1465c7ce-e3a9-430e-8ec2-99f42bb913d0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

AdmAdministracinė byla Nr. I-2662-821/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01265-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9; 55.1.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas A. K. su skundu (b. l. 1–7) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas: 1)  panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2018-02-01 sprendimÄ Nr. S-17 „Dėl A. K. darbingumo lygio“; 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) 2017-12-15 sprendimÄ Nr. SS-2435 „Dėl A. K. darbingumo lygio“; 3) įpareigoti NDNT atlikti pakartotinį tyrimÄ dėl pareiÅ¡kėjo darbingumo lygio vertinimo.

Skunde paaiÅ¡kina, kad NDNT Vilniaus II teritorinis skyrius 2017-10-20 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-3309 pareiÅ¡kėjui nustatė 50 proc. darbingumo lygį nuo 2017-07-14 iki 2019-10-08. Prie Å¡io akto buvo sudaryta 2017-10-20 iÅ¡vada dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų Nr. DPS-2028. Su praÅ¡ymu peržiÅ«rėti ir pakartotinai įvertinti darbingumo lygį kreipėsi į NDNT, kuriame nurodė, jog dėl regėjimo negalios negali atlikti paprasčiausių darbų, sveikatos bÅ«klė pablogėjo, darbingumo lygis buvo nustatytas didesnis nei nustatytas anksčiau (35 proc.). NDNT 2017-12-15 iÅ¡nagrinėjusi praÅ¡ymÄ dėl pareiÅ¡kėjui nustatyto darbingumo lygio priėmė sprendimÄ Nr. SS-2435 palikti galioti NDNT Vilniaus II teritorinio skyriaus 2017-10-20 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL- 3309 priimtÄ sprendimÄ , kuriuo jam buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Su NDNT 2017-12-15 sprendimu Nr. SS- 2435 nesutiko, todėl su skundu kreipėsi į KomisijÄ , kuri 2018-02-01 sprendimu Nr. S-17 jo skundÄ atmetė. Mano, kad minėti sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti.

Pažymi, kad NDNT nuo 2015-07-09 iki 2017-07-13 pareiškėjui nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, o laikotarpiu nuo 2014-07-09 iki 2015-07-08 jam nustatytas 30 proc. darbingumo lygis. Nors jo sveikatos būklė nepagerėjo, o atvirkščiai dar labiau pablogėjo – dabar jis labai blogai mato. Atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos 2018-02-01 sprendime Nr. S-17 neteisingai pažymėta, jog nuo 2014-07-09 iki 2015-07-08 pareiškėjui buvo nustatytas darbingumo lygis 40 proc. (šiuo laikotarpiu jam buvo nustatytas 30 proc. darbingumas).

Nurodo, kad 2015 metais dėl regėjimo funkcijos sutrikimo vertinimo buvo taikytas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraÅ¡o (toliau – Kriterijų apraÅ¡as) 1 priedo III skyriaus 28.2 papunktis, kai asmeniui diagnozuotas abiejų akių regėjimo funkcijų sumažėjimas, kai geriau matančios akies regėjimo aÅ¡trumas su korekcija nuo 0,2 iki 0,3, nes 2015-04-01 oftalmologo konsultacijos duomenimis geriau matančios deÅ¡inės akies regėjimo aÅ¡trumas su korekcija 0,2. Tačiau, nustatant regėjimo funkcijos sutrikimÄ dabartiniu atveju, remiantis 2017-06-07 oftalmologo konsultacijos duomenimis abiejų akių regėjimo aÅ¡trumas su korekcija 0,5 ir buvo vadovautasi minimo įsakymo Kriterijų apraÅ¡o 1 priedo 1 dalies 7.1 punktu ir III dalies 28.3 punktu ir pareiÅ¡kėjui nustatytas 50  proc. bazinis darbingumas, bÅ«tent asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai (22) prilyginti koeficientui 1 ir nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. PareiÅ¡kėjui yra diagnozuota abiejų akių regos nervo subatrofija, abiejų akių epiretinalinė membrana, abiejų akių angiopatija V  OD 0,5 ir OS 0,5. Akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjo matymas pablogėjo ir tik dėl klaidingo vertinimo pagal 2017-06-07 oftalmologo konsultacijÄ , kuri mano nebuvo tiksli ir teisinga, jam buvo sumažintas darbingumo lygis sveikatos bÅ«klei, tame tarpe ir regėjimui pablogėjus. Mano, kad Komisija, nagrinėdama jo skundÄ , turėjo dar kartÄ pareikalauti patikrinti jo akių sveikatos bÅ«klę. ir pateikti papildomÄ oftamologo pažymÄ , t. y. atlikti veiksmus, po kurių bÅ«tų galima nustatyti objektyvų jo nedarbingumo lygį.

Atsakovė NDNT ir trečiasis suinteresuotas asmuo NDNT Vilniaus II teritorinis skyrius su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Bendrame atsiliepime į skundÄ (b. l. 70–72) paaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjo darbingumo lygiui esminę įtakÄ daro smegenų pažeidimai, kai yra koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimų ir regėjimo funkcijos sutikimas. Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl asmeniui nustatytų diagnozių pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus – 10 Australijos modifikacijos (toliau – TLK-10-AM) kodus H47.2 (Regos nervo atrofija), H35.8 (Kitos patikslintos tinklainės ligos) ir H25.9 (Senatvinė katarakta, nepatikslinta), buvo vadovautasi Kriterijų apraÅ¡o 1 priedo III dalies 28.3 papunkčiu, kuris taikomas dėl abiejų akių regėjimo funkcijų sumažėjimo, kuomet geriau matančios akies regėjimo aÅ¡trumas su korekcija yra nuo 0,4 iki 0,5. Nustatyta 50 proc. bazinio darbingumo vertė (vienintelė galima vertė) ir taikytas Å¡is kriterijus, nes asmeniui yra diagnozuota abipusė regos nervo subatrofija, epiretininė membrana, kataraktos įtarimas, kai abiejų akių regos aÅ¡trumas su korekcija – 0,5. Patvirtinta 2017-10-09 siuntimo į NDNT Nr. 17-45 ir 2017-06-07 oftalmologo konsultacijos duomenimis.

Pažymi, kad darbingumo lygis negali būti įvertintas mažesne procentine išraiška, nes anksčiau minėtas sveikatos funkcinis sutrikimas yra vertinamas vadovaujantis Kriterijų aprašo kriterijais, kurie yra įvertinti konkrečiomis bazinio darbingumo lygio vertėmis ir kurio būti koreguojamos ar kitaip keičiamos. Tokio pobūdžio sveikatos funkcijos sutrikimas mažesne 40  proc. bazinio darbingumo verte, kaip ir vertinant darbingumo lygį ankstesniu periodu, įvertinamas tuomet, kai atitinka Kriterijų aprašo 1-o priedo III dalies 28.2 papunktį, kuris taikomas kuomet geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija yra nuo 0,2 iki 0,3. Kadangi tokio sunkumo sveikatos funkcinis sutrikimas ginčo laikotarpiu pareiškėjui nėra diagnozuotas, pastarasis kriterijus negali būti pritaikytas.

PaaiÅ¡kina, kad NDNT, nustatydama darbingumo lygį, vertina ne atskiras ligas, užšifruotas tam tikrais TLK-10-AM kodais, ir nustato ne sveikatos, o darbingumo lygį, kuriam esminę įtakÄ daro ne diagnozuota liga ar patirta trauma, o dėl jų kilę nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. NDNT teritoriniai skyriai ir NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, vertindami darbingumo lygį, vadovaujasi gydymo įstaigos pateiktu siuntimu, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais ir, jei reikia, papildomai gautais dokumentais, pagrindžiančiais asmeniui diagnozuotÄ sveikatos funkcijos sutrikimÄ . Gydantis gydytojas yra atsakingas už siuntimo į NDNT informacijos teisingumÄ , o už pateiktas konsultacijas – jų iÅ¡vadas pateikę gydytojai specialistai. Pabrėžia, kad NDNT yra ne sveikatos priežiÅ«ros, o vieÅ¡ojo administravimo įstaiga, todėl, priimdama sprendimÄ dėl asmens darbingumo lygio, vadovaujasi tik jai pateiktais dokumentais. Papildomai pažymi, kad darbingumo lygio vertinimo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos NDNT numato pareigÄ tik esant reikalui kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , kurios gydytojas iÅ¡davė siuntimÄ , dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje (forma 025/a) esančia medicinine informacija ir (ar) dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo, tik jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neiÅ¡samÅ«s ar jų nepakanka. Kadangi objektyvios bÅ«tinybės patikslinti turimus medicininius duomenis nebuvo, sprendimas buvo priimtas vadovaujantis byloje esančiais medicininiais dokumentais. NDNT nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo lygio procentų. Teisinis reglamentavimas taip pat suponuoja galimÄ asmens darbingumo lygio kitimÄ atsižvelgiant į jo sveikatos bÅ«klę atitinkamam laikotarpiui. Todėl tai, kad pareiÅ¡kėjui ankstesniu laikotarpiu buvo nustatytas mažesnis darbingumo lygis, nereiÅ¡kia, kad jis yra nekintamas ir praėjus nustatytam atitinkamam laikotarpiui negali mažėti ar didėti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018-02-01 sprendimo Nr. S-17 „Dėl A. K. darbingumo lygio“, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-12-15 sprendimo Nr. SS-2435 „Dėl A. K. darbingumo lygio“ (b. l. 20–23, 27–34, 56–59, 61–64, 81–87) teisėtumo ir pagrįstumo.

IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad VÅ¡Ä® Balsių Å¡eimos medicinos centro 2017- 10-09 siuntimu Nr. 17-45 (b. l. 73–75) pareiÅ¡kėjas buvo nukreiptas į NDNT darbingumo lygiui įvertinti. PareiÅ¡kėjas 2017-10-09 pateikė NDNT praÅ¡ymÄ nustatyti jam darbingumo lygį nuo 2017-07-13 (b. l. 114). Atlikęs pareiÅ¡kėjo darbingumo lygio vertinimÄ , NDNT Vilniaus II teritorinis skyrius 2017-10-20 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-3309 (b. l. 8–15, 90–97) nustatė pareiÅ¡kėjui 50 procentų darbingumo lygį nuo 2017-07-14. Nesutikdamas su tokiu NDNT teritorinio skyriaus sprendimu, pareiÅ¡kėjas 2017-11-21 padavė skundÄ NDNT direktoriui, praÅ¡ydamas atlikti pakartotinį darbingumo lygio vertinimÄ (b. l. 19). Nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo skundÄ , NDNT Sprendimų kontrolės skyrius atliko pakartotinį darbingumo lygio vertinimÄ ir 2017-12-15 priėmė sprendimÄ Nr. SS-2435 (b. l. 20–23, 56–59), kuriuo nusprendė palikti galioti NDNT Vilniaus II teritorinio skyriaus 2017-10-20 darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-3309 priimtÄ sprendimÄ , kuriuo asmeniui nustatytas 50 proc. darbingumo lygis nuo 2017-07-14 iki 2019-10-08. PareiÅ¡kėjas 2018-01-18 padavė skundÄ Komisijai (b. l. 24–26, 55), kuri 2018-02-01 sprendimu Nr. S-17 jį atmetė kaip nepagrįstÄ ir paliko NDNT 2017-12-15 sprendimÄ Nr. SS-2435 nepakeistÄ (b. l. 27–34, 61–64).

Asmens darbingumo lygis vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu (toliau – Ä®statymas), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraÅ¡u (toliau – Kriterijų apraÅ¡as), jo 1 ir 2 priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡u (toliau – Tvarkos apraÅ¡as). Teismas, vadovaudamasis Kriterijų apraÅ¡e ir Tvarkos apraÅ¡e nustatytu teisiniu reguliavimu, patikrina, ar skundžiamais administraciniais aktais įformintas pareiÅ¡kėjo darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimų pagrįstumÄ , ar buvo atsižvelgta į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymuose ir skunduose nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetencijÄ , ar savo turiniu neprieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams.

Su NDNT ir Komisijos sprendimais pareiškėjas nesutinka. Esminis pareiškėjo skundo argumentas yra tas, kad, vertinant darbingumo lygį, klaidingai įvertintas jo regėjimo funkcijos sutrikimas. Pareiškėjas, nesutikdamas su jam nustatytu darbingumo lygiu, tvirtina, kad jo darbingumo lygis turėtų būti ne daugiau kaip 35 proc.

Ä®statymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytÄ profesinę kompetencijÄ ar įgyti naujÄ profesinę kompetencijÄ arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Ä®statymo 20 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos bÅ«klę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naujÄ kvalifikacijÄ ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais (Ä®statymo 20 straipsnio 6 dalis). Darbingumas įvertinamas procentais: jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobÅ«dį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sÄ lygomis; jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iÅ¡ dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobÅ«dį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebÅ«tina pritaikyti darbo vietos; jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu (Ä®statymo 20 straipsnio 7 dalis).

Vadovaujantis Kriterijų apraÅ¡o 3 punktu, asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus Å¡iuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumÄ (1 priedas) ir asmens veiklÄ ir gebėjimÄ dalyvauti (2 priedas). Pirmiausia, remiantis diagnozes ir funkcinius sutrikimus patvirtinančiais gydančių gydytojų pateiktais dokumentais ir siuntimu į TarnybÄ , nustatomas bazinis darbingumo lygis (procentais nuo 0 iki 100), o, antra, atsižvelgiant į asmens gebėjimÄ dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimÄ profesinę kvalifikacijÄ ar įgyti naujÄ bei bÅ«ti savarankiÅ¡kam, įvertinama asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti (socialinius kriterijus). Gauti asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginami koeficientams. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iÅ¡ asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento (Kriterijų apraÅ¡o 11 punktas). Medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vadovaujantis Kriterijų apraÅ¡o 4 punktu, vertinami atsižvelgiant į asmens sveikatos bÅ«klę bei į visas jo darbingumui darančias įtakÄ ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus.

Kriterijų apraÅ¡o 5 punkte numatyta, kad jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, vadovaujantis Kriterijų apraÅ¡o 6 punkto nuostatomis. Pagal Kriterijų apraÅ¡o 6 punktÄ , jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitÄ , dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iÅ¡ koeficientų. Pagal Kriterijų apraÅ¡o 6.1–6.4 punktus, jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iÅ¡ koeficiento 0,9; jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 50–65, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iÅ¡ koeficiento 0,8; jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra 30–45, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iÅ¡ koeficiento 0,7; jei dėl kito organizmo funkcinio sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra 0–25, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo nustatyti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iÅ¡ koeficiento 0,6.

Pagal Kriterijų apraÅ¡o 7–11 punktus asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimÄ dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimÄ profesinę kvalifikacijÄ ar įgyti naujÄ bei bÅ«ti savarankiÅ¡kam. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynÄ , kurio forma patvirtinta Kriterijų apraÅ¡o 2 priede. Gauti Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balai prilyginamai koeficientams: 73–76 balai – koeficientas 0,7; 38–72 balai – koeficientas 0,8; 19–37 balai – koeficientas 1; 4–18 balų – koeficientas 1,1; 0–3 balai – koeficientas 1,2. Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iÅ¡ Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento.

Taigi iÅ¡ darbingumo lygio nustatymo teisinio reglamentavimo matyti, jog jį nustatant vykdomos iÅ¡ esmės dvi savarankiÅ¡kos procedÅ«ros, t. y. atliekamas asmens medicininių kriterijų vertinimas ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijų pagal klausimynÄ vertinimas.

Nagrinėjamu atveju nesutiktina su pareiškėjo teigimu, kad atsakovė netinkamai nustatė pareiškėjo darbingumo lygį. Byloje nustatyta, kad vertinant bazinį darbingumo lygį dėl asmeniui nustatytų diagnozių pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus – 10 Australijos modifikacijos (toliau – TLK-10-AM) kodus H47.2 (Regos nervo atrofija), H35.8 (Kitos patikslintos tinklainės ligos) ir H25.9 (Senatvinė katarakta, nepatikslinta), buvo vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo III dalies 28.3 papunkčiu, kuris taikomas dėl abiejų akių regėjimo funkcijų sumažėjimo, kuomet geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija yra nuo 0,4 iki 0,5. Nustatyta 50 proc. bazinio darbingumo vertė (vienintelė galima vertė) ir taikytas šis kriterijus, nes asmeniui yra diagnozuota abipusė regos nervo subatrofija, epiretininė membrana, kataraktos įtarimas, kai abiejų akių regos aštrumas su korekcija – 0,5. Patvirtinta 2017-10-09 siuntimo į NDNT Nr. 17-45 ir 2017-06-07 oftalmologo konsultacijos duomenimis. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas tinkamai, remiantis objektyviais duomenimis. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nagrinėdamas ginčus dėl darbingumo lygio nustatymo teismas sprendžia tik teisės klausimus ir jam nesuteikta kompetencija spręsti medicininių ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A146–328/2012).

Teismas nesutinka su pareiškėju, kad jam turėjo būti nustatomas ne mažesnis kaip 35 proc. darbingumo lygis, kadangi minėtas sveikatos funkcinis sutrikimas yra vertinamas vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo kriterijais, kurie yra įvertinti konkrečiomis bazinio darbingumo lygio vertėmis ir kurios negali būti koreguojamos ar kitaip keičiamos. Tokio pobūdžio sveikatos funkcijos sutrikimas mažesne 40 proc. bazinio darbingumo verte, kaip ir vertinant darbingumo lygį ankstesniu periodu, įvertinamas tuomet, kai atitinka Kriterijų aprašo 1-o priedo III dalies 28.2 papunktį, kuris taikomas kuomet geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija yra nuo 0,2 iki 0,3. Kadangi tokio sunkumo sveikatos funkcinis sutrikimas ginčo laikotarpiu pareiškėjui nėra diagnozuotas, pastarasis kriterijus pritaikytas negali būti.

Ä®statymo 20 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Atkreiptinas pareiÅ¡kėjo dėmesys į tai, kad atsakovė nėra sveikatos priežiÅ«ros įstaiga ir neatlieka asmenų iÅ¡samios medicininės apžiÅ«ros dėl sveikatos bÅ«klės iÅ¡tyrimo. NDNT yra vieÅ¡ojo administravimo įstaiga, kurios funkcija – priimti sprendimÄ dėl asmens darbingumo lygio, vadovaujantis jai pateiktais dokumentais. NDNT nurodė, kad nustatant pareiÅ¡kėjo darbingumo lygį buvo įvertinti siuntimo į NDNT, ligos istorijos, papildomų medicininių tyrimų duomenys, specialistų ir konsultantų (neurologų) iÅ¡vados duomenys. Tai atitinka Įstatymo 20 straipsnio 6 dalies, Tvarkos apraÅ¡o ir Kriterijų apraÅ¡o reikalavimus. Teismas, remdamasis siuntime ir gydytojų specialistų apraÅ¡yta pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«kle, diagnozuotais organizmo sutrikimais, neturi pagrindo abejoti specialų iÅ¡silavinimÄ ir specialių žinių turinčių NDNT specialistų atliktu pareiÅ¡kėjo darbingumo lygio įvertinimu. Be to, pareiÅ¡kėjas skunde nepateikė konkrečių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad vertinant jo darbingumo lygį turėtų bÅ«ti taikomi mažesnes bazinio darbingumo vertes atitinkantys Kriterijų apraÅ¡o punktai; nepateikė argumentų dėl asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno užpildymo netinkamumo.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad NDNT ginčijamu sprendimu pagrįstai ir motyvuotai pareiÅ¡kėjo bazinio darbingumo vertę nustatė 50 procentų, pritaikė įtakos koeficientÄ asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balus prilygino koeficientui 1 bei nustatė pareiÅ¡kėjui 50 procentų darbingumo lygį.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Komisija turėjo kreiptis dėl pakartotinio pareiÅ¡kėjo akių sveikatos bÅ«klės vertinimo, tačiau to nepadarė. Teismas su tokiais pareiÅ¡kėjo argumentais nesutinka, nes, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, darbingumo lygio vertinimo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normoj NDNT numato pareigÄ tik esant reikalui kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , kurios gydytojas iÅ¡davė siuntimÄ , dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje (forma 025/a) esančia medicinine informacija ir (ar) dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo, tik jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neiÅ¡samÅ«s ar jų nepakanka, o Å¡iuo atveju objektyvios bÅ«tinybės patikslinti turimus medicininius duomenis nebuvo.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijami sprendimai dėl pareiÅ¡kėjo darbingumo lygio vertinimo priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių, įvertintos visos aplinkybės, sprendimai pagrįsti teisės aktais, buvo atsižvelgta į pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, sprendimai priimti pagal kompetencijÄ , savo turiniu neprieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, t. y. NDNT vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti vieÅ¡ojo administravimo subjektas, skundžiamu sprendimu nustatydama pareiÅ¡kėjui 50 procentų darbingumo lygį, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, nevirÅ¡ijo savo kompetencijos, Komisija, palikdama nepakeistÄ NDNT sprendimÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , taigi NDNT ir Komisijos ginčijami sprendimai paliekami nepakeisti.

Teismui netenkinus pareiÅ¡kėjo skundo dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo įpareigoti NDNT atlikti pakartotinį tyrimÄ dėl pareiÅ¡kėjo darbingumo lygio vertinimo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pasikeitus asmens sveikatos bÅ«klei (kai diagnozuoti nauji funkciniai sutrikimai), pareiÅ¡kėjas gali kreiptis į NDNT iÅ¡ naujo dėl darbingumo lygio nustatymo ir, kartu su praÅ¡ymu, pristatyti visus darbingumo lygio nustatymui reikalingus dokumentus, nurodytus Tvarkos apraÅ¡o 8, 9 ir 10 punktuose (gydančiojo gydytojo užpildytÄ siuntimÄ Ä¯ NDNT, medicininių tyrimų iÅ¡raÅ¡us ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Iveta Pelienė