2021-05-26 Nr. AB-11366-3-62-3-01199-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1241-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01199-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fucus“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fucus“ skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Fucus“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 21R-302(AG-236/07-2019); 2) Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. S-1901-78 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo/keitimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas Sprendimu patikslino Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų kadastras, Kadastras) duomenis, priskiriant miško plotui 1,0789 ha teritoriją – Vilniaus miesto miškų (duomenys neskelbtini) girininkijos 21 kvartalo 32 taksacinį sklypą (toliau – ir Taksacinis sklypas), kuris patenka į pareiškėjui išnuomoto valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Sklypas), teritoriją. Sklype yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis 13 proc. baigtumo pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sandėlis). Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybinis miškotvarkos institutas (toliau – ir Institutas; dabartinis pavadinimas – VĮ Valstybinių miškų urėdija) 2014 m. rugsėjo 9 d. pasiūlė tikslinti Kadastro duomenis, iš jo išregistruojant Taksacinį sklypą. Tarnyba 2014 m. gruodžio 17 d. Kadastro duomenų taisymo aktu Nr. 1412-002-T (toliau – ir Taisymo aktas) nustatė, kad Sklype esantys želdynai nepagrįstai priskirti miško žemės plotui, todėl Miškų kadastro duomenys tikslintini, išbraukiant Taksacinį sklypą iš miško žemės ploto. Su pareiškėju 2015 m. kovo 5 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 49SŽN-60-(14.49.57.), kuria pareiškėjui išnuomotas Sklypas. Tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 234-15-V Taisymo aktas buvo pripažintas negaliojančiu. Šio įsakymo pagrindu buvo patikslinti Kadastro duomenys ir Taksacinis sklypas grąžintas į Miškų kadastrą. Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu Tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymas panaikintas. Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. S-1901-11A nutarta patikslinti Kadastro duomenis, išregistruojant Taksacinį sklypą. Tarnyba 2019 m. sausio 11 d. inicijavo Kadastro duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, kad Taksacinis sklypas atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Tarnybos direktorius ginčijamu Sprendimu patikslino Kadastro duomenis ir Taksacinį sklypą įregistravo Miškų kadastre. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmetė.

3. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir tinkamai motyvuotas. Sprendime nepateikta aiškių motyvų, kodėl Taksaciniame sklype esantys želdynai vertinti kaip atitinkantys miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, nurodyti su tuo susiję duomenys prieštaringi. Taisymo akte nustatyta, kad Žemės sklype esantys želdynai nepagrįstai priskirti miško žemės plotui, 2019 m. sausio 11 d. Miškų kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. 1351 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kurio pagrindu priimtas Sprendimas, nustatyta, kad Taksaciniame sklype esantys želdynai atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Ta pati faktinė situacija įvertinta skirtingai. Sprendime nenurodytos jo priėmimo priežastys, individuali argumentacija. Patikrinimo akto išvados yra nepagrįstos faktiniais duomenimis ir motyvais, yra neaiškios bei prieštarauja anksčiau nustatytiems Taksacinio sklypo faktiniams duomenims. Priimant Sprendimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad Taksaciniame sklype yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis statinys (pamatai), kuriam eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį pareiškėjui be aukciono išnuomotas atitinkamo dydžio Sklypas. Nekilnojamojo turto registre nurodyta tiek statinio, tiek žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis (kita) yra nesusijusi su Miškų įstatyme nustatyta veikla (naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, pagrindinė statinio naudojimo paskirtis – sandėliavimo). Taksacinio sklypo priskyrimas valstybinei miško žemei apriboja valstybinės žemės nuomininko galimybes vykdyti veiklą žemės sklype, kadangi valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai.

4. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba, priimdama Sprendimą, pažeidė gero administravimo principą, nesilaikė objektyvumo, lygiateisiškumo ir atsakomybės už priimtus sprendimus principų. Taip pat pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam, viešojo administravimo subjektui priimant sprendimą. Kadastro duomenų patikrinimas vietoje 2019 m. sausio 11 d. atliktas be teisinio pagrindo. Tarnyba patikrinimą vietoje turėjo teisę atlikti tik gavusi informacijos, kad Kadastro duomenys yra galimai netikslūs. Patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinimas vietoje inicijuotas Advokatų profesinės bendrijos IN JURE 2018 m. gruodžio 12 d. prašymu, tačiau nurodytu prašymu Tarnybai nebuvo suteikta informacija apie galimai netikslius Kadastro duomenis, o buvo prašoma pateikti duomenis apie įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą. Be to, kad Tarnyba jau buvo išsprendusi prašymą ir priėmusi priešingą išvadą – išregistruoti Taksacinį sklypą iš Miškų kadastro. Sprendimas priimtas dėl Miškų kadastro duomenų tikslinimo (keitimo), tačiau nebuvo sudaryta komisija, nagrinėjanti sprendimus ir procedūrų pažeidimus dėl Miškų kadastro duomenų tikslinimo.

5. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad kitos paskirties Sklypas, kaip 1,4717 ha užstatyta teritorija, buvo suformuotas Nekilnojamo turto kadastre ir registre registruotas 1994 m. balandžio 25 d. Šių dokumentų priėmimo metu Sklypo teritorijoje esantis miškas nebuvo inventorizuotas. Dalis Sklypo miško žemės plotui pirmą kartą priskirta 2001 m. ir Kadastre registruota kaip Vilniaus miesto miškų (duomenys neskelbtini) girininkijos 21 kvartalo 14 ir 16 taksacinių sklypų dalis. Miško žemės plotas Sklype inventorizuotas 2010 m. atliktos sklypinės miškų inventorizacijos metu ((duomenys neskelbtini) girininkijos 21 kvartalo 32 taksacinis sklypas). Inventorizacijos duomenys Kadastre registruoti 2013 m. lapkričio 7 d.

7. Vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2015 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 220-15-V, Sklype buvo atliktas patikrinimas vietoje, kurio metu nustatyta, kad Sklypo teritorijoje, kuri išbraukta iš Miškų kadastro, statinių nėra, mišriai auga galimai kultūrinės kilmės bei savaiminės kilmės medžiai ir krūmai. Nustatyta, kad teritorija atitinka Miškų įstatyme miškui keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į patikrinimo vietoje rezultatus, vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu, patikslinti Kadastro duomenys, priskiriant miško žemės plotui iš jo nepagrįstai išbrauktą Taksacinį sklypą. VAAT 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu panaikino Tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymą dėl procedūrinių reikalavimų nesilaikymo.

8. Atsižvelgiant į 2019 m. sausio 11 d. patikrinimo metu nustatytus faktus, pagrįstai ir teisėtai priimtas Sprendimas, kuriuo patikslinti Miškų kadastro duomenys.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

10. Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog 1,4717 ha Sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Pagal 2015 m. kovo 5 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 49SŽN-60-(14.49.57.) Sklypas išnuomotas pareiškėjui. Sklype yra registruotas pareiškėjui priklausantis nebaigtas statyti (baigtumas – 13 proc.) pastatas – sandėlis, kuris Nekilnojamojo turto registre registruotas 2013 m. gruodžio 5 d. Miškų kadastro duomenimis, Taksacinis sklypas patenka į pareiškėjui išnuomoto Sklypo teritoriją. Antstolio V. Č. 2015 m. birželio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 116-15-1176 nurodyta, kad Sklypo pietvakarinėje dalyje matomi atkasti betoniniai fragmentai, protokolo 4–7 nuotraukose matosi aukštas tankus medynas.

11. Teismas nurodė, kad Taksacinio sklypo 2019 m. sausio 11 d. Patikrinimo akte Nr. 1351 nurodyta, jog Taksacinis sklypas, kuris patenka į Sklypą, atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Prie Patikrinimo akto pateiktas Miškų kadastro taksacinių duomenų išrašas, kuriame pateikiama medyno sudėtis, taip pat Taksaciniame sklype esančios žemės naudmenos – medyno nuotraukos, kuriose matyti suaugę tankūs medžiai. Patikrinimo akte nustatytas faktines aplinkybes taip pat patvirtina ir kiti byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Patikrinimo akte nustatytų aplinkybių iš esmės nepaneigė 2019 m. lapkričio 5 d. ekspertinė išvada, kurioje nurodyta, jog Sklype yra ir dirbtinai įveistų, ir savaiminių želdinių. Be to, teismo posėdyje ekspertas G. P. nurodė, jog jis nebuvo nuvykęs į vietą ir Sklype augančių želdinių, priešingai nei komisija 2019 m. sausio 11 d. patikrinimo metu, neapžiūrėjo, faktinės situacijos nevertino, todėl teismas eksperto išvados nelaikė objektyvia ir patikima. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, dalyvavę 2019 m. sausio 11 d. patikrinime vietoje, Z. V., S. U., D. K., I. R. parodė, kad patikrinimo metu nebuvo jokių abejonių, jog Sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus; nurodė aplinkybes apie Sklype suaugusių medžių rūšis, tai, kad dauguma jų savaime užaugę ir kt.

12. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, Tarnyba tinkamai konstatavo, jog į Sklypo teritoriją patenkančiame Taksaciniame sklype esantis miškas atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad Miškų įstatymo 2 straipsnio nuostatos nedraudžia pripažinti mišku tokius žemės sklypus, kuriuose yra registruoti nebaigti statiniai (pamatai), jei tokie sklypai pagal nustatytus parametrus atitinka miško kriterijus. Sprendime nurodyta, kad jis grindžiamas Patikrinimo aktu su priedais, esančiais sudėtine šio akto dalimi. Prie Patikrinimo akto pridėtos nuotraukos taip pat neabejotinai patvirtina, jog Sklype auga išvešėjęs, aukštas, tankus, netaisyklingai išsidėstęs medynas.

13. Teismas nurodė, kad atsakovas 2019 m. sausio 11 d. Miškų kadastro duomenų pakartotinį patikrinimą vietoje atliko atsižvelgdamas į VAAT 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį, kuriuose buvo konstatuotas 2015 m. spalio 22 d. atlikto patikrinimo vietoje procedūrinis pažeidimas, kadangi patikrinime nedalyvavo NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai.

14. Tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) nenumatytas kitų asmenų, išskyrus asmenis, įvardytus Tvarkos aprašo 7 punkte, informavimas apie numatomą atlikti patikrinimą vietoje bei jų dalyvavimas patikrinime, todėl teismas atmetė skundo motyvai dėl pareiškėjo neinformavimo apie planuojamą atlikti Kadastro duomenų patikrinimą vietoje.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde pakartojami skunde išdėstyti argumentai, nurodant, kad teismas jų neįvertino, akcentuojant, kad:

15.1. Teismas nesiaiškino priežasčių, kodėl Tarnybos pozicija dėl to paties Žemės sklypo priskyrimo miškui kelis kartus pasikeitė. Nepaisydamas Tarnybos pozicijos prieštaringumo, teismas nepagrįstai vertino Tarnybos pareigūnų parengto Patikrinimo akto duomenis kaip patikimus ir teisingus bei įrodančius Sprendimo teisėtumą, rėmėsi subjektyviu pareigūnų vertinimu. Teismo išvada, kad Žemės sklype esantys želdynai atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, padaryta netinkamai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Tarnybos sprendimas prieštarauja objektyviems duomenims (eksperto išvadai ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis).

15.2. Teismas rėmėsi ne aktualiais, o archyviniais duomenimis apie Žemės sklypą. Sprendime nurodyti Tarnybos pateikti taksoraščiai ir pažymos apima archyvinius masinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis nuo 2001 iki 2011 m., pagal kuriuos Žemės sklypas priskirtas miško žemei. Šie duomenys yra paneigti tiek Instituto, tiek pačios Tarnybos vėliau priimtais aktais.

15.3. Teismo eksperto išvada yra objektyvus įrodymas, parengtas nešališko kompetentingo specialisto, įtraukto į teismo ekspertų sąrašą, kuriuo teismas turėjo vadovautis. Ekspertinė išvada išsamiai pagrįsta tiek aktualiomis 2019 m., tiek archyvinėmis Sklypo fotografijomis, žemėlapiais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ekspertinei išvadai padaryti buvo aktualus būtent iš viršaus užfiksuotas Sklypo vaizdas. Tik tokiu būdu galima vizualiai identifikuoti esamų želdynų požymius, kurie buvo aktualūs ekspertui. Ekspertinė išvada patvirtino faktą, jog Sklype esantys želdynai yra dirbtinai įveisti, kuris turi esminę reikšmę nustatant, kad Sklype esantys želdynai nėra laikomi mišku. Be to, eksperto išvadą patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Želdynų skyriaus 2019 m. lapkričio 11 d. raštas, kuriame nurodoma, kad Sklypo teritorija buvo Vilniaus miesto apželdinimo tresto Dekoratyvinių augalų tarybinio ūkio medelynas, kur buvo vykdoma medelyno ūkinė komercinė veikla. Informaciją, kad Sklype esantys želdynai yra žmogaus įveisti, patvirtina ir Instituto 2014 m. rugsėjo 9 d. raštas bei Tarnybos 2014 m. gruodžio 17 d. Kadastro duomenų taisymo aktas, taip pat Nekilnojamojo turto registro duomenys. Žemės sklypas yra miesto teritorijoje ir jo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nėra miškų ūkio paskirtis.

15.4. Teismas rėmėsi iš esmės vien suinteresuotų bylos baigtimi asmenų subjektyviu vertinimu. Liudytojai, kurių parodymais rėmėsi teismas, sudarė komisiją, pasirašiusią Patikrinimo aktą, kurio pagrindu priimtas ginčo Sprendimas. Be to, liudytojai D. K. ir I. R. yra Tarnybos pareigūnai. D. K. parengė ir pasirašė Sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, liudytojų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Be to, liudytojų parodymai nebuvo nuoseklūs. Liudytojai pripažino, kad visos Sklypo teritorijos faktiškai neapžiūrėjo, medžių neskaičiavo, netikrino taksacinių duomenų, želdinių kilmės, nors tuo pačiu teigė, kad Sklype vyrauja savaiminis miškas. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintus įrodymų tyrimo ir vertinimo principus.

15.5. Teismas neįvertino, kad Tarnyba, neinformuodama pareiškėjo apie pakartotinai vykdomą Sklypo patikrinimą vietoje, pažeidė bendrąjį gero administravimo principą, dėl ko pareiškėjas negalėjo veiksmingai įgyvendinti savo interesų gynybos.

15.6. Tesimas nepasisakė ir nevertino aplinkybės, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant procedūrines taisykles, nustatytas Tvarkos aprašo 12 ir 14 punktuose. Aprašo 14 punkte nurodyta komisija nebuvo sudaryta ir nepriėmė sprendimo, todėl buvo pažeista sprendimo priėmimo tvarka.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Tarnyba pakartoja argumentus, išdėstytus jos atsiliepime į skundą, papildomai nurodydama, kad Patikrinimo akte nustatytų aplinkybių iš esmės nepaneigė 2019 m. lapkričio 5 d. ekspertinė išvada, kurioje nurodyta, jog Sklype yra ir dirbtinai įveistų, ir savaiminių želdinių. Be to, teismo posėdyje ekspertas nurodė, jog jis nebuvo nuvykęs į vietą ir Sklype augančių želdinių, priešingai nei komisija 2019 m. sausio 11 d. patikrinimo metu, neapžiūrėjo, faktinės situacijos nevertino. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad nurodytoje teritorijoje yra žmogaus įveisti želdynai. Vilniaus miesto savivaldybės Želdynų skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. A51-110377/19(3.3.10.4-AD24) pateikta informacija, kad Taksaciniame sklype registruotų želdinių, kurie priklauso miesto želdynų teritorijai, nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Ginčas iš esmės kilęs dėl atsakovo sprendimo, kuriuo nuspręsta, kad ginčo Sklype yra 1,0789 ha dydžio miško žemės taksacinis sklypas.

19. Pareiškėjas nesutikimą su šiuo sprendimu grindžia tuo, kad, jo vertinimu, ginčo Sklype nustatytas miško žemės taksacinis sklypas, neatitinka miško kriterijų, dėl ko nepagrįstas ir neteisingas yra ir atsakovo sprendimas. Šiuos savo teiginius iš esmės grindžia eksperto G. P. 2019 m. lapkričio 5 d. Ekspertine išvada.

20. Pagal Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1–3 punktų ir 13 straipsnio 2 dalies nuostatas Valstybinei miškų tarnybai yra pavesta tvarkyti miškų kadastrą; vykdyti valstybinę miškų inventorizaciją atrankos metodu ir miškų apskaitą; atlikti valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę. Be to, vykdant valstybinę miškų inventorizaciją, kuri yra atliekama visuose miškuose, tais atvejais, kai medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė, yra pavesta ją inventorizuoti bei įtraukti į apskaitą kaip mišką Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

21. Pagal Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo nuostatas miškų inventorizacijos ir apskaitos veiksmai yra įforminami surašant atitinkamos formos aktą (pvz., patikrinimo vietoje aktas).

22. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad miškų inventorizaciją, apskaitą ir kt., yra pavesta vykdyti asmenims, kurie turi specialių žinių miškotvarkos srityje bei kad jų surašyti šiais klausimais atitinkami aktai įstatymu yra pripažįstami leistinais ir pirminiais įrodymais.

23. Paprastai tokie įrodymai (duomenys), kurie gaunami panaudojus specialias žinias, gali būti paneigiami bei nuginčijami tokio pat pobūdžio įrodymais.

24. Byloje nustatyta, kad ginčijamas atsakovo sprendimas buvo priimtas remiantis ginčo Sklypo 2019 m. sausio 11 d. patikrinimo akto Nr. 1351 duomenimis. Tai reiškia, kad šis sprendimas yra pagrįstas įstatyme nustatytais leistinų ir pirminių duomenų šaltiniais, kurie yra pakankami tokiam sprendimui priimti bei pagrįsti.

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas šiuos duomenis bando paneigti, remdamasis eksperto G. P. 2019 m. lapkričio 5 d. Ekspertine išvada. Tačiau ši išvada pagal Miškų įstatymą nėra pripažįstama leistinu bei pirminiu duomenų šaltiniu, sprendžiant apie miško statusą ginčo Sklype.

26. Iš aptariamos Ekspertinės išvados taip pat matyti, kad ji atlikta pareiškėjo iniciatyva, sutartiniais pagrindais susitarus su privačiu teismo ekspertu. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad „Sutartiniais pagrindais proceso šalis gali kviestis privatų teismo ekspertą konsultantu. Šiuo pagrindu atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizės akto statuso.”

27. Teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad „Teismo ekspertizė – proceso veiksmas, kuriuo teismas ar teisėjas skiria teismo ekspertui atlikti ekspertizę ir atsakyti į specialių žinių reikalaujančius klausimus, o teismo ekspertas atlieka jam pavestus tyrimus ir jų rezultatus fiksuoja ekspertizės akte.“

28. Įrodymų objektyvumo ir patikimumo aspektu tai lemia, kad privataus teismo eksperto atlikti tyrimų rezultatai, vienos iš teismo proceso šalių užsakymu, teisminio proceso prasme nėra lygiaverčiai teismo ekspertizei, atliktai teismo pavedimu, nes tokiais atvejais nėra užtikrinami proceso šalių lygiateisiškumo, rungtyniškumo ir kiti principai. Tokiais atvejais kiti proceso dalyviai neturi galimybės suformuluoti savo klausimų ekspertui, pateikti atitinkamų duomenų ir pan., dėl ko privataus teismo eksperto tyrimas gali neatitikti kriterijų, keliamų įrodymų ištyrimo visapusiškumui, pilnumui ir objektyvumui.

29. Byloje nustatyta, kad ginčo Sklype miško žemės taksacinis sklypas buvo nustatytas dar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (su vėlesniais pakeitimais), priskiriant jį valstybinės reikšmės miškų plotams.

30. Visa tai įvertinus įrodymų leistinumo ir patikimumo aspektais, darytina išvada, kad pareiškėjo pateiktas privataus teismo eksperto vertinimas nepaneigia atsakovo, įstatymu leistinais ir pirminiais įrodymais surinktų duomenų pagrįstumo ir teisingumo, dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais bei atmetami.

31. Nepagrįsti ir tie pareiškėjo argumentai, kuriais teigiama apie jo teisių pažeidimą, kai buvo atliekamas ginčo Sklypo patikrinimas vietoje jam nedalyvaujant. Visų pirma, tokios pareigos atsakovui nenustato teisės aktai, reglamentuojantys šių patikrinimų tvarką. Be to, teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė byloje ginčijamas atsakovo sprendimas. Teisė žinoti apie jo priėmimą, o tuo pačiu žinoti apie patikrinimo vietoje rezultatus bei juos ginčyti, pareiškėjui buvo užtikrinta.

32. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Fucus“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Virginija Volskienė