2016-12-06 Nr. AB-23160-3-61-3-05876-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3385-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05876-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 29

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. G. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK) Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą 15-IL-10-06054-e „Dėl R. G. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ir ginklų paėmimo“.

Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos inspektoriaus 2015 m. rugsėjo 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. medžioklės metu R. G., medžioklės bokštelyje, turėdamas graižtvinį šautuvą, buvo neblaivus, jam nustatytas 1,09 promilės girtumas, todėl už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Medžioklės taisyklės) 58.3 punkto pažeidimą jam 2015 m. rugsėjo 8 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjas manė, kad sprendimas buvo priimtas neįsigilinus į padaryto pažeidimo aplinkybes bei pavojingumą. Pareiškėjas sutiko, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. apie 23.40 val., dar nepaskelbus pradėtos medžioklės pabaigos, buvo neblaivus ir jam buvo nustatytas 1,09 promilių arba lengvas girtumo laipsnis. Medžioklėje nebuvo nei karto padaręs medžioklės taisyklių pažeidimų, dėl savo padarytos klaidos nuoširdžiai gailisi, pažeidimo dieną be priekaištų vykdė visus tikrinančių asmenų nurodymus, todėl buvo surašytas administracinis nurodymas, skirta pusė minimalios baudos (14 eurų).

Paskirtą baudą sumokėjo laiku, nuobauda pasiekė administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokole Nr. 00617 užfiksuoti visi daiktai, kurie buvo rasti ir paimti, t. y.: graižtvinis šautuvas su spyna, be dėtuvės, optinis taikiklis ir šautuvo diržas. Pareiškėjas teigė, kad šautuvo dėtuvės ir šovinių medžioklėje neturėjo, nes paliko namie. Tai pastebėjo tik prasidėjus medžioklei, t. y. jau įlipęs į medžioklės bokštelį.

Kadangi pagal medžioklės taisykles galėjo išlipti iš bokštelio tik medžioklei pasibaigus, buvo bokštelyje ir neturėjo galimybės medžioti. Turėjo truputį alkoholio, kurį ketino pavartoti visiškai pasibaigus medžioklei. Tačiau, neturėdamas galimybės medžioti, nes neturėjo šovinių, taip pat todėl, kad dalyvavo medžioklėje svečiuose, labai išgyveno ir dėl to pavartojo alkoholio dar nepasibaigus medžioklei. Pareiškėjas įsitikinęs, kad, būdamas medžioklėje neblaivus ir su šautuvu, grėsmės aplinkinių gyvybei ir sveikatai nekėlė, kadangi šaunamuoju ginklu iššauti neturėjo galimybės, nes neturėjo šovinių.

Kadangi ginklas iš pareiškėjo buvo paimtas medžioklės vietoje, buvo galimybė nustatyti, ar iš to ginklo buvo šauta. Kadangi iš pareiškėjo turėto ginklo tą dieną šauta nebuvo, todėl įstatymo nuostatos, draudžiančios vartoti alkoholį panaudojus ginklą, jis nepažeidė. Pareiškėjas įsitikinęs, jog 2015 m. lapkričio 17 d. Vilniaus apskrities policijos komisariato priimtas sprendimas yra perteklinis ir neadekvatus padarytam nusižengimui, kadangi dėl realiai susiklosčiusių aplinkybių jis nekėlė pavojaus aplinkinių asmenų sveikatai ar gyvybei.

Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 18–21) prašė jį atmesti.

Nurodė, kad Vilniaus AVPK R. G. vardu buvo registruoti septyni ginklai bei išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000785. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) numatyta tvarka bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintomis Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėmis (toliau – Taisyklės), tikslu nustatyti, ar nėra aplinkybių, kurių pagrindu gali būti panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, buvo atlikti patikrinimai.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos inspektoriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. medžioklės metu R. G., medžioklės bokštelyje, turėdamas su savimi graižtvinį šautuvą, buvo neblaivus, todėl už Medžioklės taisyklių 58.3 punkto pažeidimą 2015 m. rugsėjo 8 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas medžiojo neblaivus, jam nustatytas girtumas – 1,09 promilės. Vadovavosi Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktais.

Atsakovas pažymėjo, kad ginčo ginklo, t. y. graižtvinio šautuvo konstrukcija leidžia užtaisyti šautuvą ir be dėtuvės, jeigu atitraukus spyną šovinys užtikrintai patenka į vamzdį. R. G., būdamas neblaivus, iki aplinkos apsaugos darbuotojų atvykimo iš medžioklės nepasitraukė ir toliau joje dalyvavo. Pareiškėjas administracinio teisės pažeidimo protokolo ir administracinio nurodymo skirti baudą už medžioklės taisyklių pažeidimą neskundė, baudą sumokėjo, taigi pripažino, kad medžiojo pažeisdamas Medžioklės taisyklių 58.3 punktą.

Įvertinęs nustatytus faktus, atsakovas padarė išvadą, kad medžiodamas R. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, medžioklės metu galėjo sužeisti kitus medžiotojus, todėl šis įstatymų reikalavimų pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai, visuomenės ir valstybės saugumui. Atsakovas rėmėsi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Taisyklių 92, 92.3, 92.4, 93 punktais. R. G. leidimas laikyti (nešiotis) ginklus 2015 m. lapkričio 17 d. Vilniaus AVPK sprendimu Nr. 14-IL-10-0942l-e buvo panaikintas, nes jam buvo taikomos Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei Taisyklių 75, 75.6, 81, 92, 92.3, 93, 92.4 punktų nuostatos ir jis savo padarytais veiksmais kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0000785. Pareiškėjo vardu Vilniaus AVPK buvo įregistruoti atitinkami ginklai. 2015 m. rugsėjo 4 d. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos inspektorius pareiškėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 111090, kuriame užfiksuota, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 4 d., apie 23.40 val., ties Jotiškių k., Gelgaudiškio sen., Šakių r. sav., „Pankliškės“ medžioklės plotų vienete medžiojo sėdėdamas medžioklės bokštelyje, turėjo graižtvinį šautuvą. Jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,09 promilės; tuo pažeidė Medžioklės taisyklių 58.3 punkto reikalavimus ir ATPK 85 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjui nustatytą 1,09 promilių girtumą patvirtina alkoholio matuokliu atlikto testo duomenys. 2015 m. rugsėjo 4 d. buvo surašytas Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolas Nr. 00617, kuriame nurodyta, kad iš pareiškėjo paimti graižtvinis šautuvas (su spyna, be dėtuvės), optinis taikiklis, šautuvo diržas. Pareiškėjui buvo surašytas 2015 m. rugsėjo 8 d. administracinis nurodymas dėl pažeidimo, nurodyto ATPK 85 straipsnio 1 dalyje, kurį pareiškėjas įvykdė – sumokėjo 14 Eur baudą. Vilniaus AVPK atlikus patikrinimą, įvertinus minėtus faktus buvo priimtas skundžiamas sprendimas, kuriame padaryta išvada, kad medžiodamas pareiškėjas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio medžioklės metu, galėjo sužeisti medžiotojus bei kitus asmenis, todėl šis įstatymų reikalavimų pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai. Sprendimo teisiniais pagrindais nurodyti Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai, 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas, Taisyklių 75, 75.6, 81, 92, 92.3, 92.4, 93 punktai.

Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenų, kurie nori įsigyti ir laikyti ginklus ir šaudmenis, elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Teismas vadovavosi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis. Pažymėta, jog Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, 2015 m. rugsėjo 4 d. būdamas neblaivus (1,09 promilės), nešiojosi ginklą ir dalyvavo medžioklėje. Šio fakto neginčija ir pats pareiškėjas. Todėl teisėjų kolegija konstatavo, jog tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pareiškėjas, su ginklu dalyvaudamas medžioklėje apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Medžioklės taisyklių 58.3 punktą (už tai jam paskirta nuobauda už ATPK 85 straipsnio 1 dalies pažeidimą).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo padarytas Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto, Medžioklės taisyklių 58.3 punkto pažeidimas savo pobūdžiu sukėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Pagal Medžioklės taisyklių 74 punktą medžiojimas esant neblaiviam laikomas šiurkščiu Medžioklės taisyklių pažeidimu. Nors 2015 m. rugsėjo 4 d. Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolo Nr. 00617 duomenimis, iš pareiškėjo nebuvo paimta šautuvo dėtuvė su šoviniais, tačiau tai nepaneigia pareiškėjo padaryto pažeidimo pavojingumo. Pareiškėjas savo veiksmais tiesiogiai pažeidė ginklų apyvartai nustatytus imperatyvius teisės reikalavimus. Pareiškėjas ženkliai viršijo leistiną alkoholio koncentracijos ribą, jis, būdamas neblaivus, nešiojosi ginklą, dalyvavo medžioklėje, iš jos nepasitraukė, todėl toks elgesys savaime sukėlė pavojų Įstatymo saugomoms vertybėms. Pareiškėjo padarytas pažeidimas pareiškėją charakterizuoja kaip nelinkusį laikytis imperatyvių teisės aktų, reglamentuojančių ginklų apyvartą, reikalavimų asmenį. Atkreiptas dėmesys, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl turi būti įvertinta šiuo konkrečiu atveju kilusi potenciali grėsmė, nepriklausomai nuo to, kad neigiamos pasekmės ir nekilo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atžvilgiu atsakovas turėjo pagrindą taikyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą bei priimti vienintelį galimą sprendimą – panaikinti asmeniui leidimą. Atsižvelgiant į Taisyklių 75.4, 81 punktų nuostatas, aukščiau nurodytus motyvus dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, kitos ginčijamo sprendimo dalys dėl pareiškėjui priklausančių ginklų paėmimo, realizavimo ir išregistravimo taip pat laikytos teisėtomis ir pagrįstomis.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad Vilniaus AVPK teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias leidimų laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo sąlygas bei tvarką, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo skundas atmestas.

III. Pareiškėjas R. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Mano, kad pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 8 d. įvykdytas administracinės teisės pažeidimas faktiškai realios grėsmės aplinkiniams nekėlė. Pareigūnų buvo nubaustas, buvo paskirta 14 Eur bauda, pareiškėjas tos nuobaudos neginčijo, sumokėjo nedelsiant. Mano, kad tokia nuobauda suveikia ir prevenciškai. Vien tik ta aplinkybė, kad pareiškėjas buvo medžioklėje neblaivus, savaime negali kelti grėsmės aplinkiniams. Mano, kad ginčijamame sprendime įvardinta grėsmė realiai neegzistavo ir negalėjo egzistuoti šiuo konkrečiu atveju. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai nagrinėjo skundą, nenustatė, ar Įstatyme akcentuojamas pavojingumas buvo atsiradęs dėl pareiškėjo įvykdytos veikos, todėl toks sprendimas turi būti panaikintas.

Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju alkoholio vartojimas turint ginklą medžioklės ploto vienete medžioklės metu savaime laikytinas keliančiu grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti Įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl turi būti šiuo konkrečiu atveju vertinama kaip kilusi grėsmė nepriklausomai nuo asmens kaltės ir pasekmių buvimo ar nebuvimo. Laiko, kad pirmosios instancijos teismas teisingai padarė išvadą, jog Vilniaus AVPK tinkamai įvertino ginčo aplinkybes, pagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias leidimų įsigyti, laikyti, nešiotis ginklus išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimo 15-IL-10-06054-e „Dėl R. G. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ir ginklų paėmimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos inspektorius pareiškėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 111090, kuriame užfiksuota, kad pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 4 d., apie 23.40 val., medžioklės plotų vienete medžiojo sėdėdamas medžioklės bokštelyje, turėjo graižtvinį šautuvą; jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,09 promilės; tuo pažeidė Medžioklės taisyklių 58.3 punkto reikalavimus ir ATPK 85 straipsnio 1 dalį. 2015 m. rugsėjo 4 d. buvo surašytas Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolas Nr. 00617, kuriame nurodyta, kad iš pareiškėjo paimti graižtvinis šautuvas (su spyna, be dėtuvės), optinis taikiklis, šautuvo diržas. Pareiškėjui buvo surašytas 2015 m. rugsėjo 8 d. administracinis nurodymas dėl pažeidimo, nurodyto ATPK 85 straipsnio 1 dalyje, kurį pareiškėjas įvykdė – sumokėjo 14 Eur baudą. Vilniaus AVPK atlikus patikrinimą, įvertinus minėtus faktus buvo priimtas skundžiamas 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimas 15-IL-10-06054-e „Dėl R. G. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ir ginklų paėmimo“, kuriame padaryta išvada, kad medžiodamas pareiškėjas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio medžioklės metu, galėjo sužeisti medžiotojus bei kitus asmenis, todėl šis įstatymų reikalavimų pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai. Sprendimo teisiniais pagrindais nurodyti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas bei Taisyklių 75, 75.6, 81, 92, 92.3, 92.4 punktai.

Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad Vilniaus AVPK teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias leidimų laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo sąlygas bei tvarką, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad jo veika, dėl kurios jis pripažintas padaręs administracinės teisės pažeidimą, faktiškai realios grėsmės aplinkiniams nekėlė.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 4 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d.), kurio tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (Įstatymo 1 str. 1 d.), 40 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, kuriais leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis yra panaikinami, tame tarpe – kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai (Įstatymo 40 str. 1 d. 6 p.).

Akcentuotina, jog kai sprendžiame dėl asmens teisės nešioti ir laikyti ginklą panaikinimo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, turi būti nustatytos dvi sąlygos – įstatymų, teisės aktų pažeidimas, bei tuo keliama grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1369/2012). Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo Vilniaus AVPK 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimo matyti, kad jis buvo priimtas atsižvelgus į nustatytą pareiškėjo padarytą teisės akto pažeidimą – pareiškėjas pažeidė Medžioklės taisyklių 58.3 punktą, dėl ko jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas teiginiu, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta antroji Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta sąlyga – grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnis numato, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus; tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 str.) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis bei jų elgesiui yra keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-639-756/2015).

Atkreiptinas dėmesys, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl turi būti įvertinta šiuo konkrečiu atveju kilusi potenciali grėsmė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1572-575/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,09 promilės girtumas) ir turėdamas ginklą, dalyvavo medžioklėje, teisės aktų nustatyta tvarka nepasišalino iš jos (medžioklės), todėl, nepaisant pareiškėjo teiginio, kad šovinių neturėjo, jis visgi elgėsi itin nesaugiai, kėlė grėsmę tiek sau, tiek ir aplinkiniams. Toks pareiškėjo elgesys pažeidžia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir įrodo, jog pareiškėjas kėlė grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, t. y. pateko į įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto veikimo sritį. Šiuo atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, kad Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte, įtvirtinta imperatyvi ir vienareikšmė nuostata, kurios pažeidimas, nepaisant atsiradusių / neatsiradusių pasekmių, iš esmės visais atvejais vertintinas kaip itin grubus ir keliantis grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai: A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Jei A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkas ar naudotojas visgi turi tokias priemones, būdamas aptartoje būsenoje, ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu.

Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes ir reikšmingą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčijamo atsakovo 2015 m. lapkričio 17 d. sprendimą teisėtumo, yra visiškai pagrįstos.

Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog jis sumokėjo baudą, paskirtą už padarytą administracinį teisės pažeidimą, ir kad ši bauda jau suveikė prevenciškai, nėra reikšmingi, kadangi šios aplinkybės nėra nei kliūtis, nei pagrindas netaikyti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nenukrypęs nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai aiškinęs ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė