145cbd9b-577f-4ab8-bab4-e245c41473c4 · Panevėžio apygardos teismas

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Byla NrPranešėjas Artūras Ridikas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-475-719/2014Teisėja Silvija Jakštienė             Proceso Nr. 1-45-1-00629-2013-4             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)              PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 11 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Bronės Vidzėnienės,sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,dalyvaujant: prokurorui Broniui Šiaudiniui,nuteistajam A.

G.,gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 str. Å¡i bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., Å¡i bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.D. T. ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir jai iÅ¡ A. G. priteista 4400 litų.IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismasn u s t a t ė : A. G. nuteistas už tai, kad jis 2013 m. birželio 13 d., apie 23 val., įsibrovė į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur pagrobė bendros 4400 litų vertės D.

T. turtÄ , bei, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , pagrobė namo laiptinėje paliktÄ 1700 litų vertės D. T. dviratį.Apeliaciniu skundu A. G. praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendį – suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę bei sumažinti iÅ¡ jo priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį. Nuteistasis cituoja skundžiamÄ nuosprendį ir teigia, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Nurodo, kad nukentėjusiosios nurodytos pagrobtų daiktų – grandinėlės ir dviračio – vertės nebuvo pagrįstos Å¡ių daiktų įsigijimo dokumentais, todėl mano, kad nukentėjusioji nurodė per didelę minėto turto vertę.

Taip pat apeliantas teigia, kad teisėja neleido jam susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu, todėl pažeidė baudžiamÄ jį procesÄ , o bausmę jam paskyrė už praeitį. Atsižvelgdamas į tai A. G. mano, kad apylinkės teismas priteisė nukentėjusiajai per didelį civilinį ieÅ¡kinį ir paskyrė jam per griežtÄ bausmę.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliantas skundu ginčija tik jam paskirtÄ bausmę ir nukentėjusiosios D. T. įvertintos bei apylinkės teismo priteistos turtinės žalos, atsiradusios dėl auksinės grandinėlės su pakabuku pagrobimo, dydį, todėl neiÅ¡eidamas už apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumo kitoje dalyje netikrina.Dėl bausmėsBK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei jÄ sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes.

BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistu laikomas asmuo, kuris, bÅ«damas teistu už tyčinio nusikaltimo padarymÄ ir neiÅ¡nykus teistumui už jį ar jo nepanaikinus, vėl padarė vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o BK 56 str. 1 d. sakoma, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. BK 61 str. 2 d. ir 4 d. nustatyta, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, aktyviai padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę <...>.Å ioje baudžiamojoje byloje skirdamas A. G. bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį (A. G. padarė tyčinį, baigtÄ , apysunkį nusikaltimÄ ), į vienÄ apelianto atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir jÄ sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , tinkamai įvertino A.

G. asmenybę (anksčiau jis buvo teistas 17 kartų, yra recidyvistas, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė netrukus po to, kai buvo paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos atlikęs anksčiau jam paskirtÄ bausmę), o taip pat atsižvelgė ir į kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes (byloje yra duomenys apie kitų baudžiamųjų bylų nagrinėjimÄ kituose apylinkių teismuose ir kt.). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nusikalstamÄ veikÄ A.

G. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. sÄ moningai. Jis niekur nesimoko, nedirba ir net neieÅ¡ko darbo (1 t., 135, 136 b. l.). Skundžiamu nuosprendžiu A. G. buvo nubaustas už savanaudiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , nukreiptÄ Ä¯ lėšų gavimÄ nusikalstamu bÅ«du, anksčiau jis taip pat 17 kartų buvo nuteistas už tokias pačias savanaudiÅ¡kas nusikalstamas veikas. Visos Å¡ios aplinkybės A. G. charakterizuoja tik neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantas iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnio savo elgesio ir gyvenimo bÅ«do nepadarė, jis nepasitaisė ir nenori to daryti, anksčiau A.

G. taikytos bausmės savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, A. G. yra linkusi nusikalsti ir pavojinga visuomenei asmenybė, todėl apylinkės teismas pagrįstai paskyrė jam BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytÄ griežčiausiÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , kuris savo trukme yra mažesnis už BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Subendrindamas Å¡iÄ bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatydamas galutinės subendrintos bausmės trukmę apylinkės teismas BK reikalavimų nepažeidė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, nei Å¡velnesnėmis bausmėmis, nei atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ nebus pasiekti bausmių tikslai – tik realus apylinkės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas padės sulaikyti A. G. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ ir leis pasiekti BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas tinkamai iÅ¡sprendė A.

G. atsakomybės individualizavimo klausimÄ . Apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistajam paskirtos bausmės apylinkės teismo iÅ¡vadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, A. G. paskirta bausmė atitinka nuteistojo asmenybę ir nėra aiÅ¡kiai per griežta, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir suÅ¡velninti apeliantui paskirtÄ bausmę nėra jokio pagrindo.Dėl priteistos turtinės žalos dydžioBPK 28 str. 1 d. nustatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos.

BPK 44 str. 10 d. įtvirtinta nukentėjusiojo teisė reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bei gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Pagal BPK 110 str. 1 d. civiliniu ieÅ¡kovu pripažįstamas asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ . Taip pat BPK 113 str. 1 d. ir 115 str. 1 d. sakoma, kad civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, o priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.IÅ¡ faktinių bylos duomenų matyti, kad A.

G. pagrobė D. T. turtÄ , kartu ir auksinę grandinėlę su pakabuku. Dėl A. G. nusikaltimo D. T. patyrė turtinę žalÄ , kuriÄ reikalavo atlyginti, todėl ji teisingai buvo pripažinta nukentėjusiÄ ja ir civiline ieÅ¡kove (1 t., 1, 5–13 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad auksinę grandinėlę ji įsigijo Å veicarijoje prieÅ¡ kelis metus. Ä®vykio metu Å¡i grandinėlė buvo su auksiniu pakabuku. D. T. tiksliai apibÅ«dino iÅ¡ jos pagrobtÄ grandinėlę ir pakabukÄ , nurodė jų svorį ir Å¡iuos daiktus kartu įvertino 4000 litų (1 t., 5–6, 10, 12 b. l.).

Savo civilinį ieÅ¡kinį D. T. palaikė apylinkės teismo posėdžio metu (2 t., 31 b. l.). Itin svarbu tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. G., apklausiamas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui, sutiko su nukentėjusiosios nurodyta visų iÅ¡ jos pagrobtų daiktų verte (1 t., 142–143, 147 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nuteistasis taip pat neprieÅ¡taravo nukentėjusiosios pareikÅ¡tam civiliniam ieÅ¡kiniui, žalÄ Å¾adėjo atlyginti dirbdamas laisvės atėmimo vietoje (2 t., 30 b. l.).

A. G. gynėjas pirmosios instancijos teisme taip pat sutiko su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu (2 t., 31 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo manymu, nukentėjusiosios nurodyta pagrobtos auksinės grandinėlės su pakabuku vertė nėra aiškiai per didelė ir ji atitinka realybę. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų susipykusi su nuteistuoju ir būtų suinteresuota nepagrįstai apkalbėti jį tiek kaltinant nusikaltimo padarymu, tiek ir nurodant didesnę, nei jie iš tikrųjų verti, pagrobtų daiktų vertę, todėl nesiremti D.

T. parodymais ir netikėti nukentėjusiosios nurodytomis pagrobtų daiktų vertėmis, su kuriomis iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo sutiko tiek pats A. G., tiek ir jo gynėjas, nėra jokio pagrindo.Taigi, nustatydamas D. T. patirtos turtinės žalos, patirtos dėl jos asmeninių daiktų, kartu ir auksinės grandinėlės su pakabuku, pagrobimo, dydį apylinkės teismas atsižvelgė į visus baudžiamojoje byloje esančius duomenis bei vadovavosi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Naujų aplinkybių, į kurias, nustatydamas D. T. patirtos turtinės žalos dydį, nebūtų atsižvelgęs pirmosios instancijos teismas ir kurios galėtų paneigti apylinkės teismo argumentus šioje dalyje, A. G. apeliaciniame skundė nenurodė. Vietoje to jis apsiribojo tik paviršutiniškais, deklaratyviais bei niekuo nepagrįstais teiginiais ir prielaidomis.Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios D. T. nurodytos ir skundžiamu nuosprendžiu jai iš A. G. priteistos turtinės žalos dydžio apeliacinio skundo argumentais keisti nėra jokio pagrindo.Baudžiamojoje byloje nėra nuteistojo prašymo leisti jam susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu.

Teisiamojo posėdžio protokole toks apelianto praÅ¡ymas taip pat neužfiksuotas. Perklausius teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡Ä nustatyta, kad teisiamojo posėdžio metu A. G. neiÅ¡sakė savo pageidavimo susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo teiginys apie tai, jog teisėja neleido A. G. susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu, laikytinas nepagrįstu.Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ , patvirtinančiÄ iÅ¡laidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam A.

G., nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka. IÅ¡ pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra 50 Lt. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.). BPK 51 str. 3 d. numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos į valstybės biudžetÄ .

Nuteistasis A. G. neprieÅ¡taravo, jog iÅ¡ jo bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kotos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į minėtas Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas bei į nuteistojo A. G. pozicijÄ sprendžia, kad iÅ¡laidos už nuteistajam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos valstybės naudai iÅ¡ nuteistojo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,n u t a r i a:Nuteistojo A. G. apeliacinį skundÄ atmesti.IÅ¡ieÅ¡koti valstybės naudai iÅ¡ A.

G. 50 Lt (penkiasdeÅ¡imt litų) proceso iÅ¡laidų už jam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkas              ArtÅ«ras RidikasTeisėjai              Sigitas Bagdonavičius             Bronė Vidzėnienė