2021-02-24 Nr. AB-3956-3-61-3-02206-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-570-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02206-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 29.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Kėdainių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą, prašė panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Administracija ir Transporto investicijų direkcija 2017 m. spalio 9 d. pasirašė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 06.2.1.-TID-R-511-0003 „Kėdainių miesto A. Kanapinsko, P. Lukšio, Mindaugo, Pavasario ir Žemaitės gatvių rekonstrukcija“ (toliau – ir Projektas) sutartį. Administracijos Darbų viešųjų pirkimų komisija (toliau – ir Komisija) 2017 m. vasario 9 d. posėdžio protokolu patvirtino A. Kanapinsko gatvės rekonstrukcijos supaprastinto atviro konkurso sąlygas. Transporto investicijų direkcija 2017 m. birželio 29 d. raštu pritarė sutarties sumoms, pasiūlymų vertinimo ataskaitai ir sutarties projektui. Administracija 2017 m. birželio 30 d. pasirašė rangos sutartį su jungtinės veiklos dalyviais: S. P. įmone, uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Žemkasa“ ir žemės ūkio kooperatyvu (toliau – ir ŽŪK) „Dobilas“, atstovaujamais S. P. įmonės (toliau – ir Rangovas), kurios vertė – 840 766,65 Eur. Transporto investicijų direkcijos funkcijas perėmusi Agentūra 2018 m. lapkričio 16 d. raštu pareiškėjui nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – ir Valstybės kontrolė), įvertinusi pirkimą, nustatė, kad projekto vykdytojas, prašydamas tiekėjo paaiškinti pasiūlymą, leido tiekėjui padaryti pakeitimų: 1) vietoje tiekėjo sąmatose nurodytų natrio lempų buvo leista pasiūlyti LED lempas; 2) tiekėjui buvo leista papildyti sąmatas, papildomai nurodant suoliukus ir šiukšliadėžes. Dėl nurodytų pakeitimų tiekėjo pasiūlymas tapo atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus ir buvo paskelbtas laimėjusiu. Administracija 2018 m. lapkričio 22 d. raštu atsakovą informavo, kad pirkimo procedūras atliko tinkamai. Agentūra 2019 m. sausio 2 d. raštu pareiškėją informavo, kad pažeidimas Kėdainių miesto A. Kanapinsko gatvės rekonstravimo darbų pirkime nebuvo nustatytas, o 2018 m. gruodžio 31 d. sprendime konstatavo, kad pažeidimas nepadarytas, tačiau 2019 m. gegužės 17 d. raštu informavo pareiškėją, kad atnaujino pažeidimo tyrimą ir nustatė pažeidimą Projekte, pridėjo skundžiamo Sprendimo kopiją.

2.2. Agentūra nepagrįstai atnaujino pažeidimo tyrimą, nes jokios naujos aplinkybės po Agentūros 2019 m. sausio 2 d. sprendimo nebuvo nustatytos, jos nenurodytos ir ginčijamame Sprendime. Naujomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios aplinkybės, kurios egzistavo pirminio tyrimo metu. Naujos aplinkybės objektyviai turėjo paaiškėti po atlikto pirminio tyrimo, t. y. po 2018 m. gruodžio 31 dienos. Susipažinusi su Valstybės kontrolės 2019 m. vasario 12 d. laišku, Agentūra privalėjo įvertinti, ar jame nurodytos aplinkybės yra naujos ir ar jos nebuvo įvertintos pažeidimo tyrimo metu. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 323 punkte nėra teisinio pagrindo atnaujinti tyrimą pagal valstybės institucijų pateiktus komentarus ar nuomones dėl situacijos vertinimo. Be to, Sprendime yra nurodyta neteisinga Valstybės kontrolės laiško data (Agentūros teigimu, turėtų būti 2019 m. vasario 8 d.). Valstybės kontrolės 2019 m. vasario 8 d. el. laiške taip pat cituojami ne nauji, po 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovo sprendimo priimti ir įsiteisėję teismų procesiniai dokumentai, bet 2014–2015 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, su kuriomis atsakovas turėjo būti susipažinęs iki 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo. Valstybės kontrolės 2019 m. vasario 8 d. el. laiške nurodyti motyvai dėl Kėdainių miesto A. Kanapinsko gatvės rekonstravimo pirkimo lokalinių sąmatų pateikimo bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 39 straipsnio 1 dalies aiškinimo jau buvo nurodyti Agentūros 2018 m. gruodžio 31 d. sprendime. Todėl Agentūra neturėjo teisinio pagrindo atnaujinti pažeidimo tyrimą ir pažeidė Taisyklių 323 punkto nuostatas. Be to, atnaujinusi pažeidimo tyrimą Agentūra turėjo vadovautis Taisyklių 25 skirsnyje nustatyta bendra pažeidimų tyrimo tvarka, tačiau to nepadarė – pareiškėjas informaciją apie užbaigtą tyrimą gavo tik 2019 m. gegužės 17 d., pareiškėjui nesuteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl galbūt naujai paaiškėjusių aplinkybių, skundžiamas Sprendimas priimtas praėjus 93 kalendorinėms dienoms po Valstybės kontrolės laiško gavimo.

2.3. Sutarties kaina yra fiksuota ir apima visus joje nustatytus darbus, orientacinės lokalinės sąmatos nepridedamos prie sutarties, Rangovas prisiėmė riziką vykdyti ir užbaigti rangos darbus pagal sutartį, kurią sudaro jos 2 punkte nurodytos sudedamosios dalys, kurios taip pat nurodytos sutarties prieduose, t. y. pagal techninį projektą, Elektrotechnikos darbų papildomą techninę specifikaciją, veiklos sąrašą. Rangovas 2017 m. balandžio 13 d. parengė, pasirašė ir pateikė pasiūlymą pagal konkurso sąlygų 1 priedą „Pasiūlymo forma“, kurioje nurodyta, kad „šiuo pasiūlymu pažymime, kad sutinkame su visomis pirkimo sąlygomis, nustatytomis:

1) paskelbus CVP IS;

2) kituose pirkimo dokumentuose (jų paaiškinimuose, papildymuose)“. Taigi teikdamas pasiūlymą Rangovas sutiko su sąlygomis visa apimtimi. Pasiūlymo esmę sudaro pasiūlyme ir veiklos sąraše nurodyta informacija apie pirkimo objektą ir bendrą pasiūlymo kainą. Komisija 2017 m. balandžio 21 d. raštu kreipėsi į Rangovą, pažymėjo, jog jo pateiktoje orientacinėje lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad montuojami šviestuvai su natrio lempomis, o pagal konkurso sąlygų 7 priedą turėjo būti šviestuvai su šviesos diodais (LED), todėl prašė Rangovo paaiškinti, ar įsivertino šviestuvus su šviesos diodais (LED), nurodyti jų kiekį, vieneto kainą ir bendrą visų šviestuvų kainą;

Komisija taip pat nurodė, jog pateiktose orientacinėse lokalinėse sąmatose nėra nurodyti suolų (9 vnt.) ir šiukšliadėžių (9 vnt.) įrengimo darbai, kurie turėjo būti bendros kainos pasiūlyme bei nurodyti tiekėjo parengtose orientacinėse lokalinėse sąmatose, todėl Rangovo prašė paaiškinti, ar pasiūlyme įsivertino suolų ir šiukšliadėžių įrengimo darbus, nurodyti jų kainą. Rangovas 2017 m. balandžio 27 d. raštu Nr. V127 informavo pareiškėją, kad šviestuvai su šviesos diodais (LED) (3 705,69 Eur su PVM) bei suolų ir šiukšliadėžių įrengimo darbai (4 156,18 Eur su PVM) pasiūlyme yra įvertinti.

Administracija neprašė Rangovo pakeisti pateiktas orientacines lokalines sąmatas, tačiau prašė paaiškinti, ar savo pasiūlyme Rangovas įsivertino šviestuvus su šviesos diodais (LED) bei suolų ir šiukšliadėžių įrengimo darbus. Rangovas pateikė atsakymą paaiškinimo forma, bet nepateikė sąmatų (prie 2017 m. gegužės 4 d. rašto savo iniciatyva, pridėjo LED šviestuvų sąmatas), todėl atsakovo argumentai, jog tiekėjui buvo leista papildyti sąmatas, yra nepagrįsti. Pirkimo sąlygose nėra nustatyta, kad orientacinės sąmatos bus naudojamos vertinant ir palyginant tiekėjų pasiūlymus, jos taip pat nėra nurodytos kaip pirkimo sutarties priedas.

Todėl, vadovaudamasi savo patvirtintomis sąlygomis, perkančioji organizacija negalėjo atmesti pasiūlymo dėl to, kad orientacinėse sąmatose yra netikslumų. Rangovas veiklos sąraše pateikė visą būtiną informaciją apie pirkimo objektą, techniniame projekte numatytas darbų grupes ir kainas. Veiklos sąraše nurodyta, kad pradėjęs vykdyti sutartį rangovas per pirmą mėnesį turi parengti darbo projektą, kuriame yra detalizuojami visi techninio projekto sprendiniai ir pagal kuriuos atliekami statybos darbai. Todėl tai, kad Rangovas orientacinėse lokalinėse sąmatose nenurodė atskirų darbų, nėra pagrindas teigti, kad šių darbų jis nėra įvertinęs ir įsiskaičiavęs į pasiūlymo kainą ar kad jų neatliks.

Tiekėjui tenka visa rizika, susijusi su pasiūlymo fiksuotos kainos įvertinimu ir projektavimo darbais. Pirkimo dokumentuose buvo pateiktas atskiras priedas „Elektrotechnikos darbų papildoma techninė specifikacija“, kuriame nurodyti kitokie šviestuvai nei techniniame projekte. Šiuo atveju tiekėjas, rengęs orientacines lokalines sąmatas, galėjo padaryti klaidų, kurios nekeičia pasiūlymo esmės. Perkančioji organizacija turėjo pareigą įsitikinti, ar tiekėjas tinkamai susipažino su visais pirkimo dokumentais ir paprašė tai paaiškinti, o ne atmetė pasiūlymą, nes tai neužtikrintų racionalaus lėšų panaudojimo.

2.4. Sprendime nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų ir nagrinėjamos situacijos aplinkybės skiriasi, todėl kasacinio teismo praktika šiuo atveju negalima remtis.

2.5. Sprendimu taikoma 25 proc. finansinė korekcija nuo pradinės sutarties vertės, tenkančios Projektui įgyvendinti (815 318,95 Eur su PVM). Sprendime nurodyta 174 327,27 Eur suma, kurią pareiškėjui reikia grąžinti. Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013)9527 patvirtintų Gairių dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir Gairės) priedo 2.2. lentelės 16 punkte nurodyta, kad pataisa gali būti sumažinta iki 10 arba 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į proporcingumo principą, viešąjį interesą bei finansinių korekcijų taikymo tikslus. Sprendime atsakovas nevertino pažeidimo pobūdžio bei jo pasekmių (nėra sukelta žala nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniam biudžetui), taip pat to, ar parinkta poveikio priemonė ir jos mastas buvo adekvatus padarytiems pažeidimams. Agentūra Sprendime nurodė, kad parinkdama finansinės korekcijos dydį atsižvelgė į Valstybės kontrolės siūlymą, tačiau Sprendime nedetalizuota, kada ir kokia forma Valstybės kontrolė teikė tokį siūlymą bei kokie buvo Valstybės kontrolės motyvai dėl finansinės korekcijos dydžio.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti.

4. Agentūra nurodė, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurių įgyvendinančioji institucija nenagrinėjo nustatydama pažeidimą (kurios nebuvo nagrinėtos pažeidimo tyrimo metu) turėtų būti laikomos ne tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos pažeidimo faktams konstatuoti, bet ir aplinkybės, reikšmingos atsakomybei už nustatytą pažeidimą teisingai taikyti. Tiek prevencinio pobūdžio tikslų aspektu, tiek neteisėtai sumokėtų sumų teisingo dydžio nustatymo prasme, nagrinėjamu atveju Valstybės kontrolės nustatytas pažeidimo trūkumas, kai buvo neteisingai pasirinktas Gairių taikymo kriterijus ir finansinė korekcija nustatyta ne nuo visos paramos sutarties sumos, laikytina ta nauja paaiškėjusia aplinkybe, kuri nebuvo nagrinėta pažeidimo tyrimo metu, tačiau yra reikšminga teisingam atsakomybės taikymui, t. y. susigrąžinti neteisėtai sumokėtas sumas. Agentūra pažymėjo, jog skundžiamame Sprendime detaliai pasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su orientacinėmis lokalinėmis sąmatomis, naujų argumentų pareiškėjas prašyme teismui nepateikė. Be to, Sprendimas yra pagrįstas Valstybės kontrolės siūlymu dėl finansinės korekcijos dydžio bei tuo, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies, 39 straipsnio 1 dalies, 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. Agentūra Sprendime aiškiai nurodė visas aplinkybes, teisinius argumentus ir motyvus, kurie lėmė 25 proc. finansinės korekcijos taikymą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Administracijos prašymą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

6.1. Transporto investicijų direkcija ir Administracija 2017 m. spalio 9 d. pasirašė „Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 06.2.1-TID-R-511-21-0003 „Kėdainių miesto A. Kanapinsko, P. Lukšio, Mindaugo, Pavasario ir Žemaitės gatvių rekonstrukcija“ sutartį Nr. VP-853/06.2.1-TID-R-511-21-0003 (toliau – ir Sutartis).

6.2. Komisija 2017 m. vasario 9 d. protokolu Nr. VPN-44 patvirtino supaprastinto atviro konkurso sąlygas, vykdant pirkimą CVP IS priemonėmis (patikslinta 2017 m. kovo 23 d. protokolu Nr. VPN-124).

6.3. Administracija ir Rangovas 2017 m. birželio 30 d. pasirašė rangos sutartį Nr. VP-543. Bendra sutarties suma – 840 766,65 Eur (su PVM).

6.4. Valstybės kontrolė Agentūrai 2018 m. spalio 15 d. raštu Nr. S-(80-4981)-803 „Dėl tarpinių audito rezultatų (vidaus kontrolės veikimo vertinimas, dviejų mokėjimo prašymų detalusis testavimas)“ pateikė pastebėjimus ir rekomendacijas dėl pirkimo.

6.5. Administracijoje 2018 m. lapkričio 16 d. gautas Agentūros 2018 m. lapkričio 16 d. raštas Nr. 2018/2-F055 „Dėl įtariamo pažeidimo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos projekte Nr. 06.2.1-TID-R-511-21-0003“, kuriuo pareiškėjas informuotas, jog Valstybės kontrolė, įvertinusi pirkimą, nustatė, kad Administracija, prašydama Rangovo paaiškinti pasiūlymą, leido Rangovui padaryti pakeitimų: 1) vietoje Rangovo sąmatose nurodytų natrio lempų leista pasiūlyti LED lempas; 2) Rangovui leista papildyti sąmatas, nurodant suoliukus ir šiukšliadėžes. Dėl nurodytų pakeitimų Rangovo pasiūlymas iš neatitinkančio pirkimo dokumentų reikalavimų tapo juos atitinkančiu, jis paskelbtas laimėjusiu. Šiuo raštu Administracija taip pat informuota, jog Agentūra 2018 m. lapkričio 6 d. Projekte užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT01.

6.6. Administracija 2018 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. AS-6248 pateikė Agentūrai paaiškinimus.

6.7. Administracijoje 2019 m. sausio 2 d. gautas Agentūros 2019 m. sausio 2 d. raštas Nr. 2019/2-3, kuriuo pareiškėjas informuotas, kad Agentūra atliko pirkimo tyrimą ir pažeidimo nenustatė. Tą pačią dieną Agentūra apie tai, jog pažeidimas nebuvo nustatytas, el. paštu informavo Valstybės kontrolę, kuri 2019 m. sausio 3 d. el. paštu nurodė, jog nesutinka su 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu (kuriuo konstatuota, jog pažeidimas nenustatytas) ir pateikė savo argumentus. Į šį raštą Agentūra atsakė 2019 m. sausio 24 d. el. laišku. Agentūra, atsakydama į komentarus, pateiktus Valstybės kontrolės 2019 m. vasario 8 d. el. laišku, savo atsakymą pateikė 2019 m. vasario 12 d.

6.8. Administracijoje 2019 m. gegužės 17 d. gautas Agentūros 2019 m. gegužės 17 d. raštas Nr. 2019/2-3148 „Dėl nustatyto pažeidimo projekte Nr. 06.2.1-TID-R511-21-0003“, kuriuo pareiškėjas informuotas apie atnaujintą pažeidimo tyrimą ir priimtą Sprendimą, kuriuo Administracijai pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija nuo pradinės Sutarties vertės, tenkančios Projektui įgyvendinti (815 318,95 Eur su PVM), preliminariai netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta 203 829,74 Eur suma, pažymėta, kad užregistravus įtarimą dėl pažeidimo pirkimo Sutarties išlaidų tvirtinimas ir mokėjimai nebuvo stabdomi, todėl bus vykdomas lėšų susigrąžinimas. Lėšos, kurias reikia grąžinti – 174 327,27 Eur.

7. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl galimybės atnaujinti pažeidimo tyrimą nebuvimo, pirmosios instancijos teismas pagal analogiją taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus 2018 m. gruodžio 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-81-492/2018, pažymėjo, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis yra laikomos aplinkybės, reikšmingos atsakomybei už nustatytą pažeidimą teisingai taikyti, konstatavo, jog Valstybės kontrolės pateikti argumentai dėl nustatyto pažeidimo ir finansinės korekcijos dydžio yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios pažeidimo tyrimo metu nebuvo žinomos, todėl Agentūrai atsirado pareiga atnaujinti pažeidimo tyrimą.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Agentūros pažeidimo tyrimo procedūrų pažeidimas, susiję su tyrimo terminais, nagrinėjamu atveju nelaikytinas esminiu bei sudarančiu pagrindą panaikinti skundžiamą Sprendimą.

9. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei Sprendime nurodytus VPĮ pažeidimus, pirmosios instancijos teismas nesutiko su Administracijos argumentais, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pasiūlymo patikslinimo, nes lokalinės sąmatos buvo orientacinės. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog kreipdamasi į Rangovą ir leisdama jam tikslinti siūlymą, Administracija Rangovo pasiūlymą vertino palankiau nei kitų tiekėjų pasiūlymus, todėl veikė pažeisdama skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Sprendime nurodyti 25 proc. finansinės korekcijos taikymo pagrindai – Taisyklių 311 punktas, 7 priedo 6 ir 10 punktais, Gairių 2.2 lentelės 16 punktas (kuriame nurodyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai pasiūlymų vertinimas stokoja skaidrumo ir vienodo požiūrio), taip pat atsižvelgta į Valstybės kontrolės siūlymą dėl finansinės korekcijos dydžio, bei tai, kad buvo kitų tiekėjų, kurie galėjo būti pripažinti laimėtojais. Nustatęs, jog buvo kitų tiekėjų, kurie galėjo būti pripažinti laimėtojais, taip pat kad buvo pažeistas skaidrumo principas, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjui skirta adekvati 25 proc. finansinė korekcija.

III. 11. Pareiškėjas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą – panaikinti Sprendimą.

12. Administracija palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme išdėstytus argumentus, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai neištyrė visų byloje esančių įrodymų, netinkamai taikė teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos Nr. eA-81-492/2018, kurioje nebuvo ginčo dėl nustatyto pažeidimo fakto, aplinkybės ir šios bylos, kurioje sprendžiama dėl pažeidimo tyrimo atnaujinimo, aplinkybės nesutampa), tinkamai neįvertino Agentūros padarytų procedūrinių tyrimo pažeidimų ir nepagrįstai sprendė, kad jie yra neesminiai, visiškai nepasisakė dėl to, ar pažeidimo tyrimas galėjo būti atnaujintas ir atliktas „už akių“, taip pat ar Valstybės kontrolės el. laišku pateikta informacija (o ne priimtas administracinis sprendimas) galėjo būti pagrindas atnaujinti pažeidimo tyrimą.

13. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino jo argumentų dėl orientacinių lokalinių sąmatų ir priėmė formalų bei nemotyvuotą sprendimą. Pareiškėjas pažymi, kad prašė Rangovo ne pakeisti pateiktas orientacines lokalines sąmatas, o paaiškinti, ar savo pasiūlyme įsivertino šviestuvus su šviesos diodais bei suolų ir šiukšliadėžių įrengimo darbus. Byloje ginčas kilo dėl to, kokiais tikslais ir kokias funkcijas pagal pirkimo dokumentus ir jų suteiktą prasmę atlieka tiekėjo rengiamos orientacinės lokalinės sąmatos ir ar nagrinėjamu atveju buvo leistinas perkančiosios organizacijos prašymas paaiškinti tiekėjo pasiūlymą. Analogiškomis aplinkybėmis nagrinėtų bylų teismų praktikoje nėra.

14. Administracijos teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nevertino jos argumentų dėl neproporcingos finansinės korekcijos bei dėl to, kad nebuvo padaryta žala. Formalias išvadas dėl korekcijos dydžio pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs vienintelę aplinkybę, kad pirkime buvo kitų tiekėjų, o kitų individualių bylos aplinkybių nevertino.

15. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino Agentūros prašymo įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Valstybės kontrolę, o tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

16. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo prašymą išdėstytą poziciją, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, įvertino bylai reikšmingas aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Ginčas byloje kilo dėl viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. IT01, kuriuo Kėdainių rajono savivaldybės administracijai pritaikyta 25 proc. dydžio finansinė korekcija už pirkimo procedūrų pažeidimus, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skunde išdėstytą prašymą panaikinti Sprendimą atmetė kaip nepagrįstą.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas neįvertinus visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, netinkamai įvertinus Kėdainių rajono savivaldybės administracijos pirkimo dokumentus ir priimtus sprendimus dėl pasiūlymų, netinkamai taikius teismų praktiką.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismų praktiką ir netinkamai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-81-492/2018, kadangi tos bylos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Būtent 2018 m. vasario 1 d. sprendime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikė Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1981 punkto sisteminį aiškinimą kartu su Bendrojo reglamento 62 straipsnio reikalavimais. Teisėjų kolegijos išaiškinimas, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurių įgyvendinančioji institucija nenagrinėjo nustatydama pažeidimą (kurios nebuvo nagrinėtos pažeidimo tyrimo metu) turėtų būti laikomos ne tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos pažeidimo faktų konstatavimui, bet ir aplinkybės, reikšmingos atsakomybės už nustatytą pažeidimą teisingam taikymui, nes Bendrojo reglamento 62 straipsnio nuostatos audito tikslais nurodo veiksmų programos valdymo ir kontrolės sistemos efektyvų veikimą, kelio pažeidimams užkirtimą, pažeidimų nustatymą ir ištaisymą, susigrąžinimą neteisėtai sumokėtų sumų, taikytinas ir nagrinėjamoje byloje. Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybės kontrolės Europos Sąjungos investicijų audito departamento vyriausiasis specialistas audito institucijos pastebėjimus ir rekomendacijas dėl Kėdainių rajono savivaldybės administracijos įvykdyto pirkimo pagal projektą Nr. 06.2.1-TID-R-511-21-0003 galimų pažeidimų Centrinei projektų valdymo agentūrai teikė 2019 m. sausio 3 d. ir 2019 m. vasario 8 d. elektroniniuose laiškuose. Juose išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų vertinimas, pagrįstas Viešųjų pirkimų įstatymo atitinkamomis normomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, ir sudarė pagrindą, nepažeidžiant Taisyklių 323 punkto nuostatų, atsakovui priimti sprendimą atnaujinti pažeidimo tyrimą.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad Agentūra, atnaujinusi pažeidimo tyrimą, apie tai jo neinformavo ir Taisyklių 25 skirsnyje nustatytos pažeidimo tyrimo tvarkos nesilaikė, tokiu būdu pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytą viršenybės principą, 10 punkte įtvirtintą skaidrumo principą. Atsakydama į šį argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 323 punkte įtvirtinta, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo įvertintos pažeidimo tyrimo metu, pažeidimo tyrimas gali būti atliekamas iš naujo ir atsižvelgiant į jo rezultatus atitinkamai gali būti pakeistas sprendimas dėl pažeidimo. Atnaujintas pažeidimo tyrimas atliekamas ir sprendimas dėl pažeidimo priimamas šiame Taisyklių skirsnyje nustatyta tvarka. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų šiuo klausimu, pirmosios instancijos teismas įvertino tik tai, kad Agentūra pažeidė Taisyklių 303 punktą, nustatantį, jog įtariamo pažeidimo tyrimas turi būti atliktas ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo įtarimo užregistravimo SFMIS2014 dienos, tačiau priėjo prie išvados, jog šis procedūrinis pažeidimas negali būti laikomas esminiu. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino kitų pareiškėjo argumentų šiuo aspektu, t. y. dėl pareiškėjo neinformavimo apie atnaujintą pažeidimo tyrimą, nesuteikimo galimybės pateikti paaiškinimų dėl galimai naujai paaiškėjusių aplinkybių ir pan., kas, be kita ko, kaip teisingai nurodo apeliantas, numatyta ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 271 punkte. Bylos duomenys patvirtina tik tai, kad Agentūra pareiškėją informavo tik apie pirmąjį įtarimą apie pažeidimą ir kreipėsi dėl paaiškinimų pateikimo 2018 m. lapkričio 16 d. raštu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas būtų informuotas apie atnaujintą pažeidimo tyrimą ir jam būtų suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kaip teigia atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą.

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neanalizavo ir nevertino Kėdainių rajono savivaldybės administracijos skundo 15-20 punktuose išdėstytų argumentų. Pareiškėjas akcentavo, kad jis, kaip perkančioji organizacija, neprašė ir nesiūlė Tiekėjui patikslinti konkurso sąlygas, pakeisti orientacines lokalines sąmatas. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalimi ir konkurso sąlygų 57 punktu, pareiškėjo teigimu, buvo nutarta paprašyti paaiškinti, ar Ūkio subjektų grupė (S. P. įmonė, UAB „Žemkasa“, ŽŪK „Dobilas“) įsivertino šviestuvus su šviesos diodais (LED), taip pat paaiškinti, ar savo pasiūlyme įsivertino suolų ir šiukšliadėžių įrengimo darbus.

Tai patvirtina Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Darbų viešųjų pirkimų komisijos Viešojo pirkimo „Kėdainių miesto A. Kanapinsko gatvės rekonstravimas“, pirkimo Nr. 185157, 2017 m. balandžio 20 d. komisijos posėdžio protokolas Nr. VPN-183. Iš šio protokolo taip pat matyti, kad vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalimi ir konkurso sąlygų 57 punktu komisija taip pat nutarė siūlyti ir UAB „Kauno keliai“ paaiškinti, ar įsivertino šviestuvus su šviesos diodais (LED), nes pateiktoje orientacinėje lokalinėje sąmatoje „Apšvietimo rekonstrukcija“, skyriaus „Apšvietimo medžiagos“ pozicijose Nr. 8, 9, 10 nurodyta, kad montuojami šviestuvai su natrio lempomis.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad „pareiškėjas skunde teigia, kad jis galėjo leisti patikslinti pasiūlymą, nes lokalinės sąmatos buvo orientacinės, o todėl tai nė nebuvo patikslinimas“, su kuo apeliantas kategoriškai nesutinka ir tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iškraipė jo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino nei konkrečių faktinių aplinkybių, nei pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų minėtais klausimais.

Pareiškėjas teisingai pabrėžė, kad atsakovas taip pat nevienareikšmiškai vertino jo sprendimus: 2019 m. sausio 2 d. raštu Nr. 2019/2-3 informavo pareiškėją, kad pažeidimas Kėdainių miesto A. Kanapinsko gatvės rekonstravimo darbų pirkime nustatytas nebuvo; priešingą sprendimą, pakeitęs savo poziciją, atsakovas priėmė 2019 m. gegužės 16 d. tik po Valstybės kontrolės pateiktų komentarų (susirašinėjimo), kurie nebuvo įforminti viešojo administravimo subjekto sprendimu. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepasisakė.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir pareiškėjo argumentų dėl neproporcingo finansinės korekcijos dydžio, sprendime nurodydamas tik tai, kad buvo kitų tiekėjų, kurie galėjo būti pripažinti laimėtojais, buvo pažeistas skaidrumo principas, todėl skirta adekvati 25 proc. finansinė korekcija. Teisėjų kolegija šiam apelianto argumentui pritaria, kadangi pirmosios instancijos teismas ne tik neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl atsakovo sprendimo šiuo aspektu, bet ir nepatikrino, ar atsakovas sprendime tinkamai taikė finansinės korekcijos dydį reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą. Kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos dydžio taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes, nurodytas Taisyklių 7 priedu patvirtinto Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašo 10.1-10.4 punktuose (žr., pvz., 2020 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-719-415/2020, 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-561-525/2019 ir kt.). Nors atsakovo sprendime nurodyta, kad 25 proc. finansinė korekcija pareiškėjui taikyta atsižvelgiant į VK siūlymą dėl finansinės korekcijos dydžio, tačiau kokiame konkrečiai dokumente tas siūlymas įrašytas nenurodė nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas, pakartodamas šį atsakovo teiginį.

25. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje nėra išanalizuotos ir įvertintos visos su pareiškėjo skundu dėl Centrinės projektų valdymo agentūros 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. IT01 pagrįstumu susijusios aplinkybės, neatsakyta į visus pagrindinius pareiškėjo skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą pirmosios instancijos teismui grąžinti nagrinėti iš naujo, o ne priimti naują sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė