146467aa-e008-4509-a930-1dee5ac5532f · Klaipėdos apygardos teismas

 Baudžiamoji byla Nr. 1A-149-635/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33989-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2;

1.2.14.1.4; 2.4.6.4.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 8 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės,

sekretoriaujant L. G.,

dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei,

nuteistajam L. J., jo gynėjai advokatei M. K.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. J. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuo 23.00 iki 6.00 valandos bÅ«ti savo nuolatinėje gyvenamoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti ar bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. D. apeliacinio skundo nepateikė.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. L. J. nuteistas už tai, kad, pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ , t. y.: 2022 m rugpjūčio mėn. 22 d., apie 17.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. D., automobiliu „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykę prie nukentėjusiajam R. L. priklausančios parduotuvės, esančios (Duomenys neskelbtini), paėmę prie parduotuvės pastato buvusiÄ pastatytÄ Å¾oliapjovę „Honda“, kurios vertė 260 eurų, bandydami įkiÅ¡ti žoliapjovę „Honda“ į automobilio „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinę, pasikėsino pagrobti žoliapjovę „Honda“, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi juos pamatė nukentėjusysis R. L.. Tokiu bÅ«du L. J. ir A. D. pasikėsino pagrobti svetimÄ , nukentėjusiajam R. L. priklausantį 260 eurų vertės turtÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. J. (toliau – apeliantas) praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2023 m. kovo 3 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti arba suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę, paskiriant Å¡velnesnę bausmės rūšį – baudÄ . BylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:

2.1. Apeliantas mano, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Baudžiamasis įstatymas pritaikytas ir iÅ¡aiÅ¡kintas netinkamai. Jo veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Todėl pirmosios instancijos teismas, apeliantÄ nuteisdamas pagal jam inkriminuotÄ kaltinimÄ iÅ¡ esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, keliamus įrodymų vertinimui, buvo nenuoseklus ir Å¡aliÅ¡kas.

2.2. Nurodo, kad jis neįvykdė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, todėl kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu. Teigia, kad 2022-08-22 A. D. jį vežė į (Duomenys neskelbtini) miesto stotį, sustojo (Duomenys neskelbtini) gatvėje ir iÅ¡lipo, o jis (L. J.) liko automobilyje. Po kurio laiko iÅ¡girdo, kad atsidarė automobilio bagažinės durys. Tada iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pamatė nukentėjusįjį R. L., kuris kažkÄ Å¡aukė ir ėjo prie automobilio. L. J. supratęs, kad A. D. bandė pasisavinti žoliapjovę, padėjo nukentėjusiajam iÅ¡traukti žoliapjovę ir tada kartu su A. D. nuvažiavo. Jis su A. D. nesitarė ir tikrai nesiekė pasisavinti svetimo turto, nesikėsino į svetimÄ turtÄ . Nuosprendyje nurodoma, kad R. L. tariamai matė L. J. keliant žoliapjovę į automobilio bagažinę, nors buvo prieÅ¡ingai, L. J. traukė žoliapjovę iÅ¡ bagažinės. Atkreipia dėmesį, kad A. D. teisme pripažino, jog buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl jo parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Pažymi, jog A. D. davė nenuoseklius parodymus, juos keitė keletÄ kartų. Mano, kad nukentėjusysis dėl patirto streso netinkamai interpretavo jo veiksmus, t. y. kaip siekimÄ užvaldyti jo turtÄ .

2.3. Apeliantas praÅ¡o teismo atsižvelgti į tai, kad žoliapjovės vertė nebuvo nustatinėjama, nukentėjusysis nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų žoliapjovės įsigijimÄ Anglijoje. Teigia, kad nukentėjusysis prekiauja sendaikčiais. Apelianto manymu žoliapjovės rinkos vertė nedidesnė nei 120 - 150 eurų. Todėl tokios vertės daikto pasisavinimas ar kėsinimasis pasisavinti užtraukia administracinę, ne baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

2.4. Skunde pabrėžia, kad pirmosios instancijos teisme neturėjo gynėjo, todėl negalėjo tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis. Teisme jam buvo trukdoma užduoti klausimus, bylÄ nagrinėjantis teisėjas jį pertraukinėjo, taip trukdydamas L. J. suformuoti klausimus.

2.5. Apelianto vertinimu, net manant, kad jis dalyvavo siekiant pavogti R. L. žoliapjovę, jam paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė ir netinkamos baudžiamojo poveikio priemonės. Jis iÅ¡laiko 2 mažamečius vaikus, dėl esamos situacijos nebegali iÅ¡vykti dirbti į užsienį, todėl Å¡iuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Apelianto teigimu, suÅ¡velninus jam paskirtÄ bausmę ir paskyrus Å¡velnesnę bausmės rūšį - baudÄ , jis turėtų galimybę jÄ sumokėti.

3. Atsiliepimų į nuteistojo L. J. apeliacinį skundÄ nustatytu terminu negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistasis L. J. ir jo gynėja advokatė M. K. prašė teismo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo L. J. apeliacinio skundo turinio, jame ginčijama nuteistojo (L. J.) kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos bei keliamas paskirtos bausmės individualizavimo klausimas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad nuteistasis L. J. pripažintas kaltau dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant apelianto kaltės klausimÄ baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir įtakojusio nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas tam tikrais aspektais neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ ar nepagrįstumÄ patvirtinančios aplinkybės

Dėl L. J. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį pagrįstumo bei įrodymų vertinimo

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad L. J. veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino L. J. veiksmus ir, pripažindamas jį kaltu pagal jam inkriminuotÄ kaltinimÄ iÅ¡ esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, keliamus įrodymų vertinimui, buvo nenuoseklus ir Å¡aliÅ¡kas. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, prieÅ¡tarauja byloje surinktiems, L. J. kaltę patvirtinantiems įrodymams, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir todėl atmestini.

8. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje – teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Å ių taisyklių privalo laikytis pirmosios instancijos teismas. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų esminiu pažeidimu gali bÅ«ti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje iÅ¡vados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingi įrodymai; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo bÅ«ti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neiÅ¡dėstyti teisiniai argumentai dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo ar Å¡ie argumentai nelogiÅ¡ki, painÅ«s ir pan. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

9. Nesutiktina su nuteistojo skunde iÅ¡sakytais prieÅ¡taravimais, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį buvo Å¡aliÅ¡kas. Tokį savo teiginį, nuteistasis grindžia tuo, jog teismas vertindamas įrodymus buvo nenuoseklus. Teisėjų kolegija susipažinusi su bylos medžiaga, sutikti su Å¡iais skundo argumentais neturi jokio teisinio pagrindo. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek kiekvienÄ atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę, buvo nuoseklus. Taigi, Å¡ie skundo teiginiai yra deklaratyvÅ«s, jų jokie objektyvÅ«s duomenys nepatvirtina. Kaip matyti iÅ¡ skundo turinio, teismo Å¡aliÅ¡kumÄ nuteistasis sieja iÅ¡imtinai su jam nepalankiu įrodymų vertinimu, tačiau Å¡i aplinkybė teismo Å¡aliÅ¡kumo neįrodo.

10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme iÅ¡tirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino L. J. kaltu padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, ir 178 straipsnio 1 numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismas tinkamai įgyvendino įrodymų vertinimo taisykles, jo padarytos iÅ¡vados visiÅ¡kai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

11. Apeliacinio skundo teiginiai, kad L. J. supratęs, jog A. D. bandė pasisavinti žoliapjovę, padėjo nukentėjusiajam iÅ¡traukti žoliapjovę iÅ¡ automobilio ir tada kartu su A. D. nuvažiavo, kad jis (L. J.) su A. D. nesitarė ir tikrai nesiekė pasisavinti svetimo turto, nesikėsino į svetimÄ turtÄ , jog nukentėjusysis dėl patirto streso netinkamai interpretavo L. J. veiksmus, t. y. kaip siekimÄ užvaldyti jo turtÄ , nepatvirtina fakto, jog L. J. nesikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ , ir vertinami kaip jo pasirinkta gynybinė versija savaip interpretuojant įrodymus ir siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

12. ApkaltinamÄ jį nuosprendį priėmęs teismas rėmėsi nukentėjusiojo R. L. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Nukentėjusysis apklausiamas teisme teisiamojo posėdžio metu parodė, kad parduotuvė priklauso jam, vagystės metu jis buvo už parduotuvės – terasoje, o žoliapjovė buvo prie parduotuvės. Pro pastato kampÄ pamatė kaip vienas kaltinamųjų, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo L. J., dėjo žoliapjovę į maÅ¡inÄ , todėl eidamas prie jo telefone surinko numerį 112.

Paklausus kÄ jis daro, atsakė neva kažkas prašė parvežti nusipirktÄ Å¾oliapjovę, rodė į kažkokį žmogų einantį Å¡aligatviu, tada jis įsikibo į žoliapjovę, kad jos neįdėtų į maÅ¡inÄ . Paskui iÅ¡lipo prie maÅ¡inos vairo sėdėjęs kitas kaltinamasis, padėjo iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡traukti žoliapjovę, tada abu kaltinamieji greitai sulipo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo net neuždarę bagažinės dangčio. Ikiteisminio tyrimo metu L. J. atpažino iÅ¡ pateiktų nuotraukų, buvo atliekamos akistatos, kadangi su juo ilgiau bendravo ir jį įsiminė, o antrojo kaltinamojo neįsiminė, nes bendravo trumpai.

Taip pat rėmėsi iÅ¡ duomenų asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolu, iÅ¡ kurio nustatyta, kad nukentėjusysis R. L. neatpažino A. D., atpažino L. J., jo apklausoje įvardintÄ kaip automobilio „(Duomenys neskelbtini)“ keleivį, kuris bandė įgrÅ«sti į automobilio bagažinę jam priklausančiÄ Å¾oliapjovę „Honda“, iÅ¡ veido formos, nosies, žvairokų akių ir akistatos tarp R. L. ir L. J. protokolu bei akistatos tarp R. L. ir A. D. protokolu. Taip pat rėmėsi pirmine 2022-09-05 įtariamojo A.

D. apklausa, kurioje pastarasis nurodė, kad pagrobti žoliapjovę jis pasiÅ«lė L. J., su kuo pastarasis sutiko, o bandant jam vienam pagrobti nusižiÅ«rėtÄ Å¾oliapjovę ir dėl jos didumo negalint jos įkiÅ¡ti į automobilio bagažinę, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir padėjo įgrÅ«sti L. J., tačiau atėjo nukentėjusysis ir nusikaltimo nebaigė. A. D. papildomai apklausiant įtariamuoju ir teisme duotų parodymų pakeitimas, kad vagystę įvykdyti pasikėsino vienas, L. J. kaltės nepripažinimÄ , vertino kaip pasirinktÄ gynybinę taktikÄ , taip L.

J. siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, o A. D. siekiant padėti iÅ¡vengti L. J. baudžiamosios atsakomybės. A. D. bandymus teisme deklaratyviai paneigti savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl susitarimo pagrobti svetimÄ turtÄ , motyvuojant apsvaigimu ir nesiorientavimu aplinkoje, vertino kaip nepagrįstus jokiais kitais duomenimis. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas itin iÅ¡samiai iÅ¡analizavo įrodymus bei iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės pagrindė bÅ«tent jų visumos vertinimu.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra iÅ¡imtinai teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Tokių proceso dalyvių pasiÅ«lymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų. Taigi, teismas savo iÅ¡vadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetÄ ir tai turi leisti jam padaryti sprendime iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. balandžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202/2014). Vien tai, kad teismo iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su nuteistojo subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-332/2010, Nr. 2K-122/2011).

14. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teisme neturėjo gynėjo, todėl negalėjo tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, jog vadovaujantis BPK 51 straipsniu, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisimajame posėdyje apeliantui nebuvo bÅ«tinas. L. J., norėdamas turėti gynėjÄ , turėjo teisę jį pasirinkti ir pasikviesti savo nuožiÅ«ra arba kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ , kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų to nepadarė. IÅ¡ apylinkės teismo 2023-02-14 posėdžio protokolo matyti, kad nuteistajam L. J. buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jo procesinės teisės, tame tarpe ir tai, kad jis turi teisę turėti gynėjÄ , tačiau L. J. tokio praÅ¡ymo neiÅ¡reiÅ¡kė. Taip pat teigia, kad teisme jam buvo trukdoma užduoti klausimus, bylÄ nagrinėjantis teisėjas jį pertraukinėjo, taip trukdydamas apeliantui (L. J.) suformuoti klausimus. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi pirmosios instancijos teisme 2023-02-14 vykusio teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡o, konstatuoja, kad L. J. teisme nebuvo trukdoma užduoti klausimus, bylÄ nagrinėjantis teisėjas jo nepertraukinėjo, tik paaiÅ¡kino, kad pastarasis liudytojui užduotų klausimus ir nekomentuotų pateiktų atsakymų. Apeliacinės instancijos teismas, tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi juos paneigia byloje esančių ir visų pirmiau aptartų aplinkybių visetas.

15. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. J. nesutinka su jo nusikalstamos veikos kvalifikavimu, mano, kad jo pasikėsinto pagrobto turto vertė yra žymiai mažesnė nei nustatyta, todėl jo veiksmai turėjo būti vertinami kaip administracinis nusižengimas.

16. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ . Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį (galiojusi redakcija nusikalstamos veikos padarymo metu) turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , ir nedidelės vertės – kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL, bet nevirÅ¡ija 5 MGL dydžio sumos.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 108 straipsnio administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo už vagystę, sukčiavimÄ , turto pasisavinimÄ ar iÅ¡vaistymÄ , kai pagrobto, pasisavinot ar iÅ¡Å¡vaistyto turto vertė nevirÅ¡ija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

18. Lietuvos Respublikos 2008 m. liepos 15 d. priimto Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 4 straipsnyje yra nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Lietuvos Respublikos vyriausybė 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtino bazinį bausmių ir nuobaudų dydį – 50 eurų.

19. Taigi nustačius, kad pagrobto turto vertė nevirÅ¡ija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (iki 150 Eur), tai asmeniui kyla administracinė atsakomybė, tačiau jei virÅ¡ija 5 bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius (virÅ¡ija 250 Eur), tai asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju L. J. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, nes pasikėsino pagrobti turtÄ , kurio vertė 260 Eur. Nustatyta vertė virÅ¡ija 5 MGL (250 Eur). Pagal nurodytÄ vertę L. J. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali bÅ«ti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainÄ , turto sukÅ«rimo (atkÅ«rimo), įsigijimo kaÅ¡tus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktÄ atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainÄ , tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikÅ¡mės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiÅ¡ko ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016 ir kt.).

20. IÅ¡ nukentėjusiojo apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad žoliapjovę nukentėjusysis buvo pirkęs 2022-08-14 Rietavo turguje už 260 eurų, dėvėtÄ . Jokių dokumentų nebuvo. Å iai dienai tÄ Å¾oliapjovę yra pardavęs, todėl pateikti žoliapjovę apžiÅ«rai neturi galimybių. Nukentėjusysis R. L. pateikė fotonuotraukas: žoliapjovės „Honda“, žoliapjovės modelio numerio (duomenys neskelbtini). Žoliapjovę pasikėsintÄ pagrobti 2022-08-22, t. y. praėjus 8 dienoms po jos įsigijimo, todėl nėra pagrindo abejoti, kad žoliapjovės vertė – 260 Eur.

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog L. J. kaltė nuosprendžio priėmimo metu, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį buvo visiÅ¡kai įrodyta. Apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesukelia jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nusikalstamos veikos kvalifikavimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo

22. Nusikalstamos veikos padarymo metu ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme L. J. padaryta veika buvo kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (2022-08-22 pasikėsino pagrobti svetimÄ , nukentėjusiajam R. L. priklausantį turtÄ ) – turto vertė 260 Eur. Nusikalstamos veikos padarymo metu BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojusi nuo 2015-01-01) numatė, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL (12500 Eur) dydžio sumÄ , ir nedidelės vertės – kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL (150 Eur), bet nevirÅ¡ija 5 MGL (250 Eur) dydžio sumos. Atsižvelgiant į Å¡ias nuostatas, nuteistojo L. J. veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal minėtus straipsnius. 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu nuo 2023 m. birželio 1 d., BK 190 straipsnio 1 dalies nuostata buvo pakeista nurodant, kad turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 900 MGL dydžio sumÄ , didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 400 MGL dydžio sumÄ , bet nevirÅ¡ija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL dydžio sumÄ , bet nevirÅ¡ija 10 MGL dydžio sumos.

23. Pažymėtina, jog BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims. Pagal naujÄ jÄ BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijÄ â€“ turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL dydžio sumÄ , bet nevirÅ¡ija 10 MGL dydžio sumos, t. y. nesudaro nusikalstamos veikos, numatytos XXVIII skyriuje, dalyko. Å ios nuostatos laikytinos Å¡velninančiomis L. J. ir A. D. padėtį bei taikytinos nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

24. Nuteistųjų L. J. ir A. D. bendrai pasikėsinto pagrobti svetimo, nukentėjusiajam R. L. priklausančio turto vertė – 260 Eur – virÅ¡ija 3 MGL, bet nevirÅ¡ija 10 MGL dydžio sumos. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl paminėtos nusikalstamos veikos buvo priimtas tinkamai pritaikius galiojusį baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepadarius esminių BPK pažeidimų, tačiau dėl pasikeitusio baudžiamojo įstatymo Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2023-03-03 nuosprendis dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas), kadangi pagal Å¡iuo metu galiojantį baudžiamÄ jį įstatymÄ L. J. ir A. D. bendrai 2022-08-22 pasikėsinto pagrobti svetimo 260 Eur vertės turtas (Å¡i veika teismo kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį) yra laikomas nedidelės vertės ir sudaro baudžiamojo nusižengimo sudėtį pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį. Todėl L. J. veika, kuriÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. D., perkvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas.

25. Pagal BPK 320 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas Å¡velnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali suÅ¡velninti nuosprendį ir pastariesiems. Skundžiamu nuosprendžiu dėl pasikėsinimo pagrobti svetimÄ , veikiant bendrininkų grupėje taip pat nuteistas ir A. D., kurio nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei į BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatas, konstatuoja, kad perkvalifikavus L. J. veikÄ , kuriÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. D., pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį perkvalifikuojama ir A. D. veika.

Dėl bausmės

26. Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

27. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

28. Byloje nustatyta, kad A. D. ir L. J. nuteisti už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , už kurio padarymÄ asmuo galėjo bÅ«ti baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų, Å¡iuo nuosprendžiu nuteistųjų veikos perkvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas, už kurio padarymÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu. Nagrinėjamu atveju nuteistajam A. D. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės apribojimo bausme 1 metams 8 mėnesiams, paskiriant intensyviÄ priežiÅ«rÄ su įpareigojimais, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du su 2022-11-16 Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme 1 metams su intensyvia priežiÅ«ra bei įpareigojimais ir paskirta subendrinta galutinė laisvės apribojimo bausmė 2 metams, su intensyvia priežiÅ«ra ir įpareigojimais. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas A. D. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022-05-25 iki 2022-05-27 (trys dienos), vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, pagal 2022-11-16 baudžiamÄ jį įsakymÄ . Nuteistajam L. J. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 metams 3 mėnesiams su intensyvia priežiÅ«ra ir įpareigojimais.

29. Nuteistasis A. D. apeliacinio skundo nepateikė, todėl net ir perkvalifikavus A. D. veikÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį kaip baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dėl paskirtos bausmės iÅ¡samiau pasisakyti, tik konstatuoja, kad jam paskirta galutinė subendrinta bausmė, atitinka įstatymo reikalavimus ir perkvalifikavus, ir yra teisinga.

30. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. J. teigia, kad jam paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė ir netinkamos baudžiamojo poveikio priemonės, kadangi jis iÅ¡laiko 2 mažamečius vaikus, dėl esamos situacijos nebegali iÅ¡vykti dirbti į užsienį, todėl Å¡iuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje. PraÅ¡o jam skirti baudÄ .

31. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę L. J., atsižvelgė į tai, kad pasikėsino padaryti nusikalstamÄ veikÄ priskiriamÄ prie nesunkių nusikaltimų, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupe, neteistas, turi vienÄ galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę, teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias bÅ«tina vertinti skiriant bausmę. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir sunkinančiÄ aplinkybę, kitas jį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti skiriama laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytas atsižvelgiant į kiekvieno indėlį darant nusikalstamÄ veikÄ .

32. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodytų aplinkybių vertinimu, bausmės skyrimo motyvacija, atsižvelgus į tai, kad nuteistojo L. J. veika perkvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, į apelianto praÅ¡ymÄ paskirti baudÄ , nurodytas aplinkybes, jog dėl paskirtos bausmės nebegali iÅ¡vykti dirbti į užsienį, jis iÅ¡laiko 2 mažamečius vaikus, daroma iÅ¡vada, kad L. J. gali bÅ«ti paskirta bauda, kad nebÅ«tų pažeisti svarbiausi jo socialiniai ir ekonominiai santykiai: nuteistasis prarastų galimybę iÅ¡vykti dirbti į užsienį bei aprÅ«pinti save ir savo Å¡eimÄ . Atsižvelgiant į visas aplinkybes, nuteistajam L. J. skiriama bausmė – bauda, atitinkanti BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytÄ Å¡ios bausmės minimumÄ â€“ 15 MGL (750 Eur). Tokios bausmės paskyrimas neprieÅ¡tarauja teisingumo principo reikalavimams.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,Â

n u s p r e n d ž i a:

nuteistojo L. J. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. kovo 3 d. nuosprendį.

L. J. veikÄ iÅ¡ BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį ir paskirti 15 MGL (750 Eur) baudÄ .

A. D. veikÄ iÅ¡ BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, skundžiamu 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžiu A. D. paskirtÄ bausmę palikti nepakeistÄ .

KitÄ Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2023 m. kovo 3 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai

Daiva Jazbutienė

Savinijus Katauskas

Dalia Kursevičienė