145bae6b-cde2-41fd-8a9d-e813900b5bc6 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-371-934/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03991-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G.

D. A. ir E. A. (E. A.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-04 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. P. ieÅ¡kinį atsakovams G. D. A. ir E. A. (E. A.) dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo – J. J.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas nustatyti negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkÄ pagal jo parengtÄ pasiÅ«lymÄ , numatytÄ MB „Matininko darbai“ plane, nustatant, kad atsakovams priskiriama naudotis 15,89 kv. m. patalpos, pažymėtos plane raide B, o ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui – priskiriant naudotis patalpos dalimi, pažymėta raide A, 152,25 kv. m., taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 1-6).

2. Ieškinyje nurodė, kad negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma tokiomis dalimis: V. P. – 134085495/148090000, G. D. A. – 4725/100000, E. A. – 4725/100000 ir J. J. – 1/14809. Pažymėjo, jog 2009 metais palėpės savininkai buvo sutarę dėl jos naudojimosi tvarkos tarpusavio susitarimu, tačiau šis susitarimas nebuvo įregistruotas viešajame registre, t. y. naudojimosi tvarka palėpe nustatyta nebuvo.

IeÅ¡kovui tapus vienam iÅ¡ palėpės bendrasavininkų, jis kreipėsi į kitus bendrasavininkius tikslu pasiekti susitarimÄ dėl palėpės naudojimosi tvarkos, pateikdamas du palėpės naudojimosi tvarkos nustatymo variantus, tačiau palėpės bendrasavininkai – atsakovai su siÅ«lomais naudojimosi tvarkos planais nesutiko ir pateikė savo pasiÅ«lymÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kuri nėra racionali ir maksimaliai atitiktų visų bendrasavininkių interesus. Pažymėjo, jog bendrasavininkas J.

J. sutiko su ieÅ¡kovo siÅ«loma naudojimosi tvarka. Kadangi atsakovai nesutinka su ieÅ¡kovo pasiÅ«lytu naudojimosi tvarkos planu, praÅ¡o teismo nustatyti palėpės naudojimosi tvarkÄ pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ naudojimosi tvarkos planÄ : ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui paskirti naudotis palėpės (pastogės) patalpa, pažymėta raide „A“ (plotÄ sudaro – 152,25 kv. m., iÅ¡ kurių – 0,01 kv. m. nuosavybės teise valdomos dalies priklauso J. J., o 152,24 kv. m. – V. P.), atsakovams paskiriant naudotis patalpos dalimi, pažymėta raide “B”, kurios plotÄ sudaro 15,89 kv. m.

Atkreipė dėmesį, jog bendrasavininkiui J. J. tenkanti nuosavybės teise valdoma turto dalis nėra iÅ¡skiriama į atskirÄ objektÄ , atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2VP-37222-967/2018, J. J. yra įpareigotas perleisti V. P. jo asmeninės nuosavybės teise valdomÄ 1/14809 dalį negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo vertinimu, nurodytas naudojimosi tvarkos planas labiausiai atitiktų proporcingumo principÄ , nustatyta tvarka bÅ«tų patogiausia visiems bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo.

Pasak ieÅ¡kovo, atsakovų siÅ«lomas patalpos naudojimosi variantas pažeidžia ieÅ¡kovo, kaip bendraturčio, teisėtus interesus ir neatitinka proporcingumo principo, kadangi pagal jų pasiÅ«lymÄ iÅ¡ esmės apribojamas ieÅ¡kovo patekimas į jo nuosavybės teise valdomas patalpas, t. y. kraÅ¡tinė patalpos dalis B (3,95 m.) iÅ¡ esmės panaikina ieÅ¡kovo galimybę patekti į dalį patalpos, kadangi „uždengia“ praėjimÄ , o patekti į patalpÄ , pažymėtÄ raide A, per 0,51 m. ertmę – objektyviai neįmanoma (praėjimas į patalpas reikalautų papildomų kaÅ¡tų įrengiant praėjimÄ , taip nepagrįstai suteikiant atsakovams pirmenybę ieÅ¡kovo atžvilgiu; taip pat nebÅ«tų galimybės efektyviai iÅ¡naudoti patalpos dalies, tenkančios ieÅ¡kovui, esančios su priėjimu prie lango, dėl jo neracionalaus ploto (2,3 x 3,95 kv. m.)).

Tuo tarpu ieÅ¡kovas, siÅ«lydamas patalpų naudojimosi tvarkas, įvertino atsakovų iÅ¡sakytus norus (pageidavimÄ turėti langÄ jiems tenkančioje naudotis patalpos dalyje), pirminio (2009 m.) susitarimo dėl palėpės naudojimosi tvarkos plane atsakovams priskiriamų patalpų vietÄ bei užtikrino, kad jiems paskiriamos naudoti dalies dydis atitiktų dalį, valdomÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise (atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 9450/100000 dalies palėpės, kas sudaro 15,889 kv. m. viso patalpų ploto), taip pat į jÄ lengva patekti iÅ¡ laiptinės. IeÅ¡kovo vertinimu, jo pasiÅ«lytas patalpos naudojimosi tvarkos planas geriausiai atitiktų visų bendraturčių teisėtus interesus ir lÅ«kesčius bei užkirstų prielaidas kilti konfliktams ateityje.

Papildomai nurodytina, kad naudojimosi tvarkos planas, kuriame iÅ¡skiriama bendro naudojimosi dalis, pažymėta raide C, kurios plotas – 1,96 kv. m., galimai neužtikrintų konfliktų kilimo rizikos paÅ¡alinimo, taip pat reikalautų nuolatinio bendraturčių kooperavimosi ir bendradarbiavimo tiek naudojantis bendro naudojimo dalimi, tiek ir jÄ iÅ¡laikant, kai tuo tarpu ieÅ¡kiniu praÅ¡omos nustatyti patalpos naudojimo tvarkos tenkinimo atveju bendrasavininkams bÅ«tų nustatomos konkrečios izoliuotos patalpos dalys, taip užtikrinant visų bendrasavininkų interesus naudotis atitinkamos patalpos dalimis atskirai, efektyviai (įėjimas iÅ¡ laiptinės) ir ekonomiÅ¡kai.

Ieškovo teigimu, ši tvarka laikytina racionaliausia, tarnaujančia geresniam nuosavybės valdymui.

3. Atsakovai su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 27-28). Nurodė, kad ieÅ¡kovas neatsižvelgė į gyventojų poreikius, o siekia parduoti palėpę, prieÅ¡ tai įrengęs vieno kambario butus. PaaiÅ¡kino, jog atsakovai ketina įsirengti miegamÄ jį palėpėje kartu su tualetu, kuris bÅ«tų virÅ¡ jų buto. Toks iÅ¡planavimas palengvintų atsakovams vandens ir nuotekų tinklo prijungimÄ prie esamo kanalizacijos tinklo. Taip pat atkreipė dėmesį dėl laiptų, nurodydamai, jog spiraliniais laiptais dėl sveikatos bÅ«klės jie naudotis negali.

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovo siÅ«lomas variantas jiems visiÅ¡kai netinka. II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-11-04 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: nustatė naudojimosi negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal ieÅ¡kovo parengtÄ MB „Matininko darbai“ planÄ :

1) ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo J. J. naudosis patalpos dalimi, pažymėta raide A, 152,25 kv. m., kuriÄ sudaro 0,01 kv. m trečiojo asmens ir 152,24 kv. m ieÅ¡kovo dalis;

2) atsakovai naudosis patalpos dalimi, pažymėta raide B, 15,89 kv. m. dydžio, priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai 649,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų į valstybės biudžetÄ 12,31 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (b. l. 127-132).

5. Teismas sprendimÄ grindė tokiais motyvais: 5.1. Atsakovai, iÅ¡skyrus jiems nuosavybės teise priklausančias palėpės dalis, daugiau neturi kitos nuosavybės name, esančiame (duomenys neskelbtini), kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. A. 2008-11-24 dovanojimo sutarties pagrindu; 5.2. IÅ¡ naudojimosi tvarkos planų nustatyta, jog atsakovams buvo pasiÅ«lyti du neįrengtos pastogės naudojimosi tvarkos variantai, aiÅ¡kiai detalizuojant siÅ«lomų dalių plotus ir jų lokalizacijas.

Nurodyti planai buvo iÅ¡siųsti atsakovams. Taip pat byloje nustatyta, jog 2009-07-07 buvo nustatyta pastogės, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka ir atsakovai su ja sutiko, tačiau susitarimas nebuvo įregistruotas vieÅ¡ajame registre, todėl naudojimosi tvarka palėpe nėra nustatyta; 5.3. Spręsdamas dėl atsakovų pateikto naudojimosi tvarkos plano, teismas negali ignoruoti fakto, kad atsakovams nepriklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį jie įvardija kaip priklausantį jiems; 5.4. Atsakovai pasirinko tÄ pastogės dalį, kurioje nėra skliautų ir pažemėjimų, taigi, jie visiÅ¡kai eliminavo iÅ¡ savo siÅ«lomo plano žemėjančias patalpas.

Be to, iÅ¡ atsakovų plano nustatyta, kad ieÅ¡kovui, norint pateikti į jam siÅ«lomas patalpas, lieka tik 0,51 cm ertmės patekimas. Tuo tarpu analizuojant ieÅ¡kovo pateiktÄ naudojimosi tvarkÄ matyti, jog ji praktiÅ¡kai atitinka 2009 metų susitarimÄ , nes atsakovams priskirtina patalpų vieta (lokalizacija) yra analogiÅ¡ka; be to, ieÅ¡kovo tvarka siekiama nustatyti konkrečias izoliuotos patalpos dalis, kad neliktų bendro naudojimo patalpų tikslu iÅ¡vengti ginčų, susijusių su Å¡ių patalpų iÅ¡laikymu, ateityje.

Taip pat iÅ¡ patalpų plano matyti, jog palėpės aukÅ¡tis yra apie 6 metrus, tuo tarpu tose vietose, kur yra patalpų pažemėjimai, aukÅ¡tis yra apie 1,60 m. Teismo vertinimu, tai yra svarbi aplinkybė, sprendžiant, ar patalpos gali bÅ«ti naudojamos efektyviai; objektyviai vertinant nurodytus aukščius, teismas sprendžia, jog net ir 1,60 m aukščio patalpos realiai gali bÅ«ti panaudotos, juolab, kad iÅ¡ atsakovų atsiliepimo nustatyta, jog jie norėtų įsirengti miegamÄ jį kambarį, taip pat patalpinti spintÄ , o pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ variantÄ tai yra įmanoma įgyvendinti; 5.5.

IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog net ir žemėjančiose dalyse patalpos nėra pernelyg žemos, jog jų objektyviai nebÅ«tų galima panaudoti. IÅ¡ ieÅ¡kovo siÅ«lomo plano matyti, kad jis turėtų dvigubai didesnį patekimÄ Ä¯ patalpÄ (o ne 0,51 cm ertmę), be to, abi Å¡alys naudotųsi žemėjančių patalpų dalimis ir tai bÅ«tų socialiai teisinga; atsakovams pateikimas į jiems siÅ«lomas patalpas bÅ«tų užtikrintas iÅ¡ laiptinės; 5.6. Sprendžiant dėl naudojimo tvarkos nustatymo, taip pat svarbu įvertinti ir racionalumo kriterijų.

Iš Registrų centro išrašo nustatyta jog ieškovui nuosavybės teise name, esančiame (duomenys neskelbtini), priklauso du butai: butas Nr. 5, esantis antrame namo aukšte ir butas Nr. 10, esantis ketvirtame namo aukšte; nustatyta, jog butas Nr. 10 ribojasi su neįrengta pastoge, o tai objektyviai suteikia ieškovui galimybę įsirengti papildomas patalpas virš jam priklausančio buto ir efektyviai jomis naudotis; 5.7. Pažymėtina, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje.

IÅ¡ ieÅ¡kovo siÅ«lomos naudojimosi pastoge tvarkos matyti, kad ieÅ¡kovas įgytų teisę naudotis 152,24 m2 dalimi, tretysis asmuo - 0,01 m2 dalimi, o atsakovai - 15,89 m2. Taigi, siÅ«lomos dalys atitinka idealias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo siÅ«loma tvarka yra užtikrinami teisėtumo, proporcingumo, socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo principų įgyvendinimas; 5.8. IeÅ¡kovo siÅ«loma naudojimosi pastoge tvarka leistų Å¡alims efektyviai įgyvendinti naudojimosi patalpomis tvarkÄ , ieÅ¡kovas naudotųsi patalpos A dalimi, o atsakovai – B dalimi; patalpos pagal savo lokalizacijÄ leistų Å¡alims netrukdomai, izoliuotai naudotis atskiromis erdvėmis, suteikiant Å¡alims privatumo ir užkertant konfliktų galimybę ateityje.

Taigi, ieÅ¡kovo siÅ«loma nustatyti naudojimosi tvarka atitinka teisėtumo reikalavimus, abiejų Å¡alių interesus ir leidžia Å¡alims pasiekti socialinę taikÄ ; 5.9. Sprendžiant dėl naudojimosi tvarkos nustatymo trečiojo asmens atžvilgiu (jam tenkanti nuosavybės teise valdoma turto dalis nėra iÅ¡skirta į atskirÄ objektÄ ), teismas įvertina aplinkybę, jog įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-15 nutartimi, civilinėje byloje Nr.2VP-37222-967/2018, trečiasis asmuo buvo įpareigotas perleisti ieÅ¡kovui jo asmeninės nuosavybės teise valdomÄ 1/14809 dalį negyvenamosios patalpos-neįrengtos pastogės, todėl akivaizdu, jog ginčo tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens dėl ieÅ¡kovo pasiÅ«lytos naudojimosi tvarkos nėra, juolab, kad pastogės naudojimosi tvarkos planai yra pasiraÅ¡yti trečiojo asmens.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 2. Atsakovai pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-04 sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti (b. l. 139-143).

3. Apeliacinio skundo argumentai, reikÅ¡mingi byloje sprendžiamiems klausimams: 7.1. Teismo sprendimu nustatyta naudojimosi pastoge tvarka pažeidžia apeliantų interesus, yra neracionali. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, nes netinkamai vertino įrodymus ir dėl to netinkamai nustatė reikÅ¡mingas bylai aplinkybes; 7.2. Teismo sprendimu apeliantams priskirtos patalpos plotas faktiÅ¡kai yra 14,62 m2, t. y. 1,27 m2 mažesnis, nei jiems priklausanti dalis (15,89 m2).

Tai reiÅ¡kia, kad apeliantams teismo priskirta naudotis realioji daikto dalis neatitinka jo idealiosios dalies pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę, todėl tokia naudojimosi tvarka nustatyta nepagrįstai; 7.3. IeÅ¡kovas nepateikė į bylÄ vieÅ¡ame registre įregistruotos pastogės kadastrinių matavimų bylos, todėl nei apeliantai, nei teismas negalėjo patikrinti, ar MB „Matininko darbai“ parengtame naudojimosi tvarkos plane nurodyti patalpos matmenys atitinka kadastrinių matavimų byloje esančius matmetinis; 7.4.

Apeliantų vertinimu, nustatyta naudojimosi pastoge tvarka sudaro prielaidas kilti konfliktams ateityje dėl bendro daikto naudojimo ne tik tarp Å¡ios bylos dalyvių, bet ir su kitais daugiabučio namo gyventojais, be to, Å¡i tvarka neiÅ¡sprendžia svarbaus klausimo, kaip apeliantai galės patekti į jiems paskirtÄ naudotis pastogės dalį; 7.5. Nepagrįstas teismo teiginys, kad apeliantų siÅ«lomas naudojimosi pastoge variantas suvaržo ieÅ¡kovo galimybes naudotis patalpomis. IeÅ¡kovas siekia įteisinti tokiÄ naudojimosi pastoge tvarkÄ , kuri naudinga tik jam vienam, nes jis pastogėje ketina įrengti atskirus butus; 7.6.

Teismas pažeidė proceso teisės normas, kai bylÄ iÅ¡nagrinėjo atsakovams nedalyvaujant. Iki 2020-10-15 apeliantai pateikė praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , nes jie Å¡iuo metu gyvena Å vedijoje, taip pat dėl Covid-19 pandemijos taikomų apribojimų, tačiau teismas minėtų aplinkybių nelaikė svarbiomis ir iÅ¡nagrinėjo bylÄ atsakovams nedalyvaujant.

4. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovų apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 147-155).

5. Atsiliepimo argumentai, reikÅ¡mingi byloje nagrinėjamiems klausimams: 9.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pastogės naudojimosi tvarkÄ , pagrįstai bei tinkamai vadovavosi teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo bei faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijais; 9.2. PrieÅ¡ingai, nei nurodo atsakovai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis suformuota kasacinio teismo praktika, konstatavo, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje.

Iš ieškovo siūlomos naudojimosi pastoge tvarkos matyti, kad ieškovas įgytų teisę naudotis 152,24 m2 dalimi, tretysis asmuo - 0,01 m2 dalimi, o atsakovai - 15,89 m2, taigi siūlomos dalys atitinka idealias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tokiu būdu ieškovo siūloma tvarka yra užtikrinami teisėtumo, proporcingumo, socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo principų įgyvendinimas; 9.3. Apeliantų argumentai dėl jiems tenkančios mažesnės dalies, nei idealioji, yra ydingi dėl neteisingai atliekamo ploto skaičiavimo.

Atsakovai neatkreipė dėmesio į tai, kad jiems tenkančio ploto dalis negali bÅ«ti skaičiuojama tik sudauginus dviejų kraÅ¡tinių ilgius, kadangi yra akivaizdu, kad dėl įsiterpiančios kamino dalies, patalpos plotis vienoje vietoje yra siauresnis, t.y. 2,78 cm, tačiau toje dalyje, kur kamino ribos baigiasi patalpos plotas yra didesnis nei 2,78 cm. Siekiant pagrįsti ieÅ¡kovo pateikto plano teisingumÄ ir paneigti apeliaciniame skunde nurodytÄ atsakovų argumentÄ dėl ploto neatitikimo jų nuosavybės daliai, su Å¡iuo atsiliepimu į apeliacinį skundÄ teikiamas papildytas planas, nurodant visų patalpos kraÅ¡tinių ilgius; 9.4.

Apeliantų pateiktame naujame bendro naudojimo pastogės patalpų plane nurodomi melagingi duomenys apie neva tai esančiÄ ertmę, kurios plotis yra 0,9 m., ir per kuriÄ neva tai ieÅ¡kovas galėtų patekti į jam tenkančias patalpas. Atkreiptinas dėmesys, kad pačių atsakovų su atsiliepimu į ieÅ¡kinį teiktame plane ta pati ertmė pažymėta kaip esanti vos 0,51 m. Tai, kad Å¡ios ertmės dydis yra 0,51 m., patvirtina ir kartu su ieÅ¡kiniu pateiktas priedas Nr. 2, kuriame matyti, kad dar 2009 m. su atsakovais derintame pastogės patalpų bendro naudojimo plane, pasiraÅ¡ytame ir atsakovų, taip pat matyti, kad Å¡ios ertmės dydis yra nurodomas vos 0,51 m.

Tokie apeliantų veiksmai, kuriais sÄ moningai klaidinamas teismas, teikiant tikrovės neatitinkantį patalpų planÄ , parodo atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ ; 9.5. Pagal atsakovų pateiktÄ neįrengtos pastogės naudojimosi planÄ , jiems tenkanti dalis, pažymėta geltona spalva, visiÅ¡kai eliminuoja skliautus ir pastogės pažemėjimus (Pastogės lubos aukščiausioje vietoje siekia 6 m., o pažemėja iki 1,6 m.), tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui tenkanti pastogės dalis savo naudingosiomis savybėmis mažiau vertinga nei atsakovams tenkanti dalis.

Be to, ieÅ¡kovas netenka galimybės efektyviai iÅ¡naudoti patalpos dalies, tenkančios ieÅ¡kovui, esančios su priėjimu prie lango, dėl jo neracionalaus ploto (2,3 x 3,95 kv. m.), kartu pažymint, kad Å¡i dalis dar ir pažemėja iki 1,60 m dėl palėpės konstrukcijos; 9.6. Pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ naudojimosi pastoge planÄ , įvertino ir tai, jog abi Å¡alys turės galimybę patekti į jiems tenkančias patalpas iÅ¡ laiptinės, ar įsirengti įėjimus iÅ¡ žemiau esančio aukÅ¡to.

Atsakovų argumentai, kad teismo nustatyta tvarka neiÅ¡sprendžia tokio svarbaus klausimo, kaip Å¡alys galės patekti į jiems skirtÄ naudotis pastogės dalį yra nepagrįsti ir tuo pagrindu, kad pačių atsakovų pateiktas patalpų naudojimosi planas tiek su atsiliepimu į ieÅ¡kinį, tiek su apeliaciniu skundu, tiek ir 2009 m. su atsakovais derintame pastogės bendro naudojimo patalpų naudojimosi plane, matyti, kad yra objektyvi galimybė į Å¡ias patalpas patekti iÅ¡ laiptinės įrengiant duris ir tam yra pakankamas 1 metro pločio galimas įrengti įėjimas; 9.7.

Atsakovų argumentai, kodėl ieÅ¡kovo pasiÅ«lytas naudojimosi patalpomis planas jiems netinka, yra iÅ¡imtinai siejamas tik su atsakovų norimais turėti patogumais (patogiais laiptais, patogia spinta, dvigule lova, tualetu ir pan.), ignoruojant faktÄ , kad jų siÅ«lomas patalpų naudojimosi planas iÅ¡ ieÅ¡kovo apskritai atima galimybę saugiai patekti į jam skiriamas patalpas naudojantis vos 0,51 m. pločio praėjimu; 9.8. Nagrinėjamu atveju apeliantai neginčija, kad buvo tinkamai informuoti apie pirmosios instancijos teismo posėdžių laikÄ ir vietÄ , tačiau, jų vertinimu, teismas nepagrįstai neatidėjo bylos nagrinėjimo.

Nagrinėjamu atveju atsakovų nurodytos priežastys teismo nebuvo pripažintos svarbiomis, dėl ko teismas pagrįstai nutarė netenkinti jų praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ . Kartu nurodytina, kad abiem atvejais praÅ¡ymus atidėti bylos nagrinėjimÄ atsakovai teikė likus 2 dienoms iki bylos nagrinėjimo pradžios, nepateikdami svarbių neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, turint omeny, kad teismas suteikė pakankamai laiko pasirengti ir atvykti į teismo posėdžius bei, juo labiau, davė pakankamai laiko pasirÅ«pinti tinkamu savo interesų atstovavimu procese, o ir nauja apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė – neva nevyko skrydžiai, atÅ¡aukti keltų reisai, – nepagrįsta jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

7. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys atsakovams dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tenkintas visiškai, pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl prašymo prijungti naujus įrodymus 8. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-611/2016).

10. Apeliantai prašė priimti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus – pastogės naudojimosi tvarkos planÄ , taip pat 2010-02-11 (duomenys neskelbtini) namo gyventojų susirinkimo protokolÄ („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 144, DOK-234647). Nurodė, kad teikiamas planas iÅ¡ esmės nėra naujas įrodymas, tačiau jis papildo ir paaiÅ¡kina apeliantų pateiktÄ planÄ . Gyventojų susirinkimo protokolas patvirtina ieÅ¡kovo ketinimus pastogėje įrengti gyvenamÄ sias patalpas. Pažymėjo, jog ketino Å¡iuos įrodymus teikti pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas nesudarė galimybės apeliantams dalyvauti teismo posėdyje, todėl dokumentai teikiami kartu su apeliaciniu skundu.

11. IeÅ¡kovas prašė priimti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ teikiamus įrodymus – patikslintÄ neįrengtos pastogės planÄ („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 156, DOK-249378). IeÅ¡kovo teigimu, patikslintame plane pateikiami atsakovams tenkančios patalpos matmenys, paneigiantys atsakovų argumentus, jog jiems priskirta mažesnio ploto patalpa nei jų nuosavybes teise valdoma turto dalis.

12. Nagrinėjamu atveju nors su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus atsakovai turėjo galimybę pateikti anksčiau, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nedalyvavimo teismo posėdyje bei pateiktais įrodymais grindžia apeliacinį skundÄ , įvertinus pateiktų įrodymų turinį ir apimtį, teismas sprendžia, jog jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Todėl siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , su atsakovų apeliaciniu skundu ir ieÅ¡kovo atsiliepimu į apeliacinį skundÄ teikiami nauji įrodymai prijungtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Apeliacinis skundas atmestinas. Dėl bylos nagrinėjimo atsakovams neatvykus į teismo posėdį 13. Apeliaciniame skunde apeliantai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, kai bylÄ iÅ¡nagrinėjo atsakovams nedalyvaujant. Nors iki teismo posėdžio apeliantai pateikė praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , argumentuodami tuo, kad Å¡iuo metu gyvena Å vedijoje, taip pat dėl Covid-19 pandemijos taikomų apribojimų negali atvykti į teismo posėdį, tačiau teismas minėtų aplinkybių nelaikė svarbiomis ir iÅ¡nagrinėjo bylÄ atsakovams nedalyvaujant.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų teiginiais nesutinka.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieÅ¡kovo, atsakovo ar jų atstovų praÅ¡ymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimÄ , kai yra dvi sÄ lygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios Å¡alis, jos atstovas pateikia praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimÄ ; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019; 2014-04-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).

15. CPK 246 straipsnis neįtvirtina sÄ raÅ¡o neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų bÅ«ti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimÄ palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sÄ raÅ¡Ä kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimÄ atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieÅ¡kovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios bÅ«tų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sÄ raÅ¡o, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbÄ vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebÅ«tų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės. Tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo pageidauja, kad bylos nagrinėjimas bÅ«tų atidėtas, jis privalo ne tik nurodyti neatvykimo į teismo posėdį priežastį, bet ir įrodyti, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sÄ Å¾iningas, apdairus procese dalyvaujantis asmuo, į teismo posėdį jis neturėtų galimybės atvykti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).

16. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020-03-30 atsakovai pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog yra Å vedijos piliečiai ir dėl siautėjančio viruso negali atvykti į LietuvÄ , todėl prašė atidėti visus teismo veiksmus iki pandeminės situacijos pagerėjimo (b. l. 27-28). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-02 nutartimi, atsižvelgus į atsakovų praÅ¡ymÄ ir pandeminę situacijÄ Lietuvoje, civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki oficialiai bus paskelbta pandemijos pabaiga Lietuvos Respublikoje (b. l. 33-34).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-06-04 nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad karantino sÄ lygos Lietuvos valstybėje yra suÅ¡velnintos, taip pat į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra užtikrintos saugios sÄ lygos organizuoti teismo posėdžius, atnaujino bylos nagrinėjimÄ ir paskyrė parengiamÄ jį teismo posėdį 2020-08-27, 9.30 val. (b. l. 39). 2020-08-25 teisme gautas atsakovų praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ , kuriame atsakovai iÅ¡ esmės pakartojo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytas aplinkybes dėl negalėjimo atvykti į bylos nagrinėjimÄ (b. l. 54). 2020-08-27 parengiamojo teismo posėdžio metu teismas netenkino atsakovų praÅ¡ymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, konstatuodamas, jog apie teismo posėdį atsakovai buvo informuoti tinkamai ir galėjo pasirÅ«pinti atstovavimu, nepaisant to, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2020-10-15, 9.00 val., suteikiant atsakovams papildomÄ terminÄ susirasti atstovÄ . 2020-10-13 teisme gautas antras atsakovų praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ , parengtas anglų kalba, kuriame iÅ¡ esmės vėl pakartotos atsiliepime ir 2020-08-25 pateiktame praÅ¡yme nurodytos bylos atidėjimo priežastys, taip pat pažymėta, jog atsakovai priklauso rizikos grupei (b. l. 73-74).

Minėtas praÅ¡ymas 2020-10-15 teismo posėdžio metu buvo netenkintas teismui iÅ¡ esmės pakartotinai įvertinus, jog atsakovai apie teismo posėdį buvo informuoti tinkamai ir jiems buvo suteikta galimybė per daugiau nei mėnesį laiko susirasti atstovÄ . Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės atsakovams nedalyvaujant.

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes (žr., 20 punktÄ ), taip pat tai, jog abu kartus praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ buvo pateiktas likus dviems dienoms iki paskirto teismo posėdžio, į aplinkybę, jog apie abu vykusius teismo posėdžius atsakovai buvo informuoti tinkamai ir turėjo galimybę pasirÅ«pinti atstovavimu, į tai, kad atidėdamas parengiamÄ jį teismo posėdį ilgesniam nei vieno mėnesio terminui, pirmosios instancijos teismas suteikė papildomÄ galimybę atsakovams pasirÅ«pinti atstovavimu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog atsakovai objektyviai turėjo galimybę pasirÅ«pinti tinkamu savo interesų atstovavimu procese, pasinaudodami advokato ar jo padėjėjo paslaugomis, tačiau to nepadarė. Toks atsakovų elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, turi bylos vilkinimo bei piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.

18. Pažymėtina ir tai, jog pateikdami atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, atsakovai iÅ¡dėstė savo pozicijÄ dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, kartu su atsiliepimu pateikė siÅ«lomÄ naudojimosi palėpe tvarkos planÄ , taip pat su apeliaciniu skundu pateikė papildomus duomenis, kurie buvo priimti, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo apribota atsakovų teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog ne tik ieÅ¡kovas, bet ir atsakovai privalo rÅ«pintis kuo greitesniu bylos iÅ¡nagrinėjimu, jo nevilkinti ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, todėl žinodami, jog dėl toliau besitęsiančios pandemijos ir karantino negalės atvykti į bylos nagrinėjimÄ Lietuvoje, atsakovai privalėjo pasirÅ«pinti tinkamu savo interesų atstovavimu.

Atsižvelgiant į tai, kad teismui yra suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl atsakovų nurodytų priežasčių atidėti bylos nagrinėjimÄ svarbos, taip pat į tai, kad atsakovai, kaip sÄ Å¾iningi, apdairÅ«s procese dalyvaujantys asmenys, neįrodė, jog neturėjo galimybės pasirÅ«pinti tinkamu savo interesų atstovavimu, atmetamas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėdamas bylÄ nedalyvaujant atsakovams, pažeidė proceso teisės normas.

Dėl naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo 19. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ nustato teismas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡i nuostata reiÅ¡kia įstatymo įtvirtintÄ kiekvieno bendraturčio pareigÄ visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020; 2019-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019).

20. Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkÄ . Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020). Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020).

21. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimÄ geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo Å¡io modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.

Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali bÅ«ti pripažinti tokie atvejai, kai Å¡ia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iÅ¡ bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomiÅ¡kÄ daikto naudojimÄ ; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-916/2019).

22. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja Å¡alių dispozityvumo principas – Å¡alių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti praÅ¡omÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ . Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumÄ konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija.

Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020; 2019-04-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019).

23. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginÄÄ dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieÅ¡kinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų; priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgdamas į ginčo Å¡alių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas Å¡alių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-701/2020; 2018-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018).

24. Apeliantai skunde nurodė, jog ginčo sprendimu naudojimosi palėpe tvarka nustatyta nepagrįstai, nes apeliantams priskirta naudotis realioji daikto dalis neatitinka jų idealiosios dalies pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Apeliantų vertinimu, jiems priskirtos naudotis patalpos plotas faktiškai yra 14,62 m2, t. y. 1,27 m2 mažesnis, nei jiems priklausanti dalis (15,89 m2). Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka.

25. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad jog negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, esanti (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma tokiomis dalimis: ieškovo – 134085495/148090000 (apie 152,24 m2), atsakovės G. D. A. – 4725/100000, atsakovo E. A. – 4725/100000 (kartu apie 15,89 m2) ir trečiojo asmens – 1/14809 (0,01 m2) („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 7, CBP-3975).

Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nurodė, kad pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ naudojimosi pastoge tvarkÄ , jis įgytų teisę naudotis 152,24 m2 dalimi, trečiasis asmuo – 0,01 m2 dalimi, o atsakovai – 15,89 m2. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovo siÅ«lomos dalys atitinka idealias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, taip pat Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada.

26. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2009-07-07 buvo nustatyta ginčo pastogės naudojimosi tvarka, pagal kuriÄ atsakovams buvo paskirta naudotis palėpės dalis 27-1b – 13,99 m2 ploto ir bendro naudojimo dalis 27-1c – 1,96 m2 ploto, tuo tarpu J. J. ir D. J. buvo priskirta dalis 27-1a – 134,10 m2 ploto („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 7, CBP-3975). Nors minėtas susitarimas nebuvo įregistruotas vieÅ¡ajame registre, tačiau apeliantai su tokia naudojimosi tvarka sutiko, sutikimÄ patvirtindami savo paraÅ¡ais naudojimosi tvarkos plane.

27. PraÅ¡ydamas nustatyti naudojimosi palėpe tvarkÄ , ieÅ¡kovas pateikė MB „Matininko darbai“ parengtÄ neįrengtos pastogės planÄ , kuriame nurodytos konkrečios dalys, priskirtinos kiekvienam bendraturčiui: A dalis – 152,25 m2 ploto, kuriÄ sudaro 0,01 m2 ploto trečiojo asmens J. J. ir 152,24 m2 ploto ieÅ¡kovo dalis, pažymėta 27-1, tuo tarpu B dalis – 15,89 m2 ploto tektų abiems atsakovams („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 7, CBP-3975).

Vadovaujantis atsakovų pateiktu neįrengtos pastogės naudojimosi planu, atsakovams bÅ«tų paskirta naudotis palėpės dalis, kuri sudarytų apie 16 m2 (b. l. 29). Vertindamas atsakovų pateiktÄ naudojimosi planÄ , pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo, jog atsakovai pasirinko tÄ pastogės dalį, kurioje nėra skliautų ir pažemėjimų, todėl visiÅ¡kai eliminavo iÅ¡ savo siÅ«lomo plano žemėjančias patalpas. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog butas, virÅ¡ kurio esančiÄ palėpės dalį atsakovai praÅ¡o priskirti naudotis jiems, atsakovams nepriklauso nuosavybės teise, nors taip jie nurodo savo pateiktame plane, kadangi Å¡io buto savininkė nuo 2008 m. yra A.

A. (b. l. 75). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuotina, jog atsakovų siÅ«lomas naudojimosi palėpe planas iÅ¡ esmės pažeistų kito bendraturčio (ieÅ¡kovo) teises, nes jam bÅ«tų suteikiama teisė naudotis palėpės plotu su visais skliautais ir pažemėjimais. Tuo tarpu ieÅ¡kovo pateiktas naudojimosi pastoge planas ne tik atitinka bendrosios dalinės nuosavybės savininkų idealiasias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, bet ir iÅ¡ esmės sutampa su ankstesne 2009-07-07 ginčo pastogės naudojimosi tvarka (atsakovams priskirtina patalpų vieta yra analogiÅ¡ka), su kuria atsakovai buvo sutikę (žr., 30 punktÄ ).

Be to, pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ naudojimosi palėpe planÄ abi Å¡alys naudotųsi žemėjančių patalpų dalimis, todėl tokia naudojomosi tvarka bÅ«tų racionali ir nepažeistų nei vieno iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės savininkų teisių ar teisėtų interesų.

28. Paneigdamas apeliantų skunde nurodytÄ teiginį, jog apeliantams priskirta naudotis realioji daikto dalis neatitinka jų idealiosios dalies pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę, ieÅ¡kovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė patikslintÄ siÅ«lomos nustatyti naudojimosi palėpe tvarka planÄ , kuriame nurodyti visų atsakovams tenkančios patalpos kraÅ¡tinių ilgiai („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 156, DOK-249378).

Susipažinusi su ieÅ¡kovo pateiktu įrodymu ir jame pateiktais duomenimis, teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovu, jog apeliantai netinkamai skaičiuoja jiems tenkančios dalies plotÄ . IÅ¡ pateikto apeliacinio skundo nustatyta, jog apskaičiuodami jiems tenkančios patalpos plotÄ , atsakovai iÅ¡ esmės sudaugina ieÅ¡kovo plane nurodytus atsakovams priskirtos patalpos dviejų kraÅ¡tinių ilgius ir gauna patalpos plotÄ 14,62 m2 (5,26 m ilgis x 2,78 m plotis). IÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto patikslinto plano ir atsiliepime į skundÄ pateiktų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad atsakovams tenkanti ploto dalis negali bÅ«ti apskaičiuojama tik sudauginus dviejų kraÅ¡tinių ilgius, kadangi dėl įsiterpiančio kamino dalies patalpos plotis vienoje vietoje yra siauresnis, tačiau toje dalyje, kur kamino ribos baigiasi, patalpos plotas yra didesnis.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovo pateiktas patikslintas planas su jame nurodytais atsakovams tenkančios patalpos kraštinių ilgiais yra parengtas matininkės, o kraštinių ilgiai apskaičiuoti naudojantis Autocad programa, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo patikslintame plane nurodytais ploto paskaičiavimais.

29. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantai neginčijo ieÅ¡kovo pateiktame naudojimosi tvarkos plane nurodytų patalpos matmenų ir iÅ¡ esmės tik pateiktame apeliaciniame skunde iÅ¡kelia argumentÄ , jog ieÅ¡kovui nepateikus kadastrinių matavimų bylos, nei apeliantai, nei teismas negalėjo patikrinti, ar MB „Matininko darbai“ parengtame naudojimosi tvarkos plane nurodyti patalpos matmenys atitinka kadastrinių matavimų byloje esančius matmetinis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog tiek su ieÅ¡kiniu, tiek su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovo pateikti naudojimosi tvarkos planai yra parengti matininkų, kurie yra savo srities profesionalai, o apeliantai iÅ¡ esmės nepateikė įrodymų, o tik iÅ¡kėlė abejones, kad planuose nurodyti galimai neteisingi patalpos matmenys, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog sprendžiant ginÄÄ negali bÅ«ti remiamasi ieÅ¡kovo pateiktais planais ir juose nurodytais patalpų ploto paskaičiavimais, taip pat kad planuose nurodyti patalpų plotai neatitinka matmenų, nurodytų kadastrinių matavimų byloje (CPK 185, 178 straipsniai).

30. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantų skundo argumentu, jog nustatyta naudojimosi pastoge tvarka sudaro prielaidas kilti konfliktams ateityje dėl bendro daikto naudojimo ne tik tarp Å¡ios bylos dalyvių, bet ir su kitais daugiabučio namo gyventojais. Kaip jau buvo minėta (žr., 29 punktÄ ), ginčo pastogė bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik apeliantams, ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui, todėl nėra aiÅ¡ku, kaip nustatyta naudojimosi palėpe tvarka galėtų kelti konfliktus su kitais daugiabučio namo gyventojais. Kokius konfliktus nustatyta naudojimosi palėpe tvarka keltų su kitais daugiabučio namo gyventojais, apeliaciniame skunde nenurodė ir apeliantai, todėl toks skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 185, 178 straipsniai).

31. Nėra pagrindo sutikti su apeliantais, jog pirmosios instancijos teismo patvirtinta naudojimosi palėpe tvarka neiÅ¡sprendžia klausimo, kaip apeliantai galės pateikti į jiems paskirtÄ naudotis pastogės dalį. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nurodė, kad pateikimas į atsakovams siÅ«lomas patalpas bÅ«tų užtikrintas iÅ¡ laiptinės (atsakovai turėtų 1.00 metro skersmens praėjimÄ ). Atsižvelgiant į tai, jog tokias pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas pagrindžia ieÅ¡kovo pateiktas naudojimosi palėpe tvarkos planas, taip pat kartu su atsiliepimu į skundÄ pateiktas patikslintas planas, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms.

Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog į jiems priskirtÄ naudotis palėpės dalį apeliantai galės patekti iÅ¡ bendros laiptinės per vieno metro pločio ertmę (b. l. 61-62), taip pat turės galimybę įsirengti laiptus iÅ¡ po apačia esančio dukters buto, kaip pageidavo ir savo pateiktame pastogės naudojimosi plane (b. l. 29). Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių apeliantų skunde nurodytos aplinkybės, jog apeliantai turės padaryti įėjimÄ Ä¯ jiems skirtÄ patalpÄ tik iÅ¡ esamos laiptų aikÅ¡telės iÅ¡pjovus durų angÄ namo kapitalinėje (laikančioje) sienoje, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

32. Apeliantai skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas ginčo sprendime nepagrįstai nurodė, kad apeliantų siÅ«lomas naudojimosi pastoge variantas suvaržo ieÅ¡kovo galimybes naudotis patalpomis. Apeliantų vertinimu, ieÅ¡kovas siekia įteisinti tokiÄ naudojimosi pastoge tvarkÄ , kuri naudinga tik jam vienam, nes jis pastogėje ketina įrengti atskirus butus. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų teiginiais nesutinka.

33. Kaip jau buvo minėta (žr., 26-27 punktus), bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo Å¡alys turi pareigÄ pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismas, spręsdamas bendraturčių ginÄÄ dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų ir priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę.

34. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo, akcentavo, jog pagal atsakovų siÅ«lomÄ planÄ ieÅ¡kovui, norint pateikti į jam siÅ«lomas patalpas, lieka tik 0,51 m ertmės patekimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kadangi jÄ pagrindžia kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateiktas atsakovų siÅ«lomas naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo planas (b. l. 29). Pažymėtina ir tai, jog nesutikdami su aukščiau nurodyta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė siÅ«lomÄ naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo planÄ , nurodydami, kad tai nėra naujas įrodymas, tačiau jis papildo ir paaiÅ¡kina apeliantų anksčiau pateiktÄ planÄ („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 144, DOK-234647).

Ä®vertinus pateikto plano duomenis, nustatyta, kad jis iÅ¡ esmės atitinka apeliantų kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateiktÄ planÄ (b. l. 29), tačiau ieÅ¡kovui tenkantis praėjimas (ertmė) į jam siÅ«lomas priskirti naudotis patalpas padidėjo nuo 0,51 m iki 0,9 m, nors praėjimo (ertmės) vieta plane nepasikeitė. Teisėjų kolegija pažymi, jog pateikdami patikslintÄ planÄ , apeliantai nepagrindė, kaip galėjo padidėti toje pačioje plano vietoje likęs ieÅ¡kovui tenkantis praėjimas (ertmė).

Kartu pažymėtina, jog padidėjęs praėjimo matmuo (0,9 m) plane yra įraÅ¡ytas ranka, taip pat nepateikta duomenų, kas parengė kartu su skundu pateiktÄ patikslintÄ planÄ . Aplinkybę, jog ieÅ¡kovui tenkantis praėjimas į jam priskirtas patalpas yra 0,51m, o ne 0,9 m, taip pat patvirtina kartu su ieÅ¡kiniu pateiktas 2009-07-07 pastogės patalpų bendro naudojimo planas, kuriam pritarė ir kurį pasirašė patys apeliantai („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 7, CBP-3975).

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių konstatuotina, jog apeliantų kartu su skundu pateiktas patikslintas planas ir jame nurodyti ginčytini duomenys nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog atsakovų siūlomas naudojimosi pastoge variantas suvaržo ieškovo galimybes naudotis patalpomis.

35. Pažymėtina ir tai, jog kartu su apeliaciniu skundu pateiktas 2010-02-11 (duomenys neskelbtini) namo gyventojų susirinkimo protokolas („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 144, DOK-234647) nepagrindžia ir neįrodo apeliantų skundo teiginio, jog ieÅ¡kovas pastogėje ketina įrengti atskirus butus. Atsakovų pateiktame protokole nurodoma, kad ieÅ¡kovas palėpėje ketina įrengti gyvenamÄ sias patalpas ir jomis naudotis, įsipareigodamas pasirÅ«pinti palėpės ir stogo remontu, tačiau minėtame dokumente nėra užsimenama apie tai, jog ieÅ¡kovas planuoja palėpėje įrengti atskirus butus. Nesant duomenų apie ieÅ¡kovo ketinimus palėpėje įrengti atskirus butus, nėra pagrindo sutikti ir su skundo teiginiu, kad ieÅ¡kovas siekia įteisinti tokiÄ naudojimosi pastoge tvarkÄ , kuri naudinga tik jam vienam.

36. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo pagrįstumÄ , taip pat akcentuoja, jog spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo, pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitas aplinkybes, turinčias esminės reikÅ¡mės sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ . Pirma, kad ieÅ¡kovo siÅ«loma tvarka yra siekiama nustatyti konkrečias izoliuotos patalpos dalis, kad neliktų bendro naudojimo patalpų, kurios galėtų kelti ginčus ateityje. Antra, jog pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ naudojimosi planÄ , abi Å¡alys naudotųsi žemėjančiomis patalpos dalimis ir tai bÅ«tų socialiai teisinga.

Trečia, kad pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ naudojimosi planÄ tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovams tenkančios patalpos bus su langais, kas užtikrins tinkamÄ jų naudojimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aukščiau nurodytos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra pagrįstos byloje esančiais raÅ¡ytiniais duomenimis, aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčo klausimu, todėl nėra pagrindo su jomis nesutikti.

37. Atsižvelgęs į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes ir aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, nes netinkamai vertino įrodymus ir dėl to netinkamai nustatė reikÅ¡mingas bylai aplinkybes. Ä®rodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantai, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis).

Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas bÅ«tų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimÄ , visumos. Dėl procesinės bylos baigties 38. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi tvarkos bendrÄ ja daline nuosavybe nustatymÄ , įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 40. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, Å¡i taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį Å¡alis sumoka paduodama apeliacinį skundÄ (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Teismui netenkinus atsakovų apeliacinio skundo, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.

41. MaksimalÅ«s advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę paslaugÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

42. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis patyrė 919,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , kurias prašė priteisti iÅ¡ atsakovų, pateikė praÅ¡ymÄ pagrindžiančius įrodymus („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 156, DOK-249378).

Teismas, įvertinęs pateikto procesinio dokumento turinį ir apimtį, konstatuoja, kad ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos, protingos bei nevirÅ¡ija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus atsakovų apeliacinį skundÄ , jos priteistinos lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad patyrė 50,00 Eur iÅ¡laidų už neįrengtos palėpės plano patikslinimÄ , pateikė minėtas iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į Å¡alies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 156, DOK-249378).

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ias iÅ¡laidas ieÅ¡kovas patyrė dėl apeliantų pareikÅ¡to apeliacinio skundo, atmetus atsakovų apeliacinį skundÄ , jos taip pat priteistinos lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų. IÅ¡ viso iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai priteistina 969,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, t.y. po 484,80 Eur iÅ¡ kiekvieno (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-04 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų G. D. A., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. A., gimusio (duomenys neskelbtini), 969,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai (po 484,80 Eur). Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Irmantas Å ulcas Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus