vadÄ , kad P. G. dėl autoįvykio metu padarytų sužalojimų buvo padarytas nepataisomas kÅ«no subjaurojimas. Darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis, vairuodamas autobusÄ , pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Tarp kaltinamojo veikos - eismo įvykio ir kilusių padarinių – sunkaus P. G. sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl Č. M. veika kvalifikuotina pagal LR BK 281 str. 3 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta, kad Č. M. autoįvykį padarė darbo metu, vairuodamas darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį autobusÄ â€žEvobus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1t., b. l. 19-20)., kuris buvo apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas- (duomenys neskelbtini), Vilnius (1 t., b. l. 21).

Draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.). LR CK 6.270 straipsnis numato atsakomybę už didesnio pavojaus Å¡altinių padarytÄ Å¾alÄ .

Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį Å¡altinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimÄ ir t. t.).

Taip pat pažymėtina tai, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojais nėra laikomi asmenys didesnio pavojaus Å¡altinį naudojantys darbo procesui pagal darbo sutartį. Tokiu atveju valdytoju laikomas darbdavys, esantis didesnio pavojaus Å¡altinio savininkas. LR CK 6.264 straipsnis numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbÄ darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami.

Jeigu įstatymų numatytais atvejais samdantis darbuotojus asmuo ir darbuotojas už žalÄ atsako kartu, tai darbuotojas atsako jį nusamdžiusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra darbuotojo tyčia ar neatsargumas. LR CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginti, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę. Apsidraudęs civilinę atsakomybę asmuo (fizinis ar juridinis), turėtų prievolę atlyginti padarytÄ Å¾alÄ tik ta dalimi, kiek nuostolių dydis virÅ¡ytų ribotos civilinės atsakomybės draudimo sumÄ arba draudiko nemokumo atveju.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 str.).

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje informavo, kad eismo įvykio metu nukentėjusiai P. G. yra iÅ¡mokėta: 5000 eurų- neturtinė žala; 1359,18 eurų- turtinė žala. (2 t., b. l.114-115). Nukentėjusiosios P. G. įstatyminis atstovas J. G. pareiÅ¡kė 70 000 eurų civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 85-88). Nurodo, kad eismo įvykio metu mažametė P. G. patyrė daugybinius sunkius kÅ«no sužalojimus bei nepataisomÄ kÅ«no subjaurinimÄ . Jai teko atlikti daugybines operacijas, ilgai gydytis ir kęsti didelius skausmus.

Eilė rekonstrukcinių operacijų bus reikalinga atlikti ir ateityje. Dėl to ji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , sumažėjo bendravimo galimybės, atsirado nepasitikėjimas savimi, baimė, gėdos jausmas. Liekamuosius reiÅ¡kinius jaučia iki Å¡iol ir tai tęsis visa jos likusį gyvenimÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 1000 eurų (t.2.b.l.120). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti, todėl tenkintini. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji dėl autoįvykio metu jai padarytų sužalojimų kentė didelius fizinius bei psichologinius skausmus, patyrė kitokius nepatogumus, kuriuos ji jaus ir ateityje.

Teismas nustatė, kad žala padaryta kaltinamojo neteisėta veika, kai kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo darbiniuose teisiniuose santykiuose su darbdaviu ir naudojosi darbdavio valdomu didesnio pavojaus šaltiniu, o tarp jo veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes – į tai, kad mažametei nukentėjusiajai padaryti sunkūs sveikatos sužalojimai, nepataisomai subjaurotas kūnas; bei į šių sužalojimų pobūdį.

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis žalÄ padarė veikdamas neatsargiai ir bÅ«damas blaivus. Pažymėtina, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ atlyginant neturtinę žalÄ neįmanoma pilnai taikyti visiÅ¡ko žalos atlyginimo principo, nes nėra galimybės tiksliai įvertinti neturtinės žalos dydį pinigais. Ä®statymu yra įtvirtinta piniginė satisfakcija, kuria yra siekiama kiek galima teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, į tai, kad pagal teismų praktikÄ baudžiamosiose bylose, susijusiose su Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimais, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiamas padarytos neturtinės žalos dydis labai įvairus (Lietuvos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-25-489/2017, 2K-47-696/2017, 2K-154-699/2016, 2K-110-699/2017 ir kitos), tačiau kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nukentėjusiosios įstatyminio atstovo praÅ¡oma priteisti 70000 eurų neturtinė žala Å¡iuo atveju yra per didelė ir neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir nukentėjusiosios naudai priteistini 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Nustatyta, kad kaltinamasis Č. M. dalį nukentėjusiajai P. G. padarytos neturtinės žalos - 2000 eurų savanoriÅ¡kai atlygino, pervesdamas pinigus į teismo depozitinę sÄ skaitÄ (t.2.b.l.88). Å i suma, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotina nukentėjusiajai (jos įstatyminiams atstovams), o priteistina neturtinės žalos suma mažintina 2000 eurų. Draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ savo įsipareigojimus dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaip tai buvo numatyta įvykio metu galiojusioje Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. redakcijoje, pilnai įvykdė, iÅ¡mokėdama nukentėjusiajai maksimaliÄ sumÄ â€“ 5000 eurų, todėl likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 13000 eurų, priteistini iÅ¡ kaltinamojo Č.

M. darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Å¡iÄ Ä¯statymo nuostata, iÅ¡ kaltinamojo priteistinos nukentėjusiosios įstatyminio atstovo patirtos ir pagrįstos dokumentu iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti – 1000 eurų. Klaipėdos miesto apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu gautas J. G., gim. (duomenys neskelbtini), praÅ¡ymas atleisti Č. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimÄ (t.2.b.l.74-82). PraÅ¡yme nurodyta, kad J. G. yra kaltinamojo žmonos brolis. IÅ¡ kartu su praÅ¡ymu pateiktos medžiagos matyti, kad J.

G. turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , daug metų dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur užima Å«kio dalies padalinio vadovo pareigas. Jis neteistas, neturi administracinių nuobaudų. Baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad Č. M., veikdamas itin neatsargiai, padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ prie neatsargių nusikaltimų. Jis anksčiau teismo neteistas, visiÅ¡kai prisipažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs, savanoriÅ¡kai atlygino dalį nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos; turtinę žalÄ atlygino draudimo bendrovė.

IÅ¡ baudžiamos bylos medžiagos matyti, kad Č. M. dirba, charakterizuojamas teigiamai, iki Å¡ios veikos padarymo nebuvo teistas. Atsižvelgiant į tai, yra visi formalÅ«s pagrindai atleisti asmenį pagal laidavimÄ , numatyti LR BK 40 str. 2 d. LR BK 40 str. 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.

Bylos duomenys patvirtina, kad norintis laiduoti už kaltinamÄ jį J. G. suvokia, kokiÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė Č. M.. Jis yra kaltinamojo žmonos brolis, turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , dirba, charakterizuojamas teigiamai, neteistas ir nebaustas administracine tvarka. Sprendžiant ar J. G. yra tinkamas laiduotojas, be aukščiau iÅ¡vardintų aplinkybių, svarbu atsižvelgti ir į tai ar J. G. palaiko glaudžius ryÅ¡ius ir artimai bendrauja su Č. M., ar turi realiÄ galimybę savo autoritetu daryti teigiamÄ poveikį kaltinamajam.

Spręsdamas tinkamo laiduotojo klausymÄ , teismas atsižvelgia į tai, kad J. G. ir Č. M. gyvenamosios ir darbo vietos yra skirtingos. Be to, J. G. pagal savo amžių yra gerokai jaunesnis už kaltinamÄ jį. Å ios aplinkybės verčia teismÄ abejoti ar laiduotojas galėtų daryti realiÄ teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam. Atsižvelgiant į iÅ¡vardintas aplinkybes bei į tai, kad savo neatsargia nusikalstama veika Č. M. sukėlė labai sunkias pasekmes, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ institutas jo atžvilgiu netaikytinas.

Skirdamas bausmę Č. M., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobÅ«dį, į tai, kad įvykdytas vienas neatsargus nusikaltimas, dėl kurio vienam žmogui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, - Č. M. anksčiau teismo neteistas, prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ , jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamajam, kaip teisiamam pirmÄ kartÄ už neatsargaus nusikaltimo padarymÄ skirtina sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rÅ«Å¡is – bauda. Nustatant baudos dydį, atsižvelgtina į tai, kad Č. M. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi. Be to, jis savanoriÅ¡kai atlygino dalį nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos – 2000 eurų. Č. M., atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes, kad autoįvykis įvyko pėsčiųjų perėjoje, o nukentėjusioji mažametė, kuri buvo sunkiai sužalota einanti laikantis visų KET reikalavimus per pėsčiųjų perėja ir degant žaliam Å¡viesoforo signalui, papildomai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., n u s p r e n d ė : Č. M. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 3 d. ir nuteisti jį 3000 eurų (60 MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 641str. 1 d., nuteistajam paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę bausmę – 2000 eurų (40 MGL) dydžio baudÄ , jÄ sumokant per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis LR BK 67 str. 3 d., 68 str., Č. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpiui.

Priteisti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 13000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios P. G. naudai. Priteisti iÅ¡ Č. M. 1000 eurų atstovavimo iÅ¡laidų nukentėjusiojo J. G. naudai. Nuosprendžiui įsiteisėjus, 2000 eurų, skirtų iÅ¡ dalies atlyginti P. G. patirtÄ neturtinę žalÄ , esančių Klaipėdos apylinkės teismo depozitinėje sÄ skaitoje (t.2.b.l.88), perduoti nukentėjusiosios P. G. įstatyminiam atstovui J. G.. Nuosprendžiui įsiteisėjus, P. G. rÅ«bus, saugomus Klaipėdos AVPK (1t., b. l. 40-49), sunaikinti; du vokus su CD-R ir DVD diskais palikti prijungtus prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismÄ . Teisėjas Eugenijus Antanauskas