2021-09-29 Nr. AB-20177-3-61-3-03268-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1399-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03268-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Berlainių vėjas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Berlainių vėjas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Berlainių vėjas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti Nr. 21R-598(AG-614/06-2019) (toliau – ir Sprendimas); 2) perduoti UAB „Berlainių vėjas“ 2019 m. rugsėjo 4 d. skundą „Dėl Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo“ nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,1522 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), inžinerinis statinys – 250 kW vėjo elektrinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Vėjo elektrinė) ir privažiavimo kelias, esantys adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2018 m. balandžio 5 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180405-00019, kuriuo buvo konstatuota savavališka statyba, ir 2018 m. balandžio 9 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – ir Privalomasis nurodymas). Pareiškėjui, įvykdžius Privalomąjį nurodymą, buvo išduotas 2019 m. gegužės 13 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statybos leidimas, statybą leidžiantis dokumentas), kurį Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – ir Departamentas) siekia panaikinti, nes yra gavęs Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2019 m. birželio 17 d. raštą (nuomonę) dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų reikalingumo.

2.2. Nesutikdamas su Agentūros 2019 m. birželio 17 d. rašte išdėstyta nuomone, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisija, kuri atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėjimui.

2.3. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamas Komisijos Sprendimas turi būti panaikintas, nes priimtas klaidingai nustačius faktines aplinkybes. Pasak pareiškėjo, Komisijos padaryta išvada, kad Agentūros 2019 m. birželio 17 d. raštas dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų reikalingumo yra tarpinis procedūrinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, yra klaidinga. Agentūros 2019 m. birželio 17 d. raštas buvo priimtas po Statybos leidimo pareiškėjui išdavimo – 2019 m. birželio 17 d. (Statybos leidimo išdavimo data – 2019 m. gegužės 13 d.), todėl jis ir negalėjo sudaryti jokių kliūčių Statybos leidimui gauti. Pareiškėjas mano, kad Agentūros 2019 m. birželio 17 d. raštas jam sukelia neigiamas teisines pasekmes todėl, kad jo pagrindu Departamentas ketina kreiptis į teismą dėl pareiškėjui jau išduoto Statybos leidimo panaikinimo. Pareiškėjas iš Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus patikslintą ieškinį, kuriame prašoma panaikinti pareiškėjui išduotą Statybos leidimą. Tai patvirtino, kad Agentūros 2019 m. birželio 17 d. raštas nėra tik nuomonė, nesukurianti jokių teisinių pasekmių, kaip teigia Komisija.

2.4. Taip pat pareiškėjas skunde rėmėsi jau išnagrinėta Vilniaus apygardos administracinio teismo administracine byla Nr. eI-2072-595/2019, kurioje, pasak pareiškėjo, teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) yra įtvirtinta teisė kreiptis dėl sprendimo apskundimo į išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – Komisiją, kuri neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundo. Šioje administracinėje byloje teismas, remdamasis teisiniu reglamentavimu, sutiko su pareiškėjo ir atsakovo nurodytais argumentais, kad pareiškėjas yra planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), todėl jo teisė skųsti negali būti ribojama nuostata, kuri taikoma visuomenei ir suinteresuotai visuomenei, t. y. visai kitam poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviui. Pareiškėjo teigimu, jis taip pat yra laikytinas planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi (užsakovu) pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, kaip ir pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje. Šiuo skundu pareiškėjas skundžia Agentūros 2019 m. birželio 17 d. raštą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas, prieš gaudamas statybos leidimą Vėjo elektrinės rekonstrukcijai, privalėjo atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo pagal minėto įstatymo nuostatas. Agentūros 2019 m. birželio 17 d. raštas negali būti priskirtas nei vienai bylų kategorijai, įtvirtintai ABTĮ 20 straipsnio 2 daliai, kuriai netaikoma išankstinė nagrinėjimo ne teisme procedūra. Todėl, pareiškėjo nuomone, Komisija privalėjo priimti ir išnagrinėti pareiškėjo skundą.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime pateiktą poziciją grindė šiais argumentais:

4.1. Agentūra 2019 m. birželio 17 d. raštu Nr. (30.2)-A4E-2186 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų reikalingumo“ Departamentui pateikė tik savo nuomonę, kuri nėra statinio projektų sprendinių atitikties tikrinimas. Pareiškėjui Statybos leidimas išduotas 2019 m. gegužės 13 d., t. y. iki Agentūrai 2019 m. birželio 17 d. raštu pateikiant nuomonę, todėl niekaip negalėjo įtakoti Kretingos rajono savivaldybės sprendimo dėl Statybos leidimo išdavimo. Teigė, kad Agentūros minėtame rašte pateikta nuomonė neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje pateiktos individualaus administracinio akto sąvokos, taip pat tokiam aktui keliamų kitų reikalavimų. Minėtu raštu Agentūra nesukūrė pareiškėjui jokių konkrečių teisių ir pareigų, jis jam nėra privalomas, todėl, atsakovo nuomone, tai yra tarpinis raštas.

4.2. Dėl pareiškėjo skunde pateiktos administracinės bylos Nr. eI-2072-595/2019, kuria pareiškėjas remiasi, atsakovas paaiškino, kad nagrinėjamos administracinės bylos ir skunde pateikiamos administracinės bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, todėl nagrinėjamu atveju teismas neturi remtis pareiškėjo nurodyta byla. Agentūra sutiko su ginčijamu Komisijos Sprendimu, nes Agentūros 2019 m. birželio 17 d. raštas yra tarpinis dokumentas, kuris pareiškėjo teisėms ir pareigoms neturėjo jokios įtakos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui Statybos leidimas jau yra išduotas, Agentūros 2019 m. birželio 17 d. rašte išdėstyta nuomonė Kretingos rajono savivaldybei priimant sprendimą dėl Statybos leidimo išdavimo įtakos neturėjo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, jog:

1) UAB „Berlainių vėjas“ nuosavybės teise priklauso: 0,1522 ha žemės Sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), jame esantis inžinerinis statinys – 250 kW vėjo elektrinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei privažiavimo kelias;

2) Inspekcija surašė 2018 m. balandžio 5 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180405-00019, kuriuo buvo konstatuota savavališka statyba, t. y. pareiškėjas savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, 2017 m. rugsėjo – spalio mėn., rekonstravo Vėjo elektrinę, esančią Sklype, pakeičiant statinio (pamato) laikančiąsias konstrukcijas kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiant naujas laikančiąsias konstrukcijas. Taip pat Inspekcija surašė pareiškėjui 2018 m. balandžio 9 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2018 m. spalio 6 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Departamentas priėmė 2018 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. SDPN-30-181005-00036, kuriuo Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. sausio 6 d.;

3) Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. kovo 8 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eI-3089-583/2019) Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. birželio 6 d.;

4) Pareiškėjui 2019 m. gegužės 13 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini);

5) Pareiškėjas 2019 m. liepos 31 d. kreipėsi į Departamentą dėl informacijos pateikimo ir jam buvo pateiktas 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštas Nr. (16.17)2D-10277 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, kad Departamentas atliko UAB „Berlainių vėjas“ išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą. Patikrinimo metu buvo padaryta išvada, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai. Rašte taip pat nurodyta, kad Departamentas kreipėsi 2019 m. birželio 6 d. raštu Nr. 2D-7804 tarnybinės pagalbos į Agentūrą dėl išvados pateikimo ir Agentūra Departamentui 2019 m. birželio 17 d. pateikė išvadą Nr. (30.2)-A4E-2186. Departamentas taip pat nurodė, kad, atsižvelgęs į patikrinimo rezultatus, kreipsis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo;

6) Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją dėl Agentūros 2019 m. birželio 17 d. pateiktos išvados Nr. (30.2)-A4E-2186 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų reikalingumo“, prašydamas ją panaikinti, tačiau Komisija skundžiamu Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėjimui. Komisijos vertinimu, Agentūros 2019 m. birželio 17 d. raštas yra tik tarpinis dokumentas, todėl jo nagrinėjimas yra nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Komisijai skundė Agentūros 2019 m. birželio 17 d. Departamentui pateiktą išvadą Nr. (30.2)-A4E-2186 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų reikalingumo“ (toliau – ir Išvada), teigdamas, jog minėta Išvada nėra tik tarpinis dokumentas ir pareiškėjui sukelia neigiamas teisines pasekmes.

8. Teismas, įvertinęs Agentūros Išvados turinį, nustatė, kad Agentūra gavo Departamento prašymą suteikti tarnybinę pagalbą ir įvertinti UAB „MMG projektas“ 2019 m. parengto projekto „250 kW Vėjo elektrinės rekonstravimo projektas“, pagal kurį Kretingos rajono savivaldybės administracija 2019 m. gegužės 13 d. išdavė pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą bei sprendinių atitiktį aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, taikomiems dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų privalomumo.

Šioje Išvadoje Agentūra nurodė, kad ji pagal priskirtą kompetenciją įvertino šio projekto sprendinius ir jai pateiktos informacijos apimtyje pateikė savo nuomonę. Agentūra šioje Išvadoje taip pat išvardino teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu ji padarė išvadą, jog šiuo atveju turėtų būti atliekama atranka dėl poveikio vertinimo pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytą tvarką. Iš pateiktos Agentūros argumentacijos teismas sprendė, kad minėta Agentūros Išvada tikrai nėra baigiama administracinė procedūra ir kad ši Išvada yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas statinio projektų sprendinių atitikties tikrinimo procedūroje.

Tai akivaizdžiai patvirtino tai, kad Agentūra ne tik formuluoja Išvadoje, kad teikia nuomonę, bet ir pačioje išvadoje nurodė, jog, jos vertinimu, turėtų būti (o ne privalo) atliekama atranka dėl poveikio vertinimo. Taigi tokią išvadą galima traktuoti kaip rekomendacinio pobūdžio pateiktą informaciją, nes Agentūros nuomonė šiuo atveju tokiu būdu nėra statinio projektų sprendinių atitikties tikrinimas. Taip pat iš Išvados turinio aiškiai matyti, kad joje nėra suformuluota jokio privalomojo nurodymo (įpareigojančio patvarkymo) pačiam pareiškėjui, minėta Išvada netgi adresuota ne pareiškėjui, o Departamentui, taigi iš esmės ji negalėjo sukurti pareiškėjui teisių ir pareigų ir savaime nedarė įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. nelėmė jo materialinių teisių ir pareigų.

Teismo pastebėta ir tai, kad nors pateikta Agentūros nuomonė yra susijusi su pareiškėjo veikla (vėjo elektrinės rekonstravimu), tačiau tik priėmus galutinį sprendimą, pavyzdžiui, nuginčijus / panaikinus išduotą statybos leidimą ar priėmus sprendimą po atliktos atrankos dėl poveikio vertinimo, pareiškėjo teisinis statusas, atsiradus realiems teisiniams padariniams, gali pasikeisti. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankišką reikalavimą) galės pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą, kuomet būtų įvertinamas ir toks sprendimas (veiksmas) bei juo padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui.

9. Pareiškėjas taip pat manė, kad Agentūros 2019 m. birželio 17 d. raštas jam sukelia neigiamas teisines pasekmes todėl, kad jo pagrindu Departamentas ketina kreiptis į teismą dėl pareiškėjai jau išduoto Statybos leidimo panaikinimo. Atsakydamas į šį pareiškėjo argumentą, teismas pažymėjo, kad tokiu teigimu pareiškėjas iš esmės siekia iš anksto (prevenciškai) apginti savo teises, dar nesant jokio priimto konkretaus sprendimo. Pasak pareiškėjo, iš Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų pareiškėjas gavo Departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus patikslintą ieškinį, kuriame, be kitų reikalavimų, teismo yra prašoma panaikinti pareiškėjui išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas turi teisę dalyvauti teisminiame procese ir teisminio nagrinėjimo metu ginti savo galimai pažeistas teises bei teisėtus interesus.

10. Pareiškėja teigė, kad Agentūros 2019 m. birželio 17 d. raštas buvo priimtas po Statybos leidimo pareiškėjui išdavimo – 2019 m. birželio 17 d. (Statybos leidimo išdavimo data – 2019 m. gegužės 13 d.), todėl jis ir negalėjo sudaryti jokių kliūčių Statybos leidimui gauti. Su kuo sutinka ir atsakovas atsiliepime, tvirtindamas, kad pareiškėjui Statybos leidimas išduotas 2019 m. gegužės 13 d. iki Agentūrai 2019 m. birželio 17 d. raštu pateikiant nuomonę, todėl negalėjo įtakoti Kretingos rajono savivaldybės sprendimui dėl Statybos leidimo išdavimo. Teismas pritarė šiems argumentams, darydamas išvadą, kad pareiškėjui statybą leidžiantis dokumentas jau yra išduotas, o Agentūros 2019 m. birželio 17 d. rašte išdėstyta nuomonė (padaryta išvada) Kretingos rajono savivaldybei priimant sprendimą dėl jo išdavimo jokios įtakos neturėjo.

11. Dėl pareiškėjo argumento, kad teismas šiuo atveju turėtų remtis administracinės bylos Nr. eI-2072-595/2019 faktine situacija, teismas sutiko su atsakovu, kad nagrinėjamos administracinės bylos ir skunde pateikiamos administracinės bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios. Šiose bylose faktiniai duomenys akivaizdžiai skiriasi – nėra analogiški nagrinėjamoje byloje pateiktiems faktiniams duomenims, o sprendžiami ir vertinami skirtingi dalykai. Pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje Nr. eI-2072-595/2019 teismas sprendė dėl Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos priimto sprendimo ginčijimo kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją galimybės ir šioje byloje buvo pasisakyta dėl šios kategorijos bylų išimtinio priskirtinumo teismo kompetencijai. Tuo tarpu šioje nagrinėjamoje byloje, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai yra kilę iš planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso, poveikio reikšmingumo saugomoms teritorijoms nustatymo metu priimtų sprendimų (Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma kaip neva aktuali šioje byloje teisminė praktika nėra ir negalėjo būti teisiškai nereikšminga šioje byloje.

12. Nagrinėjamu atveju teismas darė išvadą, kad Agentūros Išvada kaip atskiras dokumentas pareiškėjo materialinei teisinei padėčiai tiesioginės įtakos neturėjo ir šia prasme yra tarpinis (procedūrinis) aktas, skirtas tik viešojo administravimo institucijos informacijai (nuomonei) kaip tarnybinei pagalbai kitai institucijai pareikšti. Taigi šioje situacijoje teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą Komisijos Sprendimą, tuo pačiu tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo perduoti UAB „Berlainių vėjas“ 2019 m. rugsėjo 4 d. skundą „Dėl Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo“ nagrinėti iš naujo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Komisija teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti ir nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Agentūros Išvados panaikinimo.

III. 13. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teiginys, jog Agentūros nuomonė šiuo atveju nėra statinio projektinių sprendinių atitikties tikrinimas, yra klaidingas. Kadangi iš pačios Agentūros Išvados matyti, kad, prieš ją pateikdama, Agentūra įvertino pačio projekto sprendinių atitikimą aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, taikomiems dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų privalomumo. Todėl tokia Agentūros Išvada negali būti laikoma kaip bendro pobūdžio informacinis / rekomendacinis raštas.

Nors pati Išvada nėra adresuota tiesiogiai pareiškėjui ir joje pačiam pareiškėjui nesuformuluotas privalomasis nurodymas (įpareigojantis patvarkymas), tai dar nereiškia, kad ji pareiškėjo teisiniam statusui nedaro jokios įtakos. Agentūros Išvada, kaip kompetentingos įstaigos neginčijamu išaiškinimu, yra grindžiamas ieškinys, kuriuo prašoma panaikinti pareiškėjui išduotą Statybos leidimą. Ieškovė šia Išvada remiasi kaip kompetentingos institucijos pateiktu išaiškinimu. Faktiškai pačiam pareiškėjui net nekyla abejonių, kad ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai, priimdami sprendimą byloje, laikysis tos pačios pozicijos, t. y. nurodys, kad neturi pagrindo nesiremti kompetentingos institucijos – Agentūros – savo kompetencijos ribose pateikta Išvada, kuri nėra nuginčyta.

Šią aplinkybę patvirtino nurodyto teismo priimtas sprendimas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla (Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartis). Būtent dėl šios priežasties, t. y. siekdama patikrinti Agentūros Išvados teisėtumą, kad ja kituose procesuose nebūtų remiamasi kaip nenuginčytu kompetentingos institucijos išaiškinimu, pareiškėjas ir nutarė su skundu kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją. Kadangi Agentūra skundžiamoje Išvadoje aiškiai nurodė, jog jos nuomone prieš gaudamas Statybos leidimą pareiškėjas privalėjo atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo ir šia Agentūros Išvada tiesiogiai yra grindžiamas reikalavimas teismui panaikinti pareiškėjui išduotą Statybos leidimą, tai, pareiškėjo nuomone, ši Išvada sukelia jam neigiamas teisines pasekmes.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Agentūros Išvada turi įtakos ne Statybos leidimo išdavimui, o jau išduoto Statybos leidimo panaikinimui. Tiek pačiai Komisijai, tiek ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde pareiškėjas aiškiai nurodė, kad Išvada tiesiogines neigiamas teisines pasekmes jam sukelia todėl, kad jos pagrindu yra prašoma panaikinti pareiškėjui išduotą Statybos leidimą, o ne todėl, kad dėl jo pareiškėjas statybos leidimo negali gauti. Tačiau nei Komisija, nei pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę nesigilino, savo sprendimuose tiesiog nurodydami, kad Agentūros Išvada nesukliudė pareiškėjui gauti Statybos leidimą.

15. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimų, kurie galėjo lemti neteisingo šioje byloje sprendimo priėmimą. Agentūros nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo pateiktus skundo argumentus, motyvus ir pateiktus į bylą įrodymus, bei padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas iš esmės siekia iš anksto (prevenciškai) apginti savo teises, dar nesant priimto teismo sprendimo. Atsakovas pabrėžia, kad Agentūros raštas teikiant nuomonę Departamentui atliekant teisės aktų nustatyta tvarka priskirtas funkcijas nėra administracinės procedūros sprendimas pareiškėjo atžvilgiu, nesukelia pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių, todėl yra tarpinis procedūrinis dokumentas. Nurodo, kad pagrindas Departamentui kreiptis į teismą atsirado atsižvelgus į atlikto statybą leidžiančio dokumento patikrinimo rezultatus ir vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, o pareiškėjas turi teisę pasinaudoti visomis teisminiame procese suteikiamomis teisėmis ir ginti galimai pažeistas teises bei teisėtus interesus. Kadangi Agentūra nebuvo statybos leidimo išdavimo procedūros dalyvis, nederino teisės aktų nustatyta tvarka statinio rekonstravimo projekto sprendinių ir nevertino jų atitikties aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams prieš išduodant pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą, todėl Agentūros raštas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. teisėms ir pareigoms, neturėjo jokios įtakos. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas motyvuotas, teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, teisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, teiktus paaiškinimus, teismo sprendimas pagrįstas teisės aktų nuostatomis, teismas tinkamai aiškino ir taikė materialios teisės normas, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą dėl atsisakymo priimti skundą nagrinėti Nr. 21R-598(AG-614/06-2019) bei perduoti UAB „Berlainių vėjas“ 2019 m. rugsėjo 4 d. skundą „Dėl Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo“ nagrinėti iš naujo, pagrįstumas ir teisėtumas.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 31 d. kreipėsi į Departamentą dėl informacijos pateikimo ir jam buvo pateiktas 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštas Nr. (16.17)2D-10277 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, kad Departamentas atliko UAB „Berlainių vėjas“ išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimą. Rašte nurodyta, kad Departamentas kreipėsi 2019 m. birželio 6 d. raštu Nr. 2D-7804 tarnybinės pagalbos į Agentūrą dėl išvados pateikimo ir Agentūra Departamentui 2019 m. birželio 17 d. pateikė išvadą Nr. (30.2)-A4E-2186. Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją dėl Agentūros Išvados, prašydamas ją panaikinti, tačiau Komisija skundžiamu Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėjimui.

19. Teisėjų kolegija pastebi, jog pareiškėjas iš esmės siekia panaikinti Agentūros Išvadą, kuria Agentūra gavusi Departamento prašymą suteikti tarnybinę pagalbą, įvertino UAB „MMG projektas“ 2019 m. parengto projekto „250 kW Vėjo elektrinės rekonstravimo projektas“, pagal kurį Kretingos rajono savivaldybės administracija 2019 m. gegužės 13 d. išdavė pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą bei sprendinių atitiktį aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, taikomiems dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų privalomumo. Išvadoje Agentūra nurodė, kad ji pagal priskirtą kompetenciją įvertino šio projekto sprendinius ir jai pateiktos informacijos apimtyje pateikė savo nuomonę. Agentūra Išvadoje taip pat išvardino teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu ji padarė išvadą, jog šiuo atveju turėtų būti atliekama atranka dėl poveikio vertinimo pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytą tvarką.

20. Komisija, įvertinusi, kad pareiškėjo skundžiama Išvada yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl pareiškėjo skundo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 19 straipsniu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti ir jį grąžino pareiškėjui.

21. Pirmosios instancijos teismas, aktualaus teisinio reguliavimo kontekste įvertinęs Išvados turinį bei Komisijos Sprendimo motyvus, sprendė, kad Agentūros Išvada kaip atskiras dokumentas pareiškėjo materialinei teisinei padėčiai tiesioginės įtakos neturėjo ir šia prasme yra tarpinis (procedūrinis) aktas, skirtas tik viešojo administravimo institucijos informacijai (nuomonei) kaip tarnybinei pagalbai kitai institucijai pareikšti. Pareiškėjas iš esmės siekia iš anksto (prevenciškai) apginti savo teises, dar nesant jokio priimto konkretaus sprendimo. Teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą Komisijos Sprendimą, tuo pačiu tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo perduoti UAB „Berlainių vėjas“ 2019 m. rugsėjo 4 d. skundą „Dėl Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo“ nagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo, kad Komisija teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti ir nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Agentūros Išvados panaikinimo.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad Agentūros nuomonė nėra statinio projektinių sprendinių atitikties tikrinimas ir mano, kad toks teismo teiginys yra klaidingas. Pareiškėjas teigia, kad Agentūra prieš pateikdama Agentūros raštu išvadą, įvertino statinio projekto sprendinių atitikimą aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, taikomiems dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų privalomumo. Agentūros Išvada turi įtakos ne Statybos leidimo išdavimui, o jau išduoto Statybos leidimo panaikinimui, nes Išvada tiesiogines neigiamas teisines pasekmes pareiškėjui sukelia todėl, kad jos pagrindu yra prašoma panaikinti pareiškėjui išduotą Statybos leidimą.

23. Taigi apeliacinės bylos nagrinėjimo tikslas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai paliko galioti Komisijos Sprendimą.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 23 d.) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 817 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Lietuvos administracinių ginčų komisijos nuostatuose (toliau – ir Nuostatai). Komisijos paskirtis – objektyviai, greitai, su mažomis išlaidomis išspręsti kilusį administracinį ginčą, taip prisidėti prie žmogaus teisių gynimo, šalių sutaikinimo ir teisingumo vykdymo (Nuostatų 1 p.).

25. Komisijos kompetencija nustatyta Įstatymo 5 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kokių ginčų Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia, t. y. 1) Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų; 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką.

26. Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai

27. Įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta, kad pareiškėjas ar atsakovas, nesutinkantys su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnio 1 ar 2 dalyje, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo gavimo apskųsti apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

28. Kaip matyti aptartose Įstatymo nuostatose aiškiai reglamentuota Komisijos kompetencija. Pagal šias teisės normas administracinių ginčų komisijoms priskirta nagrinėti administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administracinių ginčų komisijoje objektu. Nagrinėdama skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, administracinių ginčų komisija asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017, 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-361-602/2020).

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir paminėtą teisinį reguliavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Komisija pagrįstai nurodė Sprendime, jog Agentūros Išvada nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir yra tarpinis aktas, skirtas tik viešojo administravimo institucijos nuomonei, kaip tarnybinei pagalbai kitai institucijai, pareikšti.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Komisijos argumentacija bei priimtas Sprendimas buvo visiškai suderinti su ginčui spręsti taikytinu teisiniu reguliavimu bei teismine praktika.

32. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ginčo esmės, jų nekartoja.

33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Berlainių vėjas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė