2013-04-04 Nr. AB-1057-3-61-3-00260-2011-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A438-571/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00260-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenės Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius) dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti 2010 m. spalio 15 d. Papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą Nr. 2NAT-9 ir atsakovo Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ (toliau – ir brigada „Geležinis Vilkas“) vado sprendimą, įformintą 2010 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. IS-880; 2) įpareigoti Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono (toliau – ir LDK Birutės MPB) vadovybę surašyti nelaimingo atsitikimo aktą dėl 2010 m. sausio 28 d. patirtos traumos tarnyboje.

Pareiškėjas nurodė, jog 2010 m. sausio 28 d., apie 13 val., Štabo ir aprūpinimo kuopos (toliau – ir ŠAK) valdymo grupės vado nurodymu buvo išsiųstas dirbti į LDK Birutės MPB autoparką. Jį instruktavo ŠAK štabo būrio valdymo grupės vadas ltn. J. M. ir liepė prisistatyti autoparke ŠAK valdymo grupės technikui vrš. Z. M.. Atėjęs į autoparką, pareiškėjas prisistatė technikui vrš. Z. M., kuris davė nurodymą nuvalyti dulkes nuo priskirto automobilio ir pernešti 20 l kanistrus, pilnus dyzelio, kurie priklauso prie automobilių komplekto, iš automobilio „MB-1213“ į šildomą garažą.

Apie 14.30 val. pareiškėjas ištraukė kanistrą su kuru iš automobilio ir, pakėlęs jį nešti, susmuko. Padėjo kanistrą ant žemės, negalėjo iš didelio skausmo atsitiesti, sunkiai ėjo. Nesiliovus skausmui dėl traumos kreipėsi į savo šeimos gydytoją ir gydėsi iki 2010 m. gegužės 29 d. Jam buvo diagnozuota išvarža. Prašė atlikti tyrimą dėl 2010 m. sausio 28 d., 14.30 val., įvykusio nelaimingo atsitikimo tarnybos metu vykdant tarnybos užduotis ir surašyti nelaimingo atsitikimo aktą, apklausti apie nelaimingo atsitikimo įvykio aplinkybes tuo metu su juo dirbusį j. srž.

V. A. ir į darbą paskyrusį ir ten buvusį vrš. Z. M.. 2010 m. liepos 26 d. buvo gauta nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada „Dėl gr. G. P. tarnybos vietoje patirtos traumos“ Nr. 6, su kuria jis nesutiko, ir pateikė skundą aukštesniam vadui. Brigados „Geležinis vilkas“ vadas, susipažinęs su jo skundu, grąžino papildyti tyrimą. 2010 m. spalio 15 d. buvo surašyta Papildoma nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada „Dėl gr. G. P. skundo nurodytų aplinkybių“ Nr. 2NAT-9 (toliau – ir Papildoma išvada), su kuria jis taip pat nesutiko.

Pareiškėjo nuomone, Nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) tyrimo komisija (toliau – ir Komisija) Papildomoje išvadoje neteisingai yra įvertintas 2010 m. spalio 6 d. atsakymas Nr. MS-1334 „Dėl G. P.“, kuriame nurodyta, kad liga galėjo paūmėti dėl fizinio krūvio. Pareiškėjas manė, jog dėl keliamų kanistrų 2010 m. sausio 28 d. įvyko trauma, dėl kurios paūmėjo liga ir jis yra tik 55 proc. darbingas, t. y. tapo invalidu. Komisijos teiginys, kad jis galėjo nevykdyti užduoties, yra nepagrįstas, kadangi jis privalėjo vykdyti transporto priežiūrą, be to, vadas kpt.

G. N., žinodamas apie jo apribojimus, paskyrė jam šią užduotį. Nurodė, jog negalėjo nevykdyti vado nurodymo atlikti savo pareigas pagal jo pareigybės nuostatas, nes kpt. G. N. būtų pradėjęs tarnybinį tyrimą dėl nurodymo nevykdymo, atsisakymo vykdyti teisėtą įsakymą. Kpt. G. N. aplaidžiai įvertino jo sveikatos būklę ir nesivadovavo gydytojų gautomis rekomendacijomis bei neinformavo savo žemesnių vadų apie jam paskirtus apribojimus, todėl kpt. G. N., duodamas teisėtą nurodymą pareiškėjui atlikti transporto priežiūrą, tokiu būdu prisiėmė atsakomybę dėl jo sveikatos pablogėjimo.

Pareiškėjas nedelsdamas pirmadienį kreipėsi į savo šeimos gydytoją, todėl Komisijos Papildomoje išvadoje šios „nedelsiant“ sąvokos interpretacijos, kad kreiptis turėjo tą pačią dieną, yra tik minėtos komisijos išvedžiojimai, nes galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, kas tai yra „nedelsiant“ arba „iš karto“, kokį laikotarpį tai apima. Nors kpt. G. N. buvo įvykio dalyvis, jis taip pat dalyvavo ir Komisijoje atliekant papildomą tyrimą. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka niekas negali būti savo tyrime tyrėju ar savo byloje teisėju, todėl dėl netinkamos Komisijos sudėties tyrimas turi būti atnaujintas, o kpt.

G. N. dėl nenusišalinimo patrauktas drausminėn atsakomybėn dėl pareigų neatlikimo. Remdamasis ankščiau nurodytais motyvais, pareiškėjas brigados „Geležinis vilkas“ vado prašė: panaikinti 2010 m. spalio 15 d. Papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą Nr. 2NAT-9; pavesti LDK Birutės MPB vadui surašyti nelaimingo atsitikimo aktą dėl jo patirtos traumos tarnyboje; informuoti jį apie rezultatus įstatymų nustatyta tvarka ir terminais asmeniškai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir KDS) 57 straipsnio 3 dalies, 58 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio nuostatomis nurodė, kad brigados „Geležinis vilkas“ vadas nepagrįstai netyrė pareiškėjo skundo, o tik biurokratiškai atrašė 2011 m. gruodžio 22 d. raštu IS-890.

Pagal KDS 57-59 straipsnius karys pats sprendžia, kuris skundo padavimo metodas yra tinkamiausias. Šiuo atveju jis pasirinko skundo padavimo tvarką pagal pavaldumą, nes LDK Birutės MPB vadas, jo manymu, priėmė neteisėtą įsakymą patvirtindamas Papildomą išvadą. Brigados „Geležinis vilkas“ vadas privalėjo nagrinėti pareiškėjo skundą ir panaikinti/palikti nepakeistą žemesnio vado sprendimą. Brigados „Geležinis vilkas“ vadas 2011 m. gruodžio 22 d. rašte IS-890 prieštarauja savo paties priimtam ankstesniam sprendimui, kurio pagrindu buvo grąžinta papildyti ankstesnė LDK Birutės MPB 2010 m. liepos 26 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada „Dėl gr.

G. P. tarnybos vietoje patirtos traumos“ Nr.

6. Pareiškėjas pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. Nr. V-379 įsakymu patvirtintų Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų (toliau – ir Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatai) 2 punkte nustatyta, kad šie nuostatai taikomi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje (toliau – ir KAS) tarnaujantiems ir iš jos išleistiems į atsargą kariams. Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų 11.4 punkte nurodyta, jog asmuo, norėdamas kreiptis į komisiją, turi pateikti nelaimingo atsitikimo aktą: traumos (sužeidimo, suluošinimo) atveju – dokumentus, patvirtinančius traumos (sužeidimo, suluošinimo) aplinkybes ir priežastis (nelaimingo atsitikimo aktą, liudytojų paaiškinimus ir kt.). LDK Birutės MPB vadovybė atsisako surašyti aktą, todėl teismas turi įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kurie yra privalomi pagal minėtus nuostatus, nes yra užkertamas kelias jam kreiptis į komisiją dėl nelaimingo atsitikimo priežastinio ryšio nustatymo su tarnybinių pareigų atlikimu.

Atsakovas Lietuvos kariuomenės Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas” atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, jog 2010 m. gegužės 20 d. Birutės MPB buvo gautas G. P. prašymas atlikti tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo tarnybos metu, įvykusio 2010 m. sausio 28 d., ir surašyti nelaimingo atsitikimo aktą. Nelaimingų atsitikimų krašto apsaugos sistemoje tyrimo ir apskaitos tvarką reglamentuoja Nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) tyrimo ir apskaitos krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtintas Krašto apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-1484. Pagal Tvarkos aprašo 9 punktą Birutės MPB vadas 2010 m. sausio 26 d.

įsakymu Nr. V-48 „Dėl Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) tyrimo komisijos sudarymo ir jos darbo nuostatų patvirtinimo“ sudarė nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) tyrimo komisiją (toliau – ir Komisija) ir patvirtino jos nuostatus. Komisija, atlikusi tyrimą, 2010 m. liepos 26 d. surašė nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą „Dėl gr. G. P. tarnybos vietoje patirtos traumos“, kurioje nurodė, kad 2010 m. sausio 28 d. įvykęs ligos paūmėjimas nėra trauma, susijusi su tarnyba.

Minėtą išvadą G. P. apskundė brigados „Geležinis vilkas“ vadui, kuris nurodė tyrimą papildyti. G. P. skunde nurodė, kad gydymo, kuris truko iki 2010 m. gegužės 29 d., metu buvo nustatyta, jog jam išsivystė išvarža. Nurodė, jog 2004 m. lapkričio 19 d. atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą (Nr. 1713) pareiškėjui buvo diagnozuota stuburo išvarža, 2010 m. vasario 23 d. atlikus pakartotinį kompiuterinės tomografijos tyrimą (Nr. 13982) patvirtinta stuburo išvarža, nustatyta 2004 m. lapkričio 19 d. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2010 m. vasario 1 d.

VšĮ Alytaus poliklinikoje pareiškėjui išduotas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas dėl lėtinio nugaros susirgimo paūmėjimo, duomenų apie galimai patirtą traumą nėra. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. V-533/A1-189 21 punktas numatė, kad, jei asmuo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kelyje į (iš) darbą, gydytojas medicininiuose dokumentuose turi nurodyti: kreipimosi į įstaigą laiką valandų ir minučių tikslumu; išklausęs paaiškinimo, aprašo traumos priežastį, aplinkybes, laiką ir vietą (jei asmens sveikatos būklė leidžia tą padaryti), o 22 punkte nurodyta, jog, jeigu pažymėjimas duodamas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kelyje į (iš) darbą liekamųjų padarinių (pasekmių), gydytojas nedarbingumo priežastį pažymi atitinkamame langelyje „Nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į (iš) darbą“ ir pirmajame pažymėjime šalia pirminės diagnozės kodo įrašo nelaimingo atsitikimo darbe datą.

Šiuo atveju nedarbingumo pažymėjimuose įrašų apie nelaimingą atsitikimą darbe (tarnyboje) nėra, o tiek pirminė, tiek galutinė diagnozė yra „M54.I – Strėnų gėla (lumbago) su sėdimojo nervo neuralgija, M 51.1 – Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija“. Nurodė, jog pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (TLK – 10) tai yra ligų, o ne traumų kodai. Lietuvos kariuomenės Dr. J. B. karo medicinos tarnybos 2010 m. spalio 6 d. (toliau – ir KMT) rašte Nr. MS-1334 (1.12.) teigiama, jog atsakyti, kad disko išvarža išsivystė dėl kuro talpos pakėlimo, negali.

G. P. nustatyta liga gana paplitusi, jos priežastys gali būti labai įvairios, ligos eiga dažniausiai būna lėtinė su paūmėjimais. Pažymėjo, kad nelaimingo atsitikimo aktas gali būti surašomas, kai įvykis pripažįstamas nelaimingu atsitikimu. Atsakovas nurodė, jog Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas) 2 straipsnio 20 dalyje apibrėžiama nelaimingo atsitikimo darbe sąvoka, pagal kurią ne bet koks įvykis ar liga laikomi nelaimingu atsitikimu darbe, o tik įvykis, kurio metu patiriama trauma (lengva, sunki ar mirtina).

Taigi Komisijos sprendimas G. P. ligos paūmėjimo, įvykusio 2010 m. sausio 28 d., nelaikyti trauma ar nelaimingu atsitikimu tarnybos metu yra teisingas ir pagrįstas. Pabrėžė, jog G. P. posėdžio metu nurodė, kad vykdydamas skirtas užduotis dėl stuburo ligos negalėdavo atlikti fizinių pratimų, dirbti sunkių ūkio darbų, susijusių su svorių kilnojimu, apie savo galimybes informuodavo atsakingus asmenis už darbų vykdymą bei nevykdydavo to, ko negalėdavo. Atlikdamas skirtas užduotis, vykdydavo tik tai, ką pajėgdavo, dirbo darbus tiek, kiek leido galimybės. Pažymėjo, kad Karo tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. vasario 29 d.

įsakymu Nr. V-I63 (toliau – ir Statutas), 14 punkte nurodyta, kad, jei paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vado (viršininko) duotas įsakymas gali būti neįvykdytas laiku ar tinkamai, karys privalo nedelsdamas apie tai pranešti įsakymą davusiam vadui (viršininkui). Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas dėl galimai patirtos traumos tarnybos metu į gydymo įstaigą kreipėsi ne iš karto (nors kaip pats teigia Komisijos posėdyje pareigą nedelsiant informuoti medikus žinojo), o tik praėjus keturioms dienoms, be to, prašymą dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo pateikė praėjus beveik keturiems mėnesiams po įvykio.

Atsakovas dėl kreipimosi į tarnybinio tyrimo komisiją nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog kreipiantis į Krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-1174 sudarytą tarnybinio tyrimo komisija (toliau – ir Tyrimo komisija) būtina pateikti nelaimingo atsitikimo aktą, minėtas aktas galėtų būti tik vienas iš sveikatos sutrikdymo aplinkybę patvirtinančių dokumentų, tačiau tai nėra vienintelis ir privalomas dokumentas. Pareiškėjas 2008 m. rugpjūčio 11 d. buvo kreipęsis į Tyrimo komisiją dėl tos pačios ligos paūmėjimo ir prašė nustatyti sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba, o nelaimingo atsitikimo aktas Tyrimo komisijai tuo metu nebuvo pateiktas.

Tyrimo komisija nusprendė, jog G. P. susirgimas su tarnyba ir tarnybinių pareigų vykdymu nesusijęs, tai buvo patvirtinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. A143-738/2010.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius (toliau – ir Alytaus skyrius) atsiliepime į skundą nurodė, jog KAS tarnautojų draudimą valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ryšium su tarnyba sąlygas bei tvarką numato 1991 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 530 patvirtintos Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygos (toliau – ir Draudimo sąlygos). Vadovaudamasis Draudimo sąlygų 3, 4, 14 ir 15 punkto nuostatomis pažymėjo, kad Alytaus skyrius skaičiuoja draudimo sumas nukentėjusio apdraustojo darbovietei nustačius priežastinį ryšį tarp sveikatos sutrikimo bei tiesioginio pareigų vykdymo, ir vienas iš būtinų pateikti dokumentų yra darbovietėje surašytas įvykio aktas. Taigi sveikatos sutrikimas turi būti tarnybinių pareigų vykdymo, o ne ligos pasekmė. Alytaus skyriuje dokumentų, susijusių su skunde minimu nelaimingu atsitikimu, nėra gauta.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškėjo G. P. skundą tenkino iš dalies ir panaikino Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono Nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) tyrimo komisijos 2010 m. spalio 15 d. Papildomo nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą „Dėl gr. G. P. skunde nurodytų aplinkybių“ Nr. 2NAT-9, įpareigojo Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono Nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) tyrimo komisiją surašyti N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktą dėl G. P. 2010 m. sausio 28 d. tarnyboje patirto sveikatos sutrikdymo, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas įvertino bylai aktualų teisinį reguliavimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 66 ir 67 straipsniuose, Draudimo sąlygose, Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (toliau – ir Nuostatai), Tvarkos apraše. Pažymėjo, jog Krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-1484 patvirtinti Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatai numato, kad komisija yra nuolat veikianti krašto apsaugos sistemos institucija, kuri nustato karių ir šaulių mirties ar žūties, susižalojimo ar kitokio sveikatos sutrikdymo (ligos ar traumos) priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario ar šaulio tarnyba (šaulio statusu) (Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų 2 ir 2.1 punktai).

Pabrėžė, jog sąlygos išmokėti kariui draudimo išmoką arba kompensaciją dėl sveikatos sutrikimo, taip pat šių sąlygų buvimo pripažinimo tvarkos yra skirtingos: žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tiesioginių pareigų vykdymu nustato institucijos, kurioje apdraustasis tarnauja (tarnavo) arba eina (ėjo) pareigas, vadovo nustatyta tvarka sudaryta tarnybinio tyrimo komisija (Draudimo sąlygų 3 punktas), kuri, atlikdama nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) tyrimą, privalo vadovautis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais bei Nelaimingų atsitikimų tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodiniais nurodymais, ir pildyti Nelaimingų atsitikimų darbe aktus pagal Nuostatų 1, 2 priede pateiktas formas arba laisvos formos aktą, kuriuo pripažįstamas įvykis incidentu (Tvarkos aprašo 9 punktas).

Ištyrus nelaimingą atsitikimą, nustatomas jo ryšys su darbu ir surašomas N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas (pagal 1 priedą) arba N-2 formos nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą (iš darbo) aktas (pagal 2 priedą) (Nuostatų 7 punktas). Nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustačius, kad asmuo mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, arba kad įvykis darbe nesusijęs su darbu, įvykio tyrimas nutraukiamas ir N-1 ar N-2 formos aktas nesurašomas (Nuostatų 12 punktas), t. y. tik tokiais atvejais yra surašomas Tvarkos aprašo 9 punkte numatytas laisvos formos aktas.

Nelaimingi atsitikimai, nesusiję su darbu, yra įvykiai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nukentėjusysis:

1) sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas; 2 ) susižalojo ar mirė darydamas nusikalstamą veiką;

3) savavališkai be įmonės vadovo ar padalinio vadovo žinios dirbo sau (savo interesais);

4) nukentėjo, kai prieš jį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu (Nuostatų 12-12.4 punktai). Aplinkybė, kad įvykis pagal draudimo sąlygų ar Įstatymo 66 straipsnio 2 dalies nuostatas nėra priskiriamas prie draudiminių įvykių, nėra pagrindas atsisakyti pripažinti žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tiesioginių pareigų vykdymu Draudimo sąlygų 3 punkto prasme, kadangi tai, ar nelaimingas atsitikimas laikomas draudiminiu įvykiu, nustato jau ne tarnybinio tyrimo komisija, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius.

Tuo tarpu tyrimas dėl Įstatymo 67 straipsnyje numatytos kompensacijos kariui dėl sveikatos sutrikdymo išmokėjimo atliekamas jau esant atliktam tyrimui dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kurio metu institucijos, kurioje apdraustasis tarnauja (tarnavo) arba eina (ėjo) pareigas, vadovo sudaryta tarnybinio tyrimo komisija jau yra nustačiusi žūties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tiesioginių pareigų vykdymu. Pažymėjo, jog iš ginčijamos 2010 m. spalio 15 d. Papildomos nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados Nr. 2NAT-9 matyti, kad brigados „Geležinis Vilkas“ LDK Birutės MPB Nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) tyrimo komisija, atlikdama tyrimą pagal pareiškėjo G.

P. prašymą, nenustatė nei Nuostatų 12-12.4 punktų, nei brigados „Geležinis Vilkas“ LDK Birutės MPB Nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) tyrimo komisijos darbo nuostatų, patvirtintų šio bataliono vado 2010 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-48, 20-20.6 punktuose numatytų pagrindų pripažinti 2010 m. sausio 28 d. įvykį susijusiu su tarnyba: iš esmės pripažinusi, kad pareiškėjas G. P., 2010 m. sausio 28 d. atlikdamas pavestą darbą, patyrė sveikatos sutrikdymą, dėl kurio buvo nedarbingas daugiau nei vieną dieną, atsakovo Komisija šį įvykį nesusijusiu su tarnyba pripažino motyvuodama tuo, kad pareiškėjas nedarbingu tapo ne dėl traumos, o dėl ligos paūmėjimo.

Aplinkybė, kad apdraustojo sveikata tarnybos metu sutriko dėl ligos, gali būti pagrindas nepripažinti įvykį draudiminiu pagal Draudimo sąlygų 4.5 punkto nuostatas, tačiau tai kompetentingas padaryti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, o ne tarnybinio tyrimo komisija, kuri ir tokiu atveju privalo surašyti N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktą (pagal 1 priedą) arba N-2 formos nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą (iš darbo) aktą (pagal 2 priedą); papildomai nurodytos aplinkybės – kad nėra nustatyta, jog G.

P. 2010 m. sausio 28 d. pranešė tiesioginiam vadui apie nelaimingą atsitikimą, į gydymo įstaigą kreipėsi tik ketvirtą dieną po sveikatos sutrikimo požymių atsiradimo, be to, nepaisydamas gydytojų rekomendacijų, kėlė didesnį nei jam buvo rekomenduojamą, svorį – savo ruožtu savaime nėra pagrindas pripažinti 2010 m. sausio 28 d. įvykį nesusijusiu su tarnyba Įstatymo 66 straipsnio ir Draudimo sąlygų 3 punkto prasme. Pažymėjo, kad 2010 m. spalio 15 d. Papildomoje išvadoje juridinis pagrindas, kuriuo 2010 m. sausio 28 d.

įvykis pripažintas nesusijusiu su tarnyba, t. y. konkrečios teisės normos tokiai išvadai priimti, iš viso nėra nurodytas, nenurodytas jis ir atsiliepime į skundą. Atsakovo teiginys, kad nelaimingu atsitikimu darbe, atsižvelgiant į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje pateikiamą sąvoką, yra tik įvykis, kurio metu patiriama trauma (lengva, sunki ar mirtina), yra nepagrįstas, kadangi Nuostatų 5 punkte, kuriame pateikiamos vartojamos sąvokos, nurodoma, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patiria traumą ar kitą žalingą poveikį sveikatai, o Nuostatų 12 punktas numato, jog įvykio tyrimas nutraukiamas nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustačius, kad asmuo mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nelaimingas atsitikimas darbe ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo prasme yra įvykis, kurio metu patiriamas sveikatos sutrikdymas, t. y. tiek trauma, tiek liga.

Pažymėjo, kad KAS Tarnybinio tyrimo komisija taip pat nustato karių ir šaulių mirties ar žūties, susižalojimo ar kitokio sveikatos sutrikdymo (ligos ar traumos) priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario ar šaulio tarnyba (šaulio statusu). Teismas nurodė, jog tiek atsakovo Komisijos atlikto tyrimo metu surinkti duomenys, tiek teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad pareiškėjas G. P., kuriam dėl stuburo ligos nebuvo rekomenduojama kelti didesnio nei 5 kg svorį, 2010 m. sausio 28 d., vykdydamas tarnybines pareigas ir keldamas 20 l degalų talpą, t. y. apie 20 kg svorį, patyrė sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį staigiu skausmu stuburo srityje, dėl ko į sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi 2010 m. vasario 1 d.

Atsižvelgdamas į tai, kad nei atsakovo Komisijos atlikto tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateikta įrodymų, kad pareiškėjo G. P. sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis 2010 m. vasario 1 d. kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą, atsirado ne dėl 2010 m. sausio 28 d. vykdant tarnybines pareigas kelto svorio, be to, tiek Lietuvos kariuomenės Dr. J. B. karo medicinos tarnyba, tiek byloje specialistu apklaustas gydytojas neurologas A. R. iš esmės patvirtino, kad pareiškėjui G. P. 2010 m. vasario 1 d. diagnozuotą sveikatos sutrikdymą galėjo sukelti 2010 m. sausio 28 d. keltas svoris, kad pareiškėjo G.

P. sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis 2010 m. vasario 1 d. kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą, atsirado 2010 m. sausio 28 d. vykdant tarnybines pareigas ir brigados „Geležinis Vilkas“ LDK Birutės MPB Nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) tyrimo komisija, atsižvelgdama į Nuostatų 8-8.1 punktų nuostatas, privalėjo surašyti N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktą (pagal 1 priedą). Teismas nurodė, kad ginčijama 2010 m. spalio 15 d. Papildoma išvada naikinama, brigados „Geležinis Vilkas“ Didžiosios kunigaikštienės LDK Birutės MPB Nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) tyrimo komisija įpareigojama surašyti N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktą dėl G.

P. 2010 m. sausio 28 d. tarnyboje patirto sveikatos sutrikdymo. Teismas nurodė, jog tenkinti pareiškėjo skundą visiškai, t. y. įpareigoti surašyti N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktą dėl pareiškėjo G. P. 2010 m. sausio 28 d. tarnyboje patirtos traumos, nėra pagrindo, kadangi nei atsakovo Komisijos tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu duomenys, jog sveikatos sutrikdymas, dėl kurio pareiškėjas G. P. buvo nedarbingas, yra trauma, nebuvo pateikti. Nurodė, jog pareiškėjui 2010 m. sausio 28 d. atsiradęs sveikatos sutrikdymas pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (TLK – 10) diagnozuotas pagal kodus M54.1 – radikulopatija ir M51.1 – Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, t. y. kaip ligos, o ne traumos, duomenys apie tai, kad stuburo išvaržos paūmėjimas pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (TLK – 10) gali būti diagnozuojamas kaip trauma, o ne liga, nepateikti.

Be to, to nėra nurodyta ir Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0012/11. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bylai aktualios redakcijos Įstatymo 2 ir 48 straipsnio nuostatomis, pabrėžė, jog pareiškėjo reikalavimas panaikinti brigados „Geležinis Vilkas“ vado sprendimą, įformintą 2010 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. IS-880, kuriuo atsisakyta nagrinėti jo 2010 m. lapkričio 17 d. skundą dėl 2010 m. spalio 15 d. Papildomos nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados Nr. 2NAT-9 panaikinimo ir pavedimo LDK Birutės MPB vadui surašyti nelaimingo atsitikimo aktą dėl 2010 m. sausio 28 d. patirtos traumos tarnyboje, yra nepagrįstas.

Pažymėjo, ginčas dėl Papildomos išvados panaikinimo pagal savo pobūdį nepatenka nei į vieną Įstatyme aptartų karo tarnybos ginčų kategorijų, kurioms turi būti taikoma privaloma žinybinė ar išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka, o Nuostatų 76 punktas numato, kad pareiškėjas, nesutinkantis su papildomo ar pakartotinio tyrimo išvadomis, įstatymų nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo G. P. 2010 m. lapkričio 17 d. skundą pagrįstai atsisakyta nagrinėti, nurodant, kad jis gali būti apskųstas teismui.

Pareiškėjo skundo teiginiai, kad jo 2010 m. lapkričio 17 d. skundas turėjo būti išnagrinėtas vadovaujantis KDS nuostatomis, yra nepagrįsti, kadangi KDS yra skirtas reglamentuoti drausminę atsakomybę kariuomenėje, todėl jo nuostatos dėl skundų padavimo ir nagrinėjimo tvarkos, kaip jau yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 18 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-102/2011, taikomos tik skundams dėl drausminių nuobaudų.

Atsakovas Lietuvos kariuomenės Motorizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas” apeliaciniu skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Lietuvos kariuomenės Didžiosios Kunigaikštienės Birutės Motorizuotojo pėstininkų bataliono Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo komisijos 2010 m. spalio 15 d. Papildoma nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada „Dėl gr. G. P. skunde nurodytų aplinkybių” Nr. 2NAT-9 bei Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas” Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono Nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) tyrimo komisija įpareigota surašyti N-l formos nelaimingo atsitikimo darbe aktą dėl G. P. 2010 m. sausio 28 d. tarnyboje patirto sveikatos sutrikdymo, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas G. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 8 d. nutartimi atsakovo Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas” apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas” Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono Nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) tyrimo komisijos 2010 m. spalio 15 d. Papildomo nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 2NAT-9 „Dėl gr. G. P. skunde nurodytų aplinkybių” bei Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas” Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono Nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) tyrimo komisija įpareigota surašyti N-l formos nelaimingo atsitikimo darbe aktą dėl G. P. 2010 m. sausio 28 d. tarnyboje patirto sveikatos sutrikdymo, bei grąžino administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą pirmosios onstancijos teismo sprendimo dalį apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog, įvertinus nagrinėjamoje byloje tirtinų aplinkybių ir būtinų joms pagrįsti įrodymų pobūdį, byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė pagrindinių aplinkybių, kurios yra teisiškai svarbios tam, jog būtų teisingai išspręsta byla, išnagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimai, atsakovo atsikirtimai į pareiškėjo reikalavimus. Dėl to sprendimo dalis, kuria buvo panaikinta Papildoma išvada ir atsakovo Nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) tyrimo komisija įpareigota surašyti N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktą, panaikintina, neišnagrinėtas klausimas, ar pareiškėjas patyrė traumą, ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo. Kita sprendimo dalis, kuria netenkintas pareiškėjo reikalavimas panaikinti atsakovo vado sprendimą, įformintą 2010 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. IS-880, neapskųsta apeliaciniu skundu, byloje nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo G. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą

Sistemiškai įvertinęs byloje apklaustų specialistų pateiktus paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagrindo teigti, jog 2010 m. sausio 28 d. įvykio metu pareiškėjas G. P. patyrė traumą ir jo patirtas sveikatos sutrikdymas vertintinas būtent kaip trauma, o ne ligos paūmėjimas, nėra. R. A. nurodė, kad 2010 m. sausio 28 d. metu G. P. patyrė stuburo juosmens srities traumą – dėl fizinės perkrovos, t. y. žmogaus vidinių audinių pakitimą dėl išorinio fizinio poveikio. Ši trauma turėjo tiesioginę įtaką G.

P. darbingumo lygiui, t. y. sveikatos būklės pablogėjimui. Tokia išvada iš esmės grindžiama tuo, kad didesnio nei rekomenduojamo 5 kg svorio pakėlimas mechaniškai paveikė pareiškėjo stuburą, ko pasakoje jis patyrė fizinę perkrovą, o tai yra vertinama kaip stuburo srities trauma. Kitų aplinkybių, kuriomis specialistė padarė išvadą dėl to, kad 2010 m. sausio 28 d. įvykis, kurio metu buvo keliama 20 l kuro talpa, laikytinas trauma, nėra nustatyta. Pažymėtina, kad specialistės R. A. išvadas paneigia specialisto, gydytojo neurologo K.

P. paaiškinimai. Specialistas taip pat sutinka, kad fizinė perkrova galėjo turėti tam tikrą mechaninį poveikį G. P. stuburui, tačiau 2010 m. vasario 23 d. atliktas Kompiuterinės tomografijos tyrimas to neįrodo, t. y. nėra nustatytas pareiškėjo audinių sužalojimo faktas. Doc. dr. K. P. teigimu, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad G. P. 2010 m. sausio 28 d. keldamas didesnį nei 5 kg svorį patyrė traumą. Ir priešingai, įvertinus 2004 m. lapkričio 29 d. ir 2010 m. vasario 23 d. atliktų Kompiuterinės tomografijos tyrimų rezultatus, matyti, kad pokytis tarpslankstelinio disko išvaržoje yra senas, chroniškas.

Šie specialisto argumentai grindžiami tuo, kad, jeigu pokytis būtų naujas, tai būtų matoma kompiuterinės tomografijos tyrime ir tuomet toks pokytis galėtų būti traktuojamas kaip traumos padarinys. Specialistas padarė išvadą, kad fizinė perkrova nebuvo tiesioginė pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimo priežastis. Be to, kaip pažymima abiejų specialistų pateiktose išvadose, mechaninis poveikis – fizinė perkrova – yra tik viena iš priežasčių galinčių sukelti strėnų skausmus, kuo pareiškėjas G. P. skundėsi po 2010 m. sausio 28 d.

įvykio. Specialistės R. A. pateiktoje išvadoje remiamasi L. K. leidiniu Nervų sistemos chirurgija ir nurodoma, kad strėnų skausmų priežastis galima suskirstyti į tris pagrindines grupes, t. y. displazijos, stuburo juosmens srities traumos (fizinės perkrovos, distorsijos, lūžiai), degeneracinės-distrofinės stuburo ligos (moduli Schmorl ir kt.). Pareiškėjui nuo 2004 m. diagnozuota tarpslansktelinio disko išvarža – moduli Schmorl. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog, kaip matyti iš mokslinės literatūros, kuria remiasi specialistė R.

A., moduli Schmorl yra degeneracinė-distrofinė stuburo liga. Tai patvirtino ir gydytojas neurologas K. P.. Specialistas paaiškino, kad tarpslankstelinio disko aukščio sumažėjimas degeneracijos pasekoje yra chroniškas procesas – pakitimas laike dėl lėtinės senėjimo ligos. Įrodymų dėl trauminių pokyčių nėra, matomas pokytis į stuburo slankstelio kūną, t. y. kremzlės įsispaudimas į slankstelio kūną, tačiau tai yra ilgalaikio poveikio (5-6 metų) pokytis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, duomenų, kad tarpslansktelinio disko pokytis buvo staigus – ūminis 2010 m. vasario 23 d. tomografijoje nėra.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje kaip specialistas apklaustas gydytojas neurologas A. R. taip pat nurodė, jog išvarža yra seno proceso paūmėjimas, o ne trauma; pakeltas svoris tiesiogiai galėjo įtakoti išvaržos paūmėjimą, tačiau tai nevertintina kaip trauma, nes trauma yra išorinis poveikis. Karo medicinos tarnyboje dirbantis gydytojas neurologas A. M., kuris Tyrimo komisijai pateikė konsultacinę išvadą dėl G. P. sveikatos sutrikdymo, taip pat nurodė, kad tai buvo senos ligos paūmėjimas, o ne trauma. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, visi byloje savo išvadas pateikę gydytojai neurologai, t. y. K. P., A. M. ir A. R. teigia, kad pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas nevertintinas kaip trauma, nes tai yra seno proceso – ligos – paūmėjimas. Pirmosios instancijos teismo nuomone, pagrindo abejoti specialių žinių šioje srityje turinčių gydytojų neurologų paaiškinimais byloje nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog stuburo srities traumas gydo ir ligas diagnozuoja neurologo ir neurochirurgo profesinę kvalifikaciją turintys specialistai. Specialistė R. A. patvirtinto, kad ji neturi gydytojo neurologo profesinės kvalifikacijos ir atlieka mirusiųjų žmonių kūnų ir jų dalių, gyvų asmenų ekspertizę. Atsižvelgdamas į tai, bei įvertinęs specialistės pateikiamų išvadų nepagrįstumą, prieštaravimą gydytojų neurologų paaiškinimams, pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino R. A. pateiktas išvadas ir jas atmetė. Teismas taip pat pažymėjo, kad specialistės R. A. išvada iš esmės analogiška anksčiau pareiškėjo pateiktai teismo medicinos eksperto P. P. išvadai. Jose remiamasi ta pačia medicinine literatūra, daromos analogiškos išvados dėl to, kad G. P. patyrė traumą, tačiau nei viena šių išvadų nėra argumentuotai pagrįsta, remiamasi bendro pobūdžio aplinkybėmis, kad didelio svorio pakėlimas galėjo būti išvaržos atsiradimo priežastis, tačiau nevertinama G. P. sveikatos būklė nuo 2004 metų, neaišku kuo remiantis atmetami argumentai, kad 2010 m. sausio 28 d. patirtas sveikatos sutrikdymas negali būti ligos paūmėjimas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje kaip specialistas apklaustas gydytojas neurologas K. P. objektyviai ir išsamiai įvertino esančius duomenis apie pareiškėjo ligos pobūdį, jos sąsają su 2010 m. sausio 28 d. įvykiu, pareiškėjo sveikatos būklę po įvykio, ir pateikė argumentuotą išvadą, kodėl 20 l dyzelinio kuro kanistro pakėlimo metu pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas negali būti vertinamas kaip trauma. Kitų objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būti daryti priešingą išvadą, pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, kaip minėta, nelaimingu atsitikimu darbe, dėl kurio pagal Nuostatų reikalavimus surašomas N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas, laikytinas tik įvykis darbe dėl, kurio darbuotojas patiria sveikatai ar gyvybei pavojingą traumą. Nustatyta, kad pareiškėjas G. P. 2010 m. sausio 28 d. įvykio metu traumos nepatyrė, todėl šis įvykis nelaikytinas nelaimingu atsitikimu darbe. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog Tyrimo komisija 2010 m. spalio 15 d. išvadoje pagrįstai pateikė siūlymą G. P. 2010 m. sausio 28 d. įvykusio ligos paūmėjimo nelaikyti trauma ar nelaimingu atsitikimu darbe ir tyrimą baigti. Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir teisės aktų analize, teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo komisijos 2010 m. spalio 15 d. Papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą Nr. 2NAT-9 bei įpareigoti atsakovę surašyti nelaimingo atsitikimo aktą dėl 2010 m. sausio 28 d. patirtos traumos tarnyboje. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas poareiškėjo G. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

IV. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo prendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2010 m. spalio 15 d. papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą Nr. 2NAT-9 ir brigados „Geležinis vilkas“ vado sprendimą, įformintą 2010 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. IS-880; įpareigoti LDK Birutės MPB vadą surašyti nelaimingo atstitikimo aktą N-1 dėl 2010 m. sausio 28 d. pareiškėjo patirtos traumos tarnyboje. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino specialisto doc. dr. K. P. teiginius, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Be to, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė teismo medicinos ekspertės R. A. išvadą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame išdėstyta pozicija (argumentacija).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčas byloje kilo dėl atsakovo Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Didžiosios Kunigaikštienės Birutės Motorizuotojo pėstininkų bataliono Nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) tyrimo komisijos 2010 m. spalio 15 d. Papildomos nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados Nr. 2NAT-9, kuria buvo pasiūlyta pareiškėjo G. P. 2010 m. sausio 28 d. ligos paūmėjimo nelaikyti trauma ar nelaimingu atsitikimu tarnybos metu, tarnybinį tyrimą dėl G. P. ligos paūmėjimo baigti. Byloje nustatyta ir tai, jog pareiškėjas G. P., kuriam dėl stuburo ligos nebuvo rekomenduojama kelti didesnio nei 5 kg svorį, 2010 m. sausio 28 d., vykdydamas tarnybines pareigas ir keldamas 20 l degalų talpą, t. y. apie 20 kg svorį, patyrė sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį staigiu skausmu stuburo srityje, dėl ko į sveikatos priežiūros įstaigą (VšĮ Alytaus polikliniką) kreipėsi 2010 m. vasario 1 d.

Iš pareiškėjo ginčijamos 2010 m. sausio 15 d. Papildomos nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados Nr. 2NAT-9 (t. I, b. l. 145-149) matyti, kad Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo pėstininkų bataliono Nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) tyrimo komisija, atlikdama tyrimą pagal pareiškėjo G. P. prašymą, iš esmės pripažino, kad pareiškėjas G. P., 2010 m. sausio 28 d. atlikdamas pavestą darbą, patyrė sveikatos sutrikdymą, dėl kurio buvo nedarbingas daugiau nei vieną dieną, tačiau Komisija pripažino, kad pareiškėjas nedarbingu tapo ne dėl traumos, o dėl ligos paūmėjimo, tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjo ligos paūmėjimo baigė, t. y. nenustatė, jog yra pagrindas surašyti N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktą, kaip tai numato Nuostatų 7, 8 punktai, Metodinių nurodymų nuostatos.

Akcentuotina, jog byloje nustatyta ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimo, 2012 m. kovo 8 d. nutartimi panaikino sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo patenkintas ir grąžino ją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad tai, jog pareiškėjas, turėdamas gydytojų rekomendacijas nekelti didesnio nei 5 kg svorio, gavęs užduotį pernešti kanistrus su kuru, apie jam taikomus apribojimus sąmoningai neinformavo užduotį davusio kario, dėl neaiškių priežasčių nesikreipė į gydytojus iškart po įvykio, negali būti teisinis pagrindas nepripažinti įvykio nelaimingu atsitikimu darbe. Teismas nurodė, jog pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 20 dalies nuostatas nelaimingu atsitikimu darbe laikomas tik įvykis, kurio metu asmuo patiria traumą, todėl N-1 formos aktas taip pat pildomas tik darbuotojui patyrus traumą (lengvą, sunkią ar mirtiną). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad sprendžiant dėl 2010 m. spalio 15 d. Papildomos nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados Nr. 2NAT-9 pagrįstumo ir teisėtumo bei dėl to, ar yra teisinis pagrindas atsakovą įpareigoti surašyti N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktą, būtina vertinti byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, susijusius su tuo, ar pareiškėjas patyrė traumą, ar 2010 m. sausio 28 d. įvykis yra nelaimingas atsitikimas darbe pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas, ir ar dėl jo turi būti surašytas N-1 formos nelaimingo atsitikimo darbe aktas (II t., b. l. 160–173).

Atsižvelgdamas į tai, pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjo G. P. skundą pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog sisteminė nurodytų nuostatų analizė sudaro pagrindą pripažinti, kad nelaimingu atsitikimu darbe pripažįstamas tik įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria sveikatai ar gyvybei pavojingą traumą. Atsižvelgiant į tai, bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartimi apibrėžtas ginčo nagrinėjimo ribas, spręsdamas ginčą pirmosios instancijos teismas pakartotinai nevertino nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su 2010 m. sausio 28 d. įvykiu, o nustatinėjo tik tai, ar 2010 m. sausio 28 d. įvykio metu G. P. patirtas sveikatos sutrikdymas laikytinas trauma. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje savo išvadas pateikę gydytojai neurologai, t. y. K. P., A. M. ir A. R. teigė, kad pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas nevertintinas kaip trauma, nes tai yra seno proceso – pareiškėjo stuburo ligos – paūmėjimas. Pagrindo abejoti specialių žinių šioje srityje turinčių gydytojų neurologų paaiškinimais byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė, ir, įvertinęs šią aplinkybę, padarė išvadą, jog pareiškėjas G. P. 2010 m. sausio 28 d. įvykio metu traumos nepatyrė, todėl šis įvykis nelaikytinas nelaimingu atsitikimu darbe. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Komisija 2010 m. spalio 15 d. išvadoje pagrįstai pateikė siūlymą G. P. 2010 m. sausio 28 d. įvykusio ligos paūmėjimo nelaikyti trauma ar nelaimingu atsitikimu darbe ir tyrimą baigti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1672 redakcija) 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe – tai įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Pagal šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalį, nelaimingi atsitikimai darbe ir nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo pagal jų pasekmes skirstomi į lengvus, sunkius, mirtinus: lengvas nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria traumą ir netenka darbingumo nors vienai dienai ir kuris nepriskiriamas sunkių nelaimingų atsitikimų darbe kategorijai (1 p.); sunkus nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą. Sunkių traumų klasifikacinius požymius tvirtina sveikatos apsaugos ministras (2 p.); nelaimingas atsitikimas darbe, sukėlęs darbuotojo mirtį (toliau - mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe) – įvykis, dėl kurio darbuotojas patiria sveikatai ir (ar) gyvybei pavojingą traumą ir dėl jos iš karto ar po kurio laiko miršta (3 p.). Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118, 5 punkte nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patiria traumą ar kitą žalingą poveikį sveikatai. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintos Nelaimingų atsitikimų darbe akto formos (N-1) (1 priedas) matyti, kad joje turi būti nurodyta: sužalojimo diagnozė (4.3. p.); sužalota kūno dalis (4.4. p.); sužalojimo pobūdis (4.5. p.). Šių teisės aktų nuostatų analizė sudaro pagrindą pripažinti, kad nelaimingu atsitikimu darbe pripažįstamas tik įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria sveikatai ar gyvybei pavojingą traumą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ar pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas gali būti kvalifikuotas kaip organizmo sužalojimas, patirtas dėl išorinių su jo atliekamomis profesinėmis (darbo) fukcijomis sietinų veiksnių.

Bylos medžiaga patvirtina, jog, atsižvelgdamas į tai, kad stuburo srities traumas gydo bei ligas diagnozuoja specialią kvalifikaciją turintys gydytojai neurologai ar neurochirurgai, teismas pasiūlė proceso šalims pasirinkti žinių medicinos srityje turintį specialistą, kuris galėtų duoti išvadą dėl pareiškėjo ligos pobūdžio, įvykio aplinkybių, pareiškėjo sveikatos sutrikimų atsiradusių po įvykio, ir argumentuotai nurodytų, ar pareiškėjas patyrė traumą, o jei nepatyrė, kas lemia tokias išvadas (II t., b. l. 176). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi nutarė specialiste byloje kviesti teismo medicinos gydytoją R. A. (II t., b. l. 188–191), o specialistu byloje kviesti gydytoją neurologą doc. dr. K. P. (III t., b. l. 33–35). Akcentuotina, jog minėti specialistai pateikė iš esmės skirtingo pobūdžio paaiškinimus: gydytoja R. A. nurodė, kad jos vertinimu fizinė perkrova, t. y. didesnio nei rekomenduojamo 5 kg svorio pakėlimas, tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą, ir tai laikytina trauma. Kita vertus, gydytojas neurologas doc. dr. K. P. nurodė, jog 2010 m. sausio 28 d. įvykio metu G. P. galėjo patirti fizinę perkrovą, tačiau audinių sužalojimo faktas nėra nustatytas arba nepakankamai patvirtintas, todėl šis įvykis negali būti vertinamas kaip stuburo juosmeninės srities trauma; mechaninis poveikis ir galimi kiti išoriniai veiksniai 2010 m. sausio 28 d. įvykio metu, esant nepalankiai stuburo ir aplinkinių audinių būklei, esant lėtinėms stuburo ligoms, galėjo turėti įtakos šių lėtinių stuburo ligų pablogėjimui.

Akcentuotina, jog apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino specialisto doc. dr. K. P. teiginius, taip pat nepagrįstai atmetė teismo medicinos ekspertės R. A. išvadą. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus specialistų paaiškinimus bei pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad specialistai bei ekspertai administracinėse bylose gali dalyvauti (būti kviečiami) jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, taip pat kai nagrinėjant administracinę bylą teisme reikia specialių žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti bei įvertinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 61 straipsnio 1 dalis ir 62 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog ekspertų išvados bei specialistų paaiškinimai yra tik vienas vienas iš įrodymų, kuris turi būti vertinamas kitų įrodymų visumoje, nesuteikiant jam jokios viršenybės kitų įrodymų atžvilgiu. Ekspertų išvadų ir/ar specialistų paaiškinimų, kaip įrodymų, specifiškumas ir reikalavimas nesutikimą su ši išvada atitinkamai motyvuoti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 62 straipsnio 4 dalis) lemia, kad eksperto išvada/specialistų paaiškinimai, jų pagrįstumo aspektu, gali būti paneigti taip pat naudojant specialias žinias, kurios patvirtintų, jog buvo naudojami netinkami tyrimo (analizės) metodai, kad ekspertams (specialistams) buvo pateikti neteisingi išeities duomenys ir pan. Teisėtumo aspektu eksperto išvada (specialisto paaiškinimai) galėtų būti paneigta(-ti), jei būtų nustatyta, kad ekspertizė paskirta ir atlikta arba specialistas iškviestas neteisėtai, kad ekspertas (specialistas) nekompetentingas tam tikroje mokslo srityje ir pan. (žr. pvz. 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1077/2009).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus teisinio pagrindo remtis specialistės teismo medicinos gydytojos R. A. paaiškinimais, kadangi, remiantis byloje pateiktais duomenimis, jos specializacija yra bendro pobūdžio (mirusių žmonių kūnų ir jų dalių, gyvų asmenų ekspertizė, deontologinė ekspertizė) ir tiesiogiai nesusijusi su stuburo bei nervų ligomis bei jų gydymu (III t., b. l. 3). Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, jog specialisto doc. dr. K. P. specializacija yra tiesiogiai sietina su minėtų ligų gydymu (III t., b. l. 26–42), todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi būtent šio specialisto išvadomis, kurias iš esmės kompleksiškai papildė (patvirtino) ir kitų byloje apklaustų medicinos specialistų – gydytojo neurologas A. R. ir gydytojo neurologo A. M. (II t., b. l. 74–80, 113–116) – pateikti paaiškinimai. Minėti specialistai (K. P., A. R. ir A. M.) savo išvadose nurodė, jog pareiškėjo G. P. patirto sveikatos sutrikdymo priežastimis buvo ne byloje analizuojamo 2010 m. sausio 28 d. įvykio metu patirta trauma, bet senos stuburo ligos paūmėjimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo ir detaliai pagrindė dėl kokių priežasčių jis nesivadovavo teismo medicinos ekspertės R. A. išvadomis, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl galimai netinkamai atlikto esminių bylos įrodymų vertinimo yra atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina fakto, kad pareiškėjo 2010 m. sausio 28 d. patirtas sveikatos sutrikdymas gali būti kvalifikuotas kaip organizmo sužalojimas, patirtas dėl išorinių su jo atliekamomis profesinėmis (darbo) fukcijomis sietinų veiksnių. Todėl darytina išvada, kad atsakovo sudaryta Tyrimo komisija 2010 m. spalio 15 d. išvadoje pagrįstai pateikė siūlymą pareiškėjo G. P. 2010 m. sausio 28 d. įvykusio ligos paūmėjimo nelaikyti trauma ar nelaimingu atsitikimu darbe ir tyrimą baigti. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp jo patirto sveikatos sutrikdymo (stuburo srities traumos) bei profesinės (darbo) veiklos yra pagrįsta ir teisinga, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo G. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas