Legislator Case Law & Legislation
145fec44-ed10-43d5-a80f-bf408efda3b4 AI generated

145fec44-ed10-43d5-a80f-bf408efda3b4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 145fec44-ed10-43d5-a80f-bf408efda3b4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

Legislator headnote

AI generated

145fec44-ed10-43d5-a80f-bf408efda3b4 · Lietuvos apeliacinis teismas: Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas nesivadovaujant aukÅ¡tesniųjų teismų suformuota praktika. Atsakovas R. M. atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimÄ panaikinti, bylÄ nutraukti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė, kurios reikalavimas yra patenkintas visa apimtimi, teikdama apeliacinį skundÄ ir siekdama be jokio teisinio pagrindo pripažinti Dovanojimo sutartį negaliojančia, piktnaudžiauja savo teisėmis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-135-302/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00054-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 2 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo PoÅ¡kaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

M. ir atsakovo R. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3347-565/2016 pagal ieÅ¡kovės I. M. ieÅ¡kinį atsakovams R. M. ir V. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė I. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2015 m. spalio 15 d. dovanojimo sutartį (toliau – Dovanojimo sutartis), sudarytÄ tarp atsakovo R.

M. ir atsakovės V. M., bei taikyti restitucijÄ .IeÅ¡kovė nurodė, kad pagal įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus atsakovas jai iÅ¡ viso yra skolingas 11 995,91 Eur, o skolos iÅ¡ atsakovo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1898-127/2015 pagrindu iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo procese paaiÅ¡kėjo, kad atsakovas 2015 m. spalio 15 d. dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovei (savo motinai) vienintelį turtÄ , iÅ¡ kurio galėjo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota atsakovo skola.

IeÅ¡kovės teigimu, Å¡i Dovanojimo sutartis, kaip pažeidžianti jos interesus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu pripažintina negaliojančia, o padovanotas butas – grÄ Å¾intas atsakovui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – pripažino negaliojančia 2015 metų spalio 15 d. dovanojimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovų R. M. ir V. M., dalyje dėl 1/6 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , dovanojimo ir grÄ Å¾ino atsakovo R.

M. nuosavybėn 1/6 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas nustatė, kad Dovanojimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė turėjo 12 343,59 Eur neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 4 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. N2-1898-127/2015. Taip pat dovanojimo sutarties sudarymo metu jau buvo prasidėję kiti nurodyti teisminiai procesai, kuriuose dalyvavo ieÅ¡kovė ir atsakovas, ir kurie baigėsi piniginių sumų ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisimu.

Kadangi iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreiptas į atsakovui priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nes Å¡is turtas yra įkeistas AB SEB bankui, o hipoteka užtikrinta prievolė baigiasi tik 2033-08-10 (CK 4.170 str. 3 d., 4.192 str. 1 d.), vienintelis turtas, iÅ¡ kurio galėjo bÅ«ti patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimai, buvo atsakovui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisė Dovanojimo sutarties pagrindu buvo perleista atsakovei V. M.. Ä®vertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad Dovanojimo sutartis pažeidė ieÅ¡kovės teises, nes atsakovas neteko turto, iÅ¡ kurio galėjo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota skola ieÅ¡kovei.

Nors atsakovas pateikė duomenis, kad pagal paskolos sutartis buvo skolingas 38 300 Eur savo seseriai, bei nurodė, kad Dovanojimo sutartimi atsakovei Å¡iÄ skolÄ padengė, tačiau teismas sprendė, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti Dovanojimo sutarties. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad buto vidutinė rinkos vertė pagal Dovanojimo sutartyje esančius duomenis yra 63 400 Eur, o atsakovo nurodoma negrÄ Å¾inta paskola sudarė tik 38 300 Eur, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad paskolai grÄ Å¾inti galėjo bÅ«ti panaudota tik dalis buto.Teismas konstatavo, kad atsakovas, sudarydamas Dovanojimo sutartį, buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo, kad be buto, esančio (duomenys neskelbtini), neturi kito turto, iÅ¡ kurio realiai gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota jo skola ieÅ¡kovei.

Kadangi dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, atsakovės V. M. nesÄ Å¾iningumo teismas nenustatinėjo. Atsižvelgdamas į pažeistų ieÅ¡kovės teisių apimtį, t. y. 10 239, 99 Eur, į padovanoto buto vidutinę rinkos vertę (63 400 Eur), bei į galimas papildomas ieÅ¡kovei atsakovo kompensuotinas iÅ¡laidas vykdymo procese, teismas pripažino Dovanojimo sutartį negaliojančia dalyje dėl 1/6 buto dalies dovanojimo ir 1/6 buto dalį grÄ Å¾ino atsakovui (CK 6.66 str. 1 d., 6.145 str. 1 d., 6.146 str.).

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovė I. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas Dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia bei taikyti restitucijÄ , ir ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Teismas nevertino Paskolos sutarties sudarymo aplinkybių, atsakovo veiksmų (praÅ¡ymo dėl skolos iÅ¡dėstymo per 23 metus (c.b.

Nr. N2-1898-127/2015); solidarios prievolės dalies pagal 2008 m. rugpjūčio 1 d. Kredito sutartį Nr. 1760818012763-31, sudarytos su SEB banku, nevykdymo), iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovas siekia iÅ¡vengti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, atsakovų į bylÄ pateiktų sutarčių turinio, to, kad nors atsakovas tvirtina, kad jis yra skolingas savo seseriai, tačiau butÄ padovanojo motinai, bei CK 6.67 straipsnio 1 dalyje nustatytos ir byloje nenuginčytos prezumpcijos, pagal kuriÄ laikoma, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jei skolininkas sudarė sandorį su savo tėvais ar kitais artimais giminaičiais.

Tik dėl akių nesÄ Å¾iningai sudarytas neatlygintinas sandoris, kuriuo akivaizdžiai siekiama padaryti įsiteisėjusius teismo sprendimus nebeįvykdomus, negali bÅ«ti pripažintas tik iÅ¡ dalies negaliojančiu, kadangi jis pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį yra negaliojantis ir tokiam sandoriui turi bÅ«ti taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos.Teismas neteisingai apskaičiavo, kad atsakovo skola ieÅ¡kovei sudaro tik 10 239,99 Eur. IÅ¡ į bylÄ pateikto antstolės B. P. 2016 m. gegužės 18 d. raÅ¡to „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad atsakovo skolos likutis ieÅ¡kovei bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dienÄ sudarė 12 367,88 Eur.

Tuo tarpu atsakovui grÄ Å¾inta tik 1/6 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kas sudaro tik 10 568,78 Eur. Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino realaus sprendimo įvykdymo galimybės, t. y. ar bÅ«tų realu 1/6 ginčo bÅ«to, kurio bendras plotas 54,66 kv. m., parduoti varžytynėse. Negalima sutikti ir su pirmosios instancijos teismo skaičiavimu, kad 1/6 ginčo buto dalies vertė yra 10 568,78 Eur. 1/6 buto dalis negalėtų bÅ«ti realizuojama pagal paskirtį, todėl jos vertė kristų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas nesivadovaujant aukÅ¡tesniųjų teismų suformuota praktika. Atsakovas R. M. atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimÄ panaikinti, bylÄ nutraukti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė, kurios reikalavimas yra patenkintas visa apimtimi, teikdama apeliacinį skundÄ ir siekdama be jokio teisinio pagrindo pripažinti Dovanojimo sutartį negaliojančia, piktnaudžiauja savo teisėmis.

Atsiskaičius su ieÅ¡kove, ji nebeturi jokios reikalavimo teisės, ieÅ¡kovės reikalavimas liko pagrįstas tik ambicijomis. Teisme gali bÅ«ti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė. Atsakovas R. M., tvirtindamas, kad su ieÅ¡kove yra visiÅ¡kai atsiskaitęs, todėl ieÅ¡kovės nebeturi reikalavimo teisės ginčyti Dovanojimo sutartį, apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimÄ ir bylÄ nutraukti. Su skundu pateikia 2016 m. birželio 20 d. antstolės padėjėjos elektroninį laiÅ¡kÄ , 2016 m. vasario 4 d., 2016 m. kovo 4 d., 2016 m. kovo 29 d., 2016 m. balandžio 27 d., 2016 m. birželio 21 d., 2016 m. birželio 22 d. mokėjimų nurodymus ir 2015-12-16 pakvitavimÄ , kurie, atsakovo teigimu, patvirtina jo teiginius apie atsiskaitymÄ su ieÅ¡kove.IeÅ¡kovė I.

M. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ nurodo, kad su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , skirti atsakovui 5 792 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos priteisiant ieÅ¡kovei, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali bÅ«ti panaikintas vien dėl to, kad atsakovas po sprendimo priėmimo atliko mokėjimus ieÅ¡kovei. Priimdamas sprendimÄ , teismas vertino tokias faktines aplinkybes, kokios jos buvo bylos nagrinėjimo metu.

Tikėtina, kad bÅ«tent atsakovui nepalankaus teismo sprendimo priėmimas ir sÄ lygojo tai, jog ieÅ¡kovas atsiskaitė su ieÅ¡kove, siekdamas to, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas Å¡ioje byloje ieÅ¡kinys prarastų prasmę. Nors atsakovas tiek Å¡ioje, tiek kitose bylose įrodinėjo, kad jo turtinė padėtis yra sunki, tačiau po ginčijamo sprendimo priėmimo su ieÅ¡kove staiga atsiskaitė, tokie veiksmai akivaizdžiai patvirtina atsakovo piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų ir raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų Atsakovas R. M. su apeliaciniu skundu pateikė 2016-06-20 antstolės padėjėjos elektroninį laiÅ¡kÄ , 2016-02-04, 2016-03-04, 2016-03-29, 2016-04-27, 2016-06-21, 2016-06-22 mokėjimų nurodymus ir 2015-12-16 pakvitavimÄ . Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 40 punktas).Teisėjų kolegija, siekdama visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ , atsižvelgdama į tai, kad teismo atsisakymas priimti vėliau pateikiamÄ , bet galintį turėti bylai įrodomosios reikÅ¡mės, įrodymÄ yra nepateisinamas protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013), sprendžia, kad yra pagrindas prijungti aukščiau nurodytus atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, kurie yra tiesiogiai susiję su Å¡ioje byloje nagrinėjamais klausimais, ir jais vadovautis nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ kaip raÅ¡ytiniais įrodymais.

Be to, atsakovas Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. rugsėjo 13 d. buvo pateikęs raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriais, kaip matyti iÅ¡ jų turinio, dar kartÄ pakartoja savo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ argumentus.CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama. CPK 318 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Å¡alys per 20 dienų nuo apeliacinio skundo kopijų iÅ¡siuntimo iÅ¡ pirmosios instancijos teismo dienos privalo, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę raÅ¡tu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundÄ ir juose iÅ¡dėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo.

Atsiliepimai į apeliacinį skundÄ , gauti praleidus Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ , grÄ Å¾inami juos pateikusiems asmenims, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡is terminas atnaujinamas (CPK 318 str. 3 d.). Å iomis įstatymo nuostatomis siekiama įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principÄ (CPK 7 str.). Kadangi pateikiamais raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais atsakovas iÅ¡ esmės papildo apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ argumentus, paaiÅ¡kinimus atsisakoma priimti.

Dėl faktinių bylos aplinkybių IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2015-10-15 dovanojimo sutartimi atsakovas padovanojo atsakovei (savo motinai) butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė turėjo 12 343,59 Eur neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 4 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. N2-1898-127/2015, be to, Dovanojimo sutarties sudarymo metu jau buvo prasidėję kiti teisminiai procesai, kuriuose dalyvavo ieÅ¡kovė ir atsakovas, ir kurie baigėsi piniginių sumų iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisimu.

IeÅ¡kovė I. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo, vadovaudamasi CK 6.66 straipsniu, prašė pripažinti negaliojančia Dovanojimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovo R. M. ir atsakovės V. M., bei taikyti restitucijÄ . Vilniaus apygardos teismas, nustatęs, kad Dovanojimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ ir kad vienintelis atsakovo turtas, iÅ¡ kurio galėjo bÅ«ti patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimai, buvo padovanotas atsakovo motinai, ko atsakovas neprivalėjo padaryti, 2016 m. gegužės 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – pripažino negaliojančia 2015 metų spalio 15 d. dovanojimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovų R.

M. ir V. M., dalyje dėl 1/6 dalies buto, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo ir grÄ Å¾ino atsakovo R. M. nuosavybėn 1/6 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas R. M. su tokiu pirmosios instancijos teismu sprendimu nesutinka. IeÅ¡kovė I. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas visÄ Dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia bei taikyti restitucijÄ , ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Tuo tarpu atsakovas, tvirtindamas, kad su ieÅ¡kove visiÅ¡kai atsiskaitė, apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimÄ ir bylÄ nutraukti. Dėl actio Pauliana instituto paskirties ir taikymo sÄ lygų Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana institutas skirtas ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ . Å io instituto paskirtis yra kompensacinė - skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Å¡io ieÅ¡kinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).Kasacinis teismas yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal Å¡iÄ teisės normÄ pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-415/2015).

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės kaip actio Pauliana sÄ lygos Kasacinis teismas pripažįsta, kad naudoti actio Pauliana ieÅ¡kinį kaip teisių gynimo bÅ«dÄ kreditorius gali per visÄ savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).Naujausioje formuojamoje praktikoje kasacinis teismas aiÅ¡kiai yra nurodęs, kad kreditoriaus reikalavimo teisė turi bÅ«ti galiojanti ne tik ginčijamų sandorių sudarymo metu, bet ir viso kreditoriaus interesų gynimo actio Pauliana pagrindu metu, o tokiai teisei pasibaigus vienu iÅ¡ prievolių pasibaigimo pagrindu, negalima konstatuoti, jog egzistuoja galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

Tai reiÅ¡kia, kad, spręsdamas dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės kaip actio Pauliana sÄ lygos, teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad tokiÄ teisę kreditorius turėjo ginčijamų sandorių sudarymo metu, bet ir tai, kad jÄ (reikalavimo teisę) tebeturi ir teismo sprendimo priėmimo metu.IÅ¡ atsakovo su apeliaciniu skundu pateikto 2016 m. birželio 20 d. antstolės padėjėjos elektroninio laiÅ¡ko matyti, kad atsakovo skola ieÅ¡kovei, neskaitant vykdymo iÅ¡laidų, 2016 m. birželio 20 d. sudarė 8 612,64 Eur., kuri 2016 m. birželio 21 d. ir 2016 m. birželio 22 d. atliktais mokėjimais (1 000 Eur + 1 000 Eur + 6 612,64 Eur = 8612,64 Eur) buvo visiÅ¡kai padengta.

Nors pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu ir buvo visos actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos, įskaitant ir neabejotinÄ bei galiojančiÄ reikalavimo teisę, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, tačiau atsakovui su apeliaciniu skundu pateikus įrodymus, patvirtinančius, jog jis su ieÅ¡kove po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo visiÅ¡kai atsiskaitė, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , sprendžia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ieÅ¡kovė nebeturi galiojančios reikalavimo teisės, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡nyko ir teisinis pagrindas tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012), kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, bÅ«tina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl Å¡io sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies.

Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi bÅ«ti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamÄ sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai Å¡ios actio Pauliano taikymo sÄ lygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).Nurodytos kasacinio teismo praktikos kontekste, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovo su apeliaciniu skundu pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovės finansinis reikalavimas buvo patenkintas iÅ¡ atsakovo lėšų.

Tokiu atveju paneigiama ir dar viena actio Pauliana instituto taikymo sÄ lyga - ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises.Konstatavus, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nebeliko viseto sÄ lygų, bÅ«tinų actio Pauliana instituto taikymui, kiti apeliacinių skundų argumentai nebeturi teisinės reikÅ¡mės, todėl dėl jų nepasisakoma. Dėl bylos procesinės baigties IeÅ¡kovei neatsisakius ieÅ¡kinio, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti atsakovo praÅ¡ymo nutraukti bylÄ .

Susiklosčius tokiai situacijai, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsakovas atsiskaitė su ieÅ¡kove ir dėl to ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu nebeturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, t. y. vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieÅ¡kinys, panaikinti ir toje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliekat nepakeistÄ .

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis IeÅ¡kovė praÅ¡o skirti atsakovui R. M. 5 792 Eur baudÄ už nesÄ Å¾iningÄ piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos priteisiant ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas suvokęs, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė pagrįstÄ ieÅ¡kinį, iÅ¡kart po apeliacinio skundo pateikimo jai iÅ¡kart sumokėjo 8 612,64 Eur, taip tyčia sukurdamas situacijÄ , jog Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys prarastų prasmę. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių septynių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt dviejų eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.Nagrinėjamu atveju duomenų, jog atsakovas veikė prieÅ¡ingai civilinio proceso tikslams, veikė prieÅ¡ greitÄ , efektyvų bei teisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ ar kitokiu bÅ«du piktnaudžiavo savo teisėmis, byloje nenustatyta, o vien tik atsiskaitymo su ieÅ¡kove po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo faktas, negali bÅ«ti pagrindas skirti atsakovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovei V. M. nuosavybės teise priklausančio buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areÅ¡tas, uždraudžiant Å¡iuo butu disponuoti. Å iuo procesiniu sprendimu, naikinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys buvo tenkintas iÅ¡ dalies ir toje dalyje priimant naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, naikintinos ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .Pagal bendrÄ jÄ taisyklę Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d., 302 str.), tačiau, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Ä®vertinus tai, kad, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovė turėjo neabejotinÄ ir galiojančia reikalavimo teisę ir pagrįstai kreipėsi į teismÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias ji patyrė bylÄ nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme, susidarė bÅ«tent dėl atsakovų kaltės, todėl, vadovaujantis protingumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteista 267 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme IÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovė už apeliacinį skundÄ sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio (2016 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymas), o nuo likusios žyminio mokesčio dalies, kuri sudaro 959 Eur, mokėjimo buvo atleista. Atsakovas R. M. iÅ¡ viso sumokėjo 317 Eur žyminio mokesčio (2016 m. birželio 27 d. mokėjimo nurodymas ir 2016 m. liepos 11 d. mokėjimo nurodymas). Be to, ieÅ¡kovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ parengimÄ jis patyrė 240 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (e. bylos t. 2, b.l. 13).Atsižvelgiant į priimamÄ procesinį sprendimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovei neatlyginamos.

Tuo tarpu atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias jis patyrė dėl to, kad teikė apeliacinį skundÄ , vertintinos kaip susidariusios iÅ¡imtinai tik dėl paties atsakovo kaltės. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas apeliacinį skundÄ pateikė tik visiÅ¡kai atsiskaitęs su ieÅ¡kove tuo sudarydamas tokiÄ situacijÄ kai pirmos instancijos sprendimo panaikinimas priklausė tik nuo paties atsakovo, nes nebeliko vienos iÅ¡ actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos, tačiau ne dėl to, jog pirmos instancijos teismo sprendimas jo priėmimo metu buvo neteisėtas ar nepagrįstas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo 317 Eur žyminį mokestį, sumokėtÄ už apeliacinį skundÄ , priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 str. 4 d.). Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 240 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias atsakovas patyrė už atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ parengimÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,n u t a r i a:Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys iÅ¡ dalies tenkintas, panaikinti ir toje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovui R.

M. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės I. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 240 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - atsakovei V. M. nuosavybės teise priklausančio buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), areÅ¡tÄ .

Teisėjai                                                     ArtÅ«ras Driukas                                                                               Romualda Janovičienė                                                                               Alvydas PoÅ¡kus             Â