2022-02-24 Nr. CB-1692-2-06-3-04515-2021-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-901

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04515-2021-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2022 m. vasario 11 d. paduotu pareiškėjos A. M. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis netenkinti pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjos kasaciniame skunde keliama CPK 596 straipsnio normos netinkamo aiškinimo ir taikymo problema. Šis argumentas grindžiamas tuo, kad pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese yra tada, kai nustatoma, jog kitam asmeniui perėjo skolininko materialiosios subjektinės teisės ir kai naująjį skolininką su išieškotoju sieja prievolė. Vien teisių paveldėjimas pagal testamentą nėra pagrindas perimti procesines teises, todėl pareiškėjos kaip naujos skolininkės nesieja prievoliniai santykiai su ieškotoja. Klaipėdos apylinkės teismas 2017m. rugsėjo 29d. sprendimu buvusi skolininkė J. Z. buvo įpareigota savo lėšomis atlaisvinti už įregistruoto žemės sklypo ribos užimtą valstybinio žemės sklypo dalį, tačiau šio įpareigojimo neįvykdė, neapmokėjo vykdymo išlaidų. Neįvykdytas reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su šiuos veiksmus turėjusiu atlikti asmeniu, todėl pareiškėja negali tokio įpareigojimo įvykdyti.

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatą, nesivadovavo teismų praktika šiuo klausimu, nes nevertino ir netyrė įrodymų, reikšmingų aplinkybių, kad palikėjo skola nepateko į palikimo masę, nes nebuvo tinkamai išviešinta. Kreditorius NŽT kaip skolininkės J. Z. išieškotojas nesiėmė veiksmų išvešinti savo reikalavimą būsimiems palikimo perėmėjams, o antstolio pranešimas notarui laikytinas pranešimu apie nesumokėtas vykdymo išlaidas. Todėl palikėjos turtinė prievolė įpėdiniams neperėjo paveldėjimo būdu (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas proceso ir materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis

Dalia Vasarienė