145bfdfd-b4da-49c2-ab6e-8c61ec653097 · Kauno apygardos teismas

civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1058-555/2012Teisminio proceso Nr. 2-62-3-00867-2010-8Pirmosios instancijos teismo teisėja Regina AgrbaProcesinio sprendimo kategorija 24.2;24.4;30.10;114.11; 121.18;121.21(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. Ž. ieÅ¡kinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos, D. K. ir A. K., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl pažeistų teisių gynimo irn u s t a t ė :ieÅ¡kovė prašė: panaikinti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, 1997-02-05 priėmimo naudoti aktÄ ; įpareigoti atsakovus D.

K. ir A. K. per 6 mėn. terminÄ , savo lėšomis, paÅ¡alinti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas, savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos padarinius: pakeisti pastato stogo konstrukcijÄ taip, kad stogas nepažeistų jos žemės sklypo ribų; nuardyti nuo pastato sienos, besiribojančios su jos žemės sklypu, lietvamzdžius; nuardyti nuo atsakovams priklausančio pastato katilinės vamzdžius, kurie 0,3 m. pažeidžia jos žemės sklypo ribas bei nuvesti atidirbusio kuro vamzdžius į atsakovų žemės sklypÄ ; nugriauti 3-į aukÅ¡tÄ , pastatytÄ virÅ¡ priestatų 2a2/p bei 3a2/p; nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ atsakovų namo balkonÄ , besiribojantį su jos žemės sklypu; užmÅ«ryti visus langus, kurie yra priestate, besiribojančiame su jos žemės sklypu; priteisti visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad nuo 1994-08-23 yra 0,0709 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaunas, bei 60/732 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaunas, taip pat minėtuose žemės sklypuose stovinčių pastatų, savininkė. Atsakovams D. K. ir A. K. priklauso kaimyninis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , Kaunas. Atsakovams priklausančiame žemės sklype stovintis 3 aukÅ¡tų gyvenamasis namas yra pastatytas tiksliai ant ribos su ieÅ¡kovės žemės sklypu. Atsakovai rekonstravo gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas, be leidimo statybai, taip pat be kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimo.

Atsakovai naudojasi savavaliÅ¡kai perstatytu 3 aukÅ¡tų gyvenamuoju namu, pažeisdami ieÅ¡kovės teisę į tinkamÄ , pilnavertį naudojimÄ si asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu bei ten stovinčiais pastatais.Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas nurodė, kad 1990-11-23 atsakovams D. K. ir A. K. buvo iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. R-600 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaunas, rekonstrukcijai pagal parengtÄ projektÄ (t. 1, b.l. 15, 18-28), tuometinė gretimo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas, savininkė E. G. 1990-07-01 davė sutikimÄ , kad A.

K. į rytų pusę statytų garaÅ¾Ä , o virÅ¡ jo - gyvenamÄ sias patalpas ant sklypo ribos (t. 1, b.l. 16), tokį pat sutikimÄ davė ir kito gretimai esančio žemės sklypo tuometinis savininkas J. D. (b.l. 17), 1991 m. buvo parengtas projekto papildymas, kurį 1991-11-12 suderino Kauno miesto Vyriausiojo architekto pavaduotojas (t. 1, b.l. 33-34), pabaigus statinio rekonstrukcijos darbus, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) Kaunas buvo pripažintas tinkamu naudoti ginčijamu 1997-02-05 individualaus statinio priėmimo naudoti aktu (t. 1, b.l. 11-12), tačiau ieÅ¡kovė laiko, kad atsakovai atlikdami gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ nukrypo nuo suderinto projekto, dėl to, jų rekonstruotas statinys yra savavaliÅ¡ka statyba ir negalėjo bÅ«ti priimtas naudoti (t. 1, b.l. 81-84, 172-175).

Atsakovai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, D. K. ir A. K. prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes ieÅ¡kovė praleido šį terminÄ 1997-02-05 gyvenamojo namo priėmimo naudoti akto ginčijimui (t. 1, b.l. 93-97, 100-103, 187-189; t. 2, b.l. 7-8). Teismas nurodė, kad sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino klausimÄ ieÅ¡kovės reikalavimui panaikinti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas, 1997-02-05 priėmimo naudoti aktÄ , be bendrųjų ieÅ¡kinio senaties terminų, taikytinas ir LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminas suinteresuotai Å¡aliai ginčyti priimtÄ administracinį aktÄ .

IeÅ¡kovės nuomone, termino ginčyti administracinį aktÄ - gyvenamojo namo 1997-02-05 priėmimo naudoti aktÄ , nepraleido, nes apie minėtÄ administracinį aktÄ sužinojo tik 2010-06-18, kai iÅ¡ Kauno apskrities archyvo gavo reikamus dokumentus. Tačiau teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo klausimÄ , vertino, kada apie ginčijamÄ administracinį aktÄ ieÅ¡kovė galėjo ir turėjo sužinoti, veikdama kaip apdairus ir rÅ«pestingas asmuo. Atsakovai ginčo gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ vykdė nuo 1990 m. iki 1997 m., ieÅ¡kovė gretimų, atsakovų žemės sklypui, žemės sklypų savininke tapo 1994-08-23, todėl teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė žinojo apie atsakovų vykdomus gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus jau jų vykdymo metu (t.y. nuo 1994 m.) (CPK 185 straipsnis), todėl bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, pasibaigus statybos darbams, galėjo ir turėjo pasidomėti kokiu pagrindu atsakovai naudojasi tariamai neteisėtai rekonstruotu pastatu.

Be to, teismas spręsdamas dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo pradžios, atsižvelgė ir į objektyvius kriterijus dėl nurodyto administracinio akto vieÅ¡o pobÅ«džio ir jo pagrindais atsakovams įregistruotų nuosavybės teisių Nekilnojamojo turto registre - ginčijamo administracinio akto pagrindu atsakovams nuosavybės teisės į rekonstruotÄ gyvenamÄ jį namÄ buvo įregistruotos 1997-07-24. Todėl teismas laikė, kad ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo pradžia laikytina ginčijamo administracinio akto įregistravimo vieÅ¡ame registre data.

IeÅ¡kovė į teismÄ su ieÅ¡kiniu ginčydama gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaunas, 1997-02-05 priėmimo naudoti aktÄ kreipėsi tik 2010-07-15 (t. 1, b.l. 4-7), ženkliai praleidus vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminÄ tokio pobÅ«džio administracinio akto ginčijimui (LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties instituto siekiamų tikslų prasme yra proporcinga ginti atsakovų nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ rekonstrukcijos metu suformuotÄ gyvenamÄ jį namÄ , nei kad ieÅ¡kovės, kuri savalaikiai nepasirÅ«pino civilinių teisių įgyvendinimu, elgėsi aplaidžiai ir nerÅ«pestingai.

Esant atsakovų reikalavimams taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kovės reikalavimÄ panaikinti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , Kaunas, 1997-02-05 priėmimo naudoti aktÄ teismas atmetė praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodė, kad atmetus pagrindinį ieÅ¡kovės reikalavimÄ , atmestini ir kiti ieÅ¡kovės reikalavimai (dėl tariamų savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos padarinių paÅ¡alinimo). Teismo vertinimu, kadangi D. K. ir A. K. yra teisės aktų nustatyta tvarka ir procedÅ«romis atlikę jiems priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ , iÅ¡ valstybės ir savivaldybės institucijų gavę tam reikalingus administracinius aktus, savo nuosavybės teises į rekonstruotÄ gyvenamÄ jį namÄ Ä¯registravę Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad jų atlikti rekonstrukcijos darbai yra savavaliÅ¡ki ir turi bÅ«ti paÅ¡alinti teismo tvarka (CK 4.103 straipsnis). IeÅ¡kovė R.

Ž. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-02 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju netaikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, kadangi skundžiamas namo priėmimo naudoti aktas yra individualus administracinis aktas, priimtas ne ieÅ¡kovės atžvilgiu, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo to momento, kai ieÅ¡kovė sužinojo apie skundžiamÄ administracinį aktÄ .

Administracinių teismų praktikoje sužinojimo apie administracinį aktÄ data laikytinas momentas, kai asmeniui tapo žinoma apie skundžiamo akto, priimto ne jo atžvilgiu, savo teisės pažeidimÄ . Todėl, apeliantės nuomone, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad termino skaičiavimo pradžia laikytina ginčijamo administracinio akto įregistravimo vieÅ¡ame registre data, t. y. 1997-02-24, kai atsakovai įregistravo Nekilnojamojo turto registre rekonstrukcijos padarinius. Be to, ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas nėra naikinamasis, t. y. gali bÅ«ti atnaujinamas, jeigu teismas nustato svarbias jo perleidimÄ lėmusias priežastis.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė veikė sÄ Å¾iningai - iki ginčo akto gavimo kreipėsi į Statybos inspekcijÄ , pagrįstai tikėdamasi, kad ginÄÄ pavyks iÅ¡spręsti ne teismine tvarka, todėl teismas privalėjo apginti ne tik ieÅ¡kovės pažeistÄ teisę, bet ir vieÅ¡Ä interesÄ , nes atsakovų atliktos rekonstrukcijos pažeidimų statybos reikalavimams mastas reikalauja iÅ¡ teismo iÅ¡nagrinėti sprendime iÅ¡ esmės ieÅ¡kinio reikalavimus ir pasisakyti dėl kiekvieno ieÅ¡kovės argumento dėl neteisėto statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto iÅ¡davimo.

Mano, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovės teisė nepažeista, todėl neteisėtai atmetė ieÅ¡kinį tik taikant ieÅ¡kinio senatį. Kadangi teismas neatskleidė bylos esmės bei netinkamai taikė normas dėl nustatyto vieno mėnesio administracinio akto apskundimo termino, todėl apeliantės nuomone, teismo sprendimas naikintinas.Atsiliepimais į apeliacinį skundÄ atsakovai D. K., A. K. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bei trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliaciniame skunde keliamas ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentÄ ir Å¡io termino skaičiavimo tvarkÄ reglamentuojančių materialinės teisės normų tinkamo taikymo ginčo teisiniam santykiui klausimas. IeÅ¡kinio senaties klausimas nagrinėjamoje byloje yra esminis, nes, esant atsakovų praÅ¡ymui dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo (t. 1, b. l. 173, 175; t. 2, b. l. 3), tik nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, galimas ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų sprendimas.

Apeliacinio skundo argumentus dėl ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kovės pareikÅ¡tiems reikalavimams taikymo apeliantė iÅ¡ esmės sieja su kita, nei nustatė bylÄ nagrinėjęs teismas, ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia. Apeliantė motyvuoja, kad ieÅ¡kinio senaties terminas dėl jos pareikÅ¡tų reikalavimų prasidėjo 2010-06-18, kai iÅ¡ Kauno apskrities archyvo gavo ginčijamÄ statinio priėmimo naudoti aktÄ , o ne nuo Å¡io akto įregistravimo dienos Nekilnojamojo turto registre, todėl jos pareikÅ¡tiems reikalavimams taikytinas ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio apskundimo terminas.

Kadangi Å¡is terminas nėra praleistas, be to, nėra naikinamasis, tai bylÄ nagrinėjęs teismas, apeliantės teigimu, nepagrįstai taikė ieÅ¡kininės senaties terminÄ ir Å¡iuo pagrindu atmetė ieÅ¡kinį. Apeliantės vertinimu, svarbi byloje aplinkybė, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini) , Kaune, iki savo mirties 2007 m. gyveno ieÅ¡kovės teta E. G. ir tik 2009 m. atlikus namo rekonstrukcijÄ ji - ieÅ¡kovė Å¡iame name apsigyvenusi suvokė, jog rekonstruojant atsakovų namÄ pažeidžiamos jos teisės saugiai naudotis nuosavybe.

Vertindama, ar bylÄ nagrinėjęs teismas teisingai sprendė ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kovės R. Ž. pareikÅ¡tiems reikalavimams klausimÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kinio senaties institutas yra nustatytas tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo interesais. IeÅ¡kinio senatis, kaip įstatymuose nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, kreipdamasis su ieÅ¡kiniu į teismÄ (CK 1.124 straipsnis), viena vertus, yra susijusi su realių galimybių nukentėjusiai Å¡aliai apginti savo pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus sudarymu, kita vertus, – ir su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus ribojimu, taip ne tik skatinant nukentėjusiÄ Å¡alį kuo operatyviau reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikiant garantijÄ kitai civilinio teisinio santykio Å¡aliai, jog po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jai nebus paskirta tam tikra pareiga.

Taigi tinkamas ir tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymas yra svarbus tiek siekiant užtikrinti efektyviÄ pažeistų subjektinių teisių gynybÄ , tiek siekiant kitų ieÅ¡kinio senaties instituto normų tikslų – visų pirma civilinių teisinių santykių aiÅ¡kumo ir stabilumo, ypač reikÅ¡mingo su statybomis susijusiuose santykiuose, užtikrinimo.Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais ir kartu nesutikdama su apeliantės argumentu dėl netinkamo ieÅ¡kinio senaties termino Å¡ioje byloje nustatymo, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylÄ nagrinėjęs teismas nepažeidė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių materialinės teisės normų, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos Å¡ių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos, todėl padarė teisingas iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momento ir pagrįstai taikė ieÅ¡kinio senatį.

Bylos duomenimis, 1990-11-23 statybos leidimo Nr R-600 (b.l. 19, 1 t.) ir 1991-11-12 projekto papildymo suderinimo (b.l. 33, 1 t.) bei ginčo namo rekonstrukcijos metu, namas, esantis (duomenys neskelbtini) , Kaune, nuosavybės teise priklausė ieÅ¡kovės tetai E. G., kuri davė sutikimÄ , jog gretimo sklypo savininkas A. K. statytų garaÅ¾Ä bei virÅ¡ jo gyvenamÄ sias patalpas ant sklypo ribos (b.l. 16, 1 t.). IeÅ¡kovės nuosavybės teisė į 52/100 dalis Å¡io namo įregistruota 1998-03-19 iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu (b.l. 42, 1 t.), nuosavybės teisė į 60/732 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, įregistruota 1994-08-23 dovanojimo sutarties Nr. 1-4102, 2005-10-25 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) /2005 bei Apskrities virÅ¡ininko 2008-06-05 įsakymo Nr.02-01-6903 pagrindu (b.l. 44, 1 t.).

Kauno miesto ArchitektÅ«ros ir urbanistikos valdyba 1990-11-03 iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. R-600 rekonstruoti atsakovams priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , 1991-11-12 projekto papildymu suprojektuojant trečiÄ aukÅ¡tÄ priestato dalyje (b.l. 22-23, 1 t.). Individualaus statinio priėmimo naudoti 1997 m. vasario 5 d. aktu rekonstruotas pastatas pripažintas užbaigtu pagal patvirtintÄ projektÄ ir tinkamu naudoti (b.l. 11-12, 1 t.), 1997-07-24 atlikta rekonstruoto statinio teisinė registracija (b.l. 43, 1 t.). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo statinio rekonstrukcija, pastatant statinį ant statytojų ir kaimyninio sklypo ribos, nėra savavaliÅ¡ka, ji yra įteisinta pagal statybos normų reikalavimus, nuosavybės teisė į šį statinį, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams.

Kolegijos vertinimu, kai dokumentai statinio statybai yra iÅ¡duoti, statyba yra baigta ir priimta naudoti, preziumuojama, kad tokie gretimų sklypų savininkų sutikimai buvo gauti, jeigu gretimų sklypų savininkai nurodytų dokumentų nėra nuginčiję teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. A. Z., bylos Nr. 3K-3-957/2002). Dėl to negalima sutikti su ieÅ¡kovės argumentu, kad gretimo žemės sklypo savininkai, tarp jų ir buvusi ieÅ¡kovei Å¡iuo metu priklausančio namo savininkė E. G., buvo davusi sutikimÄ rekonstruoti atsakovams priklausantį statinį tik vieno metro atstumu.

Sandorių sudarymo metu, kurių pagrindu ieÅ¡kovė įgijo nuosavybės teises į žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalis, atsakovų namo rekonstrukcija, pastatant priestatÄ ant sklypo ribos, kaip minėta, jau buvo atlikta turint E. G. sutikimÄ . Statybos leidimas bei jo pagrindu atlikus rekonstrukcijÄ ginčijamas dokumentas (pažyma), minėta, buvo iÅ¡duoti 1990 m. lapkričio 23 d. ir 1997 m. vasario 5 d., atsakovų namo rekonstrukcijos teisinė registracija atlikta 1997 m. liepos 24 d. Tuo metu galiojusio 1964 m.

CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas bendrasis trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris nurodytiems dokumentams nuginčyti ir reikalavimui dėl ginčo statinio nugriovimo pareikÅ¡ti baigėsi atitinkamai 2000 m. vasario 5 d. ir 2000 m. liepos 24 d. Per nurodytÄ terminÄ E. G., kuri tuo metu buvo gretimo gyvenamojo namo ir žemės sklypo savininkė bei iÅ¡ jos nuosavybės teises įgijusi ieÅ¡kovė, turėjo teisę pateikti teismui reikalavimus dėl pažymos panaikinimo bei ginčo priestato nugriovimo.

Pripažinus, kad E. G. yra davusi sutikimÄ rekonstruojant atsakovų gyvenamÄ jį namÄ statyti ant sklypo ribos, ir byloje nesant duomenų, kad rekonstrukcijos metu ji ar ieÅ¡kovė bÅ«tų reiÅ¡kusi kokias nors pretenzijas gretimo namo savininkams dėl nagrinėjamo ginčo objektu tapusio priestato, laikytina, kad buvusi namo, Å¡iuo metu priklausančio ieÅ¡kovei, savininkė, nemanė, jog jos teisės yra pažeidžiamos, todėl tiek E. G., tiek ieÅ¡kovė per įstatymuose nustatÄ terminÄ nepasinaudojo teise kreiptis į teismÄ , pareikÅ¡dama nurodytus reikalavimus. 1964 m.

CK 87 straipsnyje buvo nustatyta, kad asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškinio senaties termino. Iš esmės tokia pati nuostata įtvirtinta ir galiojančio CK 1.128 straipsnyje, tik papildomai nustatyta, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymuose nenustatyta ko kita. Ši taisyklė taikytina ir daiktinių teisių perleidimo atveju, nes ir daiktinių teisių perleidimas grindžiamas principu, jog niekas negali perleisti daugiau teisių, nei pats jų turi.

Taigi ieÅ¡kovei įsigijus žemės sklypo ir namo dalis, ji neįgijo daugiau teisių, negu jų turėjo teise kreiptis į teismÄ nepasinaudojusi ir nurodytų reikalavimų nepareiÅ¡kusi namo ir žemės sklypo perleidėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. M. v. UAB „Gelsta“, bylos Nr. 3K-3-399/2002; 2007 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. UAB „JKG Statyba“, bylos Nr. 3K-3-292/2007).

Ta aplinkybė, kad žemės sklypÄ , su kurio nuosavybės teisių pažeidimu savo reikalavimus sieja ieÅ¡kovė, ji įgijo 1994 metais, vertinant šį faktÄ ieÅ¡kinio senaties termino aspektu, neturi ir negali turėti įtakos ieÅ¡kovės teisėms pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl pažymos nuginčijimo bei jos pagrindu rekonstruoto ir įteisinto statinio nugriovimo, nes, įsigydama žemės sklypo ir namo dalį, ji perėmė buvusio savininko turėtas teises ir pareigas, o ieÅ¡kinio senaties terminų, susijusių su nuosavybės teisėmis į šį turtÄ , skaičiavimas, vadovaujantis pirmiau nurodyta taisykle, neprasidėjo iÅ¡ naujo.Dėl iÅ¡dėstytų argumentų sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieÅ¡kinio senaties terminas dėl pažymos ginčijimo bei jos pagrindu rekonstruoto statinio ir įteisinto nugriovimo prasidėjo 1997 metais, kai ginčo statinio rekonstrukcija buvo įteisinta ir tiek tuometinė namo savininkė, tiek iÅ¡ jos nuosavybės teises įgijusi ieÅ¡kovė apie jį sužinojo, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡ioje byloje nustatytinas pagal jo pradžios metu galiojusio 1964 m.

CK 84 straipsnį, kurio 1 dalyje buvo įtvirtintas bendrasis trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys teismui pareikÅ¡tas 2010 m. liepos 15 d., t. y. praleidus nurodytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuriam, be to, pasibaigus 2000 m. liepos 24 d., t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, Å¡io CK nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti taikomi (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnis). Nustačius Å¡ias aplinkybes, kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovės reikalavimams panaikinti statybos pažymÄ bei įpareigoti atsakovus nugriauti ginčo statinį ieÅ¡kinio senaties terminas nurodytų reikalavimų pateikimo dienÄ jau buvo pasibaigęs, todėl bylÄ nagrinėjęs teismas, atsakovams praÅ¡ant (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), turėjo taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kovės reikalavimus, remdamasis ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, atmesti (1964 m.

CK 90 straipsnio 1 dalis, CK 1.131 straipsnio 1 dalis).Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės nurodoma faktinė aplinkybė, kad įrengtas vandens nuvedimas nuo atsakovų namo į ieÅ¡kovei priklausantį žemės sklypÄ ar sniego patekimas nuo atsakovų namo stogo nesudaro pagrindo statinį griauti. Grįsdama ieÅ¡kinį Å¡iais motyvais ieÅ¡kovė nenurodė normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimų, sukeliančių CK 4.103 straipsnyje numatytas pasekmes. Savininko pažeistos teisės gali bÅ«ti ginamos kitais, adekvačiais bÅ«dais (CK 4.98 straipsnis, 1.138 straipsnis), nesukeliant neproporcingų pasekmių kitam savininkui.Esant aukščiau iÅ¡dėstytiems argumentams spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , atsakovams D.

K. ir A. K. priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės R. Ž. po 726 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a:             Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti atsakovams D. K. ir A. K. iÅ¡ ieÅ¡kovės R. Ž. po 726 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                                                           Galina Blaževič                                                                                                         Egidijus Tamašauskas                                                                                                         Albina Rimdeikaitė