2024-07-24 Nr. AB-11040-3-61-3-04892-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-346-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04892-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė IKI Lietuva, uždaroji akcinė bendrovė „Via Sportas“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2021 m. lapkričio 16 d. leidimo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Palink“ (nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. – IKI Lietuva, UAB; toliau – ir Bendrovė) įrengti išorinę reklamą Nr. A635-1103/21(2.3.2.1E-LIC) (toliau – ir Leidimas) dalį dėl reklaminio tento įrengimo ir 2 tūrinių šviečiančių logotipų.

2. Pareiškėjas grindė skundą šiais argumentais:

2.1. Bendrija, kuri buvo įregistruota 2017 m. balandžio 11 d., administruoja pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas). Pastatas yra administracinis pastatas su prekybos, paslaugų, maitinimo ir gyvenamosiomis patalpomis bei garažu. Bendrija ne kartą kreipėsi į atsakovą, informuodama apie tai, jog ji prieštarauja, kad atsakovas, nesuderinęs su Bendrija, išduotų leidimus, suteikiančius teisę subjektams eksploatuoti savo reklamas ant Pastato;

2.2. Bendrovė valdo prekybos centrą, įrengtą pirmajame Pastato aukšte. Pagal Bendrovės pateiktą 2021 m. rugsėjo 9 d. Fasadų apipavidalinimo projektą, Administracija išdavė Leidimą, kuriuo leidžiama: 1) įrengti reklaminį tentą, kuris prisukamas prie sienos naudojant ankerinius varžtus, plotas – 9 kv. m (skunde pažymėta, jog šis reklaminis tentas yra apšviestas); 2) įrengti 2 vnt. tūrinių šviečiančių logotipų, plotas 16.5 kv. m, šviesdėžių dugnas ir šonai – dažytas aliuminis, šviesdėžių plokštumos – baltas organinis stiklas, apklijuotas filtrine plėvele, viduje – LED modulių instaliacija, šviesdėžės tvirtinamos papildomais aliuminiais skersiniais, prisukant juos tiesiogiai prie langų rėmų;

2.3. reklaminis tentas yra pritvirtintas ant prie Pastato esančios sienelės, kurios Bendrovė nevaldo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais. Šviečiantys logotipai yra įrengti ant Pastato patalpų išorinių langų, kurių Bendrovė nevaldo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais. Papildomai atkreiptas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, vienas iš šviečiančių logotipų yra įrengtas ant Pastato išorinių langų ties UAB „Organum“ nuomos pagrindais valdomų patalpų, kuriose yra UAB „Organum“ išorinė siena;

2.4. Leidimo dalis dėl iškabų (reklaminio tento ir šviečiančių logotipų) yra neteisėta ir turi būti panaikinta dėl to, jog ji pažeidžia Bendrijos įstatuose įtvirtintą teisę spręsti dėl sutikimų įrengti išorinę reklamą ant Pastato bendrojo naudojimo objektų ar Pastato išorinių konstrukcijų, taip pat ji priimta prieš Bendrijos valią (Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 str. 1 d. 4 p.). Aptariamais veiksmais (t. y. išduodant Leidimą be Bendrijos sutikimo) buvo pažeistos Bendrijos teisės administruojant Pastato bendrojo naudojimo objektus, išimtinai sprendžiant dėl jų naudojimo ar eksploatavimo. Tokios pareiškėjo pozicijos teisingumą patvirtina anksčiau priimti teismų sprendimai, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-291-643/2019;

2.5. ginčijama Leidimo dalis taip pat neatitinka imperatyvių teisės aktų nuostatų. Pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 21.2 punktą ir Administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 30-670/19 patvirtinto Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 4.2 punktą, tais atvejais, kai išorinė reklama yra įrengiama ant daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų, turi būti pateikiamas šių namų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl sutikimo įrengti išorinę reklamą, priimtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai ant daugiabučiame gyvenamajame name esančių reklamos davėjo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų negyvenamosios paskirties patalpų, kuriose yra jo buveinė arba prekybos ar paslaugų teikimo vieta, išorinės sienos, kuri yra bendrojo naudojimo objektas, įrengiama iškaba, kuriai nenaudojamas apšvietimas. Šiuo atveju ginčijama Leidimo dalis buvo išduota išorinėms reklamoms, kurioms yra naudojamas apšvietimas, be to, iškabos yra įrengtos ne ant Bendrovės nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų negyvenamosios paskirties patalpų, kuriose yra jos buveinė arba prekybos ar paslaugų teikimo vieta, išorinės sienos, todėl, priešingai nei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1954-614/2021 nagrinėtu atveju, Leidimas galėjo būti išduotas tik gavus Bendrijos sutikimą. Šiuo atveju atsakovas žinojo, kad Bendrija nesutinka su išorinės reklamos naudojimu ant Pastato bendrojo naudojimo objektų ir kad yra būtina gauti Bendrijos sutikimą, bet, nepaisydamas to, jis išdavė Leidimą. Taigi Administracija išdavė ginčijamą Leidimo dalį neteisėtai, t. y. neturėdama visų tokio Leidimo išdavimui reikalingų dokumentų.

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:

4.1. Komisija išorinės reklamos projektui vertinti (toliau – ir Komisija) apsvarstė Bendrovės pateiktą projektą ir 2021 m. lapkričio 3 d. posėdyje, be kita ko, nusprendė siūlyti Administracijos direktoriaus įgaliotam asmeniui išduoti leidimą išorinei reklamai 5 metams. Administracija, atsižvelgdama į Komisijos sprendimą ir į tai, kad Bendrovė sumokėjo nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, išdavė jai Leidimą;

4.2. Administracijos Licencijavimo ir leidimų skyrius, tikrindamas Bendrovės pateiktus dokumentus, įvertino juos kaip atitinkančius skunde nurodytoje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1954-614/2021 vertintas aplinkybes, t. y. nustatytos 3 sąlygos išduoti leidimą įrengti reklamą be bendrasavininkų, kuriems atstovauja Bendrija, sutikimo: 1) išorinė reklama įrengiama ant administracinio pastato su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu, komercinėje Pastato dalyje esančių reklamos davėjų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų negyvenamosios paskirties patalpų, kuriose yra jų buveinė arba prekybos ar paslaugų teikimo vieta, išorinių sienų ir langų; 2) išorinės reklamos pagal Administracijos išduotus leidimus, be papildomų mokesčių, įrengiamos ir demontuojamos reklamos davėjų jėgomis ir lėšomis; 3) negyvenamosios paskirties patalpų išorines sienas ir langus, ant kurių įrengiama išorinė reklama, savo sąskaita prižiūri ir remontuoja komercinės Pastato dalies negyvenamosios paskirties patalpų savininkai. Iš atsakovui pateikto reklamos įrengimo projekto nenustatyta, kad reklamos įrenginys bus įrengiamas ne virš komercinių pastatų;

4.3. reklamų įrengimas ant prekybos centro galėtų būti laikomas atitinkančiu viešąjį interesą, nes tai susiję su žmonių informavimu apie galimas gauti paslaugas ar prekes, padeda ūkio subjektams vystyti savo veiklą (ją tokiu būdu reklamuojant). Be to, nuo pat statybos užbaigimo ant Pastato komercinės dalies yra įrengtos ten įsikūrusių verslų reklamos. Byloje nėra duomenų, jog dėl įrengtų reklamų nors vienam bendraturčiui buvo sudarytos kokios nors kliūtys naudotis savo nuosavybe. Pati Bendrija skunde niekaip nepagrindė, kaip Leidimas pažeidė jos subjektines teises, kokias teises pažeidė. Bendraturčiai, įsigydami nuosavybę tokio pobūdžio pastate, turėjo iš karto suvokti, jog jame naudojimosi sąlygos bus specialios, mažiau apsaugotos nei įsigyjant butus gyvenamosios paskirties pastatuose. Bendraturčiai patys prisiėmė tokią riziką, įsigydami patalpas dangoraižyje, sujungtame su prekybos centru;

4.4. Bendrovės teisė įsirengti reklamas be Pastato bendrasavininkių sutikimo neatleido jos nuo pareigos išpildyti visus kitus privalomus teisės aktų reikalavimus bei gauti reikalingus kompetentingų institucijų pritarimus ir leidimus, tai užtikrina Bendrijos interesų apsaugą bei garantuoja, kad bet kokiu atveju bus laikomasi teisės aktų reikalavimų. Tačiau pareiškėjas skunde nepagrindė, kad būtent jo skunde aptarti išsamūs teisės aktų reikalavimai bei teismų praktikoje suformuluotos taisyklės buvo pažeistos.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė IKI Lietuva atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė:

6.1. pareiškėjas, paduodamas skundą, siekia išvengti galiojančio, Pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkus teisiškai saistančio Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-120-723/2021, kuriuo teismas tenkino UAB „Via sportas“ ieškinį ir pripažino UAB „Via sportas“ teisę įrengti išorines reklamas be asmenų, turinčių butus ir kitas patalpas Pastate, sutikimo, privalomumo;

6.2. aptariama išorinė reklama yra įrengta tik ant komercinės Pastato dalies, o ant Pastato gyvenamosios (aukštuminės) dalies langų ir sienų nėra pakabinta išorinė reklama. Taigi išorinei reklamai įrengti yra būtinas Pastato bendraturčių, o ne Bendrijos sutikimas, nes Reklamos įstatymas nesuteikia daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams teisės nuspręsti perduoti šiuos klausimus spręsti Bendrijai;

6.3. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad reklamos turinys gali būti keičiamas ir tam nereikia gauti naujo leidimo reklamai įrengti ir naujo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo, todėl, įvertinus Pastato specifiką (savarankiškos izoliuotos viena nuo kitos Pastato komercinė ir gyvenamoji dalys), neprotinga ir neefektyvu kelis kartus per metus (pasikeitus nuomininkui ar prekės ženklui) iš naujo derinti reklamų įrengimą su Pastato bendrasavininkais. Administracijos Licencijavimo ir leidimų skyrius, tikrindamas Bendrovės pateiktus dokumentus, įvertino juos kaip atitinkančius Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1954-614/2021 sąlygas, nes išorinė reklama įrengiama ant komercinėje Pastato dalyje esančių reklamos davėjų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų negyvenamosios paskirties patalpų, kuriose yra jų buveinė arba prekybos ar paslaugų teikimo vieta, išorinių sienų ir langų, be to, išorinės reklamos pagal atsakovo išduotus leidimus, be papildomų mokesčių, įrengiamos ir demontuojamos reklamos davėjų jėgomis ir lėšomis, o negyvenamosios paskirties patalpų išorines sienas ir langus, ant kurių įrengiama išorinė reklama, savo sąskaita prižiūri ir remontuoja komercinės Pastato dalies negyvenamosios paskirties patalpų savininkai.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Via sportas“ atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Via sportas“ atsiliepime į skundą nurodė:

8.1. Bendrijos narių susirinkimo 2017 m. gruodžio 17 d. sprendimas dėl Bendrijos įstatų pakeitimo, Bendrijos uždaviniais numatant ir sprendimus dėl sutikimų įrengti išorinę reklamą ant Pastato bendrojo naudojimo objektų, buvo priimtas iki aktualią (reklamos) sritį reguliuojančių teisės aktų pasikeitimo. Bendrijos įstatų 11 punkte nurodoma, kad Bendrija gali įgyti ir turėti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Minėto sprendimo dėl įstatų pakeitimo priėmimo metu (nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) galiojusioje Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcijoje buvo numatyta, kad tuo atveju, kai reklama įrengiama ant bendrojo naudojimo objektų, draudžiama įrengti reklamą, neturint butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Tačiau 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje Reklamos įstatymo redakcijoje nedviprasmiškai įtvirtinta įstatymų leidėjo valia priskirti kompetenciją priimant atitinkamus sprendimus bendrųjų objektų savininkams, nenumatant jokių alternatyvų dėl atitinkamos kompetencijos suteikimo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijoms tuo atveju, jeigu atitinkamos nuostatos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų įstatuose;

8.2. įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-120-723/2021 pripažinus atitinkamą Bendrovės teisę, susirinkime 8 klausimu svarstytas dalies kompetencijų spręsti atitinkamus klausimus perdavimas Bendrijai yra neaktualus, sprendžiant ginčą šioje byloje, nes Leidimas atitinkama apimtimi išduotas, vadovaujantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Be to, susirinkimo 8 darbotvarkės klausimu priimtas sprendimas prieštarauja teisės aktų reikalavimais nustatytai atitinkamų sprendimų priėmimo tvarkai, todėl negali būti taikomas.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 6 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Bendrijos skundą, priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei IKI Lietuva iš pareiškėjo 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

10. Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

10.1. Bendrovė 2021 m. spalio 28 d. pateikė Administracijai prašymą ir dokumentus, prašydama išduoti leidimą įrengti ant Pastato išorinę reklamą pagal pateiktą projektą;

10.2. Komisija 2021 m. lapkričio 3 d. išnagrinėjo Bendrovės prašymą bei pateiktus dokumentus ir nusprendė siūlyti Administracijos direktoriaus įgaliotam asmeniui išduoti leidimą išorinei reklamai 5 metams, sumokėjus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 22 d. sprendimu „Dėl tarybos 2010-09-29 sprendimo Nr. 1-1713 „Dėl vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytą 550 Eur dydžio vietinę rinkliavą į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos surenkamąsias sąskaitas;

10.3. Bendrovei sumokėjus nustatytą vietinę rinkliavą, 2021 m. lapkričio 16 d. Administracija išdavė jai Leidimą.

11. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-120-723/2021 tenkino UAB „Via sportas“ ieškinį ir pripažino jos teisę įrengti išorines reklamas be asmenų, turinčių butus ir kitas patalpas Pastate, sutikimo, kurios atitinka šias sąlygas: 1) išorinė reklama įrengiama ant administracinio pastato su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu, komercinėje pastato dalyje esančių reklamos davėjų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų negyvenamosios paskirties patalpų, kuriose yra jų buveinė arba prekybos, ar paslaugų teikimo vieta, išorinių sienų ir langų; 2) išorinės reklamos pagal Administracijos išduotus leidimus be papildomų mokesčių įrengiamos ir demontuojamos reklamos davėjų jėgomis ir lėšomis; 3) negyvenamosios paskirties patalpų išorines sienas ir langus, ant kurių įrengiama išorinė reklama, savo sąskaita prižiūri ir remontuoja komercinės pastato dalies negyvenamosios paskirties patalpų savininkai. Nagrinėjamos administracinės bylos duomenys patvirtina, kad Bendrovė nuomojasi Pastato patalpas, kuriose yra Bendrovės valdoma mažmeninės prekybos parduotuvė „IKI“, iš UAB „Via sportas“.

12. Teismas pažymėjo, jog Reklamos įstatymo 12 straipsnyje nėra reikalavimų, skirtų konkrečios reklamos, kaip informacijos turiniui, taigi ir atitinkamo leidimo išdavimas, jo galiojimo sustabdymas ar panaikinimas turi būti siejamas su reikalavimais pačiam išorinės reklamos įrenginiui, reklaminės veiklos subjektui, todėl nėra pagrindo sieti leidimo galiojimą su reklamos, kaip informacijos turinio, pasikeitimu, kai nesikeičia jokios kitos išorinės reklamos pateikimo priemonės įrengimo sąlygos. UAB „Palink“ išorinė reklama buvo įrengta ant anksčiau įrengtų reklamos skydų / stendų / sienelių, todėl nėra pagrindo teigti, kad išorinės reklamos turinio pasikeitimas turėjo kokios nors įtakos Pastato bendraturčių ar pareiškėjo interesams. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad reklamos turinys gali būti keičiamas, tam nereikia gauti naujo leidimo reklamos įrengimui ir naujo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo. Todėl UAB „Via Sportas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl savo teisės pripažinimo, nes Pastato specifika (savarankiškos izoliuotos viena nuo kitos Pastato komercinė ir gyvenamoji dalys) numato, jog, pasikeitus nuomininkui ar prekės ženklui, neprotinga iš naujo derinti reklamų įrengimą su Pastato bendrasavininkais. Teismas patenkino šį Bendrovės ieškinį būtent dėl šios priežasties.

13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Bendrijos narių susirinkimas, įvykęs 2017 m. gruodžio 17 d., nusprendė pakeisti Bendrijos įstatus dėl sutikimų įrengti išorinę reklamą ant Pastato bendrojo naudojimo objektų. Šis sprendimas buvo priimtas iki Reklamos įstatymo pasikeitimo (aktuali redakcija įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d.). Bendrijos įstatų 11 punkte numatyta, kad Bendrija gali įgyti ir turėti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pagal tuo metu (nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) galiojusią Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakciją, tuo atveju, kai reklama įrengiama ant bendrojo naudojimo objektų, draudžiama įrengti reklamą, neturint butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimo, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip.

Bendrijos susirinkimas priėmė sprendimą dėl įstatų papildymo, vadovaudamasis šio sprendimo priėmimo metu galiojusia Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, numatančia išlygą, kad alternatyvi sprendimų dėl išorinės reklamos įrengimo tvarka gali būti numatyta butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų įstatuose. Sprendimo dėl įstatų pakeitimo protokolo 4 punkte aiškiai nurodoma į Reklamos įstatymu nustatytą galiojusį teisinį reguliavimą. Tačiau 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje Reklamos įstatymo redakcijoje nebėra jokių išlygų dėl alternatyvaus (numatant atitinkamą butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų kompetenciją, jeigu tai numatyta bendrijų įstatuose) sprendimų dėl išorinių reklamų priėmimo būdo.

Vėlesnėje Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcijoje įtvirtintas draudimas įrengti reklamą ant bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų, jeigu nėra bendraturčių sutarimo, nurodyto CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, o kai išorinė reklama įrengiama ant daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų, – neturint šių namų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl sutikimo įrengti išorinę reklamą, priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus kitus tam tikrus atvejus, kai įrengiamos iškabos, kurioms nenaudojamas apšvietimas.

Taigi, Reklamos įstatymo aktualioje redakcijoje yra įtvirtinta įstatymų leidėjo valia dėl kompetencijos priimti atitinkamus sprendimus priskyrimo bendrųjų objektų savininkams, nenumatant jokių alternatyvų dėl atitinkamos kompetencijos suteikimo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijoms tuo atveju, jeigu atitinkamos nuostatos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų įstatuose.

14. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo pateiktas 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas dėl kompetencijos spręsti dėl išorinių reklamų dalinio perdavimo Bendrijai patvirtino, jog minėtame susirinkime svarstytą klausimą dėl Pastato butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo įrengti išorines reklamas ant Pastato komercinės dalies (susirinkimo 2018 m. rugpjūčio 13 d. protokolas) inicijavo UAB „Via sportas“, o, savininkams nepritarus siūlomam sprendimui, atitinkama bendrovės teisė buvo pripažinta įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu. Todėl Pastato savininkų susirinkime priimtas sprendimas dalį kompetencijų perduoti Bendrijai šioje byloje nėra aktualus, Leidimas atitinkama apimtimi išduotas, vadovaujantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu, be to, Bendrijos susirinkime priimtas sprendimas prieštarauja teisės aktų reikalavimais nustatytai atitinkamų sprendimų priėmimo tvarkai, todėl jis negali būti laikomas teisėtu. Vilniaus regiono apylinkės teismas sprendime pripažino UAB „Via Sportas“ teisę įrengti išorines reklamas be asmenų, turinčių butus ir kitas patalpas Pastate, sutikimo, kurios atitinka tam tikras sąlygas. Vilniaus apygardos teismas paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą.

15. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pasikeitus Reklamos įstatymo nuostatoms, bei atsižvelgdamas į Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą, priėjo prie išvados, kad Administracija pagrįstai išdavė Bendrovei Leidimą įrengti išorinę reklamą be Bendrijos sutikimo, nes, pasikeitus reglamentavimui, teisė spręsti dėl išorinių reklamų įrengimo be išlygų yra priskirta butų ir kitų patalpų savininkams, o ne Bendrijai. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu UAB „Via Sportas“ pripažinta teisė įrengti išorines reklamas ant Pastato komercinės dalies be Pastato butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo.

16. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Reklamos įstatymo 12 straipsnio paskirtis yra reglamentuoti išorinės reklamos pateikimo priemonės įrengimą, tačiau jo nuostatose nėra reikalavimų, skirtų konkrečios reklamos kaip informacijos turiniui, todėl atitinkamo leidimo išdavimas, jo galiojimo sustabdymas ar panaikinimas turi būti siejamas su reikalavimais pačiam išorinės reklamos įrenginiui, reklaminės veiklos subjektui. Vadinasi, nėra pagrindo sieti leidimo galiojimą su reklamos, kaip informacijos turinio, pasikeitimu, kai nesikeičia jokios kitos išorinės reklamos pateikimo priemonės įrengimo sąlygos. Šiuo atveju Bendrovės išorinė reklama buvo įrengta ant anksčiau įrengtų reklamos skydų / stendų / sienelių, todėl nėra pagrindo teigti, kad išorinės reklamos turinio pasikeitimas turėjo kokios nors įtakos Pastato bendraturčių ar pareiškėjo interesams. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad Pastato butų ir kitų patalpų savininkai pareiškė bet kokias pretenzijas dėl išduoto Leidimo, kad išduotas Leidimas pažeidė jų teises ar teisėtus interesus, taip pat kad šie savininkai pavedė Bendrijai atstovauti atitinkamas teises teisme.

17. Teismas pažymėjo, kad Pastatas yra administracinis pastatas su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu. Pagrindinė ir vienintelė Pastato naudojimo paskirtis, nurodyta Nekilnojamojo turto registre, – administracinė. Pastatas nėra priskiriamas daugiabučių pastatų pogrupiui, jis apskritai nepriskiriamas gyvenamosios paskirties pastatų grupei. Aplinkybė, jog Pastate yra įregistruotos 138 gyvenamosios patalpos ir 35 negyvenamosios patalpos, nepaneigia fakto, kad Pastato paskirtis – administracinė, ir kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis jis nelaikomas daugiabučiu gyvenamuoju namu. Kadangi Pastatas nėra laikomas daugiabučiu gyvenamuoju namu, sutikimų išorinei reklamai įrengti klausimas spręstinas išimtinai Pastato butų ir kitų patalpų savininkų valia; šiuo atveju nesant bendraturčių sutarimo, klausimas išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

18. Teismas akcentavo, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu nustatyta UAB „Via Sportas“ teisė be kitų savininkų sutikimo įrengti išorines reklamas ne ant kokių nors konkrečiu adresu ar unikaliu numeriu apibrėžtų patalpų Pastato komercinėje dalyje išorinių sienų ir langų, o ant Pastato komercinėje dalyje esančių reklamos davėjų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų negyvenamosios paskirties patalpų, kuriose yra jų buveinė arba prekybos ar paslaugų teikimo vieta, išorinių sienų ir langų. Bylos medžiaga patvirtino, kad Pastato komercinėje dalyje yra keliolika atskirais adresais bei unikaliais numeriais įregistruotų komercinės paskirties patalpų, tačiau visos jos sudaro vieningą prekybos ir paslaugų centro „(duomenys neskelbtini)“ kompleksą su visų šiame centre veikiančių subjektų ir lankytojų naudojamomis bendromis erdvėmis per du aukštus, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad tam tikros Pastato komercinės dalies išorinės sienos ar langai priskirtini vienoms ar kitoms konkrečioms Pastato komercinėje dalyje esančioms patalpoms. Vilniaus regiono apylinkės teismas minėtame sprendime pažymėjo, kad UAB „Via Sportas“ įgijo teisę įrengti išorines reklamas ne ant konkrečiais duomenimis (adresu, unikaliu numeriu) apibrėžtų patalpų, o ant visų Pastato komercinėje dalyje esančių sienų ir langų. Be to, teismas minėtame sprendime konstatavo, kad Pastatas faktiškai yra padalytas į dvi dalis – komercinę (žemesnę) ir gyvenamąją (dangoraižį), t. y. faktiškai šios abi dalys naudojamos bei funkcionuoja atskirai viena nuo kitos, todėl išorinės reklamos įrengiamos tik ant UAB „Via Sportas“ valdomų negyvenamosios paskirties patalpų išorinių sienų ir langų, esančių būtent komercinėje Pastato dalyje, ir kad bendrovė nesiekė įrengti reklamines iškabas ant gyvenamosios pastato dalies (dangoraižio). Taigi Vilniaus regiono apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl leidimo įrengti išorines reklamines iškabas suteikimo, aiškiai atribojo Pastato dalis ir nusprendė, kad bendrovė, teikianti patalpų nuomos paslaugas, turi teisėtą interesą, jog atitinkamos veiklos subjektams veikti Pastato komercinėje dalyje būtų sudarytos įprastinės tokiai veiklai sąlygos, apimančios ir subjektų veiklos vietos pažymėjimą išorinėmis reklaminėmis iškabomis.

19. Teismas konstatavo, jog Leidimas priimtas, įgyvendinant ir laikantis Reklamos įstatymo reikalavimų, įvertinus Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą, kuris šioje byloje turi prejudicinę reikšmę, į tai, kad Bendrijai nėra suteikta teisė spręsti dėl išorinių reklamų įrengimo, todėl Leidimas atitinka Reklamos įstatymo nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas, Leidimu nebuvo pažeisti pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjas nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimų, teismas taip pat nenustatė tokio pobūdžio aplinkybių, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

III. 20. Pareiškėjas Bendrija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Leidimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

21. Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą šiais argumentais:

21.1. teismas, spręsdamas dėl 2018 m. rugpjūčio 6 d. (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų pakartotinio susirinkimo sprendimo perduoti Bendrijai spręsti klausimus dėl sutikimų įrengti išorines reklamas neteisėtumo, peržengė nagrinėjamos bylos ribas ir pasisakė dėl klausimų, kurie pagal CK 4.85 straipsnį yra priskirtini bendrosios kompetencijos teismams. Byloje nebuvo pareikštas reikalavimas pripažinti 2018 m. rugpjūčio 6 d. visuotinio susirinkimo sprendimą negaliojančiu, todėl teismas, spręsdamas dėl šio sprendimo prieštaravimo teisės aktams, nepagrįstai išėjo iš nagrinėjamos bylos ribų.

Bendrija skunde apibrėžė nagrinėjamos bylos ribas, t. y. ginčas kilo dėl Leidimo išdavimo neteisėtumo, šioje administracinėje byloje neturėjo (negalėjo) būti sprendžiamas klausimas dėl 2018 m. rugpjūčio 6 d. visuotinio susirinkimo sprendimo. Be to, teismo sprendime yra padaryta fakto klaida, nurodant, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. visuotinio susirinkimo sprendimas buvo priimtas Bendrijos susirinkime, nors iš į bylą pateikto susirinkimo sprendimo matyti, kad jis buvo priimtas 2018 m. rugpjūčio 6 d. Pastato savininkų pakartotiniame susirinkime ir atspindi visų namo butų ir kitų patalpų savininkų valią perduoti klausimų dėl sutikimų įrengti išorines reklamas sprendimą būtent Bendrijai.

Taigi 2018 m. rugpjūčio 6 d. visuotinio susirinkimo sprendimas, priešingai nei nurodyta teismo sprendime, buvo priimtas ne Bendrijos narių susirinkime, o visų namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime. Administracinis teismas negalėjo spręsti klausimo dėl 2018 m. rugpjūčio 6 d. visuotinio susirinkimo sprendimo teisėtumo ir jo atitikties teisės aktų reikalavimams. Teismas ne tik peržengė bylos nagrinėjimo ribas, tačiau ir nesivadovavo CK 4.85 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos specialios butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų apskundimo tvarkos ir pats ex officio (pagal pareigas) sprendė, kad visuotinio susirinkimo sprendimas yra neteisėtas, nors šie ginčai priskirtini bendrosios kompetencijos teismams.

Visuotinio susirinkimo sprendimas CK nustatyta tvarka nėra nuginčytas, jis yra teisėtas, todėl teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti juo. Bendrija, kuri yra viena iš Pastato butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės įgyvendinimo formų, yra tinkamas subjektas reikšti reikalavimus panaikinti Leidimą. Pastato butų ir kitų patalpų savininkai, 2018 m. rugpjūčio 6 d. pakartotinio susirinkimo sprendimu perduodami Bendrijai teisę spręsti dėl išorinės reklamos sutikimų, įgyvendino jiems CK 4.85 straipsnyje įtvirtintą teisę, susijusią su bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimu.

Namo butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė, kad būtent Bendrijai paveda spręsti minėtus klausimus – tokiu būdu savininkai nusprendė, kaip bus įgyvendinama jiems priklausanti nuosavybės teisė. Nei Reklamos įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas savininkams pavesti Bendrijai spręsti dėl Reklamos įstatyme reglamentuojamų teisių;

21.2. teismas plečiamai aiškino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-120-723/2021, nes šiuo sprendimu teisė įrengti išorines reklamas yra suteikta tik UAB „Via sportas“, o ne Bendrovei. Be to, dalis Leidime nurodytų reklamų yra įrengta ne ant Pastato komercinės dalies išorinių sienų ir langų, o ant savarankiškų bendrojo naudojimo objektų. Taip pat dalis ginčo Leidime nurodytų reklamų yra įrengtos ne ant Bendrovės nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomų patalpų, todėl neatitinka Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo reikalavimų. Sienelė, ant kurios įrengtas šviečiantis reklaminis tentas, yra atskira konstrukcija, kuri nepriklauso UAB „Palink“ ar UAB „Via sportas“ nuosavybės teise, UAB „Palink“ jos nevaldo kitais teisėtais pagrindais, ši sienelė nėra Pastato išorinė siena ar langas, yra atskira konstrukcija, tai reiškia, kad ji nėra patalpos, kuriose yra reklamos davėjų buveinė arba prekybos ar paslaugų teikimo vieta. Todėl Leidimas dėl reklaminio tento yra išduotas neteisėtai, neturint reikiamų sutikimų. Tačiau teismas nevertino šios faktinės aplinkybės. Bendrija skunde nurodė ir teikė įrodymus, kad dalis Leidime nurodytų išorinių reklamų įrengiamos ne ant Bendrovės nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomų negyvenamosios paskirties patalpų, o šviečiantys logotipai numatyti įrengti ne ant Bendrovės nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdomų patalpų išorinių langų, todėl tai neatitinka Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendime nustatytų sąlygų;

21.3. teismas netinkamai aiškino Reklamos įstatymą, nes, pagal jį, sutikimas yra reikalingas kiekvieną kartą, atsakovui sprendžiant klausimą dėl leidimo suteikimo, o įstatymo leidėjas nėra įtvirtinęs jokių išimčių. Todėl sprendime pateiktas aiškinimas pažeidžia nuosavybės teisę. Dalis Leidime nurodytų išorinių reklamų buvo įrengiamos naujai. Reklamos įstatyme nėra nustatytas reguliavimas, kad sutikimas yra reikalingas, tik pirmą kartą įrengiant reklamą konkrečioje vietoje, todėl teismas plečiamai interpretavo galiojantį teisinį reguliavimą. Be to, tokios išvados nepagrįstai apriboja nuosavybės teisę, nes, laikantis teismo sprendime pateikto normų aiškinimo, savininkas, vieną kartą davęs sutikimą, vėliau praranda teisę spręsti dėl išorinių reklamų eksploatavimo ant jam nuosavybės teise priklausančių objektų. Teismo sprendime padarytos išvados dėl vėlesnių sutikimų nereikalingumo nėra suderinamos su nuosavybės teise ir neatitinka galiojančio reglamentavimo.

22. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

23. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

23.1. Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis yra administracinė. Pastatas yra padalytas į dvi dalis – komercinę ir gyvenamąją, kurios turi atskirus įėjimus, abi dalys funkcionuoja atskirai. Nagrinėjamu atveju UAB „Via Sportas“ yra įgijęs teisę įrengti išorines reklamas ne ant konkrečiais duomenimis (adresu, unikaliu numeriu) apibrėžtų patalpų, o ant visų Pastato komercinėje dalyje esančių sienų ir langų. Aptariama išorinė reklama yra įrengta tik ant komercinės Pastato dalies. Pats reklamų įrengimas ant prekybos centro atitinka viešąjį interesą, nes tai susiję su žmonių informavimu apie galimas gauti paslaugas ar prekes, taip pat padeda ūkio subjektams vystyti savo veiklą. Nuo pat statybų užbaigimo ant Pastato komercinės dalies yra įrengtos ten įsikūrusių verslų reklamos;

23.2. teisėtų lūkesčių prasme bendraturčiai, įsigydami nuosavybę tokiame Pastate, turėjo įvertinti, kad jame (administracinis pastatas su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu) naudojimosi sąlygos bus specialios. Byloje nėra jokių duomenų, jog dėl įrengtų reklamų nors vienam bendraturčiui buvo sudarytos kokios nors kliūtys naudotis savo nuosavybe. Bendrija nei skunde, nei apeliaciniame skunde nepagrindė, kaip išduotas Leidimas pažeidžia jos subjektines teises ir kokias teises pažeidžia;

23.3. Bendrovės išorinė reklama buvo įrengta ant jau anksčiau įrengtų reklamos skydų / stendų / sienelių, todėl nėra pagrindo teigti, kad išorinės reklamos turinio pasikeitimas turėjo kokios nors įtakos Pastato bendraturčių interesams. Reklamos įstatymo 12 straipsnio paskirtis yra reglamentuoti išorinės reklamos pateikimo priemonės įrengimą, tačiau jo nuostatose nėra reikalavimų, skirtų konkrečios reklamos, kaip informacijos, turiniui, taigi ir atitinkamo leidimo išdavimas, jo galiojimo sustabdymas ar panaikinimas turi būti siejamas su reikalavimais pačiam išorinės reklamos įrenginiui, reklaminės veiklos subjektui, tačiau nėra pagrindo sieti leidimo galiojimą su reklamos, kaip informacijos, turinio pasikeitimu. Įvertinus Pastato specifiką (savarankiškos, viena nuo kitos izoliuotos komercinė ir gyvenamoji dalys), akivaizdu, jog neracionalu nuolat (pasikeitus nuomininkui ar prekės ženklui) iš naujo derinti reklamų įrengimą su Pastato bendrasavininkais.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė IKI Lietuva atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, taip pat priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

25.1. teismo išvados neprieštarauja rašytiniams įrodymas, įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytoms aplinkybėms ir teisės aktų reikalavimams. Spręsdamas kilusį ginčo klausimą, teismas aiškiai atribojo Pastato dalis ir nusprendė, kad bendrovė, teikianti patalpų nuomos paslaugas, turi teisėtą interesą, kad Pastato komercinėje dalyje būtų sudarytos įprastinės tokiai veiklai sąlygos, apimančios ir subjektų veiklos vietos pažymėjimą išorinėmis reklaminėmis iškabomis. Todėl pareiškėjo argumentai, kad reklama eksponuojama ne pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo sąlygas, nepagrįsti. Bendrosios kompetencijos teismo sprendime, be kita ko, konstatuota, jog šiuo atveju pareiškėjas siekia prisiimti kontroliuojančių institucijų vaidmenį, tačiau pati savivaldybė nuspręs, ar UAB „Via sportas“, ar kitas subjektas turės teisę kreiptis į savivaldybę. Be to, iš pareiškėjo argumentų neaišku, kokiu būdu Leidimo formuluotė pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus ir kaip kitokia Leidimo formuluotė užtikrintų jas;

25.2. teismo sprendimu nebuvo peržengtos nagrinėjamos bylos ribos. Galiojanti Reklamos įstatymo redakcija nenumato galimybės perduoti Bendrijai spręsti klausimus dėl sutikimų dėl išorinės reklamos eksponavimo. Be to, faktas, kad nagrinėjamu atveju Bendrijai negalėjo būti perduota teisė spręsti dėl sutikimų reklamoms įrengti, nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Bendrija neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Leidimą. Bendrija, ginčydama Leidimą, neįrodo, kad gina savo interesus, kurie buvo tariamai pažeisti, Administracijai išdavus Leidimą. Įvertinus tai, kad UAB „Via sportas“ buvo pripažinta teisė įrengti išorinę reklamą be Pastato bendraturčių sutikimo, Bendrija laikytina neturinčia suinteresuotumo ir negalinčia ginčyti Leidimą, nes Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas ir jo pagrindu išduotas Administracijos individualus administracinis aktas (Leidimas) yra orientuotas į Pastato bendrasavininkus, o ne į Bendriją (pareiškėją);

25.3. Reklamos įstatymo 12 straipsnio paskirtis yra reglamentuoti išorinės reklamos pateikimo priemonės įrengimą, tačiau jo nuostatose nėra reikalavimų, skirtų konkrečios reklamos, kaip informacijos, turiniui, taigi ir atitinkamo leidimo išdavimas, jo galiojimo sustabdymas ar panaikinimas turi būti siejamas su reikalavimais pačiam išorinės reklamos įrenginiui, reklaminės veiklos subjektui (12 str. 7–10 d.), ir nėra pagrindo leidimo galiojimą sieti su reklamos, kaip informacijos, turinio pasikeitimu, kai nesikeičia jokios kitos išorinės reklamos pateikimo priemonės įrengimo sąlygos. Leidimas neriboja ir nevaržo pareiškėjo kompetencijos ir galimybių spręsti Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) ir priežiūros srityje kylančius klausimus, taip pat nepaneigia Pastato bendraturčių teisės spręsti dėl jo bendrojo naudojimo objektų. Priešingai, pareiškėjo reikalavimo tenkinimas apribotų bei pažeistų UAB „Via sportas“ bei UAB IKI Lietuva teises ir teisėtus interesus.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Via sportas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

27. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Via sportas“ vertinimu, teismas pagrįstai atsižvelgė į prejudicinę reikšmę šioje byloje turinčių Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-120-723/2021 ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1954-614/2021 turinį. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Leidimą, o skunde prašė panaikinti tik Leidimo dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Leidimo dalies dėl reklaminio tento ir 2 tūrinių šviečiančių logotipų teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui prašė panaikinti Leidimo dalį dėl reklaminio tento įrengimo ir 2 tūrinių šviečiančių logotipų, o apeliaciniame skunde jis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Leidimą.

30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties įstatymo 134 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.

31. Nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. UAB „Palink“ (IKI Lietuva, UAB) pateikė paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą; reklamos įrengimo adresas, vieta – (duomenys neskelbtini); reklamos skleidimo laikotarpis – 5 metai. Bendrovė pridėjo prie minėtos paraiškos reklamos įrengimo projektą (pavadinimas ant dokumento – Fasadų apipavidalinimo projektas), iš kurio matyti, jog Bendrovė siekia ant Pastato įrengti reklaminį tentą, 2 vnt. tūrinių šviečiančių logotipų, darbo laiko šviesdėžę, durų apklijavimą, langų apklijavimą fotospauda ir reklamą ant esamo reklaminio pilono. Administracijos direktorius išdavė Leidimą, galiojantį nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2026 m. lapkričio 15 d., kuriame yra nurodyti reklaminės veiklos subjekto, kuriam išduotas leidimas (t. y. Bendrovės), duomenys, išorinės reklamos įrengimo adresas, reklamos plotas ir pateiktos paraiškos numeris.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi skunde suformuluotų materialiųjų reikalavimų ir jame išdėstytų argumentų turinį, taip pat bylos medžiagą (įskaitant 2023 m. sausio 31 d. teismo posėdžio garso įrašą), pažymi, jog pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas ginčas dėl Leidimo dalies, kurioje leidžiama pagal Bendrovės pateiktą Fasadų apipavidalinimo projektą ant Pastato įrengti reklaminį tentą ir 2 vnt. tūrinių šviečiančių logotipų, kuriuose pavaizduotas Bendrovės valdomos mažmeninės prekybos parduotuvės pavadinimas – IKI, teisėtumo ir pagrįstumo. Vertinimo, kad ginčas kilo tik dėl nurodytos Leidimo dalies, o ne dėl viso Leidimo teisėtumo ir pagrįstumo, nekeičia skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta išvada, jog „Leidimas yra teisėtas ir pagrįstas“; tokios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados formuluotės laikytinos netiksliomis. Taigi apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti ir kitą Leidimo dalį, kuri nebuvo skundžiama pirmosios instancijos teisme, yra laikytinas nauju reikalavimu, kuris nenagrinėtinas apeliacine tvarka, nes jis nebuvo pareikštas ir nagrinėtas pirmosios instancijos teisme.

33. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Pagal nagrinėjamos administracinės bylos medžiagą, taip pat teismų procesinius sprendimus civilinėse bylose Nr. e2-120-723/2021 ir Nr. e2A-1954-614/2021 nustatyta, kad:

34.1. Pastatas yra administracinis pastatas su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu. Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė;

34.2. Bendrija buvo įregistruota Juridinių asmenų registre 2017 m. balandžio 11 d.;

34.3. UAB „Via sportas“ nuosavybės teise priklauso komercinės ir gyvenamosios patalpos, taip pat automobilių stovėjimo vietos, esančios Pastate, o būtent: 21 komercinės paskirties patalpos, esančios Pastato komercinėje dalyje; 12 butų, esančių Pastato gyvenamojoje dalyje; 25 automobilių stovėjimo vietos, esančios Pastato požeminėje automobilių aikštelėje;

34.4. UAB „Via sportas“ 2018 m. spalio 9 d. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai teisę įrengti išorines reklamas be asmenų, turinčių butus ir kitas patalpas Pastate, sutikimo;

34.5. Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-120-723/2021 (vienas iš atsakovų šioje byloje buvo Bendrija), 2021 m. balandžio 20 d. sprendime nusprendė tenkinti UAB „Via sportas“ ieškinį, t. y. pripažino UAB „Via sportas“ teisę įrengti išorines reklamas be asmenų, turinčių butus ir kitas patalpas Pastate, sutikimo, kurios atitinka šias sąlygas: „1) išorinė reklama įrengiama ant Pastato komercinėje dalyje esančių reklamos davėjų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų negyvenamosios paskirties patalpų, kuriose yra jų buveinė arba prekybos ar paslaugų teikimo vieta, išorinių sienų ir langų; 2) išorinės reklamos pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotus leidimus, be papildomų mokesčių, įrengiamos ir demontuojamos reklamos davėjų jėgomis ir lėšomis; 3) negyvenamosios paskirties patalpų išorines sienas ir langus, ant kurių įrengiama išorinė reklama, savo sąskaita prižiūri ir remontuoja Pastato komercinės dalies negyvenamosios paskirties patalpų savininkas/ai“. Teismas pažymėjo, kad teismo pripažinta teisė ieškovui UAB „Via sportas“ įsirengti reklamas be atsakovų (Pastato bendrasavininkų) sutikimo neatleidžia ieškovo nuo pareigos išpildyti visus kitus privalomus teisės aktų reikalavimus bei gauti reikalingus kompetentingų institucijų pritarimus ir leidimus;

34.6. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-1954-614/2021, 2021 m. spalio 14 d. nutartyje nutarė atmesti atsakovo Bendrijos apeliacinį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Reklamos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.) 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 26 d.) 21.2 punktu ir CK 4.85 straipsniu, kreipiantis dėl leidimo įrengti išorinę reklamą, privaloma pateikti būtent Pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą arba butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą dėl sutikimo įrengti išorinę reklamą, priimtą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka; ieškovas UAB „Via sportas“ pagrįstai kreipėsi į Bendriją su reikalavimu dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sušaukimo, nes ieškovas neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į Bendriją, siekdamas gauti jos sutikimą dėl išorinės reklamos įrengimo ant Pastato sienų ir (ar) langų; šiuo atveju Reklamos įstatymas taip pat nesuteikia daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams teisės nuspręsti perduoti šiuos klausimus spręsti Bendrijai;

34.7. Bendrovė (IKI Lietuva, UAB) nuomojasi Pastate patalpas, kurios nuosavybės teise priklauso UAB „Via sportas“. Bendrovė 2021 m. rugsėjo 15 d. pateikė paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą ir 2021 m. lapkričio 16 d. jai buvo išduotas Leidimas.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas Bendrija grindžia savo poziciją dėl ginčijamos Leidimo dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo iš esmės tuo, kad Bendrovė nepateikė Administracijai visų būtinų dokumentų tokiam leidimui gauti, t. y. nepateikė Bendrijos sutikimo įrengti išorinę reklamą ant Pastato pagal Bendrovės užsakymu parengtą Fasadų apipavidalinimo projektą.

36. Reklamos įstatymo 12 straipsnio (ginčui aktuali 2018 m. balandžio 26 d. įstatymo Nr. XIII-1123 redakcija, įsigaliojusi 2018 m. liepos 1 d.), nustatančio išorinės reklamos įrengimo reikalavimus, 1 dalies 4 punkto nuostatoje įtvirtinta, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą, neturint žemę, statinius ar kitus objektus, ant kurių ji įrengiama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens sutikimo. Kai išorinė reklama įrengiama ant bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų, – jeigu nėra bendraturčių sutarimo, nurodyto CK 4.75 straipsnio 1 dalyje; kai išorinė reklama įrengiama ant daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų, – neturint šių namų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl sutikimo įrengti išorinę reklamą, priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai ant daugiabučiame gyvenamajame name esančių reklamos davėjo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų negyvenamosios paskirties patalpų, kuriose yra jo buveinė arba prekybos ar paslaugų teikimo vieta, išorinės sienos, kuri yra bendrojo naudojimo objektas, įrengiama iškaba, kuriai nenaudojamas apšvietimas. Šiais atvejais laikoma, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl sutikimo įrengti iškabą priimtas, kai gauta butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime ar raštu balsavusių butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų, o kai ši išorinė siena pagal butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutarties dalyvių arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sudarytą bendrojo naudojimo objektų sąrašą naudojama tenkinti ne viso daugiabučio gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, – ne mažiau kaip 1/4 tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų.

37. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad, atsižvelgiant į Reklamos įstatymo 12 straipsnį, pagal kurį nebėra jokių išlygų dėl alternatyvaus sprendimų dėl išorinių reklamų priėmimo būdo (numatant atitinkamą butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų kompetenciją, jeigu tai numatyta bendrijų įstatuose), taip pat į minėtą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą, kuriame buvo pripažinta UAB „Via sportas“ teisė įrengti išorines reklamas be asmenų, turinčių butus ir kitas patalpas Pastate, sutikimo, šioje byloje nėra aktualus 2018 m. rugpjūčio 6 d. (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų pakartotiniame susirinkime priimtas sprendimas perduoti Bendrijai spręsti klausimus dėl sutikimų įrengti išorines reklamas.

38. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų pakartotiniame susirinkime priimtas sprendimas dalį kompetencijų perduoti Bendrijai prieštarauja teisės aktuose nustatytai atitinkamų sprendimų priėmimo tvarkai, todėl negali būti laikomas teisėtu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad šie pirmosios instancijos teismo teiginiai buvo padaryti, peržengiant nagrinėjamos bylos ribas ir administracinių teismų kompetenciją (žr. CK 4.85 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo spręsti dėl 2018 m. rugpjūčio 6 d. (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų pakartotiniame susirinkime priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime argumentai ir išvados dėl minėto sprendimo teisėtumo buvo pateikti nepagrįstai.

39. Atsakovas atsiliepime į skundą paaiškino, kad Administracijos Licencijavimo ir leidimų skyrius, tikrindamas Bendrovės pateiktus dokumentus, įvertino sąlygas, nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1954-614/2021, ir konstatavo, jog yra sąlygos išduoti leidimą įrengti reklamą be bendrasavininkų, kuriems atstovauja Bendrija, sutikimo. Be to, atsakovo teigimu, iš Administracijai pateiktų dokumentų nenustatyta, jog reklamos įrenginys būtų įrengiamas ne virš komercinių patalpų.

40. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas minėtus atsakovo argumentus, atsižvelgė į atsakovo nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje konstatuota, kad Reklamos įstatymo 12 straipsnio paskirtis yra reglamentuoti išorinės reklamos pateikimo priemonės įrengimą, tačiau jo nuostatose nėra reikalavimų, skirtų konkrečios reklamos, kaip informacijos, turiniui, todėl ir atitinkamo leidimo išdavimas, jo galiojimo sustabdymas ar panaikinimas turi būti siejamas su reikalavimais pačiam išorinės reklamos įrenginiui, reklaminės veiklos subjektui (12 str. 7–10 d.), tačiau nėra pagrindo leidimo galiojimą sieti su reklamos, kaip informacijos turinio, pasikeitimu, kai nesikeičia jokios kitos išorinės reklamos pateikimo priemonės įrengimo sąlygos (žr. 2020 m. sausio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2-492/2020).

41. Primintina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. balandžio 20 d. sprendime pripažino UAB „Via sportas“ teisę įrengti išorines reklamas be asmenų, turinčių butus ir kitas patalpas Pastate, sutikimo, šiame sprendime nurodytomis sąlygomis. Viena iš nustatytų sąlygų – išorinė reklama įrengiama ant Pastato komercinėje dalyje esančių reklamos davėjų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų negyvenamosios paskirties patalpų, kuriose yra jų buveinė arba prekybos ar paslaugų teikimo vieta, išorinių sienų ir langų.

42. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Reklamos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje reklamos davėjas apibrėžiamas kaip asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama. Vadovaujantis Reklamos įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, reklamos davėjas yra vienas iš reklaminės veiklos subjektų. Taisyklėse yra vartojama sąvoka „pareiškėjas“, kuris suprantamas kaip leidimą norintis gauti reklaminės veiklos subjektas (Taisyklių 20.1 p.), ir būtent pareiškėjas teikia leidimą išduodančiai institucijai paraišką gauti leidimą, kurioje turi būti nurodyta, be kita ko, informacija, ar pareiškėjas yra žemės, statinių, įrenginių ar kitų objektų, ant kurių įrengiama išorinė reklama, savininkas (Taisyklių 21.7 p.), ir prie kurios turi būti pridėti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti dokumentai, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pats yra žemės, statinių, įrenginių ar kitų objektų, ant kurių įrengiama išorinė reklama, savininkas arba kai žemė, statiniai, įrenginiai ar kiti objektai, ant kurių įrengiama išorinė reklama, priklauso savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise (Taisyklių 21.2 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nei pagal minėtas Reklamos įstatymo ir Taisyklių nuostatas, nei pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo rezoliucinės dalies formuluotę (sąvoka „reklamos davėjai“ yra daugiskaitos forma) nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamos bylos kontekste reklamos davėju gali būti laikoma išimtinai tik UAB „Via sportas“.

43. Pareiškėjas skunde, be kitų argumentų, nurodė, jog aptariamas reklaminis tentas yra pritvirtintas ant prie Pastato esančios sienelės, kurios Bendrovė nevaldo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais, o šviečiantys logotipai yra įrengti ant Pastato patalpų išorinių langų, kurių Bendrovė taip pat nevaldo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais. Bendrovės prekybos centras yra įrengtas Pastato pirmajame aukšte, tačiau vienas iš šviečiančių logotipų yra įrengtas ant patalpų, kurias valdo kita bendrovė (t. y. UAB „Organum“), išorinės sienos / langų. Remdamasis tuo, pareiškėjas tvirtino, kad šiuo atveju Leidimas buvo išduotas įrengti išorines reklamas ne ant Bendrovės nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų negyvenamosios paskirties patalpų, kuriose yra jos buveinė arba prekybos ar paslaugų teikimo vieta, išorinės sienos ir langų, todėl tokia išorinė reklama neatitinka minėtame Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendime nustatytų sąlygų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino esminių bylos faktinių aplinkybių, netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytus argumentus, be kita ko, kad dalis ginčo išorinių reklamų yra įrengta ne ant Pastato komercinės dalies išorinių sienų ir langų, o ant savarankiškų bendrojo naudojimo objektų (t. y. prie Pastato esančios sienelės), taip pat ne ant Bendrovės nuosavybės teise ar kitais pagrindais valdomų patalpų, todėl tai neatitinka Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendime nustatytų sąlygų.

44. Atsakant į šiuos pareiškėjo argumentus, akcentuotina, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus pareiškėjo argumentus ir su jais susijusią bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neatliko vertinimo, ar, atsakovui išduodant Leidimą, egzistavo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendime nustatytos sąlygos, kurioms esant pripažintina teisė įrengti išorines reklamas be asmenų, turinčių butus ir kitas patalpas Pastate, sutikimo. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo skunde nurodytų reikšmingų aplinkybių, be kita ko, kad Leidimas buvo išduotas išorinėms reklamoms įrengti ne ant Bendrovės (reklamos davėjo) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų negyvenamosios paskirties patalpų, kuriose yra jos buveinė arba prekybos ar paslaugų teikimo vieta, išorinės sienos ir langų. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu apsiribojo teiginiu, kad Bendrovės išorinė reklama buvo įrengta ant jau anksčiau įrengtų reklamos skydų / stendų / sienelių, ir todėl nėra pagrindo teigti, kad išorinės reklamos turinio pasikeitimas turėjo kokią nors įtaką Pastato bendraturčių ar pareiškėjo interesams. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė, kokie byloje esantys įrodymai patvirtina jo nustatytą faktinę aplinkybę, kad Bendrovės išorinė reklama įrengta būtent ant jau anksčiau įrengtų reklamos skydų / stendų / sienelių, ir nenustatė, ar toks išorinės reklamos įrengimas yra suderinamas su Reklamos įstatymo nuostatomis bei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendime nustatytomis sąlygomis. Byloje taip pat nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kokiu pagrindu Bendrovė valdo patalpas Pastate, kokios tai patalpos, ar išorinę reklamą planuojama įrengti būtent ant šių patalpų išorinių sienų ir langų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju reklamos davėjas yra ne UAB „Via sportas“, o Bendrovė. Taigi byloje turi būti surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės, kokia apimtimi būtent Bendrovė, kuri nėra aptariamų patalpų savininkė, turi teisę įrengti išorinę reklamą be asmenų, turinčių butus ir kitas patalpas Pastate, sutikimo, atsižvelgiant į Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendime nustatytas sąlygas.

46. Nurodyti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumai yra esminiai ir negali būti pašalinti nagrinėjant bylą apeliacinio proceso tvarka (ABTĮ 146 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra panaikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

47. Kadangi šiuo teismo procesiniu sprendimu administracinė byla nėra užbaigiama, prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šioje proceso stadijoje nenagrinėjami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis